Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui P. K. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas J. M. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) pripažinti, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 22 d. visuotiniame bendrijos narių/butų savininkų surinkime atsakovo P. K. (toliau – atsakovas) paskleisti duomenys, kad ieškovas „J. M., įgyvendindamas savo aferas, suklastojo dokumentus, davė suklastotą adresą, yra vagis“, yra tikrovės neatitinkantys, pažeidžiantys ieškovo garbę ir orumą, ir įpareigoti atsakovą P. K. pirmame po sprendimo įsiteisėjimo dienos vyksiančiame visuotiniame DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių/butų savininkų visuotiniame susirinkime viešai paneigti išsakytus duomenis - „Aš, P. K., 2019 m. kovo 22 d visuotiniame bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime nurodžiau tikrovės neatitinkančius duomenis, kad J. M., įgyvendindamas savo aferas, suklastojo dokumentus, davė suklastotą adresą, yra vagis. Tokie teiginiai žemina J. M. garbę ir orumą. Dėl tokio savo elgesio atsiprašau“;

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos (toliau - DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narių/butų savininkų daugumos sprendimu (2016 m. rugpjūčio 8 d. visuotinio narių susirinkimo protokolas) buvo išrinktas bendrijos pirmininku. Bendrijos nariams/butų savininkams išrinkus/paskyrus ieškovą bendrijos pirmininku, daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, atnaujinimo (modernizavimo) darbai jau buvo užbaigti. Atsakovas, veikdamas daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkės J. D. išduoto įgaliojimo pagrindu, teikė bendrijai prašymus dėl informacijos/duomenų pateikimo. Be prašymų teikti informaciją/duomenis, atsakovas ne kartą kreipėsi į valstybines institucijas (Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Druskininkų savivaldybės administraciją, Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatą, Alytaus rajono apylinkės teismą ir etc.) su skundais/pareiškimais, kuriuose pateikiami neva duomenys/informacija, patvirtinantys, kad ieškovas, būdamas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, atliko neteisėtus veiksmus - pagrobė/pasisavino bendrijos pinigines lėšas, neteisėtai, neturint statybą leidžiančių dokumentų, sau pasistatė papildomas patalpas. Pažymėjo, kad atsakovo paskleista tikrovės neatitinkinanti informacija apie ieškovo, kaip asmens ir kaip bendrijos pirmininko, veiklą nebuvo vienkartinė. Atsakovas ne kartą viešoje vietoje/erdvėje (daugiabučio gyvenamojo namo visuotiniuose susirinkimuose, viešame teismo posėdyje), neturėdamas jokių pagrįstų įrodymų, priimtų institucijų (teismo, ikiteisminio tyrimo pareigūnų) procesinių sprendimų, patvirtinančių bendrijos pirmininko neteisėtą veiklą, ne kartą ieškovą apkaltino bendrijos piniginių lėšų grobimu, dokumentų klastojimu, neteisėtų statybų vykdymu.

Ieškinyje teigiama, kad 2019 m. kovo 22 d. vyko DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių/butų savininkų visuotinis susirinkimas, kurio metu buvo viešai pristatoma bendrijos metinė ataskaita, taip pat sprendžiami kiti su bendrijos veikla susiję klausimai. Prieš pradedant visuotinį bendrijos narių/butų savininkų susirinkimą, buvo gautas dalyvaujančių asmenų sutikimas filmuoti susirinkimą. Atsakovui visuotinio bendrijos narių/butų savininkų susirinkime buvo suteikta teisė pasisakyti. Atsakovas savo pasisakymuose (vaizdo įrašo Nr. 01033 MTS 8:53 min. - 9:12 min.) nurodė, kad „<...> šitas žmogus, įgyvendindamas savo aferas, suklastojo dokumentus, davė suklastotą adresą <...>“. Vykstant visuotiniam bendrijos narių/butų savininkų susirinkimui, atsakovas į susirinkimą vedančio pirmininko klausimą: „ar jūs bendrijos pirmininką įvardinate/vertinate kaip vagį?“, asakovas atsakė – „taip“ (vaizdo įrašo Nr. 01033 MTS 11:46 min.). Šiame DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių/butų savininkų visuotiniame susirinkime atsakovas aiškiai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą, jo veiklą ir/ar elgesį.

Ieškinyje minima tai, kad atsakovo vieši kaltinimai dėl neva ieškovo padarytų nusikalstamų veikų tęsiasi daugiau nei 3 metai. Aplinkybę, kad tai nėra vienkartinis atsakovo tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas, patvirtina 2017 m. gruodžio mėn. daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų pašto dėžutėse pateikti pranešimai, kuriuose buvo teikiama informacija apie neva neteisėtas statybas, pinigų iš bendrijos grobstymą. Pranešime nėra nurodyta, kad duomenys teikiami apie ieškovą (neįvardintas konkretus asmuo), tačiau pranešimo turinys ir kartu su ieškiniu teikiamas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teismo posėdžio garso įrašas, taip pat 2019 m. kovo 22 d. visuotinio bendrijos susirinkimo video medžiaga leidžia teigti, kad informacija teikiama apie ieškovą (nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės, teikiama informacija apie neva atliktas tas pačias nusikalstamas veikas). Pranešimas nėra pasirašytas, nėra nurodytas pranešimo rengėjas, tačiau byloje pateiktas telefono numeris - (8 652) 82 182, kuriuo gali būti pateikiama platesnė/detalesnė informacija. Atsakovas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-855-970/2019 pateikė rašytinį dokumentą „Pareiškimas dėl namo renovacijos kainų klastojimo, renovacijos darbų bei lėšų, pastatant asmenines patalpas, panaudojimo savo naudai“, kuriame P. K. savo kontaktinį numerį nurodo - (8 652) 82 182. Įvertinus 2017 m. gruodžio mėn. daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų pašto dėžutėse pateiktame pranešime nurodytą numerį ir pareiškime „Dėl namo renovacijos kainų klastojimo, renovacijos darbų bei lėšų, pastatant asmenines patalpas, panaudojimo savo naudai“ nurodytus kontaktinius duomenis, teigtina, kad 2017 m. gruodžio mėn. pranešimą namo gyventojams parengė ir paskleidė viešai atsakovas. Nurodytos faktinės aplinkybės, pateiktas atsakovo konkretus ieškovo, kaip bendrijos pirmininko, veiklos vertinimas, leidžia teigti, kad atsakovas, neturėdamas jokio įsiteisėjusio procesinio teismo ar ikiteisminio tyrimo įstaigos sprendimo, ieškovą apkaltino padarius kelias nusikalstamas veikas: 1) dokumentų klastojimą, kas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio sudėtį; 2) pinigų pasisavinimą (grobstymą/išvaistymą), kas galėtų atitikti BK 183 straipsnyje ar 184 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį. Pažymėjo, kad atsakovas išsako ne nuomonę, o teikia informaciją - tvirtai, konkrečiais faktais konstatuoja apie neva ieškovo atliktus neteisėtus veiksmus, nurodo konkrečias bendrijos pirmininko neteisėtų veiksmų datas. Atsakovo naudojamos sakinių konstrukcijos, frazės – „vagis“, „užgrobė valdžią“, „grobsto pinigus didelėmis sumomis“, „užsiima neteisėta veikla“ - leidžia teigti, kad atsakovui yra žinomi priimti įsiteisėję sprendimai ar kiti dokumentai, kurių pagrindu būtų konstatuoti nusikalstami ieškovo veiksmai.

Ieškinyje teigiama, jog sprendžiant ieškovo reikalavimus, būtina įvertinti atsakovo naudojamų frazių reikšmę. Aukščiau nurodyti atsakovo teiginiai apie ieškovą, jo veiklą, leidžia teigti, kad atsakovas teikė informaciją apie ieškovą išskirtinai negatyviai. Ieškovas buvo įvardintas vagimi, t. y, asmeniu, kuris daro nusikaltimus. Teiginiai: „jis yra vagis“, „klastojo dokumentus“, „pagrobė pinigus didelėmis sumomis“ savo esme yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio. Tokie teiginiai formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovą, jo veiklą. Paskleidžiant duomenis, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio, ieškovo nuomone, įrodinėti nereikia, nes tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys.

Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, „kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą:: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės“. Ieškovo vertinimu, būtinosios asmens garbės ir orumo gynimo faktų visetas yra įrodytas, pagrįstas. Todėl jis turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį.

