Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Albertui Kilevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui J. G. dėl žalos gamtai atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo (duomenys neskelbtini) buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) ieškovės Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus R. R. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo paskirta 57 Eur bauda pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjant administracinę bylą buvo pateiktas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas po medžių nukirtimo fakto, t.y. (duomenys neskelbtini), be to, kitam subjektui - Naujamiesčio seniūnijai. Leidime nebuvo numatytas 18 cm skersmens kaštono pašalinimas. Teismo posėdžio metu šia aplinkybe ieškovo atstovas nebesirėmė, sutiko su atsakovo argumentais, kad matuojant medžio kamieno skersmenį, kuris nėra vienodai lygus, yra galima paklaida, todėl leidimas galėjo būti išduotas dėl visų atsakovo nukirstų kaštonų. Nutarimas nebuvo apskųstas, yra įsiteisėjęs, neteisėtų veiksmų faktas patvirtintas.

Atsakovas, nukirsdamas saugotinus medžius pažeidė LR aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kad aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventoja rūpestis ir pareiga bei 9 straipsnio nuostatą, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių, naudotojų teisių bei interesų; LR želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti, blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos bei 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus - išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus; LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtinto sąrašo kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, pagal 3.8 punktą tokiais laikomi medžiai, augantys kaimo bendro naudojimo teritorijose; LR Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus, kad saugotinų medžių, krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą.

Padaryta žala gamtai yra apskaičiuota pagal LR ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą Žalos aplinkai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką ir pagal LR aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, atsižvelgiant į medžių grupę, pagal kurią kaštono medis priskiriamas III grupei - bazinis įkainis 9 eurai (2.3. p.). Medžiams, atsižvelgiant į augimo vietą, augantiems kaimų gyvenamųjų vietovių bendro naudojimo teritorijose, įkainis didinamas 2 kartus (5.4. p.). Ieškovė apskaičiavo žalos atlyginimą ir, vadovaudamasi LR aplinkos apsaugos įstatymo 14 ir 32 straipsniais, prašo priteisti iš atsakovo 810 Eur.

Paragintas bendruomenės pirmininkės imtis iniciatyvos ir savo darbu bei lėšomis kirsti kaštonų medžius, augančius ant lietaus kanalizacijos trasos bei patikinus, kad yra gauti visi reikalingi dokumentai, atsakovas, padedant kaimynui P. U., 2016-11-05 nupjovė tris kaštonų medžius, augusius prieš atsakovo namų valdos žemės sklypą ir ruošėsi padėti pjauti medžius kaimynui, augančius ties jo namų valdos žemės sklypu. Iš bendruomenės pirmininkės raginimo atsakovas suprato, kad leidimas pjauti medžius yra gautas, todėl atsakovo veiksmai yra teisėti. Bepjaunant medžius, atvyko LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos inspektoriai. Atsakovas nepateikė leidimo kirsti medžius, todėl 2016-11-17 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, paskirta bauda, kurią atsakovas sumokėjo. Atsakovas sutinka, kad nupjovė tris kaštonų medžius neturėdamas leidimo. Tačiau atsakovas nesutinka, kad savo veiksmais padarė žalą aplinkai.

Atsakovas pripažino, kad leidimo kirsti medžius nematė ir dėl jo išdavimo aplinkybių bendruomenės pirmininkės neklausė, jam leidimas kirsti medžius nebuvo išduotas. Leidimas kirsti, pašalinti medžius buvo išduotas 2016-11-15, Naujamiesčio seniūnijai, dėl to, kad medžių šaknys užkimšo lietaus kanalizacijos vamzdžius, augo toje vietoje, kurioje numatyta tiesti naują lietaus kanalizacijos trasą, todėl medžius pašalinti bus būtina. Be to, medžiai negalėjo būti ten pasodinti ir augti. Atsakovas nupjovė tris medžius, kurie buvo pažymėti rausvais dažais kaip pjautini medžiai. Savo iniciatyva pjauti medžių nebūtų ėmęsis, jei nebūtų buvęs suklaidintas kitų asmenų.

