- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-84-280/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- V. K.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-84-280/2013
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1095-233/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos, padarytos gamtai, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. K. 4 180 Lt žalos, padarytos gamtai, atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. B., atlikęs patikrinimą, nustatė, kad 0,5 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be leidimo neteisėtai nukirsti 7 žali beržai, kurių kelmų skersmenys – 30 cm, 30 cm, 30 cm, 29 cm, 30 cm, 30 cm ir 30 cm. Už neteisėtą medžių nupjovimą Panevėžio RAAD Rokiškio rajono agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. B. 2012-06-06 nutarimu Nr. AM 087185 nubaudė V. K. 450 Lt dydžio administracine bauda (LR ATPK 78 str. 1 d.). Ieškovas pažymėjo, kad nutarimas, kuriuo atsakovui skirta bauda, teismui apskųstas nebuvo, todėl laikytina, kad V. K. pripažino faktą, jog medžius nupjovė neteisėtai. Ieškovas nurodė, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais pažeidė LR aplinkos apsaugos įstatymo 9, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 (Žin., 2008, Nr. 33-1151) patvirtintą sąrašą kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, LR Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr Dl-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus. Ieškovas nurodė, kad gamtai padarytos žalos dydis paskaičiuotas pagal LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintus želdinių atkuriamosios vertės įkainius.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012-10-29 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 12,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintą sąrašą kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskiriami saugotiniems 3.11 punktą, saugotinais yra laikomi beržai, eglės ir pušys, augantys valstybinėje ir privačioje žemėje kaime ir deklaruotuose laukuose, kurių skersmuo 1, 3 m aukštyje yra didesnis kaip 20 cm, išskyrus minėtus medžius, augančius privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas V. K. 7 saugotiniems priskirtinus beržus iš kirto neturėdamas leidimo. Teismas pažymėjo, kad po minėtų medžių iškirtimo atsakovas gavo leidimą likusiems medžiams, esantiems 0,5 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) iškirsti. Rokiškio rajono apylinkės teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai pripažino, jog žala gamtai, atsakovui iškirtus 7 saugotinus beržus neturint leidimo, buvo padaryta būtent dėl nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti saugotinus medžius neturėjimo, jeigu toks leidimas būtų gautas prie pradedant kirtimą, žala gamtai nebūtų padaryta. Teismas nustatė, kad vėliau atsakovui V. K. buvo duotas leidimas iš kirsti visus likusius 0,5 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančius medžius. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės atstovė vyriausioji valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė D. B. paaiškino, jog leidimas kirsti visus likusius medžius atsakovui buvo duotas, nes medžiai trukdė V. K. naudoti žemės ūkio paskirties žemę pagal paskirtį. D. B. nurodė, kad teisės aktuose nėra nustatyta griežtų ribojimų dėl žemės ūkio paskirties žemėje išaugusių medžių kirtimo. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus aprašo 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą ir atlyginus, išskyrus aprašo 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Rokiškio rajono apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovai iš esmės pripažino, jog leidimas atsakovo neteisėtai iškirstiems 7 saugotiniems beržams iškirsti būtų suteiktas, jeigu V. K. būtų kreipęsis dėl jo išdavimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė jog išduotame atsakovui leidime kirsti saugotinus medžius, kuris kaip pripažino ieškovo atstovė D. B., buvo su ja suderintas, buvo įpareigotas atlyginti leistų jam kirsti saugotinų medžių vertę.
Ieškovas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1095-233/2012 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbios byloje aplinkybės, kad atsakovas V. K. iškirto ginčo objektu esančius medžius neturėdamas privalomo leidimo. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovas vėliau gavo leidimą iškirsti kitus 0,5 ha ploto sklype (duomenys neskelbtini), esančius medžius, tačiau šis leidimas nėra susijęs atsakovo iškirstais ir ginčo objektu esančiais 7 beržais. Apeliantas pažymėjo, kad V. K. savo neteisėtais veiksmais padarė žalą gamtai – sunaikino saugotinus kraštovaizdžio elementus.
Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas ( CPK 326 str.1 d.2 p.) Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas.
Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008). Aplinkos apsaugos įstatyme imperatyvia forma įtvirtinti visuotinas aplinkos apsaugos (4, 9, 321 straipsniai) ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus (34 straipsnio 1 dalis) principai. Pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas V. K. 7 saugotiniems priskirtinus beržus nuomojame iš valstybės žemės sklype iškirto neturėdamas leidimo. Vėliau atsakovui V. K. buvo duotas leidimas iš kirsti visus likusius 0,5 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančius medžius, nes medžiai trukdė V. K. naudoti žemės ūkio paskirties žemę pagal paskirtį. Šiomis aplinkybėmis, vadovaujantis imperatyvioms Aplinkos apsaugos įstatymo normomis negalima daryti išvados, kad atsakovo V. K. veiksmais nepadaryta žala gamtai. Medžių iškirtimas visada reiškia žalos gamtai padarymą. Jeigu tai daroma neteisėtai, žala turi būti atlyginama, bet gamtai žalą galima daryti ir teisėtais veiksmais, gavus leidimą, ir tokiu atveju įstatymas atleidžia nuo padarytos gamtai žalos atlyginimo.
Atsakovas V. K. padarė gamtai 4180 Lt žalą, kuri paskaičiuota pagal LR Aplinkos ministro 1995-12-14 įsakymo Nr. 198 „Dėl nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus ar objektus, apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ 14 punkto reikalavimus.
Teismui suteikta teisė mažinti priteistinos iš atsakovo atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia ( CK 6.282 str. 3 d.) Šiuo konkrečiu atveju atsakovas V. K. atliko tyčinius veiksmus (nesiekė tiesiogiai padaryti žalos, bet medžių kirtimas be leidimo rodo jo tyčią), todėl nors ir jo turtinė padėtis sunki, atlygintinos žalos dydžio mažinti negalima.
Dėl pasakyto Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ieškinys atsakovui V. K. dėl 4180 Lt žalos atlyginimo tenkintinas, priteistinos iš atsakovo 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 4180 Lt sumos už laiką nuo 2012-08-23 iki sprendimo visiško įvykdymo, priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nusprendžia:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V. K. tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. K. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui 4 180 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 4180 Lt sumos už laiką nuo 2012-08-22 iki sprendimo įvykdymo.
Priteisti į valstybės biudžetą iš V. K. 13 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 125 Lt žyminio mokesčio, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos Surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.