Dėl atsakovo nuolatinių, pasikartojančių tikrovės neatitinkančių duomenų teikimo ieškovas jautė neviltį ir bejėgiškumą, patyrė neigiamų emocinių ir dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą, panieką, jautėsi diskredituotas, sukompromituotas, buvo paminta, pažeminta ieškovo garbė ir orumas, pakirstas pasitikėjimas juo, neigiamai apibūdintos jo asmeninės savybės, pažemintas prestižas bendrijos narių akyse, viešai sukeliant neigiamą nuomonę apie ieškovą. Užgauliai, paniekinančiai, žeminančiai, menkinančiai, melagingai, įžeidžiančiai ir šmeižikiškai apie ieškovą skleidžiant informaciją, jam atsirado sunkumų bendrauti su bendrijos nariais. Vertinant neturtinę žalą šioje konkrečioje situacijoje, atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas yra bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, pasitikėjimas pirmininku, jo veikla yra itin reikšmingas tiek tarp bendrijos narių, tiek bendradarbiaujant su valstybinėmis institucijomis bendrijos klausimais. Nuolatinis ir nepertraukiamas atsakovo tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas yra pagrindas tikrinti bendrijos veiklą, reikalauti paaiškinimų, teikti bendrijos dokumentus, dalyvauti ikiteisminio tyrimo pareigūnų organizuojamose apklausose. Pareiškus atsakovui kaltinimus ieškovo atžvilgiu, ieškovas jautė įtampą, stresą, ieškovo nuomone, atsirado bendrijos narių nepasitikėjimas bendrijos pirmininku. Pasibaigus nurodytam visuotiniam susirinkimui, bendrijos nariai/butų savininkai tikslinosi/klausė, ar atsakovo nurodyti faktai yra pagrįsti. Dėl užduodamų klausimų ieškovas privalėjo teikti paaiškinimus, įrodinėti, kad atsakovo nurodyti faktai nepagrįsti jokiais priimtais sprendimais {nuosprendžiu ir etc.). Įvertinus teismų praktikos nuostatas, taip pat aplinkybes, kokiomis sąlygomis buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, į dėl tokio atsakovo elgesio kilusias pasekmes, ieškovas teikia reikalavimą dėl 860,00 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo.

Bendrijos narių/butų savininkų susirinkimo, vykusio 2013 m. birželio 10 d., metu, buvo priimtas sprendimas patvirtinti Druskininkų savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Projektų rengimo kryptis“ parengtą daugiabučio namo, esančio adresu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra 72 butai ir 1 kūrybinės dirbtuvės, kuris yra vientisas namas ir kuriam yra priskirtas vienas unikalus numeris „(duomenys neskelbtini)“, investicinį projektą (toliau - investicinis projektas), kuriame vėliau, ruošiant dokumentus renovacijai, namas sąlyginai buvo išskirtas į dvi namo dalis - „(duomenys neskelbtini)“, t. y. buvo parengti du individualūs investiciniai projektai, kurių vienas skirtas 1-4 (1-56 butai) laiptinėms, o antrasis 5- ajai laiptinei (57-72 butai). Susirinkime taip pat buvo patvirtinta renovacijos darbų atlikimo maksimali kaina - 2 023 555,04 Lt (586 062,05 Eur). Parengto investicinio projekto pagrindu pasitelkiant Viešąją įstaigą CPO LT buvo organizuotas viešasis pirkimas dėl renovacijos projekto parengimo ir darbų atlikimo. Organizuotą konkursą laimėjo rangovas UAB „Orlista“, tačiau sutartis su šiuo rangovu pasirašyta nebuvo dėl atsakovui nežinomų priežasčių.

2014 m. balandžio 10 d. vykusiame bendrijos narių susirinkime bendrijos nariams buvo pristatytos bendrijos patirtos 10 000 litų dydžio išlaidos už teisines paslaugas, siekiant „apsiginti“ nuo rangovo, laimėjusio renovacijos konkursą, bet tariamai pateikusio ekonomiškai nenaudingus renovacijos paskaičiavimus (pateiktus UAB „Orlista“). Susirinkimo metu bendrijos nariams trumpai žodžiu buvo paaiškinta, kad rangovo pasiūlyta renovacijos kaina viršijo bendrijos narių patvirtintą pirkimo kainą. Analogiškas aplinkybes ieškovas nurodė tyrėjui, kuris Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate vykdė atsakovo pateikto pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nagrinėjimą, nors atsakovo iš Viešosios įstaigos CPO LT gauti bendrijos organizuoto viešojo konkurso dokumentai patvirtina, kad UAB „Orlista“ pateiktame pasiūlyme buvo nustatyta 1 946 111,75 litų (563 632,92 Eur) kaina, kuri neviršijo nustatytos bendrijos narių susirinkime patvirtintos kainos. Pažymėjo, kad bendrija vadovaujama ieškovo, kaip bendrijos pirmininko, dokumentų, pagrindžiančių pirmojo konkurso tariamą neteisėtumą ar viršytą kainą, o taip pat ir advokatams patirtų išlaidų turinį ir poreikį (10 000 litų), atsakovui pagal šio teiktus prašymus nepateikia. 2019 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose vykusio teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylą dėl dokumentų išreikalavimo, ieškovas J. M. nurodė, kad šie dokumentai nėra išsaugoti. Susidariusi situacija, ieškovo, kaip bendrijos pirmininko, vengimas atsakovui suteikti informaciją, susijusią su daugiabučio namo renovacija, lėšų panaudojimu, atsakovo nuomone, rodo, kad ieškovo vykdoma veikla bendrijoje galimai nebuvo visiškai skaidri ir atitinkanti visų bendrijos narių interesus. Tai, kad ieškovas minėto teismo posėdžio metu nurodė, jog bendrija nėra išsaugojusi 2013 metų dokumentų, kurie įrodytų išlaidų, patirtų už teisines paslaugas, pagrįstumą ir realų paslaugų suteikimą, leidžia daryti prielaidą, kad teisinės paslaugos galėjo būti nesuteiktos arba buvo suteiktos už rinkos kainas neatitinkantį atlygį. Atsakovas tokias prielaidas grindžia žiniomis, kad bendrija ir pirmojo konkurso rangovas ginčų teismuose, o taip pat ir kitų ginčų ne teismo tvarka neturėjo.

2014 m. balandžio 10 d. vykusio susirinkimo metu buvo pristatyta nauja galimybė bendrijai organizuoti naują viešąjį konkursą dėl namo renovacijos, tačiau jau pasitelkiant ne Viešąją įstaigą CPO LT, o viešąjį pirkimą vykdant per Viešąją įstaigą Būsto energijos taupymo agentūra. Šiame susirinkime ieškovas, be kita ko, buvo išrinktas projekto administratoriumi ir betarpiškai ėmėsi renovacijos proceso organizavimo.

Dėl ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio, jog atsakovas teikė bendrijai prašymus dėl informacijos/dokumentų pateikimo, taip pat kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Druskininkų savivaldybės administraciją, Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatą, Alytaus rajono apylinkės teismą su skundais/pareiškimais, kuriais neva buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad ieškovas, būdamas bendrijos pirmininku, atliko neteisėtus veiksmus - pagrobė/pasisavino bendrijos pinigines lėšas, neteisėtai, neturint statybą leidžiančių dokumentų, sau pasistatė papildomas patalpas, atsakovas atsiliepime patvirtino, kad, siekiant įvertinti bendrijos veiklą, 2015 metais vykdyto bendrijos administruojamo daugiabučio namo renovacijos įvykdymą ir renovacijos lėšų panaudojimą, ieškovui buvo teiktas ne vienas prašymas dėl bendrijos veiklos dokumentų, įskaitant ir bendrijos administruojamo daugiabučio namo renovacijos dokumentų kopijų, pateikimo, tačiau prašymų turinys nebuvo žeidžiantis ieškovo garbę ir/ar orumą. Nepaisant teiktų prašymų, bendrija visais įmanomais būdais vengė pateikti išsamią ir visapusišką informaciją, keletą kartų pateikė dalį selektyviai atrinktų dokumentų, kitus prašymus ignoruodavo arba dokumentus nemotyvuotais raštais atsisakydavo pateikti. Todėl atsakovas su analogiškais prašymais kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją dėl įpareigojimo pateikti atitinkamus dokumentus, taip pat į teismą, į Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatą dėl galimai atliktų nusikalstamų veikų ištyrimo.

Atsakovas deda visas įmanomas pastangas siekdamas išreikalauti iš bendrijos jos veiklos dokumentus, susijusius su įvykdyta namo renovacija, tam, kad būtų galimybė juos pateikti nepriklausomam ekspertui, galinčiam nešališkai ir išsamiai įvertinti renovacijos atitiktį Druskininkų savivaldybės administracijos parengtam investiciniam projektui, siekiant nustatyti renovacijos kainų atitiktį rinkos kainoms ir išsiaiškinti lėšų švaistymo/pasisavinimo egzistavimą šioje situacijoje arba jį paneigti.

