Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-358-254/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-18
Bylos Nr.: e2A-358-254/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00404-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Ieškovas: J. M.
Atsakovas: P. K.

Kategorijos

2.2.1.8Fizinio asmens garbės ir orumo gynimas
2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-358-254/2020Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00404-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo ir 2019 m. lapkričio 21 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4156-810/2019 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui P. K. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. M. ieškiniu prašė :

1) pripažinti, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 22 d. visuotiniame bendrijos narių/butų savininkų surinkime atsakovo P. K. paskleisti duomenys, kad ieškovas „J. M., įgyvendindamas savo aferas, suklastojo dokumentus, davė suklastotą adresą, yra vagis“, yra tikrovės neatitinkantys, pažeidžiantys ieškovo garbę ir orumą, ir įpareigoti atsakovą P. K. pirmame po sprendimo įsiteisėjimo dienos vyksiančiame visuotiniame DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių/butų savininkų visuotiniame susirinkime viešai paneigti išsakytus duomenis – „Aš, P. K., 2019 m. kovo 22 d visuotiniame bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime nurodžiau tikrovės neatitinkančius duomenis, kad J. M., įgyvendindamas savo aferas, suklastojo dokumentus, davė suklastotą adresą, yra vagis. Tokie teiginiai žemina J. M. garbę ir orumą. Dėl tokio savo elgesio atsiprašau“;

Žemesnės instancijos teismas

2) pripažinti, kad 2019 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teisme Druskininkų rūmuose atsakovo P. K. paskleisti duomenys, kad ieškovas J. M. „keitė medžiagas į pačias prasčiausias, pagadino projektą, nemokėjo nei cento už renovaciją, neteisėtai 2013 m. pakeitė bendrijos įstatus, užgrobė neteisėtai valdžią, priima vienvaldžiai sprendimus, vienasmeniškai pakeitė neteisėtai sutartį su advokatu, neteisėtai pakeitė įstatus, vienasmeniškai vadovauja bendrijai, viską darė savo naudai, dėl savanaudiškų paskatų ir grobstė pinigus labai didelėmis sumomis, aferas tęsia 4 metus“ – yra tikrovės neatitinkantys, pažeidžiantys ieškovo garbę ir orumą, ir įpareigoti atsakovą P. K. per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti paskleistus duomenis, išsiunčiant ieškovo gyvenamosios vietos adresu tokio turinio raštą: „Aš, P. K., 2019 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodžiau tikrovės neatitinkančius duomenis, kad J. M. keitė medžiagas į pačias prasčiausias, pagadino projektą, nemokėjo nei cento už renovaciją, neteisėtai 2013 m. pakeitė bendrijos įstatus, užgrobė neteisėtai valdžią, priima vienvaldžiai sprendimus, vienasmeniškai pakeitė neteisėtai sutartį su advokatu, neteisėtai pakeitė įstatus, vienasmeniškai vadovauja bendrijai, viską darė savo naudai, dėl savanaudiškų paskatų ir grobstė pinigus labai didelėmis sumomis, aferas tęsia 4 metus. Nurodyti teiginiai žemina J. M. garbę ir orumą. Dėl savo teiginių J. M. atsiprašau“;

3) pripažinti, kad 2017 m. gruodžio mėnesį daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), butų savininkų pašto dėžutėse pateiktame pranešime „Gerbiamas namo gyventojau!" nurodyti duomenys, kad J. M. „sukūrė sudėtingą schemą ir mechanizmą, pagrobė apie 166 tūkstančius eurų, pastatė keturis balkonus, nemokėjo renovacijos mokesčių“, yra tikrovės neatitinkantys, pažeidžiantys ieškovo garbę ir orumą, ir įpareigoti atsakovą P. K. per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti paskleistus duomenis, parengiant tokio turinio pranešimus daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), butų savininkams – „Aš, P. K., 2017 m. gruodžio mėn. pranešime „Gerbiamas namo gyventojau!” nurodžiau tikrovės neatitinkančius duomenis, kad J. M. sukūrė sudėtingą schemą ir mechanizmą, pagrobė apie 166 tūkstančius eurų, pastatė keturis naujus balkonus, nemokėjo renovacijos mokesčių. Tikrovės neatitinkantys teiginiai žemina J. M. garbę ir orumą. Dėl savo teiginių J. M. atsiprašau“;

