- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-22
- Bylos Nr.
- ATP-129-360/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01481-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai už tai, kad jis 2011-04-02, apie 23 val., būdamas pirtyje, rūkė augalinės kilmės narkotinę medžiagą be gydytojo paskyrimo, tuo padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 str. 2 d. Be to, jis 2011-04-07, 10.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį „Mersedes - Benz CL 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, pakartotinai per metus, kai teisė vairuoti yra atimta, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., 130² str.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-31 nutartimi, R. L., dėl vairavimo apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, neturint teisės vairuoti (ATPK 129 str.), bei pakartotinio transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (ATPK 130² str.), administracinę bylą perkvalifikavo į ATPK 128 str. 2 d., t. y., kad R. L. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę ir paskyrė - 1500 Lt dydžio nuobaudą.
Nutartyje nurodė, jog faktas, kad R. L. šlapime, paimtame 2011-04-07, buvo aptikti narkotinių medžiagų pėdsakai, tegali pagrįsti tik narkotinių medžiagų vartojimo, bet ne apsvaigimo nuo jų faktą. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad R. L. eina tiesiai, pastovi ant vienos bei kitos kojos, pirštu pataiko į nosį, t.y. pagal išorinius požymius, nėra jokių duomenų, kad pažeidėjas buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Juolab, kad administracinės teisės pažeidimo protokole konstatuota, jog R. L. 2011-04-02 be gydytojo paskyrimo naudojo augalinės kilmės medžiagą, t. y. penkios dienos iki sulaikymo, kitokia naudojimo data nenustatyta. Dėl šių aplinkybių, jo atžvilgiu administracinė bylą perkvalifikavo į ATPK 128 str. 2 d.
Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 44 str. 2 d., administracinę bylą nutraukė, nesant pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-31 nutartį ir priimti naują sprendimą. Skunde nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis neteisėta. Teismas priimdamas nutartį pilnai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų ir administracinę bylą pagal ATPK 129 str., ir 130² str. perkvalifikavo neteisėtai. Mano, jog apylinkės teismas nurodydamas, jog rastos narkotinės medžiagos patvirtina tik jų vartojimą, bet ne apsvaigimo faktą vairuojant yra neteisėtas, nes R. L. organizme vairuojant transporto priemonę, rasta narkotinių medžiagų. Pažymi, jog policijos pareigūnai pagrįstai vadovavosi 2006-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 p., kuriame aiškiai apibrėžiama, kada asmuo pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, medicininei apžiūrai. Visa tyrimo eiga dėl apsvaigimo nebepriklauso nuo policijos pareigūnų ir jie negali nurodinėti gydytojams kaip atlikti savo darbą, todėl tą tvarką turi žinoti patys medicinos darbuotojai. Nurodo, jog jei teismui netiko tokia pažyma, teismas savo iniciatyva privalėjo išsireikalauti iš sveikatos priežiūros įstaigos tinkamus tyrimus, be to akcentuoja, jog Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog trūkstant kokių nors įrodymų, teismas pats turi būti aktyvus ir gali reikiamą informaciją išsireikalauti. Institucijos nuomone, tokia medicinos įstaigų nekompetencija, atliekant tyrimus bei teismo pasirinkta pozicija, ateityje gali pakenkti policijos pareigūnams atlikti savo pareigą kontroliuojant asmenis, kurie vairuoja transporto priemones būdami apsvaigę nuo psichotropinių ar narkotinių medžiagų, nes visos jų pastangos sutramdyti tokius vairuotojus būtų beprasmės. Atkreipia dėmesį, jog pareigūnas pristatė į medicinos įstaigą vairuotoją, o ne kitokį pažeidimą padariusį asmenį, todėl ir vertinamas jis turėjo būti kaip vairuotojas ar yra apsvaigęs ar ne, gali vairuoti ar ne. Institucijai nesuprantama tokia teismo pozicija, nes tai suteikia galimybę daugumai vairuotojų išvengti atsakomybės, kurie teigs, kad vartojo, tačiau nežinojo, kad tai narkotinės medžiagos. Institucijos manymu, R. L. žinojo, kad apsvaigus nuo narkotinių medžiagų draudžiama vairuoti transporto priemones, tačiau to nepaisė, ir rūkydamas marihuaną draugų kompanijoje, jis tikrai žinojo ką rūko, o teigimas, jog vartojo narkotines medžiagas prieš kelias dienas, yra tik pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Skunde akcentuojama, jog nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka išvadai, kad R. L. padarė ATPK 129 str., 130² str. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad priimdamas ginčijamą nutartį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos). Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Ši apžiūra apibrėžiama kaip specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją, turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra apsvaigęs. Taigi teisė nustatyti (laikantis patvirtintos metodikos), ar asmuo yra apsvaigęs, suteikta tik atitinkamiems medicinos specialistams.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punkte nurodyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus); tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus).
Taigi įvertinus bendrą asmens būklę turi būti užpildoma medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas, išskyrus, skiltis „Išvada“. Šią skiltį gydytojas užpildo gavęs atliktų tyrimų rezultatus iš toksikologijos laboratorijos (11.1 punktas). Tuomet skiltyje „Išvada“ nurodoma, ar asmuo apsvaigęs ar neapsvaigęs, vartojęs ar nevartojęs. Jei išvadoje teigiama vartojęs, nurodoma kokių medžiagų.
Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog R. L. medicininę apžiūrą atliko VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, tačiau pažymėtina, jog pagal Metodikos 4.3 punktą, tiriamųjų medžiagų ištyrimą atlieka Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai, o pagal Metodikos 11.1 punktą, išvada dėl asmens neblaivumo ar apsvaigimo formuluojama tik gavus atsakymą iš toksikologijos laboratorijos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-644/2011).
Iš bylos duomenų matyti, jog Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai R. L. šlapimo netyrė, todėl negali būti daroma ir kategoriška išvada dėl to, jog R. L. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo byloje esančia VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pažyma. R. L. teismui parodė vartojęs narkotines medžiagas, tačiau prieš kelias dienas, tai neįrodo jo apsvaigimo įvykio dieną fakto, o jokių kitų objektyvių įrodymų, galinčių įrodyti, jog tą dieną R. L. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų nėra.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).
Atmestinas Institucijos skundo argumentas, dėl to, jog jei teismui netiko tokia pažyma, jis privalėjo išsireikalauti iš sveikatos priežiūros įstaigos tinkamus tyrimus. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog teismas to padaryti negalėtų, nes Metodikos 9.2 punkte yra nustatyta, jog tyrimo išvada siuntusiai medicininei įstaigai pateikiama nedelsiant, tačiau ne vėliau nei per dvi darbo dienas. Be to, kaip minėta anksčiau, administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylos medžiagą, nustatė, jog jokių duomenų apie tai, kad R. L. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nėra. Pats R. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną, kai buvo sustabdytas, jokių narkotinių medžiagų nebuvo vartojęs.
Apygardos teismas atsižvelgęs į bylos aplinkybes, daro išvadą, kad visos įrodinėjimo galimybės yra išsemtos, surinkti naujų įrodymų, kurie pašalintų byloje kilusias abejones, nėra įmanoma. Todėl įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. L. veiką perkvalifikavo iš ATPK 129 str., 130² str. į 128 str. 2 d., todėl tenkinti Institucijos apeliacinį skundą teismas neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nori atkreipti dėmesį, jog nagrinėjamu atveju ATPK 129 str. numatyto pažeidimo sudėtis patenka į 130² straipsnio sudėtį, dėl to papildomai kvalifikuoti pagal ATPK 129 str. nėra pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3214/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.