- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- AN2-49-282/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00953-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. sausio 19 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017-10-19 nutarimu E. Š. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 6 dalyje, dėl to, kad jis 2017-09-20, 21.44 val. (duomenysneskelbtini), ties (duomenysneskelbtini), vairavo transporto priemonę „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pagal medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. (duomenysneskelbtini) vartojęs psichoaktyviąsias medžiagas: amfetaminą, metamfetaminą, marihuaną. E. Š. už tai paskirta 580 EUR bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 30 mėnesių.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu E. Š. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui (Šiaulių rūmams) prašydamas panaikinti 2017-10-19 nutarimą, nes automobilį vairavo neapsvaigęs, akte išvardintas medžiagas vartojo anksčiau – 2017 m. rugsėjo 15-17 dienomis, po to tų medžiagų nevartojo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas (Šiaulių rūmai) 2018 m. sausio 19 d. nutartimi E. Š. skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad teismas jo apsvaigimo būseną nustatė remdamasis klaidingai surašytu medicininės apžiūros aktu ir liudytojo, kuris surašė aktą, parodymais, nevertino pareigūnų, liudytojo G. M. bei jo paties parodymų, nesivadovavo teismų praktika tokio pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-444-644-11, N-62-3398-11, Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-129-360/2011, ATP-334-462/2011, ATP-664-462/2013, ATP-668-113/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-30-200/2013 ir kt.). Apeliantas teigia, kad (duomenysneskelbtini) ligoninės psichiatrijos klinikos rezidentas J. F. nėra nei specialistas, nei gydytojas, medicininę apžiūrą neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti atliko nesilaikydamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje (toliau – Metodikoje) nustatytos tvarkos. Pažymi, kad J. F. teisme negalėjo nurodyti metodikos tokio tyrimo atlikimui, nes, nesulaukęs tyrimo rezultatų iš toksikologijos laboratorijos (apskritai nenusiuntęs biologinės terpės bandinio į toksikologijos laboratoriją), užpildė medicininės apžiūros akto skiltį „Išvada“. Dėl to apeliantas yra įsitikinęs, kad nei J. F., nei kiti klinikos darbuotojai neturėjo teisės atlikti tyrimo ir pateikti išvadą apie jo apsvaigimą, nes Metodikoje numatytas specialus subjektų, galinčių atlikti tokio pobūdžio tyrimus ir pateikti išvadas, ratas, į kurį (duomenysneskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinika nepatenka (vienintelė įstaiga Lietuvoje galinti tai daryti yra Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorija). Be to, (duomenysneskelbtini) ligoninės psichiatrijos klinikos rezidentas J. F. nustatė tariamą jo apsvaigimą iš vieno duomens – nežymiai svirduliavo eidamas. Pagal Metodikos 6 punktą gydytojas atlieka bendrą asmens būklės įvertinimą (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį ir kt.), tačiau galutinę išvadą dėl apsvaigimo daro tik gavęs Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos tyrimo išvadą. Tik įvertinus narkotinių medžiagų koncentraciją organizme daroma išvada, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Vien subjektyviai gydytojo akte užfiksuotos aplinkybės neįrodo apsvaigimo fakto. Apeliantas teigia, kad jam buvo nustatytas ne apsvaigimo, bet vartojimo faktas, nes pagal testą buvo nustatytas tik amfetamino, metamfetamino, marihuanos buvimas šlapime, o ne jų koncentracija, kuri ir turi esminės reikšmės nustatant apsvaigimo faktą. Pagal teismų praktiką amfetamino, metamfetamino, kanapių pėdsakus šlapime po panaudojimo galima aptikti 4-5 dienas, o po ilgalaikio naudojimo net iki trijų mėnesių, tačiau pats kažkada pavartotų kanapių faktas negali būti prilyginamas asmens apsvaigimui nuo šios medžiagos (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-30-200/2013). Tik nustačius ir įvertinus narkotinių medžiagų koncentraciją kraujyje, galima daryti išvadą apie asmens apsvaigimą, todėl teste parodytas teigiamas mėginio THC koncentracijos rezultatas neįrodo, kad jis buvo apsvaigęs. Pastebi, kad apsvaigimo būsena gali būti nustatoma tik medicininiais tyrimais, ji negali būti nustatinėjama vieno liudytojo parodymais.