4) priteisti iš atsakovo P. K. ieškovui J. M. 860 Eur dydžio neturtinę žalą;

5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė priimti ieškinio dalies – reikalavimo pripažinti, kad 2019 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teisme Druskininkų rūmuose atsakovo P. K. paskleisti duomenys, kad ieškovas J. M. „keitė medžiagas į pačias prasčiausias, pagadino projektą, nemokėjo nei cento už renovaciją, neteisėtai 2013 m. pakeitė bendrijos įstatus, užgrobė neteisėtai valdžią, priima vienvaldžiai sprendimus, vienasmeniškai pakeitė neteisėtai sutartį su advokatu, neteisėtai pakeitė įstatus, vienasmeniškai vadovauja bendrijai, viską darė savo naudai, dėl savanaudiškų paskatų ir grobstė pinigus labai didelėmis sumomis, aferas tęsia 4 metus“ – yra tikrovės neatitinkantys, pažeidžiantys ieškovo garbę ir orumą, ir įpareigoti atsakovą P. K. per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti paskleistus duomenis, išsiunčiant ieškovo gyvenamosios vietos adresu tokio turinio raštą: „Aš, P. K., 2019 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodžiau tikrovės neatitinkančius duomenis, kad J. M. keitė medžiagas į pačias prasčiausias, pagadino projektą, nemokėjo nei cento už renovaciją, neteisėtai 2013 m. pakeitė bendrijos įstatus, užgrobė neteisėtai valdžią, priima vienvaldžiai sprendimus, vienasmeniškai pakeitė neteisėtai sutartį su advokatu, neteisėtai pakeitė įstatus, vienasmeniškai vadovauja bendrijai, viską darė savo naudai, dėl savanaudiškų paskatų ir grobstė pinigus labai didelėmis sumomis, aferas tęsia 4 metus. Nurodyti teiginiai žemina J. M. garbę ir orumą. Dėl savo teiginių J. M. atsiprašau“ – atsisakymą ir šio reikalavimo dalyje bylą nutraukti. Nurodė, kad ieškovui yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės.

3. Nurodė, kad ieškovas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narių/butų savininkų daugumos sprendimu (2016 m. rugpjūčio 8 d. visuotinio narių susirinkimo protokolas) buvo išrinktas bendrijos pirmininku. Bendrijos nariams/butų savininkams išrinkus/paskyrus ieškovą bendrijos pirmininku, daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai jau buvo užbaigti. Atsakovas, veikdamas daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkės J. D. išduoto įgaliojimo pagrindu, teikė bendrijai prašymus dėl informacijos/duomenų pateikimo. Be prašymų teikti informaciją/duomenis, atsakovas ne kartą kreipėsi į valstybines institucijas (Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Druskininkų savivaldybės administraciją, Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatą, Alytaus rajono apylinkės teismą ir etc.) su skundais/pareiškimais, kuriuose pateikiami neva duomenys/informacija, patvirtinantys, kad ieškovas, būdamas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, atliko neteisėtus veiksmus – pagrobė/pasisavino bendrijos pinigines lėšas, neteisėtai, neturint statybą leidžiančių dokumentų, sau pasistatė papildomas patalpas. Pažymėjo, kad atsakovo paskleista tikrovės neatitinkinanti informacija apie ieškovo, kaip asmens ir kaip bendrijos pirmininko, veiklą nebuvo vienkartinė. Atsakovas ne kartą viešoje vietoje/erdvėje (daugiabučio gyvenamojo namo visuotiniuose susirinkimuose, viešame teismo posėdyje), neturėdamas jokių pagrįstų įrodymų, priimtų institucijų (teismo, ikiteisminio tyrimo pareigūnų) procesinių sprendimų, patvirtinančių bendrijos pirmininko neteisėtą veiklą, ne kartą ieškovą apkaltino bendrijos piniginių lėšų grobimu, dokumentų klastojimu, neteisėtų statybų vykdymu.

