Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-21 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis, 2013-04-30, apie 14.33 val., Klaipėdoje, Nendrių – Upelio gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „BMW 528“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tuo D. J. padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas priimdamas nutarimą nesivadovavo surinkta medžiaga bei neapklausė pačių pareigūnų, kurie įformino padarytą pažeidimą. Pareigūnai nebūtų tikrinę apsvaigimo fakto, jeigu D. J. elgesys nebūtų sukėlęs įtarimo, o tai jau įrodo, kad D. J. vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Policijos pareigūnai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 p., kuriame aiškiai apibrėžiama kada asmuo pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, medicininei apžiūrai. Teismas taip pat nevertino pareigūnų tarnybinių pranešimų, kuriuose aprašoma vairuotojo būsena, nes pareigūnai tik matydami, kad vairuotojas yra apsvaigęs, jį pristato į medicininę įstaigą tyrimui atlikti. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad trūkstant kokių nors įrodymų, teismas pats turi būti aktyvus renkant įrodymus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. J. žinojo, kad apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų draudžiama vairuoti transporto priemones, tačiau to nepaisė, o tai, kad jis teigia, jog nesijautė apsvaigęs yra tik jo pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (302¹¹ str. 1 d.).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant D. J. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliantas prašo administracinio teisės pažeidimo byloje priimti naują sprendimą – administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį pripažįstant kaltu.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 5 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra prieštaringų duomenų, kurie trukdo teisingai išspręsti bylą, be to, byloje surinkti ne visi reikalingi duomenys.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. J. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, protokolo grafoje „Asmens pasiaiškinimas“ nurodė: su pažeidimu nesutinku, nes buvau vartojęs kanapių prieš tris dienas, dėl to gailiuosi“ (b. l. 5). Tačiau bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme jo parodymai pakito. Apylinkės teisme 2013-07-22 teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad nebuvo apsvaigęs, buvo rūkęs prieš pusantros savaitės. Gali būti, kad buvo išbalęs, nes prieš tai diena buvo alkoholį vartojęs (b. l. 66).

Policijos pareigūnų K. V., S. O., M. S. tarnybiniuose pranešimuose yra nurodyta, kad vairuotojas D. J. buvo pasimetęs ir išsigandęs, jo rankos drebėjo, automobilio salone buvo aitrus galimai narkotinės medžiagos marihuanos kvapas (b. l. 11-13). Be to, teismo posėdyje buvo apklausti policijos pareigūnai K. V., R. Ž., T. N., T. Ž. Jie patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas D. J. buvo pasimetęs, streso būsenoje, vengė akių kontakto, jo akys lakstė (b. l. 62-68).

Ne mažiau svarbu yra tai, kad byloje esantis 2013-04-30 Toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimas patvirtina, kad D. J. tyrimo rezultatai yra teigiami – nustatyta, kad buvo vartojami Kanabinoidai/Marihuana (THC), tyrimą atliko gydytojas V. U. (b. l. 14). Tačiau kartu pripažintina, jog 2013-04-30 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas taip pat patvirtina ir tai, kad D. J. apžiūros metu elgėsi ramiai, adekvačiai, ėjo tiesiai ir nesvyravo, koordinacinius mėginius atliko tiksliai, dėmesys nesutrikęs, kalba rišli ir rami. Apžiūrą atliko gydytojas V. U. (b. l. 15).

Teismo posėdžio metu liudytojas V. U. patvirtino, kad išvadą, jog D. J. negali vairuoti transporto priemones, nes yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, padarė subjektyviai, vien tik remiantis atliktu Toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimu.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas procesinį sprendimą konstatavo, kad nustatant, jog D. J. apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų vairavo transporto priemonę, nesilaikyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 4.3., 10.3., 10.4. punktų, teismui nepateikta objektyvių įrodymų, kad D. J. buvo apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuojant transporto priemonę.

Tačiau, kaip minėta, teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomos aplinkybės skiriasi nuo policijos pareigūnų nurodytų jų užfiksuotų aplinkybių, Toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo rezultatai yra teigiami, tačiau nustatyta, jog jį atliekant nesilaikyta tam tikrų šio tyrimo atlikimo metodikos punktų, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgavo visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 277 str. 1 d. numatyta, kad ekspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms bei siekiant pašalinti visas abejones apylinkės teismas turėjo spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo šioje byloje. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikintinas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui rinkti papildomus įrodymus bei tinkamai išspręsti atsakomybės klausimą.

Dėl išvardytų motyvų Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-21 nutarimas naikintinas ir administracinės teisės pažeidimo byla perduotina Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinis skundas tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-21 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.