- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- ATP-30-200/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla dėl E. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 5 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 str. 5 d. buvo surašytas už tai, kad jis 2012 m. gegužės 7 d., apie 00 val. 50 min., Vytauto gatvėje, Ukmergės mieste, vairavo automobilį Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl E. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 5 d., padaręs išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog 2012 m. gegužės 7 d., apie 00 val. 50 min., vairuodamas automobilį E. M. buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o byloje esančios abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai.
Šalies argumentai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Nurodo, kad Vilniaus aps VPK Ukmergės r. PK pareigūnai 2012-05-07, Ukmergėje, Vytauto g., sustabdė automobilį „Opel Corsa", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. M.. Kadangi automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei neatlikta automobilio valstybinė techninė apžiūra, pareigūnai nutarė vairuotoją patraukti administracinėn atsakomybėn. Forminant pažeidimus buvo patikrinta E. M. baustumo administracine tvarka istorija, iš kurios paaiškėjo, kad minėtas asmuo 2009 m. buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą. Pareigūnams pasiteiravus, ar dabar E. M. nevartojo narkotinių medžiagų, pastarasis atsakė, kad vakar rūkė „marihuaną". Pareigūnams kilus abejonių dėl vairuotojo būklės, jie E. M. nukreipė į Ukmergės ligoninę, apsvaigimui nuo narkotinių medžiagų testo atlikimui. Ligoninėje E. M. šlapimo testas dėl narkotinių medžiagų jo organizme, buvo teigiamas. Taip pat gydytojas D. P. atliko E. M. medicininę apžiūrą, kuria nustatyta, kad apžiūrimas asmuo apsunkintoje Rombergo pozoje svyruoja, yra neramios savijautos, nežymiai virpa pirštai. Atlikęs apžiūrą gydytojas nepilnai užpildė medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 60.
Žemesnės instancijos teismas
2012-05-08 E. M. šlapimo mėginys išsamesniam tyrimui buvo išsiųstas į Toksikologijos laboratoriją. 2012-06-13 iš minėtos laboratorijos buvo gauta išvada Nr. T-N 933/12(01), kad E. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Gavus minėtą išvadą, buvo kreiptasi į Ukmergės ligoninės gydytoją D. P., kad pastarasis, remiantis toksikologijos laboratorijos išvada, pilnai įvertintų 2012-05-07 vairavimo metu buvusią E. M. būseną bei apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų. Gydytojas savo išvadoje nurodė, kad 2012-05-07 E. M. buvo vartojęs psichotropinių medžiagų ir vairuoti negalėjo.
Nagrinėjant bylą teisme, taip pat ir pažeidimo padarymo dieną E. M. neneigė vartojęs marihuaną tačiau teigė tai daręs dieną prieš vairuojant transporto priemonę. Bylos nagrinėjimo metu, kaip liudytojas apklaustas gydytojas D. P. tvirtino, kad tikrinant E. M., jam kaip gytojui susidarė įspūdis, kad jis nebuvo apsvaigęs. Dėl papildomų įrodymų, o būtent intoksikacijos laipsnio E. M. organizme nustatymo, teismas 2012-09-18 nutartimi paskyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriui. Ekspertizės akte Nr. 80TPK-G- 90/2012, nurodyta, kad gydytojo D. P. E. M. medicininė apžiūra apsvaigimui nustatyti atlikta kiek paviršutiniškai, tačiau patvirtinta, kad šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, o gydytojo D. P. akte aprašyti požymiai (apsunkintoje Rombergo pozoje svyruoja, nežymus pirštų virpėjimas) gali būti liekamieji reiškiniai po pavartotos marihuanos.