4. 2019 m. kovo 22 d. vyko DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių/butų savininkų visuotinis susirinkimas, kurio metu buvo viešai pristatoma bendrijos metinė ataskaita, taip pat sprendžiami kiti su bendrijos veikla susiję klausimai. Prieš pradedant visuotinį bendrijos narių/butų savininkų susirinkimą, buvo gautas dalyvaujančių asmenų sutikimas filmuoti susirinkimą. Atsakovui visuotinio bendrijos narių/butų savininkų susirinkime buvo suteikta teisė pasisakyti. Atsakovas savo pasisakymuose (vaizdo įrašo Nr. 01033 MTS 8:53 min. - 9:12 min.) nurodė, kad „<...> šitas žmogus, įgyvendindamas savo aferas, suklastojo dokumentus, davė suklastotą adresą <...>“. Vykstant visuotiniam bendrijos narių/butų savininkų susirinkimui, atsakovas į susirinkimą vedančio pirmininko klausimą: „ar jūs bendrijos pirmininką įvardinate/vertinate kaip vagį?“, atsakovas atsakė – „taip“ (vaizdo įrašo Nr. 01033 MTS 11:46 min.). Šiame DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių/butų savininkų visuotiniame susirinkime atsakovas aiškiai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą, jo veiklą ir/ar elgesį. Tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą atsakovas pateikė ir civilinės bylos nagrinėjimo metu.

5. Ieškinyje minima, kad atsakovo vieši kaltinimai dėl neva ieškovo padarytų nusikalstamų veikų tęsiasi daugiau nei 3 metai. Aplinkybę, kad tai nėra vienkartinis atsakovo tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas, patvirtina 2017 m. gruodžio mėn. daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų pašto dėžutėse pateikti pranešimai, kuriuose buvo teikiama informacija apie neva neteisėtas statybas, pinigų iš bendrijos grobstymą. Pranešime nėra nurodyta, kad duomenys teikiami apie ieškovą (neįvardintas konkretus asmuo), tačiau pranešimo turinys ir kartu su ieškiniu teikiamas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teismo posėdžio garso įrašas, taip pat 2019 m. kovo 22 d. visuotinio bendrijos susirinkimo video medžiaga leidžia teigti, kad informacija teikiama apie ieškovą (nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės, teikiama informacija apie neva atliktas tas pačias nusikalstamas veikas). Pranešimas nėra pasirašytas, nėra nurodytas pranešimo rengėjas, tačiau pateiktas telefono numeris – (duomenys neskelbtini), kuriuo gali būti pateikiama platesnė/detalesnė informacija. Atsakovas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė rašytinį dokumentą „Pareiškimas dėl namo renovacijos kainų klastojimo, renovacijos darbų bei lėšų, pastatant asmenines patalpas, panaudojimo savo naudai“, kuriame P. K. savo kontaktinį numerį nurodo – (duomenys neskelbtini). Įvertinus 2017 m. gruodžio mėn. daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų pašto dėžutėse pateiktame pranešime nurodytą telefono numerį ir pareiškime „Dėl namo renovacijos kainų klastojimo, renovacijos darbų bei lėšų, pastatant asmenines patalpas, panaudojimo savo naudai“ nurodytus kontaktinius duomenis, teigtina, kad 2017 m. gruodžio mėn. pranešimą namo gyventojams parengė ir paskleidė viešai atsakovas. Atsakovas, neturėdamas jokio įsiteisėjusio procesinio teismo ar ikiteisminio tyrimo įstaigos sprendimo, ieškovą apkaltino padarius kelias nusikalstamas veikas: 1) dokumentų klastojimą; 2) pinigų pasisavinimą (grobstymą/išvaistymą). Pažymėjo, kad atsakovas išsako ne nuomonę, o teikia informaciją – tvirtai, konkrečiais faktais konstatuoja apie neva ieškovo atliktus neteisėtus veiksmus, nurodo konkrečias bendrijos pirmininko neteisėtų veiksmų datas. Atsakovo naudojamos sakinių konstrukcijos, frazės – „vagis“, „užgrobė valdžią“, „grobsto pinigus didelėmis sumomis“, „užsiima neteisėta veikla“ – leidžia teigti, kad atsakovui yra žinomi priimti įsiteisėję sprendimai ar kiti dokumentai, kurių pagrindu būtų konstatuoti nusikalstami ieškovo veiksmai. Nurodo, kad pagal atsakovo skundus buvo tiriama ieškovo veikla, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti nesant nusikalstamos veiklos sudėties. Nėra įsiteisėjusių teismų sprendimų, kur būtų konstatuota, kad ieškovas suklastojo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, pasisavino bendrijos lėšas ar buvo neteisėtai išrinktas bendrijos pirmininku.