Ieškovas netyrė ir neskaičiavo žalos aplinkai dydžio ir jo neįrodė. Žalos, padarytos gamtai, apskaičiavimo, metodikos taikymas neįrodo, kad prašoma priteisti žala gamtai buvo padaryta.

Tarp atsakovo veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio. Atsakovas nurodo, kad priežastinio ryšio grandinę nutraukia „paties nukentėjusiojo veiksmai“ - valstybės institucijų, atsakingų už melioracijos sistemos priežiūrą, neveikimas.

Atsakovas yra pensinio amžiaus, jo pajamas sudaro senatvės pensija apie 300 Eur per mėnesį, kitų pajamų atsakovas neturi, parduotino turto neturi, gyvenamasis namas yra vienintelis atsakovo ir jo sutuoktinės turtas ir būstas. Didelės žalos dydžio priteisimas būtų nepakeliama finansinė našta atsakovui. Dėl to atsakovas prašo ieškinio tenkinimo atveju priteistos žalos atlyginimą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas (1991-01-21 LR Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 str. 21 p.). Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei (Įstatymo 32 str. 1 d. 1p.). Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Svarstant žalos aplinkai padarymo klausimą būtina nustatyti, kuo pasireiškė atsakovo padaryta žala aplinkai. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (pvz., LAT 2008-11-18 nutartis Nr. 3K-7-465/2008, 2016-12-16 nutartis Nr. 3K-3-516/2016).

2008-03-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 206 patvirtinto kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašo 3.8 punktas numato, kad medžiai, augantys kaimų bendro naudojimo teritorijose, priskiriami saugotiniems.

2008-01-31 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktas numato, kad saugotinų medžių, krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą. Minėto teisės akto 10.1.2. numato, kad leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui nereikia, kai jie auga ant įrašytų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą: slenksčių, greitviečių, vandens pralaidų, drenažo rinktuvų ir sausintuvų, siurblinių, tvenkinių žemės užtvankų, pylimų, drėkinimo vamzdynų, šulinių, vandens nuleistuvų, siurblinių ir 15 m atstumu nuo jų pakraščio, grioviuose ir jų šlaituose (išskyrus sureguliuotas upių vagas), griovio priežiūros juostoje. Aprašo 14 punktas numato, kad numatyti kirsti medžiai pažymimi dažais, kirtimui – raudonai <...>.

Nustatyta, kad atsakovas J. G. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo valstybinėje žemėje, ties namu (duomenys neskelbtini), nupjovė tris kaštonų medžius, kurių kelmų skersmenys 22, 20 ir 18 cm. (duomenys neskelbtini) Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas J. G. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 78 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas pinigine 57 Eur bauda. Nutarimas nebuvo skundžiamas, iš atsakovo paaiškinimų - bauda sumokėta.

(duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyrius išdavė leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį Naujamiesčio seniūnijai leido iškirsti 22 vienetus kaštonų medžių valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), augančių ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, minėtų tinklų apsaugos zonoje ir savo šaknimis užkimšusių inžinierinius tinklus. Medžių vertė – neatlygintina, nurodymas vietoje kertamų medžių pasodinti naujus ir prižiūrėti juos trejus metus – neduotas.

Byloje ieškovas neginčijo aplinkybių, kad atsakovo nukirsti trys kaštonų medžiai augo valstybinėje žemėje, ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, minėtų tinklų apsaugos zonoje ir savo šaknimis užkimšo inžinierinius tinklus. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo paaiškinimai, rašytinė bylos medžiaga ((duomenys neskelbtini) leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), foto nuotraukos, b.l. 38-42, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 60). Taip pat ieškovas įrodymų tyrimo metu pripažino aplinkybę, kad leidimas kirsti kaštonus buvo išduotas visiems atsakovo nukirstiems medžiams, nors vieno jų skersmuo (18 cm) ir nėra įrašytas į leidimą. Medžio kamienas nėra vienodai lygus (fotonuotraukos, b.l. 65,66), todėl galima skersmens matavimo paklaida. Ieškovas su šia aplinkybe sutinka. Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojo P. U. paaiškinimų nustatyta, kad visi atsakovo nukirsti medžiai augo šalia vienas kito, lietaus kanalizacijos trasos vietoje, buvo apžiūrėti kompetentingų asmenų sprendžiant dėl lietaus kanalizacijos trasos renovavimo ir pažymėti raudonais dažais kaip kirstini. Priešingų įrodymų nepateikta.