Dėl 2019 m. kovo 22 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu išsakytų žodžių

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, todėl visais aukščiau aprašytais atvejais prieš pradedant vykdyti statybos darbus ant bendrojo naudojimo namo konstrukcijų buvo reikalingas visų bendrasavininkų sutikimas. Nepaisant numatyto reglamentavimo, šios tvarkos nebuvo laikytasi.

Atsiliepime atkreiptas dėmesys, kad bendrijoje atsiradusio „atsakingų asmenų“ valdymo organo kompetencija nėra aiški, bendrijos įstatuose tokio valdymo organo nėra, todėl nėra aišku, kodėl sprendimą dėl rangos sutarties pasirašymo pakeistomis sąlygomis priėmė „atsakingi asmenys“. Sprendime/protokole numatyta, kad „atsakingi asmenys“ paskirti 2014 m. balandžio 10 d. bendrijos visuotiniame susirinkime, tuo tarpu 2014 m. balandžio 10 d. bendrijos narių susirinkimo protokole numatyta, kad trečiuoju klausimu buvo aptartas klausimas dėl naujo renovacijos konkurso paskelbimo bei renovacijos projekto administratoriaus išrinkimo, cit.: „Pirmininkas informuoja, kad dėl antrojo konkurso dėl namo renovacijos būtina išrinkti projekto administratorių. Pristatomos galimybės - samdyti tam įmonę, arba samdyti atskirą asmenį ne iš bendrijos gyventojų, arba išrinkti tam tikslui bendrijos narį. Bendrijos nariai balsuoja, kad projekto administratoriumi būtų išrinktas bendrijos valdybos narys J. M., kartu tam skiriant ..pavaduotojus“, kitus bendrijos narius. - R. V., M. M., A. B., J. M.“. Atsakovas tvirtina, kad šio susirinkimo metu „pavaduotojai“ renovacijos administratoriui nebuvo renkami ir apie tai apskritai nebuvo kalbama, o tai iš dalies patvirtina ir minėtame protokole nurodytas priimtas sprendimas - „Išrinkti projekto administratoriumi bendrijos valdybos narį J. M.“, kuriame jokie „pavaduotojai“ ar „atsakingi asmenys“ neminimi.

Atsakovo įspūdį dėl galimai ieškovo atliekamų nesąžiningų veiksmų sustiprina ir tai, kad, atsakovo nuomone, ieškovas periodiškai naudojasi bendrijos primininko statusu ir tokiu būdu sprendžia išimtinai savo ar daugiabučio namo laiptinės, kurioje pats gyvena, butų savininkų problemas ir tai daro bendrijos sąskaita. Atsakovas, siekdamas pakeisti 5-ojoje namo laiptinėje šilumos kainos apskaičiavimo metodą į palankesnį, 2019 metų pradžioje bendrijos vardu iš UAB „ENTALIS“ ir Ko užsakė šiluminio mazgo „Daugiabučio gyvenamojo namo „(duomenys neskelbtini)“ supaprastinto projekto“ parengimą. Projektas buvo parengtas už 363 Eur ir apmokėtas bendrijos lėšomis. Pažymėjo, kad šilumos kainos apskaičiavimo metodas išimtinai buvo naudingas tik 5-osios laiptinės gyventojams, o didžiausią poreikį dėl didelio buto ploto po rekonstrukcijos turėjo ieškovas, tačiau su tuo susijusios išlaidos buvo padengtos visų gyventojų sąskaita. Sprendimas dėl projektų parengimo, apmokėjimo ir kainos skaičiavimo metodo keitimo buvo priimtas negavus bendrijos narių ir patalpų/kitų butų savininkų sutikimo, t. y. priimtas ir įvykdytas savavališkai.

Atsiliepime nurodoma, kad 2017 metų pradžioje bendrija organizavo visų penkių laiptinių remontą. Atsakovo turimais duomenimis, pirmųjų keturių namo laiptinių remontas kainavo po 4036,29 Eur, o penktosios - 5896,93 Eur. Akivaizdus kainų skirtumas taip pat leidžia daryti prielaidą, kad ir šioje situacijoje ieškovas galimai pasinaudojo savo padėtimi ir daugiau dėmesio skyrė savo interesų tenkinimui.

Atsakovas nurodo, kad prie atsiliepimo pridedama bendrijos finansinės veiklos ataskaita patvirtina, kad bendrija 2016 metų pabaigoje buvo skolinga rangovui UAB „Drusta“ 40 128,73 Eur, nors renovacija jau buvo užbaigta ir renovacijos kaina rangovui turėjo būti apmokėta panaudojant gautą finansavimą iš Šiaulių banko. Skolos kilmė atsakovui nėra žinoma, iš kokių lėšų šis įsiskolinimas buvo padengtas, atsakovui informacija taip pat nėra teikiama.

Atsakovas, remdamasis aukščiau aprašytais jam žinomais duomenimis, neatitikimais ir kontraversiškais, kartais sunkiai paaiškinamais bendrijos sprendimais, atsižvelgdamas į tai, kad objektyvių atsakymų/paaiškinimų bendrija, taip pat ir ieškovas, būdamas bendrijos pirmininku, nepateikia, bendrijos veiklos ir renovacijos dokumentų neteikia, bendrijos visuotiniame susirinkime 2019 m. kovo 22 d. išsakė savo nuomonę, ją pagrįsdamas/paaiškindamas likusiems bendrijos nariams. Atsakovas mano, kad ieškovo veiksmai bendrijoje, paminėtuose epizoduose galimai yra nesąžiningi ir atlikti siekiant asmeninės naudos, taip pat vertina, kad naudotos žodinės konstrukcijos apibūdinant žinomus faktus ir pateikiant jų vertinimą, reikšmingumą susirinkimo metu buvo pateiktos kaip nuomonė, siekiant sužadinti likusių bendrijos narių dėmesingumą. Tai, kad susirinkimo metu atsakovas išsakė nuomonę, patvirtina ir susirinkimo protokolas, kuriame vartojamos žodžių konstrukcijos „Jis susidarė nuomonę “, „P. K. nuomone “, „maždaug“. Pažymėjo, kad bendrija, įskaitant ir bendrijos pirmininką, privalo veikti išimtinai visų bendrijos narių interesais. Dabartiniu metu, atsakovo manymu, bendradarbiavimo mechanizmas tarp bendrijos valdymo organų ir bendrijos narių neveikia, dėl šios priežasties atsakovas išreiškė kategorišką nuomonę.

Atsiliepime taip pat nurodyta, kad atsakovas pagrįstai mano, jog ieškovo veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių, tačiau dėl objektyvių priežasčių to neabejotinai įrodyti negali, kadangi sprendimus dėl asmenų kaltumo/nekaltumo priimta tik teismas, o atsakovo priėjimas prie dokumentų yra itin ribotas ir didžiąja dalimi sąlygotas bendrijos pirmininko sprendimų neteikti duomenų. Europos Žmogaus T. T. (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje yra konstatuota, kad iš esmės nėra nesuderinama su Konvencijos 10 straipsniu situacija, kai difamacijos bylose atsakovui yra uždedama našta pagal civilinį standartą įrodyti difamacinių teiginių atitiktį tikrovei, tačiau atsakovui turi būti suteikta reali galimybė tai padaryti (Kasabova vs Bulgaria, no. 22385/03, 19 April 2011, par. 58-62; McVicar vs U. K., no. 46311/99, par. 83-87). A. K. byloje teismui buvo nepriimtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog vienintelis kelias patvirtinti teiginį, jog kažkas padarė nusikaltimą, buvo reikalavimas įrodyti, kad jis arba ji buvo dėl to nuteistas (Kasabova vs Bulgaria, par. 62). Nors apkaltinamasis nuosprendis iš esmės prilygsta nenuginčijamam įrodymui, kad asmuo įvykdė nusikaltimą, tokiu būdu apriboti teiginių apie nusikalstamą elgesį įrodinėjimo būdą šmeižimo byloje aiškiai yra nepagrįsta, net jeigu reikalaujama (pagal Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį) atsižvelgti į tokio asmens nekaltumo prezumpciją. Teismas pažymėjo, kad teismai, nagrinėjantys šmeižto bylą, taip pat negali tikėtis iš atsakovo prokuroro elgesio ar daryti jo likimą priklausomą nuo to, ar baudžiamojo persekiojimo institucijos nusprendžia palaikyti kaltinimus, ar pajėgia užtikrinti asmens, prieš kurį atsakovas pateikė teiginius, nuteisimą. Analogiškai ir šiuo atveju, atsakovo manymu, iš atsakovo negalima reikalauti nenuginčijamai įrodyti ieškovo nusikalstamų veiksmų atlikimo, kadangi tai iš esmės yra teisėsaugos institucijų kompetencija.