6. Atsakovas teikė informaciją apie ieškovą išskirtinai negatyviai. Ieškovas buvo įvardintas vagimi, t. y, asmeniu, kuris daro nusikaltimus. Teiginiai: „jis yra vagis“, „klastojo dokumentus“, „pagrobė pinigus didelėmis sumomis“ savo esme yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio. Tokie teiginiai formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovą, jo veiklą. Paskleidžiant duomenis, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio, ieškovo nuomone, įrodinėti nereikia, nes tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys.

7. Dėl atsakovo nuolatinių, pasikartojančių tikrovės neatitinkančių duomenų teikimo ieškovas jautė neviltį ir bejėgiškumą, patyrė neigiamų emocinių ir dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą, panieką, jautėsi diskredituotas, sukompromituotas, buvo paminta, pažeminta ieškovo garbė ir orumas, pakirstas pasitikėjimas juo, neigiamai apibūdintos jo asmeninės savybės, pažemintas prestižas bendrijos narių akyse, viešai sukeliant neigiamą nuomonę apie ieškovą. Užgauliai, paniekinančiai, žeminančiai, menkinančiai, melagingai, įžeidžiančiai ir šmeižikiškai apie ieškovą skleidžiant informaciją, jam atsirado sunkumų bendrauti su bendrijos nariais. Vertinant neturtinę žalą šioje konkrečioje situacijoje, atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas yra bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, pasitikėjimas pirmininku, jo veikla yra itin reikšmingas tiek tarp bendrijos narių, tiek bendradarbiaujant su valstybinėmis institucijomis bendrijos klausimais. Nuolatinis ir nepertraukiamas atsakovo tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas yra pagrindas tikrinti bendrijos veiklą, reikalauti paaiškinimų, teikti bendrijos dokumentus, dalyvauti ikiteisminio tyrimo pareigūnų organizuojamose apklausose. Pareiškus atsakovui kaltinimus ieškovo atžvilgiu, ieškovas jautė įtampą, stresą, atsirado bendrijos narių nepasitikėjimas bendrijos pirmininku. Pasibaigus nurodytam visuotiniam susirinkimui, bendrijos nariai/butų savininkai tikslinosi/klausė, ar atsakovo nurodyti faktai yra pagrįsti. Dėl užduodamų klausimų ieškovas privalėjo teikti paaiškinimus, įrodinėti, kad atsakovo nurodyti faktai nepagrįsti jokiais priimtais sprendimais. Įvertinus teismų praktikos nuostatas, taip pat aplinkybes, kokiomis sąlygomis buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, į dėl tokio atsakovo elgesio kilusias pasekmes, ieškovas teikia reikalavimą dėl 860,00 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo.

