Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-459-227/ 2014

Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08264-2013-9

NUTARTIS

2014 m. birželio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Kingalis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-484-589/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui UAB „Kingalis“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė priteisti iš atsakovo 2560 Lt gamtai padarytai žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad Panevėžio regiono aplinkos departamento Panevėžio miesto agentūros aplinkos apsaugos inspektorius 2013-07-24 patikrinimo metu nustatė, jog atsakovo UAB „Kingalis“ darbuotojai nukirto dvi sidabrines egles 18 ir 22 cm skersmens kelme neturint leidimo medžiams kirsti. Už neteisėtą medžių sunaikinimą atsakovas ATPK nustatyta tvarka buvo nubaustas 700 Lt bauda. Gamtai padaryta žala paskaičiuota pagal LR Aplinkos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtintą „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką“, LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainius“, atsižvelgiant į medžių grupę nupjauti medžiai priskirti III grupei, įkainis 2.3 p. nustatytas 32 Lt. Kadangi saugotini medžiai iškirsti miesto teritorijoje, įkainiai medžiams didinami 2 kartus (5.3 p.), paskaičiuota žala sudaro 2560 Lt.

Nustatė, kad 2013 m. liepos 24 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. M12-206, kuriame užfiksuota, jog UAB „Kingalis“ teritorijoje nukirstos dvi sidabrinės eglės 18 ir 22 cm. skersmens ties kelmu, neturint leidimo (4 b.l.). Paskaičiavus atsakovo padarytų nuotolių dydį pagal medžių atkuriamosios vertės įkainius už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą, atsižvelgiant, kad iškirstos sidabrinės eglės yra priskiriamos III grupei, žalos dydis yra 2560 Lt (5 b.l.). Atsakovo atstovui, direktoriui P. S., už pažeidimo, numatyto ATPK 78 str. 1 d., padarymą buvo skirta 700 Lt administracine bauda. Pripažino, kad ieškovas įrodė žalą, padarytą gamtai, atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246-6.249 str.), o atsakovas neįrodė, kad nėra kaltas dėl atsiradusios žalos. Atsakovo teiginius, kad buvo kreiptasi dėl leidimo išdavimo nukirsti dvi sidabrines egles, tačiau ilgai užtruko leidimo išdavimas teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes prašymas išduoti leidimą nukirsti medžius buvo pateiktas ieškovo atlikto patikrinimo dieną (2013-07-24), 2013-08-14 išduotame leidime Nr. 11A-184/13 saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti nurodyta, kad leidžiama pašalinti sidabrines egles, kurios auga inžinerinių tinklų apsaugos zonose dvi 36 cm ir po vieną 32 cm bei 37 cm diametro. Konstatavo, kad minėtas leidimas nesusijęs su sidabrinėmis eglėmis, dėl kurių yra kilęs ginčas. Ieškovo atstovo, atsakovo atstovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – patikrinimo aktu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, administraciniu nutarimu laikė įrodyta, kad atsakovas, neturėdamas įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo, iškirto privačiame žemės sklype, kuriame auga saugotini želdiniai, medžius, tuo pažeidė LR aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. Nurodė, kad atsakovo aplinkai padaryta žala apskaičiuota pagal nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus metodiką, patvirtintą LR Aplinkos ministro įsakymu 1995 m. gruodžio 14 d. Nr. 198, pagal LR aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Ieškovo atstovui nurodžius, jog iškirstos sidabrinės eglės priskirtinos III grupei bei atsižvelgiant į tai, kad eglės iškirstos miesto teritorijoje, nagrinėjamoje byloje nuostolių, padarytų gamtai dydis yra 2560 Lt. Pripažino, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais veiksmais. Konstatavo, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos ir atsakovas privalo atlyginti žalą, padarytą gamtai. Taip pat terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo patenkintas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Iš atsakovo priteistas žyminis mokestis valstybei (CPK 80, 93, 96 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį tenkino. Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti (LR Aplinkos apsaugos įstatymas). Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, CK ir CPK nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusio iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros vyresn. valstybinis aplinkos inspektorius I. J. 2013 m. liepos 24 d. surašė patikrinimo aktą Nr. M12-206, kuriame užfiksuota, jog UAB „Kingalis“ teritorijoje buvo nukirstos dvi sidabrinės eglės 18 ir 22 cm. skersmens ties kelmu, neturint leidimo (4 b.l.). LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros 2014-02-20 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad 2013-07-24 UAB „Kingalis“ teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Kingalis“ direktoriaus P. S. nurodymu buvo nukirstos 2 sidabrinės eglės 18 ir 22 cm skersmens, leidimo šiems medžiams pašalinti nėra, padaryta žala gamtai siekia 2560 Lt (b.l. 23). Atsakovo atstovui, direktoriui P. S., už pažeidimo, numatyto ATPK 78 str. 1 d., padarymą LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros 2014-02-21 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje buvo skirta 700 Lt administracine bauda, nurodant, kad pažeistas LR aplinkos ministro įsakymo 2008-01-31 Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo III skyriaus 9 p. (b.l. 22). Iš Liteko duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-23 nutarimu administracinėje byloje Nr. II-35-902/2014 LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros 2014-02-21 nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta ATPK 250 str. 7 p. pagrindu, t.y. pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teismas bylą nutraukė dėl suėjusios nuobaudos skyrimo senaties, o ne dėl to, jog minėtas pažeidimas nebuvo padarytas.