Dėl bendrijos narių pašto dėžutėse pateiktų pranešimų

atsiliepime nurodoma, kad ieškovas tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo faktą įrodinėja pateikdamas 2017 metais daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų pašto dėžutėse pateiktą pranešimą, kuriame teikiama informacija apie neteisėtas statybas ir galimai pagrobtas renovacijos lėšas. Tačiau, kaip teigiama atsiliepime, net ir pats ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad pranešime nėra identifikuojami asmenys, kurie, atsakovo manymu, galimai atliko neteisėtus veiksmus. Iš pranešimo teksto taip pat matyti, kad ieškovo asmens duomenys jame nėra minimi, o priešingai, nuoroda duodama į „asmenis“. Pažymima ir tai, kad pranešime, kaip ir prieš tai minėtais atvejais, pateikiamas atsakovo surinktos informacijos vertinimas siekiant sukviesti bendrijos narius į diskusiją ir aptarti/išaiškinti galimai vykstančius neteisėtus procesus. Atsakovo nuomonė šiuo klausimu yra pagrįsta jau aukščiau minėtomis aplinkybėmis, kurios suformavo atsakovo vidinį įsitikinimą dėl renovacijos projekto neefektyvaus įgyvendinimo, netinkamo lėšų panaudojimo ir galimo lėšų pasisavinimo. Pranešime nurodyta informacija nėra išgalvota, kadangi ant bendro naudojimo konstrukcijų neteisėta statyba faktiškai buvo įvykdyta, o skaičiavimai dėl galimai pasisavintų lėšų yra tik preliminarūs.

Atsiliepime cituojama CK 2.24 straipsnio 6 dalis, kuri numato, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai, siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu pažeistų teisių, susijusių su asmens atvaizdo naudojimu ar garbės ir orumo gynimu, gynimo mastu kaip privatus asmuo, todėl nagrinėjant tokios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, kurių atvaizdas panaudotas spaudoje ar apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Viešuoju asmeniu paprastai laikomas asmuo, kuris dėl savo einamų pareigu, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagristai ją domina (Lietuvos A. T. 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 394-684/2016; 2017 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-421/2017).

Europos Žmogaus T. T. (toliau - EŽTT) dėl asmens žinomumo visuomenėje yra pažymėjęs, kad asmens visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, reikėtų skirti privačius asmenis ir asmenis, veikiančius viešoje erdvėje, tokius kaip politikos ar visuomenės veikėjai. Asmens žinomumo kriterijus analizuojamas kartu su aptartos temos aspektu. Reikia skirti iš esmės pasisakymus apie asmens privataus gyvenimo detales ir pasisakymus apie faktus, kurie gali prisidėti prie diskusijos demokratinėje visuomenėje, kuri, pavyzdžiui, yra susijusi su viešų asmenų veikla šiems atliekant oficialias savo funkcijas (2015 m. lapkričio 10 d. didžiosios kolegijos sprendimo byloje Couderc ir Hachette F. A. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 40454/07, par. 118, 2012 m. vasario 7 d. didžiosios kolegijos sprendimo byloje V. H. prieš Vokietiją (Nr. 2), peticijų Nr. 40660/08, 60641/08, par. 63).

Teismo posėdyje ieškovas J. M. ir jo atstovė advokato padėjėja A. P. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Teikdamas paaiškinimą ieškovas nurodė aplinkybes, analogiškas išdėstytoms ieškinyje.

Teismo posėdyje atsakovas P. K. ir jo atstovai advokatė D. A., advokato padėjėjas A. B. su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teikdamas paaiškinimą atsakovas nurodė aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms atsiliepime.

Liudytojas M. M. teismo posėdyje parodė, kad jis yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“, narys. Ieškovas J. M. yra bendrijos pirmininkas. Atsakovas P. K. bendrijos narių susirinkimuose nuolat piktai reiškiasi, „gadina“ susirinkimus. 2017 m. gruodžio mėnesį savo pašto dėžutėje jis rado pranešimą, kurime nurodyta, kad galima susigrąžinti po maždaug 1000 eurų renovacijos lėšų. Vardas buvo nurodytas „Juozas“, susirinkimuose P. K. patvirtino, kad Juozas yra jo antras vardas. Susirinkimuose P. K. kaltina pirmininką, kad pastarasis yra „pavogęs“ lėšų, ragina kitus bendrijos narius „prisijungti“ prie P. K.. Rimtai į pašto dėžutėje gautą pranešimą M. M. nesureagavo, bet suprato, kad šiame pranešime kalbama apie bendrijos pirmininką J. M.. Liudytojas namo renovacijos aplinkybių tiksliai neprisimena. Jo teigimu, užbaigus namo renovaciją prasidėjo P. K. kaltinimai pirmininkui, kad šis yra „vagis“. Ar šie kaltinimai pagrįsti, liudytojas nežino, nesigilino.

Liudytoja R. G. teismo posėdyje parodė, kad atsakovas P. K. nuolat kaltina DNSB „(duomenys neskelbtini)“, narius ir pirmininką pasisavinus namo renovacijai skirtas lėšas. 2017 m. gruodžio mėnesį pašto dėžutėje rado pranešimą su nurodytu telefono numeriu. Šiuo numeriu paskambinus atsiliepė P. K.. Pranešime ir bendrijos narių susirinkimuose P. K. nuolat nepagrįstai kaltina bendrijos pirmininką J. M. renovacijai skirtų lėšų pasisavinimu, neteisėta J. M. buto renovacija, neteisėtu balkonų įrengimu. Mano, jog P. K., nebūdamas DNSB „(duomenys neskelbtini)“, nariu, veikdamas pagal buto savininko įgaliojimą, negali kelti šių klausimų, susijusių su renovacija. Liudytojos teigimu, ieškovas atsakovo šmeižiamas ir kaltinamas nepagrįstai.

Liudytoja B. J. teismo posėdyje parodė, kad 2017 m. gruodžio mėnesį pašto dėžutėje rado pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad galima susigrąžinti po maždaug 1000 eurų, skirtų namo renovacijai. Iš nuolatinių DNSB, adresu „(duomenys neskelbtini)“, narių susirinkimuose P. K. pasisakymų ji suprato, kad pranešimas parašytas P. K.. Apie konkrečius asmenis šiame pranešime nebuvo kalbama. Su asmeniu nurodytu telefono numeriu susisiekti ji nebandė. Perskaičius pranešimą, liudytojai abejonių dėl renovacijai skirtų lėšų panaudojimo nekilo. Liudytoja mano, jog šiame pranešime nurodyta informacija neteisinga. P. K. bendrijos narių susirinkimuose nuolat reiškia pretenzijas bendrijos pirmininkui lėšų pasisavinimu, kaltina bendrijos pirmininką pavogus 160 000 eurų, dokumentų klastojimu. Neįrodžius, kad žmogus vagis, jo įžeidinėti negalima.

Liudytoja J. L. teismo posėdyje parodė, kad ji yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“, narė. Jai yra žinoma, kad atsakovas P. K. bendrijos pirmininką nuolat kaltina visokiais nebūtais dalykais, jį šmeižia. Pašto dėžutėje po namo renovacijos ji rado laišką, kuriame buvo nurodyta, kad buvo per daug išnaudota renovacijos lėšų, ir kad jas galima būtų susigrąžinti. Pasiskambinus laiške nurodytu telefonu išgirdo atsakovo balsą. Ji pati nebandė lėšas susigrąžinti, nežino, kas tame pranešime buvo nurodyta neteisingai. Ar galima šio laiško turinį susieti su pirmininku ar kitais asmenimis, nežino. Mano, jog šiame laiške buvo kalbama apie pirmininką J. M.. DNSB „(duomenys neskelbtini)“, narių susirinkimuose P. K. nuolat kaltina bendrijos pirmininką renovacijos lėšų pasisavinimu. Ji pati pasitiki pirmininku, namo renovacijos rezultatas ją tenkina.

