Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui UAB „Kingalis“ dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2013 m. liepos 24 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. M12-206, kuriame užfiksuota, kad UAB „Kingalis“ teritorijoje nukirstos dvi sidabrinės eglės 18 ir 22 cm. skersmens ties kelmu, neturint leidimo (4 b.l.). Iš paskaičiavimo matyti, kad apmatuoti dviejų sidabrinių eglių kelmai, kurių skersmenys yra 18 ir 22 cm. Paskaičiavus atsakovo padarytų nuotolių dydį pagal medžių atkuriamosios vertės įkainius už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą, atsižvelgiant, kad iškirstos sidabrinės eglės yra priskiriamos III grupei, žalos dydis yra 2560 Lt (5 b.l.). Atsakovo atstovui, direktoriui P. S., už pažeidimo, numatyto ATPK 78 str. 1 d., padarymą buvo skirta 700 Lt administracine bauda.

Civilinė atsakomybė taikoma tik tada, kai nustatomos visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys ( CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.) ir žala ( CK 6.249 str.). Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, pirmiausia turi būti nustatomas žalos padarymo faktas (neteisėti veiksmai). Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įrodė žalą, padarytą gamtai, atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, o atsakovas neįrodė, kad nėra kaltas dėl atsiradusios žalos. Atsakovo teiginiai, kad buvo kreiptasi dėl leidimo išdavimo nukirsti dvi sidabrines egles, tačiau ilgai užtruko leidimo išdavimas atmestini kaip nepagrįsti, nes prašymas išduoti leidimą nukirsti medžius buvo pateiktas ieškovo atlikto patikrinimo dieną (2013-07-24) be to 2013-08-14 dieną išduotame leidime Nr. 11A-184/13 saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti nurodyta, kad leidžiama pašalinti sidabrines egles, kurios auga inžinerinių tinklų apsaugos zonose dvi 36 cm ir po vieną 32 cm bei 37 cm diametro. Todėl konstatuotina, kad šis leidimas nesusijęs su sidabrinėmis eglėmis dėl kurių yra kilęs ginčas.

LR aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. nustato, kad piliečiai, visuomenės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius, nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Taikant civilinę atsakomybę turi būti nustatytas žalos faktas ir dydis (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovo atstovo, atsakovo atstovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – patikrinimo aktu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, administraciniu nutarimu - nustatyta, kad atsakovas, neturėdamas įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo, iškirto privačiame žemės sklype, kuriame auga saugotini želdiniai, medžius. Atsakovo neteisėtų veiksmų faktas yra įrodytas ir abejonių nekelia (CPK 178 str.).

Atsakovo aplinkai padaryta žala apskaičiuota pagal nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus metodiką, patvirtintą LR Aplinkos ministro įsakymu 1995 m. gruodžio 14 d. Nr. 198, pagal LR aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Ieškovo atstovui nurodžius, jog iškirstos sidabrinės eglės priskirtinos III grupei bei atsižvelgiant į tai, kad eglės iškirstos miesto teritorijoje, nagrinėjamoje byloje nuostolių, padarytų gamtai dydis yra 2560 Lt.

Atsakovas medžių kirtimo metu neturėjo reikiamo leidimo šių darbų atlikimui, todėl atsakovui kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.246 str. 3 d.). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais veiksmais. Taigi, konstatuotina, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos ir atsakovas privalo atlyginti žalą, padarytą gamtai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginami (CK 6.251 str. 1 d.). Gamtai padaryta žala nagrinėjamoje byloje gali būti atlyginta tik priteisiant konkrečią žalos atlyginimo sumą.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 80,93, 96 str.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės už teisingumo ministro nustatytą minimumą, todėl jos nepriteisiamos ir neišieškomos ( CPK 96 str.6d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš UAB „Kingalis“, į.k. 148530080, 2560 Lt (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt litų) padarytai žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-12-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, įmonės kodas 190742529, naudai.

Priteisti iš UAB „Kingalis“, į.k. 148530080, 77 Lt (septyniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.