- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- ATP-334-462/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00350-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Kategorijos
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Telšių apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.6-443-404/2011,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 5 d. už tai, kad jis 2011-05-13, 2.23 val., J. Tumo-Vaižganto gatvėje, Plungės mieste, vairavo V. Ž. vardu registruotą automobilį „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2011-09-23 nutarimu nutraukė administracinę bylą R. Ž. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 5 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., nesant jo veikoje teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Telšių apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad R. Ž. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, kleiviui, bet ir aplinkiniams. 2011-09-13 gydytojo R. D. surašytame akte (išvadoje) aiškiai parašyta, kad R. Ž. šlapime yra narkotinių medžiagų pėdsakų. Todėl policijos pareigūnai, vadovaudamiesi specialisto išvada, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Policijos pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė apsvaigimo požymius (neriški kalba, lėti judesiai, išsiplėtę vyzdžiai), kurie buvo pastebimi bendraujant su vairuotoju R. Ž. Todėl pagrįstai įtardami, kad vairuotojas yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jį pristatė į gydymo įstaigą, kur jų įtarimas buvo patvirtintas medikų išvada, t. y. specialisto, kuris turi kompetenciją spręsti, ar R. Ž. vartojęs narkotinių medžiagų, ar ne. Jokių leidžiamų normų šlapime narkotinėms medžiagoms nėra. Testui esant teigiamam dėl narkotikų vartojimo vairuotojas yra laikomas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas, gavęs Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 80TPK-G-39, kuriame iš dalies nepatvirtinamas R. Ž. apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų, siekdamas nustatyti kokią įtaką galėjo turėti automobilio vairavimui, į teismo posėdį turėjo kviesti VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės gydytoją R. D., kuris galėtų patvirtinti, kokią įtaką R. Ž. apsvaigimas galėjo turėti vairuojant automobilį.
Atsiliepimas
R. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Telšių apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 5 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė pagrįstai, nesant R. Ž. veikoje teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Ž. neigia vairavęs automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl vertinant surinktus įrodymus būtina nustatyti ar surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nuostatas organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos). Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Ši apžiūra apibrėžiama kaip specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją, turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra apsvaigęs. Taigi teisė nustatyti (laikantis patvirtintos metodikos), ar asmuo yra apsvaigęs, suteikta tik atitinkamiems medicinos specialistams.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punkte nurodyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus); tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus).
Taigi įvertinus bendrą asmens būklę turi būti užpildoma medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas, išskyrus, skiltis „Išvada“. Šią skiltį gydytojas užpildo gavęs atliktų tyrimų rezultatus iš toksikologijos laboratorijos (11.1 punktas). Tuomet skiltyje „Išvada“ nurodoma, ar asmuo apsvaigęs ar neapsvaigęs, vartojęs ar nevartojęs. Jei išvadoje teigiama vartojęs, nurodoma kokių medžiagų.
Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog pirminę R. Ž. medicininę apžiūrą atliko VŠĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės gydytojas R. D., nustatęs, kad R. Ž. šlapimo ėminyje THC koncentracija teigiama (b. l. 9-10). Tačiau Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 80TPK-G-39 išvadoje konstatuota, kad pateiktoje bylos medžiagoje nėra pakankamai objektyvių duomenų patvirtinančių, kad R. Ž. 2011-05-13 vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų. Nepatvirtinus R. Ž. apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų, nėra galimybės nurodyti kokią įtaką jos galėjo turėti vairuojant automobilį (b. l. 44-45).
Be to, šios ekspertizės metu nustatyta, kad gydytojas R. D. R. Ž. apžiūros metu neprisilaikė 2006-07-05 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-584 reikalavimų, 2006-06-20 įsakymo Nr. V-505 reikalavimų, dėl ko pastarajam nustatytas apsvaigimas narkotinėmis medžiagomis nėra patvirtintas medicininės apžiūros aktu įvertinant bendrą asmens būklę, bei teismo medicinos laboratorijos specialisto išvada, kuri patvirtintų panaudotų greito tyrimo priemonių (testo) rezultatus.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal minėtos Metodikos 4.3 punktą, tiriamųjų medžiagų ištyrimą atlieka Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai, o pagal Metodikos 11.1 punktą, išvada dėl asmens neblaivumo ar apsvaigimo formuluojama tik gavus atsakymą iš toksikologijos laboratorijos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-644/2011).
Iš bylos duomenų matyti, jog Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai R. Ž. šlapimo netyrė, todėl negali būti daroma ir kategoriška išvada dėl to, jog R. Ž. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo byloje esančiu VŠĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės aktu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Ž. pirminėje medžiagoje nepripažino vairavęs automobilį apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir padaręs administracinį teisės pažeidimą. Jokių kitų objektyvių įrodymų, galinčių įrodyti, jog tą dieną R. Ž. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų nėra.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, dėl to, jog ekspertizės metu nepasitvirtinus R. Ž. apsvaigimui nuo narkotinių medžiagų, teismas turėjo kviesti VŠĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės gydytoją R. D., kuris patvirtintų, kokią įtaką R. Ž. būsena turėjo vairavimui. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog teismas to padaryti negalėtų, nes minėtos Metodikos 9.2 punkte yra nustatyta, jog tyrimo išvada siuntusiai medicininei įstaigai pateikiama nedelsiant, tačiau ne vėliau nei per dvi darbo dienas. Be to, kaip minėta anksčiau, administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o ne teismas savo iniciatyva. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas turi teisę dalyvauti teismo posėdyje ir esant būtinumui teismo prašyti išreikalauti papildomus dokumentus, prašyti apklausti liudytojus. Bet administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas nedalyvavo.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylos medžiagą, nustatė, jog jokių duomenų apie tai, kad R. Ž. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nėra.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į bylos aplinkybes, daro išvadą, kad visos įrodinėjimo galimybės yra išsemtos, surinkti naujų įrodymų, kurie pašalintų byloje kilusias abejones, nėra įmanoma. Todėl įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą R. Ž. atžvilgiu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 5 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., nesant jo veikoje teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms tenkinti Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo nėra pagrindo, todėl jis atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Telšių apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.