Dėl ieškovo pareiškimo dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriame prašo priimti pareiškimą dėl ieškinio dalies, reikalavimo pripažinti, kad 2019 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teisme Druskininkų rūmuose atsakovo P. K. paskleisti duomenys, kad ieškovas J. M. „keitė medžiagas į pačias prasčiausias, pagadino projektą, nemokėjo nei cento už renovaciją, neteisėtai 2013 m. pakeitė bendrijos įstatus, užgrobė neteisėtai valdžią, priima vienvaldžiai sprendimus, vienasmeniškai pakeitė neteisėtai sutartį su advokatu, neteisėtai pakeitė įstatus, vienasmeniškai vadovauja bendrijai, viską darė savo naudai, dėl savanaudiškų paskatų ir grobstė pinigus labai didelėmis sumomis, aferas tęsia 4 metus“ - yra tikrovės neatitinkantys, pažeidžiantys ieškovo garbę ir orumą, ir įpareigoti atsakovą P. K. per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti paskleistus duomenis, išsiunčiant ieškovo gyvenamosios vietos adresu tokio turinio raštą: „Aš, P. K., 2019 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-855-970/2019 nurodžiau tikrovės neatitinkančius duomenis, kad J. M. keitė medžiagas į pačias prasčiausias, pagadino projektą, nemokėjo nei cento už renovaciją, neteisėtai 2013 m. pakeitė bendrijos įstatus, užgrobė neteisėtai valdžią, priima vienvaldžiai sprendimus, vienasmeniškai pakeitė neteisėtai sutartį su advokatu, neteisėtai pakeitė įstatus, vienasmeniškai vadovauja bendrijai, viską darė savo naudai, dėl savanaudiškų paskatų ir grobstė pinigus labai didelėmis sumomis, aferas tęsia 4 metus. Nurodyti teiginiai žemina J. M. garbę ir orumą. Dėl savo teiginių J. M. atsiprašau“, atsisakymą ir šio reikalavimo dalyje bylą nutraukti. Nurodo, kad ieškovui yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo teismui pateiktas prašymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo prašymas priimtinas ir civilinė byla ieškinio antrame punkte išdėstyto reikalavimo dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas

Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas P. K. 2017 m. gruodžio mėnesį daugiabučio namo, adresu „(duomenys neskelbtini)“, butų savininkų pašto dėžutėse patalpino tokio turinio pranešimą: „GERBIAMAS NAMO GYVENTOJAU! 2015 metais buvo renovuojamas mūsų namas. Renovacijos metu asmenys, kuriems buvo patikėta atstovauti namo butų savininkų interesus, to visiškai nedarė. Jie atstovavo savo asmeninius ir rangovo interesus. Šie žmonės sukūrė sudėtingą apgaulės schemą ir mechanizmą, grobstė mūsų pinigus, kurie buvo skirti renovacijai. Pagal šiandien turimus dokumentus ir paskaičiavimus iš namo renovacijai skirto kredito pagrobta apie 166 tūkstančiai eurų. Ši suma nėra galutinė, nes penkios laiptinės (17 butų) renovacijos dokumentų neduoda, jie yra slepiami. Renovacijos metu keturi žmonės šiandien jau pripažintais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos su neteisėtai išduotais leidimais ant mūsų namo bendrų konstrukcijų pastatė keturis naujus balkonus ir 103 kv. m. statinį ant namo stogo, už tai nesumokėję renovacijos mokesčių nei cento. Jie surinko per du metus iš namo gyventojų (rinkdami po 0,75 euro už vieną kv. m.) apie 60000 eurų ir juos panaudojo renovacijos projekte numatytiems darbams apmokėti. Tie darbai turėjo būti finansuojami iš kredito lėšų. J. J. sudomino pateikta informacija ir norite jos gauti daugiau, bei norite greičiau susigrąžinti iš Jūsų pagrobtus piniugus (kiekvienas apie 2500-3000 eurų), paskambinkite Juozui, tel. (8 652 82 182)“.

Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad šį pranešimą daugiabučio namo, adresu „(duomenys neskelbtini)“, butų savininkų pašto dėžutėse patalpino atsakovas P. K.. Todėl ši aplinkybė laikoma įrodyta.

Be to, šalių teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, liudytojų parodymais, garso įrašu, rašytiniais įrodymais buvo nustatyta, kad atsakovas P. K. 2019 m. kovo 22 d. vykusio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių/butų savininkų visuotinio susirinkimo metu savo pasisakymuose (vaizdo įrašo Nr. 01033 MTS 8:53 min. - 9:12 min.) nurodė, kad „<...> šitas žmogus, įgyvendindamas savo aferas, suklastojo dokumentus, davė suklastotą adresą <...>“, o į susirinkimą vedančio pirmininko klausimą: „ar jūs bendrijos pirmininką įvardinate/vertinate kaip vagį?“, asakovas atsakė – „taip“ (vaizdo įrašo Nr. 01033 MTS 11:46 min.).

- pripažinti, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 22 d. visuotiniame bendrijos narių/butų savininkų surinkime atsakovo P. K. (toliau – atsakovas) paskleisti duomenys, kad ieškovas „J. M., įgyvendindamas savo aferas, suklastojo dokumentus, davė suklastotą adresą, yra vagis“, yra tikrovės neatitinkantys, pažeidžiantys ieškovo garbę ir orumą, ir įpareigoti atsakovą P. K. pirmame po sprendimo įsiteisėjimo dienos vyksiančiame visuotiniame DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių/butų savininkų visuotiniame susirinkime viešai paneigti išsakytus duomenis - „Aš, P. K., 2019 m. kovo 22 d visuotiniame bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime nurodžiau tikrovės neatitinkančius duomenis, kad J. M., įgyvendindamas savo aferas, suklastojo dokumentus, davė suklastotą adresą, yra vagis. Tokie teiginiai žemina J. M. garbę ir orumą. Dėl tokio savo elgesio atsiprašau“;

- pripažinti, kad 2017 m. gruodžio mėnesį daugiabučio gyvenamojo namo, „(duomenys neskelbtini)“, butų savininkų pašto dėžutėse pateiktame pranešime „Gerbiamas namo gyventojau!“ nurodyti duomenys, kad J. M. „sukūrė sudėtingą schemą ir mechanizmą, pagrobė apie 166 tūkstančius eurų, pastatė keturis balkonus, nemokėjo renovacijos mokesčių“, yra tikrovės neatitinkantys, pažeidžiantys ieškovo garbę ir orumą, ir įpareigoti atsakovą P. K. per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti paskleistus duomenis, parengiant tokio turinio pranešimus daugiabučio gyvenamojo namo, „(duomenys neskelbtini)“, butų savininkams - „Aš, P. K., 2017 m. gruodžio mėn. pranešime „Gerbiamas namo gyventojau!” nurodžiau tikrovės neatitinkančius duomenis, kad J. M. sukūrė sudėtingą schemą ir mechanizmą, pagrobė apie 166 tūkstančius eurų, pastatė keturis naujus balkonus, nemokėjo renovacijos mokesčių. Tikrovės neatitinkantys teiginiai žemina J. M. garbę ir orumą. Dėl savo teiginių J. M. atsiprašau.

Tarp šalių bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas, ar ieškovo prašomi paneigti teiginiai laikytini paskleista žinia ar atsakovo nuomone, kadangi ieškovas ieškinį grindė tuo, jog teiginiuose yra paskleista žinia, o atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog teiginiai laikytini jo nuomone.

Pažymėtina, kad laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra vienas iš svarbiausių demokratinės visuomenės principų. Tačiau ši laisvė nėra absoliuti. Kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Įgyvendindamas teisę skleisti informaciją, asmuo neturi varžyti kitų asmenų teisių. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (CK 2.24 straipsnis) (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006).

Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Lietuvos A. T. praktikoje suformuotos nuostatos, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos A. T. 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamos informacijos kontekstą, formuluotes, ar teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos A. T. 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos A. T. savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs - jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai yra autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos A. T. 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nuomonė yra apibūdinta kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Šio įstatymo 2 straipsnio 88 dalyje žinia yra apibūdinta kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos A. T. 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

Kaip jau buvo minėta auksčiau, siekiant nustatyti, ar šioje byloje nagrinėjamame 2017 m. gruodžio mėnesį daugiabučio namo, adresu „(duomenys neskelbtini)“, butų savininkų pašto dėžutėse išplatintame pranešime ir 2019 m. kovo 22 d. vykusiame DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame bendrijos narių/butų savininkų surinkime apie ieškovą J. M. pateikta neigiamo turinio informacija gali būti vertinama kaip paskleista žinia ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, t. y. analizuoti visą kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinių konstrukciją ir kt. ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu baigiamojoje kalboje išdėstė argumentus, jog vertinant teismų nuostatas, kurių pagrindu teismai atriboja „žinią“ nuo „nuomonės“, taip pat 2019 m. kovo 22 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame susirinkime pateiktą atsakovo poziciją, teigtina, kad atsakovas neišreiškė abejonės, nekėlė klausimų (nevartojo klausiamosios formos), o tvirtai konstatavo kaip faktą, kad ieškovas darė „aferas“, suklastojo dokumentus, adresą“, „yra vagis“. Viso atsakovo pasisakymo nurodytame susirinkime tonas, užtikrintas kalbėjimas neleidžia sutikti su atsakovo pozicija, kad tai buvo pateikta tik kaip subjektyvi nuomonė. Atsakovo pasisakyme nebuvo jokių abejonių. Atsakovas dėstė teiginius, neva patvirtinančius, kad ieškovas darė aferas, klastojo dokumentus ir yra vagis (atliko iš esmės priešingus įstatymams veiksmus, kurie vertinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą). Atsakovo teiginiai suformuluoti tvirtinant, įrodinėjant: atsakovo kalboje nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai.