Ieškovo apskaičiuotas žalos dydis atitinka LR ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos žalos aplinkai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos ir LR aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų želdinių atkuriamosios vertės įkainių nuostatas, apskaičiuotas atsižvelgiant į medžių grupę, pagal kurią kaštono medis priskiriamas III grupei, 1 cm įkainis - 9 Eur, medžiams, augantiems kaimų gyvenamųjų vietovių bendro naudojimo teritorijose, įkainis didinamas 1,5 karto. Tokiu būdu ieškovo apskaičiuota žala yra 810 Eur.

Atsakovo veiksmų neteisėtumas buvo įvertintas administracinio teisės pažeidimo byloje, joje nustatytos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos aplinkai atlyginimo, iš naujo neįrodinėtinos (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau nustatytos administracinėje byloje aplinkybės savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas savo veiksmais, kurie buvo pripažinti neteisėtais administracinės teisės požiūriu, sukėlė žalą aplinkai civilinės teisės požiūriu.

Vertindamas, kuo pasireiškė atsakovo padaryta žala aplinkai, teismas atsižvelgia į tai, kad nukirsti kaštonai augo ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, kuriems pašalinti leidimas iš viso nebūtų reikalingas, jei tinklai būtų įrašyti į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą. Nors tokie įrodymai ir nebuvo pateikti, o Panevėžio rajono savivaldybė išdavė leidimą, tai nepaneigia fakto, kad nukirsti medžiai augo ant lietaus kanalizacijos tinklų ir darė žalą inžinieriniams įrenginiams – lietaus kanalizacijos tinklams. Leidimas kirsti medžius galioja. Medžiai buvo apžiūrėti natūroje atsakingų asmenų prieš atsakovui atliekant neteisėtus veiksmus ir pažymėti raudonais dažais kaip kirstini. Panevėžio rajono savivaldybė, išduodama leidimą kirsti medžius, nurodė, kad medžių vertė – neatlygintina, nurodymas kaip kompensuoti medžių nukirtimu padaromą poveikį aplinkai - neduotas, kas leidžia daryti išvadą, kad žala gamtai kertant 22 kaštonų medžius, augančius ant lietaus kanalizacijos trasos, nėra padaroma. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kad leidimas kirsti medžius buvo išduotas ne tam subjektui, kuris neteisėtus veiksmus atliko. Minėta aplinkybė buvo reikšminga nagrinėjant atsakovo administracinio teisės pažeidimo bylą ir dėl to atsakovas už savo veiksmus buvo pripažintas kaltu bei nubaustas. Tačiau, kaip minėta, tai savaime nelemia, kad atsakovas savo veiksmais sukėlė žalą aplinkai. Įvertinus visumą bylos įrodymų ir nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas savo veiksmais nesukėlė žalos aplinkai. Nenustatytos visos civilinei deliktinei atsakomybei taikyti būtinosios sąlygos, todėl ieškinys atmestinas.

Atsakovo argumentai dėl jo veikimo būtinojo reikalingumo sąlygomis atmestini kaip nepagrįsti CK 6.253 straipsnio 6 dalyje numatytomis įrodinėtinomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais. Atsakovo veiksmų atlikimo metu nebuvo susiklosčiusi tokia neeilinė situacija, kad atsakovas buvo priverstas padaryti žalą aplinkai, siekdamas pašalinti gresiantį pavojų, kad žalos padarymas buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos.

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 4,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b.l. 1), 320 Eur atsakovo J. G. patirtos teisinių paslaugų teikimo išlaidos (b.l. 31-34, 51, 67-68). Ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovo priteisiamos procese patirtos atsakovo atstovavimo išlaidos 320 Eur, nuo kurių mokėjimo ieškovas nėra atleistas įstatymu. Žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96-1 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, j.a.k. 190742529, 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) teisinės pagalbos teikimo išlaidų atsakovui J. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.