Atsiliepimas

8. Atsakovas P. K. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinyje pateikiami reikalavimai betarpiškai susiję su renovacijos metu ieškovo organizuota DNSB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ir daugiabučio namo renovacija. Atsakovui kilo klausimų, dėl ieškovo veiklos, vykdant renovaciją. Nors ieškovas nurodo, jog bendrijos narių/butų savininkų sprendimu ieškovas buvo išrinktas bendrijos pirmininku tik 2016 m. rugpjūčio 8 d., kai daugiabučio namo renovacija jau buvo užbaigta, tačiau 2014 m. balandžio 10 d. bendrijos narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad ieškovas jau 2014 m. buvo bendrijos valdybos nariu ir buvo išrinktas antrojo renovacijos projekto administratoriumi, todėl buvo atsakingas už namo renovacijos organizavimą ir tinkamą vykdymą. Atsakovo žiniomis bendrijos administruojamo daugiabučio namo renovacijai nuo pat pradžių, t. y. 2013 metų pradžios, vadovavo ieškovas, kadangi tuo metu bendrijos pirmininko pareigas ėjęs V. D. neturėjo žinių šioje srityje. Tai, kad ieškovas faktiškai organizavo renovacijos procesą ir jam vadovavo nuo pačios renovacijos pradžios, patvirtina ieškovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate 2016 m. birželio 17 d. duoti parodymai, kuomet ieškovas tyrėjui aiškiai išdėstė renovacijos eigą, taip pat nurodė, kad bendrijos pirmininkas tyrimo metu neapibrėžtam laikui yra išvykęs į (duomenys neskelbtini). Siekiant įvertinti bendrijos veiklą, 2015 metais vykdyto bendrijos administruojamo daugiabučio namo renovacijos įvykdymą ir renovacijos lėšų panaudojimą, ieškovui buvo teiktas ne vienas prašymas dėl bendrijos veiklos dokumentų, įskaitant ir bendrijos administruojamo daugiabučio namo renovacijos dokumentų kopijų, pateikimo. Prašymų turinys nebuvo žeidžiantis ieškovo garbę ir/ar orumą. Bendrija visais įmanomais būdais vengė pateikti išsamią ir visapusišką informaciją, keletą kartų pateikė dalį selektyviai atrinktų dokumentų, kitus prašymus ignoruodavo arba dokumentus nemotyvuotais raštais atsisakydavo pateikti. Todėl atsakovas su analogiškais prašymais kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją dėl įpareigojimo pateikti atitinkamus dokumentus, taip pat į teismą, į Alytaus vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą dėl galimai atliktų nusikalstamų veikų ištyrimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas neginčija nei vieno fakto, kuriuos atsakovas iš esmės vertina ir kurių pagrindu atsakovui susiformavo jo viešai paskelbta nuomonė ir remiantis kuriais atsakovas išreiškė kritišką požiūrį į bendrijos/ieškovo vykdomą/vykdytą veiklą. Ieškinyje nėra nurodytas nei vienas faktas, kurį ieškovas būtų melagingai paskleidęs, o priešingai, visas dėmesys kreipiamas būtent į vertinamuosius žodžius.

9. Dėl 2019 m. kovo 22 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu išsakytų žodžių atsakovas nurodė, kad, net ir darant prielaidą, kad atsakovas susirinkimo metu, kaip teigia ieškovas, nurodė, jog „[...] šitas žmogus įgyvendindamas savo aferas, suklastojo dokumentus, davė suklastotą adresą“, o į susirinkimą vedančio pirmininko klausimą „[...] ar jūs bendrijos pirmininką įvardinate/vertinate kaip vagį? [...]“ atsakovas atsakė - „taip“, reikalinga pateikti paaiškinimus dėl šių žodžių turinio ir susirinkimo metu atsakovo išsakytų minčių konteksto ir jų vertinimo. Ieškinyje yra akcentuota tik viena susirinkimo metu pasakyta frazė, kurios esminiai žodžiai - „afera“ ir „suklastojo“, bei susirinkimo pirmininko išprovokuotas ieškovo vertinimas, pavadinant jį „vagimi“. Šiuos žodžius atsakovas pareiškė išsakydamas savo nuomonę.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas dar renovacijos metu pradėjo domėtis bendrijos veikla ir stebėjo vykstančius procesus. Atsakovui kėlė pagrįstų abejonių dėl renovacijos rezultatų (šiluminis naudingumas, renovacijai panaudotų medžiagų kokybė, naujų inžinerinių dalių keitimas į naujas, darbų kainos dydis) ir kitų eigoje bendrijos priimtų sprendimų (pirmojo renovacijos projekto nutraukimas, nepagrįstos apimties išlaidos advokatų kontorai ir kt.). Informacija nėra pateikiama, o tai verčia atsakovą manyti galimai esant ir nusikalstamo pobūdžio veikų.