Apeliantas skunde taip pat teigia, kad teismo nustatyta aplinkybė, jog rezidento J. F. surašytas medicininės apžiūros aktas neatitinka Metodikos reikalavimų, yra pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo bylą, nes pagrindinis ir iš esmės vienintelis įrodymas byloje gautas neleistinomis priemonėmis, kitų objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad nurodytą dieną transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nėra, todėl tvirtina, kad neįrodyta jo kaltė padarius ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą. Neneigia, kad prieš kelias dienas vartojo psichotropines medžiagas, kurių likutis buvo rastas jo piniginėje sulaikymo metu, taigi nuo paskutinio marihuanos ir psichotropinių medžiagų vartojimo iki pareigūnų sustabdymo buvo praėjusios mažiausiai dvi dienos, todėl negalima teigti, kad sustabdymo metu jis buvo apsvaigęs, be to, tą dieną jokių neleistinų medžiagų apeliantas tvirtina nevartojęs. Medicininės apžiūros akto išvados, kuriomis rėmėsi teismas, prieštarauja policijos pareigūnų parodymams, jog policijos pareigūnams nekėlė įtarimų jo išvaizda, elgsena, koordinacija, nebuvo išsiplėtę vyzdžiai, paraudusios akys ir veidas, be to ir akte užfiksuota, jog jo vyzdžiai buvo lygūs, simetriški, jis buvo ramus, sąmoningas, kalba rišli. Pažymi, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės tik patvirtina faktą, jog jis nebuvo sustabdytas kaip galimai vairuojantis apsvaigęs, o įtariant padarius nusikalstamą veiką. Teismas į tai neatsižvelgė ir nevertino, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.
ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
E. Š. skundžiamu Institucijos nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2017-09-20 vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punkte apsvaigimas apibrėžiamas kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį.
Apeliantas pripažįsta vartojęs narkotines medžiagas, tačiau nurodo jas vartojęs prieš kelias dienas iki įvykio, t. y. neigia įvykio metu automobilį vairavęs būdamas apsvaigęs. Pažymėtina, kad nei policijos pareigūnams T. R., K. J., sustabdžiusiems E. Š. vairuojamą automobilį, nei kartu su E. Š. automobiliu važiavusiam G. M. nekilo įtarimų, kad E. Š. vairuoja automobilį apsvaigęs.
Tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas, nagrinėjęs E. Š. skundą, apelianto kaltę grindė išimtinai tik E. Š. 2017-09-20 atliktos medicininė apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenysneskelbtini). Minėtame akte nurodyta, kad asmuo yra „vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų (amfetamino, metamfetamino, marihuanos), apsvaigęs, vairuoti negali“ (administracinė Byla Nr. 17073315420, 10 lapas).
Apeliantas teigia, kad šis surašytas aktas neatitinka Metodikos reikalavimų.
Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika. Metodikos 2 punkte nustatyta, kad medicininė apžiūra susideda iš: 1) asmens būklės vertinimo; 2) tiriamųjų medžiagų paėmimo; 3) tiriamųjų medžiagų ištyrimo; 4) išvados formulavimo. Metodikos 4 punkte nurodyta, kad medicininę apžiūrą atlieka: 1) asmens būklės vertinimą – gydytojai, 2) tiriamųjų medžiagų paėmimą – slaugytojai arba klinikos laborantai, o pagal Metodikos 5 punktą tiriamųjų medžiagų ištyrimą atlieka (tiria) toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai.
E. Š. atliktos medicininės apžiūros akte Nr. (duomenysneskelbtini) nurodyta, kad jį apžiūrėjo „gydytojas-psichiatras I. P.”. Minėta gydytoja teisme nebuvo apklausta. Iš byloje esančio medicininės apžiūros akto kopijos, kuri yra nekokybiška, negalima nustatyti, kad E. Š. medicininę apžiūrą atliko kitas gydytojas. Iš apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad E. Š. medicininę apžiūrą atliko gydytojas-rezidentas J. F., jis apylinkės teisme buvo apklaustas kaip specialistas. Nors apylinkės teisme J. F. nurodė, kad jis, kaip gydytojas-rezidentas, galėjo atlikti apelianto medicininę apžiūrą ir kad apžiūrą jis atliko laikydamasis nustatytos tvarkos, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. F. yra gydytojas, turintis teisę atlikti asmens medicininę apžiūrą.