Tačiau teismas su tokiais ieškovo atstovės argumentais nesutinka, nes, kaip jau minėta, vertinant, ar atsakovo apie ieškovą paskleista neigiama infoprmacija yra žinia, ar nuomonė, reikalinga apžvelgti visą įvykių, kuomet vyko namo renovacija, ir po jos, eigą. Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas dar renovacijos metu pradėjo domėtis bendrijos veikla ir stebėjo vykstančius procesus. Kaip nurodyta atsakovo atsiliepime ir nustatyta šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais byloje esančiais įrodymais, atsakovui kėlė pagrįstų abejonių dėl renovacijos rezultatų (šiluminis naudingumas, renovacijai panaudotų medžiagų kokybė, naujų inžinerinių dalių keitimas į naujas, darbų kainos dydis) ir kitų eigoje bendrijos priimtų sprendimų (pirmojo renovacijos projekto nutraukimas, nepagrįstos apimties išlaidos advokatų kontorai ir kt.). Atsakovas siekė gauti su tuo susijusios informacijos, tačiau ji iš bendrijos pusės buvo akivaizdžiai ribojama, o tai neabejotinai patvirtina ir teismo procesas dėl dokumentų išreikalavimo bei pastaruosius metus trunkantis susirašinėjimas. Toks bendrijos ir jos pirmininko elgesys atsakovo vertinamas kaip nesąžiningas ir verčia atsakovą manyti galimai esant ir nusikalstamo pobūdžio veikų. Atsakovas, pasitelkdamas Druskininkų savivaldybės administraciją, kuriai yra suteikti įgaliojimai prižiūrėti bendrijų veiklą ir duoti joms privalomus nurodymus, taip pat Viešąją įstaigą CPO LT, Aplinkos ministeriją, Statybos inspekciją ir kitas susijusias institucijas, surinko dalį epizodinės informacijos/dokumentacijos, kuri, atsakovo nuomone, rodo, kad bendrijos veikla galimai nėra skaidri ir egzistuoja tikimybė dėl bendrijos lėšų pasisavinimo.

Teismo nuomone, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvairių institucijų pateiktus atsakymus į atsakovo užklausimus, atsakovo paaiškinimą, atsakovo atstovų baigiamojoje kalboje išdėstytus argumentus apie įvairias gautuose dokumentuose nurodytas aplinkybes (kurių pagrindu atsakovui, jo teigimu, ir kyla jo keliami klausimai apie galimai neskaidriai naudojamas lėšas, apie galimai neteisėtai išduotus rekonstrukcijos leidimus), ieškovo paaiškinimą teismo posėdžio metu (kuomet jis negalėjo atsakyti į daugumą atsakovo keliamų klausimų, arba atsakė neteisingai), kiekvienam protingam, sąžiningam žmogui gali kilti abejonių dėl DNSB „(duomenys neskelbtini)“ renovacijai skirtų lėšų skaidraus panaudojimo, ir paties ieškovo sąžiningo elgesio vykdant renovacijos administratoriaus ir bendrijos pirmininko pareigas. Tiek šalys, tiek ir liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas šiuos klausimus kelia nuo namo renovacijos pradžios, keldamas šiuos klausimus siekia, kad kiti bendrijos nariai prisijungtų ir šiuos klausimus jie aiškintųsi kartu. Tačiau net ir posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad jie „aklai“ pasitiki bendrijos pirmininku, jo ir kitų narių priimtais sprendimais, renovacijos rezultatu yra patenkinti. Uždavus klausimą, ar šie asmenys (liudytojai) yra kompetetingi spręsti ir vertinti šiuos klausimus, atsakė, jog ne. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas, jam nuolatos sudaromos kliūtys gauti namo renovacijos ir kitus dokumentus, kitą informaciją ar paaiškinimus keliamais klausimais, dėl įpareigojimo pateikti bendrijos dokumentus jis net kreipėsi į teismą. Akivaizdu, jog jei bendrijos pirmininkas būtų pateikęs atsakovui dokumentus, galimai nepriklausomas auditorius būtų pašalinęs visus neaiškumus. Įvertinus šias aplinkybes, ir atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus dėl atsakovo pasisakyme naudotų žodžių reikšmės, ši situacija, kuomet atsakovas galimai aštriau, nepavykus gauti atsakymų į keliamus klausimus, išreiškė savo nuomonę šiais klausimais 2019 m. kovo 22 d. vykusiame visuotiniame DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime ir 2017 m. gruodžio mėnesį išplatintame pranešime, nelaikytina ieškovo garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, jog tokiais veikamais atsakovas siekė atkreipti bendrijos narių dėmesį į esamas problemas (šių argumentų teismas neatkartoja), o atsakovo pasisakymuose naudojami žodžiai, sakinių konstrukcija leidžia, teismo nuomone, konstatuoti, kad atsakovas pateikdamas šią informaciją išsakė savo nuomonę ir vertinimus dėl ieškovo galimai neskaidrių ir priešingų teisei veiksmų, nevertindamas jų teisiniu požiūriu, nes nėra teisininkas.

Nuomonei, kritikai ar kitokiai subjektyvaus požiūrio išraiškai tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Tačiau būtina nustatyti, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai turi faktinį pagrindą. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius tiek rašytinius įrodymus, tiek ir šalių paaiškinimų metu, liudytojų nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas savo nuomonę parėmė jam žinomomis faktinėmis aplinkybėmis (informacija).

Atsakovo atstovas teismo posėdyje baigiamosios kalbos metu nurodė argumentą, jog atsakovo P. K. kritiškas ieškovo vertinimas buvo paremtas duomenimis/aplinkybėmis, kurios susijusios su daugiabučio namo renovacija ir bendrijos lėšų panaudojimu:

1. 2014 m. balandžio 10 d. bendrijos susirinkime buvo pranešta, kad sutartis su pirmuoju renovacijos rangovu UAB „Orlista“ nepasirašyta, kadangi rangovas pasiūlė didesnę kainą, nei patvirtino bendrijos nariai. Viešosios įstaigos CPO LT pateikti duomenys (t. 3; b. 1. 217-245) apie pirmąjį renovacijos konkursą paneigia pateiktą informaciją dėl kainos viršijimo. Šie dokumentai neabejotinai patvirtino, kad pirmojo rangovo pateiktas pasiūlymas kainos neviršijo, nors ieškovas iki šiol laikosi pirminės pozicijos ir teigia, kad kaina buvo viršyta - tai nurodė teismo posėdžio metu 2019 m. rugsėjo 25 d. duodamas paaiškinimus šioje byloje, taip pat duodamas parodymus Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2016 m. birželį bei minėtame bendrijos susirinkime, o ši informacija akivaizdžiai neteisinga. Tokiu būdu klaidinami visi suinteresuoti asmenys, o tikroji sutarties nepasirašymo priežastis lieka nežinoma.

2. Tame pačiame susirinkime nariams buvo pristatytos 10 000 Lt dydžio išlaidos advokatui už teisines paslaugas, tariamai siekiant apsiginti nuo šio rangovo. Atsakovo žiniomis jokių teisminių ar neteisminių ginčų bendrija ir rangovas neturėjo, tai apklausos metu teisme patvirtino ir ieškovas, todėl nurodytos išlaidos yra nepagrįstos ir per didelės. Išlaidas pagrindžiantys dokumentai neteikiami.

3. Antrąjį viešąjį konkursą dėl namo renovacijos organizavo pati bendrija - viešame konkurse dalyvavo tik vienas rangovas, kuris ir laimėjo konkursą. Šio rangovo pasiūlyta kaina viršijo bendrijos narių patvirtintą maksimalią renovacijos kainą, tačiau renovacijos administratorius, t. y. ieškovas, pateikė prašymą šiam rangovui patikslinti renovacijos kainą. Antruoju patikslintu kainos pasiūlymu renovacijos kaina buvo sumažinta, tačiau sumažinimas atliktas sumažinant darbų apimtis, t.y. panaikinant dalį darbų numatytų Investiciniame plane (t. 3; b.l. 73-81). Bendrijos narių visuotinis susirinkimas sprendimų dėl patvirtintame Investiciniame plane numatytų darbų atsisakymo nepriėmė, taigi darbų apimtis renovacijos projekte sumažinta ieškovo savavališkai (kaina tuo tarpu nepasikeitė, t.y. nesumažėjo).

