Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2024 m. gegužės 2 d. teisme gautas atsakovo pranešimas, kad 2024 m. balandžio 29 d. buvo padarytas dalinis apmokėjimas sumoje – 107,67 Eur. Likusi įsiskolinimo suma šiai dienai 425,62 Eur.

4. 2024 m. gegužės 14 d. teisme gautas ieškovė pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies ir reikalavimo patikslinimo, kuriame ieškovė nurodo, kad atsakovas V. V. po ieškinio padavimo 2024 m. balandžio 22 d. sumokėjo 87,47 Eur, 2024 m. balandžio 22 d. sumokėjo 109,01 Eur ir 2024 m. balandžio 29 d. sumokėjo 107,67 Eur, iš viso 304,15 Eur. Mokėjimo paskirtyje nebuvo nurodoma, kokia skola dengiama, todėl CK 6.55 str. 2 d. pagrindu visų pirma buvo dengiama seniausia skola susidariusi iki 2022 m. lapkričio mėn. Todėl gauta suma 91,40 Eur dengė skolas iki 2022 m. lapkričio mėn., o 212,75 Eur šioje byloje prašomą priteisti skolą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priimti šį atsakymą nuo ieškinio dalies ir civilinę bylą dalyje dėl 212,75 Eur skolos priteisimo nutraukti, taip pat priteisti AB „Klaipėdos energija“ naudai iš V. V. 496 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2024 m. vasario mėn., 21,02 Eur delspinigių, iš viso 517,02 Eur, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 143 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodoma, kad ieškovė sutinka atidėti nesumokėtos skolos grąžinimą 60 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl civilinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį – jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokiu būdu nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bylą žodinio proceso tvarka prašo nagrinėti bent viena šalis arba teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (CPK 441 straipsnio 2 dalis).

7. Klausimai dėl civilinės bylos nutraukimo, procesinių palūkanų priteisimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo nagrinėjami teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

8. Atsižvelgiant į palaikomus ieškovės reikalavimus (prašoma priteisti suma neviršija 5000 Eur), reikalavimų pobūdį, į tai, jog ieškovė savo reikalavimus iš esmės grindžia rašytine bylos medžiaga, o atsakovas su ieškinio reikalavimais sutinka, šalys nepareiškė prašymų dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka formos, teismas sprendžia, kad vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, šiuo atveju taikytina CPK 441 straipsnyje numatyta teisena, todėl civilinė byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškinio dalies atsisakymo

9. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies, kuriame nurodė, kad atsakovas V. V. po ieškinio padavimo 2024 m. balandžio 22 d. sumokėjo 87,47 Eur, 2024 m. balandžio 22 d. sumokėjo 109,01 Eur ir 2024 m. balandžio 29 d. sumokėjo 107,67 Eur, iš viso 304,15 Eur. Mokėjimo paskirtyje nebuvo nurodoma, kokia skola dengiama, todėl CK 6.55 str. 2 d. pagrindu visų pirma buvo dengiama seniausia skola susidariusi iki 2022 m. lapkričio mėn. Todėl gauta suma 91,40 Eur dengė skolas iki 2022 m. lapkričio mėn., o 212,75 Eur šioje byloje prašomą priteisti skolą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priimti šį atsisakymą nuo ieškinio dalies ir civilinę bylą dalyje dėl 212,75 Eur skolos priteisimo nutraukti. Nurodė, kad ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės ieškovei yra žinomos.

10. Vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

11. Ieškinio atsisakymas reglamentuotas CPK 140 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė rašytinį pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo, nurodė, kad jai yra žinomos civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, nurodytos CPK 293 ir 294 straipsniuose, civilinėje byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių suabejoti laisva ieškovės valia atsisakant dalies ieškinio, todėl spręstina, kad ieškovė teismui pateikė tinkamos formos ir turinio prašymą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų ir jis neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl 212,75 Eur skolos priteisimo priimamas, civilinė byla Nr. e2-5021-637/2024 šioje dalyje nutraukiama (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).

13. Šalims išaiškintina, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl likusios skolos ir delspinigių priteisimo

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui V. V. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Su atsakovu atskira rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau jam priklausantis butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Ieškovė tiekė centralizuotą šilumos energiją nurodytam butui, tačiau atsakovas už paslaugas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. nesumokėjo, ir susidarė 496 Eur įsiskolinimas, nuo kurio paskaičiuota 21,02 Eur delspinigių. Iš viso atsakovas yra skolinga 517,02 Eur, šios skolos geruoju nemoka, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

15. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo – pardavimo sutartys“ (CK 6.383 – 6.391 str.). Šio skirsnio normos taip pat taikomos sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 str.). Elektros energijos tiekimą reglamentuoja ir specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1-162 patvirtintas Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo – pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas).