Be to, pagal Metodikos 9 punktą nustatant psichiką veikiančias medžiagas, imama kraujo (ne mažiau kaip 10 ml) ir būtinai šlapimo (ne mažiau kaip 30 ml). Iš medicininės apžiūros akto matyti, kad E. Š. medicininės apžiūros metu 22.50 val. buvo paimtas bioterpės bandinys „40 ml”, tačiau nenurodyta, kokios bioterpės – kraujo ar šlapimo – bandinys buvo paimtas ir ar šis bandinys buvo pateiktas tirti laboratorijai. Apeliantas skunde teigia, kad specialistas J. F., nesulaukęs tyrimo rezultatų iš toksikologijos laboratorijos (apskritai nenusiuntęs biologinės terpės bandinio į toksikologijos laboratoriją), užpildė medicininės apžiūros akto skiltį „Išvada“. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad E. Š. medicininės apžiūros metu paimtas biologinės terpės bandinys buvo pateiktas tirti laboratorijai.
Taip pat neužpildyta ir medicininės apžiūros akto 21 punkto skiltis „Tyrimo rezultatas”, kurioje pagal Metodikos 10.2. punktą įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog E. Š. medicininės apžiūros metu buvo naudojamos ir greitos tyrimo priemonės (testai), patvirtinančios psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Dėl to visiškai neaišku, kokiu būdu buvo nustatyta, kad E. Š. yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų – amfetamino, metamfetamino ir marihuanos, kai E. Š. pripažino prieš kelias dienas iki įvykio vartojęs tik marihuanos. Be to, pagal Metodikos 9.3. punktą turi būti nustatomas psichiką veikiančių medžiagų kiekis kraujyje ir šlapime, t. y. psichiką veikiančių medžiagų koncentracija, šiuo gi atveju nėra duomenų, kad toks kiekis buvo nustatytas. Teismo posėdyje kaip specialistas apklaustas J. F. parodė, kad šlapimo tyrimo rezultatai ateina ne iš karto, kad specialistas išvadą pabaigia, kai būna visi rodmenys, tačiau specialistas neprisiminė, kada pabaigė rašyti specialisto išvadą E. Š. atveju. Taip pat J. F. posėdyje parodė, kad E. Š. apsvaigimą jis konstatavo pagal savo aprašytus apsvaigimo požymius, t. y. tai, kad E. Š. susvyravo eidamas koja už kojos, stovėdamas ant vienos kojos, bei kad užsimerkęs nepataikė pirštu į nosį, nors specialistas apžiūros akte fiksavo ir tai, kad vokų, liežuvio, pirštų virpėjimo nėra, vyzdžiai normalaus dydžio, reaktyvūs į šviesą, teisingai orientuotas savyje, vietoje, laike, sąmoningas, dėmesys pakankamas pokalbiui, mąstymas normalus, kalba normalaus garsumo, rišli. Specialisto J. F. parodymai leidžia manyti, kad išvadą, jog E. Š. apsvaigęs, yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų (amfetamino, metamfetamino, marihuanos) ir negali vairuoti, specialistas padarė apžiūrą atlikęs nesilaikydamas Metodikos reikalavimų ir neturėdamas visų tyrimų rezultatų. Pastebėtina, kad medicininės apžiūros akte nėra E. Š. parašo, patvirtinančio, kad jis susipažino su jam atliktos medicininės apžiūros aktu ir specialisto J. F. padaryta išvada dėl apsvaigimo. Esant tokioms aplinkybėms negalima daryti kategoriškos išvados, jog įvykio metu automobilį E. Š. vairavo būdamas apsvaigęs nuo psichoaktyvių medžiagų.
Nors pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, tačiau pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai nepateikė teismui įrodymų, nekeliančių abejonių dėl E. Š. kaltės pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį. Apylinkės teismas, neįvertinęs paminėtų medicininės apžiūros akto trūkumų, padarė skubotą išvadą, jog E. Š. automobilį vairavo apsvaigęs ir dėl to atmetė apelianto skundą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nubausto asmens apeliacinį skundą, negali patikrinti skunde nurodytų aplinkybių, tokių kaip: ar apžiūros metu paimtas mėginys buvo pateiktas į toksikologijos laboratoriją, ar iš laboratorijos buvo gautas tyrimų rezultatas dėl vartotų psichoaktyvių medžiagų ir jų kiekio (koncentracijos) nustatymo ir pan. Dėl to skundžiami sprendimai – Institucijos nutarimas ir apylinkės teismo nutartis naikinami kaip nepagrįsti bylos duomenimis ir E. Š. byla grąžinama Institucijai papildomam tyrimui, nes, kaip minėta, surinkti įrodymus privalo pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017-10-19 nutarimą panaikinti ir E. Š. administracinio nusižengimo bylą grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui papildomam tyrimui.
Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.