11. Investicinio plano 6.1.5.3 punkte numatyta, kad visame name turi būti pakeisti šildymo prietaisai, tačiau darbai nebuvo atlikti - ieškovas tai patvirtino apklausos metu. Kur panaudotos lėšos, turėjusios likti dėl nepakeistų šildymo skaitiklių, nėra žinoma.

12. Investicinio plano 6.1.5.4 punkte numatyta, kad visuose namo butuose turi būti įrengtos individualios apskaitos šilumos prietaisų ar daliklių sistemos ir (ar) termostatiniai ventiliai, tačiau darbai butuose 1 - 55 neatlikti. Priešingai, šie darbai buvo atlikti 5-ojoje laiptinėje, o dviejuose butuose, kurių vienas priklauso ieškovui, o antrasis ieškovo sutuoktinei, net įrengta horizontali dvivamzdžio šildymo sistema, kas išvertus į visiems suprantamą kalbą reiškia šildomas grindis. Šiuos duomenis patvirtina Kainų ir energetikos inspekcijos išduotas sutikimas dėl šildymo kainos apskaičiavimo metodo pakeitimo (t. 3; b. 1. 41). Investicinio plano 8.1.5.4. punktas numato, kad šiai priemonei turėjo būti skirta 42 300 Lt suma, tačiau kur ji buvo panaudota neatlikus šių darbų, nėra žinoma.

13. Renovacijos kainai apmokėti buvo paimti du kreditai iš Šiaulių banko. Pirmųjų keturių laiptinių renovacijai pagal 2015 m. rugsėjo 16 d. Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. EIB4-2015-5155-19 buvo paimtas 392 563,93 Eur dydžio kreditas, skirtas renovacijos darbams apmokėti. Rangovo pasiūlymo kaina ir paimto kredito kainos tiksliai atitinka. Tai reiškia, kad renovacijos darbai buvo apmokėti pilnai, būtent panaudojant kreditą. Nepaisant to, po renovacijos buvo renkamos papildomos kaupiamosios bendrijos narių lėšos neatitikimų tarp Investicinio plano ir Techninio projekto šalinimui. Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“, kaupiamųjų lėšų panaudojimo žiniaraštis (t. 3; b. 1. 36), kurį atsakovui pateikė Druskininkų savivaldybės administracija, atlikusi ieškovo, kaip bendrijos pirmininko, veiklos patikrinimą, rodo, kad papildomai kaupiamos lėšos buvo panaudotos papildomiems mokėjimams renovacijos rangovui, už (I) „neatitikimų tarp investicinio ir techninio projekto šalinimą“, (II) už laiptinių stiklinimą, (III) balkonų stiklinimą, (IV) fasado šiltinimą, (V) lietaus kanalizacijos įrengimą, nors šios priemonės buvo numatytos daugiabučio namo renovacijos Investiciniame plane, kuris buvo patvirtintas bendrijos narių. Iš Druskininkų savivaldybės patikrinimo akto matyti, kad minėtos priemonės buvo atliktos renovacijos metu to pačio rangovo UAB „Drusta“, kuris vykdė namo renovaciją, tačiau už jas buvo mokėta papildomai, kaip už darbus tariamai nesusijusius su renovacijos projektu. Mokėjimai atlikti bendrijos narių surinktomis kaupiamosiomis lėšomis. Tai leidžia daryti prielaidą, kad faktinė renovacijos kaina buvo padidinta lygiagrečiai sudarant papildomas sutartis su tuo pačiu rangovu.

1. 2017 metų pradžioje buvo remontuotos visos penkios namo laiptinės. Pirmųjų keturių laiptinių remonto kaina buvo lygi 4 036,29 Eur, o penktosios laiptinės remonto kaina siekė net 5 896,93 Eur, nors ši laiptinė yra tik keturių aukštų. Laiptinių remonto išlaidos buvo paskirstytos tolygiai visiems bendrijos nariams ir butų savininkams, tačiau vienai laiptinei, kuriai priklauso ir Ieškovo butas, buvo skirta daugiau lėšų. Tai rodo asmeninių interesų tenkinimą ir naudojimąsi bendrijos pirmininko padėtimi. Tai patvirtina kaupiamųjų lėšų panaudojimo žiniaraštis (t. 3; b. l. 36), bei ieškovo paaiškinimai teisme, kuriais jis patvirtina, kad už visus darbus bendrijos nariai moka vienodai.

2. 2018 m. rugsėjo mėnesį buvo inicijuotas šilumos kainos apskaičiavimo metodo pakeitimas penktojoje namo laiptinėje, kadangi ieškovui ir ieškovo sugyventinei priklausančiuose butuose (Nr. 60 ir 70) renovacijos metu buvo įrengta individuali dvivamzdė šildymo sistema. Siekiant pakeisti šilumos kainos skaičiavimo metodą buvo parengtas supaprastintas šiluminio mazgo projektas, kuris, be kita ko, buvo apmokėtas bendrijos lėšomis (ieškovas patvirtino teismo posėdžio metu), nors buvo naudingas išimtinai tik Ieškovui ir jo sugyventinei.

3. Prie bylos yra prijungtas 2019 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos raštas (t. 3; b. l. 99), kuriuo tarnyba pripažino, kad šildymo apskaičiavimo metodas negalėjo būti pakeistas, o leidimas buvo išduotas, kadangi tarnyba buvo suklaidinta bendrijos pirmininko, kuris kreipėsi tarsi atstovaudamas „(duomenys neskelbtini)“, esantį namą, kuris yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas. Ieškovas įpareigotas teismo pateikė prašymą su priedais (t. 4; b. 1. 4- 6), kurie buvo pateikti tarnybai siekiant gauti pritarimą ir šie dokumentai taip pat patvirtina, kad ieškovas pateikė klaidinančius duomenis tarnybai, o tai iš esmės prilygsta klastojimui bendrąja prasme.

4. Atsakovas tiek raštu, tiek žodžiu ne kartą kreipėsi į bendrijos pirmininką su konkrečiais klausimais bei dokumentų kopijų prašymais, tačiau prašymai būdavo ignoruojami arba į juos atsakoma pasitelkiant advokatų kontorą, dokumentai nebuvo teikiami. Išlaidos teisinėms paslaugoms dengiamos iš bendrijos lėšų. Druskininkų savivaldybės parengtame bendrijos pirmininko veiklos patikrinimo akte (t. 3; b. 1. 34) nurodyta, kad viso bendrija patyrė 3 963,44 Eur išlaidų advokatų paslaugoms vien teikiant atsakymus į atsakovo klausimus, nors atsakovo teiktuose prašymuose nebuvo keliami jokie teisiniai klausimai, buvo apsiribojama elementariausiais bendrijos kasdienės veiklos vykdymo klausimais ir dokumentų kopijų prašymais. Druskininkų savivaldybės administracija patikrinimo akte pripažino, kad konfliktas tarp ieškovo ir atsakovo yra fizinių asmenų ginčas, todėl ieškovas nepagrįstai naudojo bendrijos lėšas, vertindamas esamą santykį kaip bendrijos interesų atstovavimą.

7. Teismui pateiktas bendrijos namo „(duomenys neskelbtini)“, vykusių matavimų protokolas (t. 3; b. 1. 113), kuriame užfiksuotas įvykdytų rangovo UAB „Drusta“ statybos darbų apmatavimas, iš kurio matyti, kad: fasado sienų buvo apšiltinta 2266 kv. m., nors Investicinio plano 6.1.1. punkte (t. 2; b. 1. 104) numatyta tik 1714,45 kv. m.; cokolių apšiltinta 223 kv. m., nors numatyta Investiciniame plane 213 kv. m.; laiptinės langų įrengta 93 kv. m., nors numatyta Investiciniame plane 53,04 kv. m. Dėl kokių priežasčių galėjo padidėti šiltinamo fasado ar įrengiamų laiptinės langų plotas nėra aišku, tačiau už šiuos skirtumus taip pat moka bendrija iš kaupiamųjų lėšų, kaip tai numatyta prie bylos pridėtame kaupiamųjų lėšų panaudojimo žiniaraštyje. Nors ieškovas teismo posėdžio metu aiškino, kad pagal renovacijos projektą darbų kiekiai nepadidėjo, minėtas protokolas aiškiai paneigia šią informaciją, kadangi protokolą pasirašė ieškovas - kaip renovacijos administratorius, taip pat renovacijos techninis prižiūrėtojas E. S..