Pagal LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintus Kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, būtent 3.7 p. medžiai ir krūmai, augantys miestų, miestelių bendrojo naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijoje yra priskiriami saugotiniems. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ – saugotini medžiai kertami, turint savivaldybės išduotą leidimą.

Byloje nustatyta, kad atsakovo iniciatyva 2013-07-24 buvo nukirstos 2 sidabrinės eglės, 18 ir 22 cm skersmens, šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas. Tačiau atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtiems veiksmams atlikti jis neturėjo leidimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, jog prašymas išduoti leidimą nukirsti medžius atsakovo buvo pateiktas ieškovo atlikto patikrinimo dieną (2013-07-24). Pastebėtina, kad atsakovas prašė išduoti leidimą kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus žemės sklype (duomenys neskelbtini), 6 sidabrines egles, iš kurių 2 sunykusios, nurodydamas, kad medžiai per arti pastato, esant vėjui laužo latakus, esančius ant pastato, taip pat būtina sužeminti sklypą, nes vanduo teka į pastato vidų, įsipareigojo atlyginti numatomų kirsti želdinių vertę arba pasodinti savivaldybės nurodytoje vietoje kertamų medžių atkuriamąją vertę atitinkantį nurodytų rūšių ir matmenų medžių kiekį ir juos prižiūrėti 3 metus. Atsakovas savo prašyme nurodė, kad darbus numatyta pradėti 2013-07-31. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2013-08-14 išdavė UAB „Kingalis“ leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, minėtame leidime nurodoma, kad leidžiama žemės sklype Velžio kelias 13, UAB „Kingalis“ pašalinti sidabrines egles, kurios auga inžinerinių tinklų apsaugos zonose 2x36 cm, 32 cm, 37 cm, 4 vnt., tuo tarpu dėl 2 sidabrinių eglių, 18 ir 22 cm skersmens, nepasisakyta, t.y. leidimas joms kirsti neišduotas. Akivaizdu, kad toks leidimas ir negalėjo būti išduodamas, kadangi eglės želdinių apžiūros metu 2013-08-13 jau buvo atsakovo nukirstos. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovas suprato, jog medžių kirtimui buvo reikalingas leidimas, dėl tokio leidimo išdavimo jis kreipėsi, nurodė darbų atlikimo pradžią, tačiau nelaukdamas nurodytos datos, taip pat kol bus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos išduotas leidimas, tą pačią dieną dvi egles nukirto. Taip pat teismo nuomone, tikėtina, kad atsakovas į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrių kreipėsi jau po to, kai 2 sidabrinės eglės, 18 ir 22 cm skersmens, buvo nukirstos ir minėtas pažeidimas jau buvo užfiksuotas LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento. Todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas medžių kirtimo darbus atliko neturėdamas tam leidimo. Apeliantas teigia, kad medžius iškirto esant būtinumui, dėl elektros linijų saugumo ir saugaus eksploatavimo, taip pat eglių šaknims bei vandeniui pradėjus skverbtis į pastatą, tačiau tai nepašalina jo veiksmų neteisėtumo, kadangi jis nesilaikė teisės aktų numatytų reikalavimų. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad jis turėjo teisę vadovaujantis Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, 22p., medžius nukirsti, kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų želdinius prižiūrinti organizacija arba želdinių savininkas, suderinęs su elektros tinklus eksploatuojančiais asmenimis šių darbų atlikimo terminus.