16. CK 6.383 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis, Aprašo 5 punktas). Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad vartotojas, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis perkantis elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo, privalo laiku atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju už suvartotą elektros energiją.

17. Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str. 1 d., 6.383 str. 3 d.), kuriai taikomos CK 6.161 straipsnyje įtvirtintos viešųjų sutarčių nuostatos. Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.

18. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog butas, kuris priklauso atsakovui nuosavybės teise, yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų (centralizuoto šildymo sistemos) (CPK 187 straipsnis), todėl, nors atskira rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis su atsakovu sudaryta nebuvo, laikytina, jog tokia sutartis tarp šalių buvo sudaryta, t. y. ieškovė tiekė šilumos energiją, atsakovas šilumos energiją vartojo, todėl įgijo prievolę už suvartotą šilumos energiją sumokėti (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009, kt.). Tokiu būdu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai).

19. Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).

20. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė tiekė centralizuotą šilumos energiją atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, tačiau atsakovas už suvartoją šilumos energiją nemokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2024 m. vasario mėn., susidarė 496 Eur skola. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes pripažintina, jog atsakovas pažeidė savo prievolę, nes nustatytais terminais nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, todėl ieškovės reikalavimas dėl 496 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

21. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis). 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis numato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Be to, pagal Aprašo 37(1) punktą, sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, įvertinus nustatytas aplinkybes, jog atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą (nustatyta tvarka ir terminais už suvartotą šilumos energiją nemokėjo), ieškinio reikalavimo ir (ar) delspinigių dydžio neginčijo, spręstina, jog ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 21,02 Eur delspinigius (skaičiuojant po 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne ilgiau nei 6 mėn. laikotarpį) pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

22. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog procesinėms palūkanos skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

23. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą ir aktualią kasacinio teismo praktiką, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 517,02 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo

24. Atsakovas prašo atidėti nesumokėtos skolos grąžinimą 60 dienų.

25. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Visgi tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

26. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra apibrėžta konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Tokį prašymą nagrinėjantis teismas turi individualiai įvertinti kiekvienoje byloje susiklosčiusią situaciją, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs ir į CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės pažeisti kitos šalies lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

27. Nagrinėjamu atveju atsakovas skolos dydžio neginčijo, su ieškinio reikalavimu sutinka, tačiau prašo likusią skolos dalį išdalinti, mokant dalimis per 60 dienų. Ieškovė su atsakovo prašymu sutinka. Po patikslinto ieškinio pateikimo atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad 2024 m. birželio 25 d. buvo padarytas dalinis apmokėjimas sumoje – 91,03 Eur. Taigi, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas ir toliau dalimis grąžina skolą ieškovei, šios prievolės nevengia. Todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad skolininkas prašo skolos sumokėjimą atidėti neilgam laiko tarpui, t. y. tik 2 mėnesiams, ir tai, kad ieškovė su atsakovo prašymu sutinka, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo, šalių lygiateisiškumo principais, teismo vertinimu, tikslinga tenkinti atsakovo prašymą ir atidėti šiuo teismo sprendimu priteistos skolos mokėjimą 60 dienų, t. y. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. Manytina, kad toks skolos atidėjimas neprieštaraus šalių interesų pusiausvyros principui, nesuteiks nepagrįsto pranašumo atsakovui, o ieškovė nepatirs nepagrįstų nuostolių, nes iš atsakovo taip pat bus priteistos 5 proc. procesinės palūkanos, skaičiuojamos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

28. Atsakovui tuo pačiu išaiškinama, kad nesilaikant nustatytos teismo sprendimo atidėjimo tvarkos, priteista suma gali būti išieškota iš atsakovo priverstinai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

30. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 143 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 121 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 143 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

31. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,93 Eur ir yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu teisingumo ir finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 271

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų

dalies atsakovui V. V. dėl 212,75 Eur skolos priteisimo ir civilinę bylą Nr. e2-5021-637/2024 šioje dalyje nutraukti.

Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovo V. V. 496 Eur (keturis

šimtus devyniasdešimt šešis eurus) skolos, 21,02 Eur (dvidešimt vieną eurą 2 centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 517,02 Eur (penkių šimtų septyniolikos eurų 2 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 143 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2024 m. rugsėjo 11 d.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.