Teismas , konstatavęs, kad atsakovo P. K. 2017 m. gruodžio mėnesį daugiabučio namo, adresu „(duomenys neskelbtini)“, butų savininkų pašto dėžutėse išplatintame pranešime ir 2019 m. kovo 22 d. vykusiame DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame bendrijos narių/butų savininkų surinkime apie ieškovą J. M. pateikta neigiamo turinio informacija yra vertinama kaip nuomonė, subjektyvus atsakovo turimos informacijos apie ieškovą, kaip bendrijos pirmininką, vertinimas, sutinka su atsakovo atstovo baigiamojoje kalboje nurodytu argumentu, jog būtent atsakovo individualiai surinktų ir į šią nagrinėjamą bylą pateiktų, o taip pat teismo išreikalautų, paties ieškovo pateiktų dokumentų pagrindu atsakovas kėlė klausimus, siekė atkreipti bendrijos narių dėmesį, išsakė subjektyvią nuomonę apie atsakovo atstovo baigiamojoje kalboje išvardintas aplinkybes/neatitikimus, galimai netinkamą ir neproporcingą bendrijos lėšų panaudojimą.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, vaizdo medžiagą, teismas daro išvadą, kad atsakovo P. K. subjektyvi nuomonė apie galimai netinkamai naudotas namo renovacijai skirtas bei kitas bendrijos lėšas, kitus renovacijos metu galimai padarytus pažeidimus, galimai tam tikroms institucijoms pateiktus netinkamus duomenis siekiant gauti rekonstrukcijai leidimus, turi faktinį pagrindą.

Atsakovas, reikšdamas nesutikimą su ieškovo ieškinio reikalavimais, nurodė, kad ieškovui, kaip viešam asmeniui, einančiam renkamas bendrijos pirmininko pareigas, taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga. Ieškovas, būdamas bendrijos atstovu, turėtų demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį kitų bendrijos narių dėmesiui ir iš atsakovo, taip pat ir iš kitų bendrijos narių negali reikalauti absoliutaus tikslumo pateikiant vienokias ar kitokias aplinkybes, susijusias su bendrijos veikla, bei pateikiant jų vertinimą, kadangi šie duomenys daugeliu atveju yra išimtinai bendrijos žinioje.

CK 2.24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai, siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje nurodyta, kad viešasis asmuo - valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domina, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

Atsakovas atsiliepime cituoja Lietuvos A. T. praktiką, kuomet ne kartą buvo pažymėta, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu pažeistų teisių, susijusių su asmens atvaizdo naudojimu ar garbės ir orumo gynimu, gynimo mastu kaip privatus asmuo, todėl nagrinėjant tokios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, kurių atvaizdas panaudotas spaudoje ar apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Viešuoju asmeniu paprastai laikomas asmuo, kuris dėl savo einamų pareigu, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagristai ją domina (Lietuvos A. T. 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 394-684/2016; 2017 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-421/2017). Atsakovo atsiliepime taip pat nurodoma, kad Europos Žmogaus T. T. dėl asmens žinomumo visuomenėje yra pažymėjęs, kad asmens visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, reikėtų skirti privačius asmenis ir asmenis, veikiančius viešoje erdvėje, tokius kaip politikos ar visuomenės veikėjai. Asmens žinomumo kriterijus analizuojamas kartu su aptartos temos aspektu. Reikia skirti iš esmės pasisakymus apie asmens privataus gyvenimo detales ir pasisakymus apie faktus, kurie gali prisidėti prie diskusijos demokratinėje visuomenėje, kuri, pavyzdžiui, yra susijusi su viešų asmenų veikla šiems atliekant oficialias savo funkcijas (2015 m. lapkričio 10 d. didžiosios kolegijos sprendimo byloje Couderc ir Hachette F. A. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 40454/07, par. 118, 2012 m. vasario 7 d. didžiosios kolegijos sprendimo byloje V. H. prieš Vokietiją (Nr. 2), peticijų Nr. 40660/08, 60641/08, par. 63).

Įvertinęs byloje nustatytas ir atsakovo atstovų akcentuotas aplinkybes, jog ieškovas 2014 m. balandžio 10 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame narių susirinkime buvo išrinktas renovacijos projekto administratoriumi, o nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. jis faktiškai eina bendrijos pirmininko pareigas, vadovaujantis bendrijos įstatais, taip pat DNSBĮ įtvirtintomis nuostatomis, atstovauja bendrijos interesus prieš trečiuosius asmenis, valstybės ir/ar savivaldybės įstaigas, turi bendrijos vadovo įgaliojimus, yra centrinė figūra bendrijos valdyme, dėl ko susilaukia likusių bendrijos narių dėmesio, teismas daro išvadą, kad ieškovo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams, ir jis laikytinas viešu asmeniu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, jog ieškovo ieškinio 1 ir 3 punktuose nurodyti reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini, nes teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, tiek kiekvieną jų atskirai, tiek ir jų visumą, daro išvadą, jog atsakovo 2017 m. gruodžio mėnesį daugiabučio namo, adresu „(duomenys neskelbtini)“, butų savininkų pašto dėžutėse išplatintame pranešime ir 2019 m. kovo 22 d. vykusiame DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame bendrijos narių/butų savininkų surinkime apie ieškovą J. M. pateikta neigiamo turinio informacija yra subjektyvi, faktiniais duomenimis pagrįsta atsakovo nuomonė, turimos informacijos vertinimas, kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, ši nuomonė buvo reiškiama sąžiningai, atsakovui tikint savo teisumu, siekiant atkreipti bendrijos narių dėmesį į keliamus klausimus ir problemas, ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Be to, atsakovas šią informaciją teikė apie viešą asmenį (daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką) bei jo veiklą, ir atsakovo paaiškinimo, rašytinių įrodymų, iš dalies pagrindžiančių atsakovo keliamas problemas dėl ieškovo, kaip renovacijos administratoriaus ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko veiklos, pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovas, pateikęs neigiamą nuomonę apie ieškovą, veikė sąžiningai, siekdamas supažindinti bendrijos narius su tuo asmeniu ir jo veikla.

Atmetus ieškinį dėl asmens garbės ir orumo gynimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti kito – išvestinio ieškovo reikalavimo dėl prašomos priteisti neturtinės žalos, todėl dėl šio reikalavimo teismas plačiau nepasisako.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio l dalį įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (duomenys neskelbtini) straipsnis).

Lietuvos A. T., formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovas savo reikalavimų pagrįstumo neįrodė.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti ieškovo J. M. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo pripažinti, kad 2019 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teisme Druskininkų rūmuose atsakovo P. K. paskleisti duomenys, kad ieškovas J. M. „keitė medžiagas į pačias prasčiausias, pagadino projektą, nemokėjo nei cento už renovaciją, neteisėtai 2013 m. pakeitė bendrijos įstatus, užgrobė neteisėtai valdžią, priima vienvaldžiai sprendimus, vienasmeniškai pakeitė neteisėtai sutartį su advokatu, neteisėtai pakeitė įstatus, vienasmeniškai vadovauja bendrijai, viską darė savo naudai, dėl savanaudiškų paskatų ir grobstė pinigus labai didelėmis sumomis, aferas tęsia 4 metus“ - yra tikrovės neatitinkantys, pažeidžiantys ieškovo garbę ir orumą, ir įpareigoti atsakovą P. K. per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti paskleistus duomenis, išsiunčiant ieškovo gyvenamosios vietos adresu tokio turinio raštą: „Aš, P. K., 2019 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-855-970/2019 nurodžiau tikrovės neatitinkančius duomenis, kad J. M. keitė medžiagas į pačias prasčiausias, pagadino projektą, nemokėjo nei cento už renovaciją, neteisėtai 2013 m. pakeitė bendrijos įstatus, užgrobė neteisėtai valdžią, priima vienvaldžiai sprendimus, vienasmeniškai pakeitė neteisėtai sutartį su advokatu, neteisėtai pakeitė įstatus, vienasmeniškai vadovauja bendrijai, viską darė savo naudai, dėl savanaudiškų paskatų ir grobstė pinigus labai didelėmis sumomis, aferas tęsia 4 metus. Nurodyti teiginiai žemina J. M. garbę ir orumą. Dėl savo teiginių J. M. atsiprašau“ ir šio reikalavimo dalyje civilinę bylą Nr. e2-4156-810/2019 nutraukti.

Išaiškinti šalims, kad pakartotinai kreiptis į teismą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nutraukus civilinę bylą neleidžiama.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.