Pasak apelianto, iš to kas išvardinta matyti, kad gydytojas D. P. E. M. apžiūros metu nors ir neatlikęs visų reikiamų veiksmų, tvirtai konstatavo, kad pastarasis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir vairuoti negalėjo, tačiau bylos nagrinėjimo metu D. P. savo parodymus pakeitė ir teigė, kad jam kaip gydytojui apžiūros metu susidarė įspūdis, kad E. M. nebuvo apsvaigęs. Iš šio dviprasmiško gydytojo elgesio galima tik konstatuoti, kad duodamas parodymus bylos nagrinėjimo metu D. P. buvo šališkas, o tokie jo parodymai turi būti vertinami kritiškai. E. M. tiek pažeidimo padarymo tiek bylos nagrinėjimo metu teigė, kad narkotines medžiagas vartojo dieną prieš transporto priemonės vairavimą. Teismas šią versiją priėmė kaip pagrįstą ir priimant nutarimą ją vadovavosi. Kadangi E. M. vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl jam buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla už ATPK 126 str. 5 d., Kelių eismo taisyklių 14 p. pažeidimą. E. M. parodymai, kad jis vartojo narkotines medžiagas dieną prieš transporto priemonės vairavimą turi būti vertinami kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.
Teismo psichiatrijos ekspertizės 2012-10-12--2012-10-17 akte Nr. 80TPK-G- 90/2012, be kita ko nurodyta, kad E. M. medicininės apžiūros metu nustatyti požymiai: svyravimas apsunkintoje Rombergo pozoje, nežymus pirštų virpėjimas, gali būti liekamieji reiškiniai po pavartotos marihuanos, tačiau nenustatyta, kada ji buvo vartojama, ar dieną prieš pažeidimą, ar prieš pat pažeidimo nustatymą. Kaip matyti iš šios išvados, ji tik patvirtina, kad narkotines medžiagas, E. M. vartojo, tačiau kada ir kiek jų buvo vartojama, išvadoje neatsakyta. Iš medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti akto, iš Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti ir ginčo dėl to nekyla, kad E. M. vartojo narkotines medžiagas, tą pripažįsta ir pats E. M., todėl Ukmergės r. apylinkės teismas, nesurinkęs pilnai įrodymų ir nutraukdamas teiseną pagal LR ATPK 126 str. 5 d., turėjo spręsti klausimą dėl E. M. patraukimo atsakomybėn pagal LR ATPK 44 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad teismas nepilnai ištyrė bylos aplinkybes, nepagrįstai nutraukė teiseną E. M. atžvilgiu.
Atsiliepime į apeliacinį skundą E. M. prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, rėmėsi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, nenukrypo nuo jų taikymo praktikos, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir atsižvelgęs į nurodytų faktinių aplinkybių visetą, priėmė teisėtą, pagrįstą nutarimą, kuriuo nutraukė jo atžvilgiu administracinės bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d., kadangi nebuvo šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, ką patvirtina ir byloje esantys dokumentai. Protokolas pagal ATPK 44 str. 2 d. nebuvo surašytas ir kaltinimas dėl tokio pažeidimo nebuvo pateiktas. Įvertinus apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes mano, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato viršininko apeliacinis skundas (prašymas) yra nepagrįstas bei netenkintinas, o Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimas šioje byloje objektyvus ir teisėtas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).
Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog E. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 5 d., todėl Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. nutarimu pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl E. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
ATPK 126 str. 5 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Kaltininko veiksmų kvalifikavimas pagal ATPK 126 str. 5 d. sietinas su asmens apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys, kad ir KET 14 p. įtvirtintas vienas iš vairuotojams draudimų yra draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, apsvaigimas – tai asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį (toliau vadinama – alkoholis). Taigi, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Kad nustatyti, jog buvo pavartota psichiką veikianti medžiaga ir ji sukėlė apsvaigimo būseną, atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą (toliau vadinama – medicinos specialistai), pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs.
Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (toliau Metodikos) 2 p. nustatyta, kad medicininė apžiūra susideda iš bendros asmens būklės vertinimo, tiriamųjų medžiagų paėmimo, tiriamųjų medžiagų ištyrimo ir išvados formulavimo. Bendrą asmens būklės vertinimą atlieka gydytojai, tiriamųjų medžiagų paėmimą – slaugytojai arba klinikos laborantai, o tiriamųjų medžiagų ištyrimą – Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai (Metodikos 4 p.). Vadovaujantis Metodikos 6 p., gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo patvirtintos formos Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“. Šias skiltis jis užpildo gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos. Be to, Metodikos 10 p. nustatyta, jog tyrimui dėl psichiką veikiančių medžiagų kiekio imama ne mažiau kaip 50 ml šlapimo, o jei neaišku, kokių psichiką veikiančių medžiagų asmuo vartojo – ne mažiau kaip 100 ml, ir ne mažiau kaip 10 ml kraujo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad specialisto išvada Nr. T-N 933/12(01) (b.l. 8) patvirtina, kad E. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir 0,29 promilės etilo alkoholio. Šlapime opijatų nerasta. Byloje atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, buvo gautas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 80TPK-G-90/2012, kuriame ekspertė nurodė, jog neturi pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad E. M. 2012-05-07, apie 00.50 val., vairuodamas automobilį, buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog apžiūros metu aiškių apsvaigimo požymių akte Nr. 60 nekonstatuota. Šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis (tai kanapių skilimo produktų pėdsakai), kuriuos po panaudojimo galima aptikti 2-3 dienas, o po ilgalaikio naudojimo net iki 3 mėnesių. Akte aprašyti požymiai, t.y. apsunkintoje Rombergo pozoje svyruoja, nežymus pirštų virpėjimas, gali būti kaip liekamieji reiškiniai po pavartotos marihuanos (b. l. 46-47). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 60 (b.l. 5) matyti, kad 2012 m. gegužės 7 d., 01 val. 40 min., buvo paimtas E. M. šlapimas. Gydytojas D. P. teisme paaiškino (b. l. 36), kad būtent jis apžiūrėjo E. M., jam E. M. neatrodė apsvaigęs, tačiau minėto akto išvadas surašė po mėnesio, gavęs šlapimo tyrimo išvadas ir nurodė, kad E. M. vairuoti negali. Šiuo aktu apsvaigimo būsenos konstatavimas buvo susietas vien tik su narkotinių medžiagų pėdsakų radimu E. M. organizme, nors kaip matyti iš E. M. būklės bei elgesio įvertinimo, apžiūros metu aiškių apsvaigimo požymių nekonstatuota. Ką patvirtina ir byloje apklausti liudytojai bei teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame taip pat pateiktas ir medicininis paaiškinimas dėl narkotinių medžiagų pėdsakų radimo, t. y. kad šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis (tai kanapių skilimo produktų pėdsakai), kuriuos po panaudojimo galima aptikti 2-3 dienas, o po ilgalaikio naudojimo net iki 3 mėnesių.
Kaip minėta, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Vien tai, jog E. M. šlapime buvo rasti kanapių skilimo produktų pėdsakai (tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis), savaime nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog jis transporto priemonę vairavo apsvaigęs, tuo labiau, kad šlapime rasti kanapių pėdsakai gali išbūti apie 2-3 dienas. Priešingai, vien kažkada pavartotų kanapių faktas negali būti prilyginamas asmens apsvaigimui nuo šios medžiagos.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog 2012 m. gegužės 7 d., apie 00 val. 50 min., vairuodamas automobilį E. M. buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o byloje esančios abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, negalima konstatuoti, kad E. M. veiksmuose buvo ATPK 126 str. 5 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas, nesurinkęs pilnai įrodymų ir nutraukdamas teiseną pagal ATPK 126 str. 5 d., turėjo spręsti klausimą dėl E. M. patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 44 str. 2 d.
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį užtraukia dvi alternatyvios veikos: 1) narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo; 2) asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus ATPK126 straipsnio 4 ir 6 dalyse ir 129 straipsnyje) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakyta dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ypatingos procesinės ir įrodomosios reikšmės. Tai yra ATPK 260 str. nustatyto turinio dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas, t. y. apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas tiktai tada, kai administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje yra nustatomas konkretus pažeidimo įvykis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Šiuo atveju E. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas neištyrus bei nepatikrinus visų faktinių reikšmingų aplinkybių, o pagal ATPK 44 str. 2 d. protokolas iš vis nebuvo surašytas ir kaltinimai padarius šiame straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą jam nebuvo pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo išplėsti kaltinimo ribų. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo, t.y. kaltinimą suformuoja, ir jį palaiko Institucija, ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę tik pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą pažeidimą, bet ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę teismui savo iniciatyva kvalifikuoti asmens padarytus pažeidimus, kurie nebuvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, nes tai būtų nesuderinama su nešališko teismo funkcijomis.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą E. M. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 126 str. 5 d., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.