Medžių iškirtimas visada reiškia žalos gamtai padarymą, todėl nesutiktina su apelianto teiginiu, kad žalos gamtai jis nepadarė. Jeigu medžių kirtimas atliekamas neteisėtai, žala turi būti atlyginama. Tik tuo atveju, kai gamtai žala daroma teisėtais veiksmais, gavus leidimą, įstatymas atleidžia nuo padarytos gamtai žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju iškirstų ginčo medžių vertinimas nebuvo atliktas, leidimas nebuvo gautas, todėl daryti išvados, kad nukirsti medžiai galėjo būti kertami neatlygintinai, nėra pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.14 p. saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai auga arti pastatų ir tamsina langus, gadina pamatus, kelia grėsmę pastatui. Šio įsakymo 5 p. įtvirtina, jog saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje. Tokį vertinimą atlieka ne atsakovas, o savivaldybė, kuri turi teisę pasitelkti prie savivaldybės sudarytą Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją. Kaip jau minėta aukščiau, ginčo medžių komisija neapžiūrėjo, kadangi apžiūros metu jie jau buvo nukirsti. Aplinkybė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2013-08-14 išdavė UAB „Kingalis“ leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, leido pašalinti greta ginčo medžių augusias egles neatlygintinai, įpareigojant atsakovą vietoje kertamų medžių pasodinti ir prižiūrėti trejus metus, nepatvirtina, kad ir ginčo medžiai augo inžinerinių tinklų apsaugos zonose bei arti pastato, kad jų šaknys skverbėsi į pastato vidų ir kenkė įrangai.

Asmuo, neteisėtai iškirtęs saugotinus medžius, gamtai padarytus nuostolius atlygina pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kurių 1 priedo 2.3. p. reglamentuoja, jog nukirsti medžiai (sidabrinės eglės) priskirti III grupės sąrašui, pagal kurį medžio kamieno skersmens centimetras įkainotas 32 Lt. Žala gamtai sudaro 1280 Lt (40 cm x 32 Lt). Vadovaujantis minėto įsakymo 5.3 p. medžių atkuriamosios vertės įkainiai, atsižvelgiant į tai, kad medžiai augo mieste, didinami 2 kartus, todėl paskaičiuota žala sudaro 2560 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad žalos dydis nagrinėjamoje byloje yra nustatytas.

Aplinkos apsaugos įstatyme imperatyvia forma įtvirtinti visuotinas aplinkos apsaugos (4, 9, 32 straipsniai) ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus (34 straipsnio 1 dalis) principai. Pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai, pasireiškianti neigiamu gamtos elementų pokyčiu, todėl egzistuojant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė gamtai padarytą žalą, kurios dydis apskaičiuotas pagal LR Aplinkos ministro patvirtintus įkainius bei tvarką.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 263, 329-330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.