11. Dėl bendrijos narių pašto dėžutėse pateiktų pranešimų nurodė, kad ieškovas tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo faktą įrodinėja, pateikdamas 2017 metais daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų pašto dėžutėse pateiktą pranešimą, kuriame teikiama informacija apie neteisėtas statybas ir galimai pagrobtas renovacijos lėšas. Tačiau net ir pats ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad pranešime nėra identifikuojami asmenys, kurie, atsakovo manymu, galimai atliko neteisėtus veiksmus. Iš pranešimo teksto taip pat matyti, kad ieškovo asmens duomenys jame nėra minimi, o priešingai, nuoroda duodama į „asmenis“. Pranešime pateikiamas atsakovo surinktos informacijos vertinimas, siekiant sukviesti bendrijos narius į diskusiją ir aptarti/išaiškinti galimai vykstančius neteisėtus procesus. Atsakovo nuomonė šiuo klausimu yra pagrįsta jau aukščiau minėtomis aplinkybėmis, kurios suformavo atsakovo vidinį įsitikinimą dėl renovacijos projekto neefektyvaus įgyvendinimo, netinkamo lėšų panaudojimo ir galimo lėšų pasisavinimo. Pranešime nurodyta informacija nėra išgalvota, kadangi ant bendro naudojimo konstrukcijų neteisėta statyba faktiškai buvo įvykdyta, o skaičiavimai dėl galimai pasisavintų lėšų yra tik preliminarūs.

12. Ieškovas faktiškai eina bendrijos pirmininko pareigas ir bendrijos nariai ieškovą iki šiol laiko tinkamai išrinktu eiti pirmininko pareigas. Ieškovas, vadovaujantis bendrijos įstatais, taip pat DNSBĮ įtvirtintomis nuostatomis, atstovauja bendrijos interesus prieš trečiuosius asmenis, valstybės ir/ar savivaldybės įstaigas, turi bendrijos vadovo įgaliojimus, yra centrinė figūra bendrijos valdyme, dėl ko susilaukia likusių bendrijos narių dėmesio, todėl jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams ir jis laikytinas viešu asmeniu.

13. Ieškovui, kaip viešam asmeniui, einančiam renkamas bendrijos pirmininko pareigas, taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga. Ieškovas, būdamas bendrijos atstovu, turėtų demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį kitų bendrijos narių dėmesiui ir iš atsakovo, taip pat ir iš kitų bendrijos narių negali reikalauti absoliutaus tikslumo pateikiant vienokias ar kitokias aplinkybes, susijusias su bendrijos veikla, bei pateikiant jų vertinimą, kadangi šie duomenys daugeliu atveju yra išimtinai bendrijos žinioje. Ieškovas vietoje to, kad atsakytų į atsakovui pagrįstai kylančius klausimus, diskutuotų keliamais klausimais, šių klausimų vengia, visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose reiškia savo asmeninį vidinį priešiškumą atsakovo atžvilgiu bei daro viską, kas yra jo, kaip bendrijos pirmininko, kompetencijos ribose, kad atsakovas duomenų ir atsakymų į atsakovui rūpimus ir aktualius klausimus negautų. Atsakovas mano, kad bendrijos narių susirinkime, vykusiame 2019 m. kovo 22 d., jis pateikė išsamų paskutinių kelerių metų bendrijos veiklos vertinimą, akcentavo abejonių keliančius klausimus, išsakytas mintis pagrindė surinktais duomenimis, kurie, be kita ko, yra betarpiškai susiję su ieškovo, kaip pirmininko funkcijas atliekančio asmens, veikla, todėl išsakyti apie viešą asmenį. Kritikos išsakymo tikslas buvo atkreipti bendrijos narių dėmesį į bendrijos veiklos rezultatus, renovacijos neefektyvumą ir nustatyti galimas to priežastis, kadangi renovacijos rezultatai, atsakovo nuomone, yra mažiau nei patenkinami. Ieškovas atsakovo pateiktų duomenų faktine prasme neginčijo, todėl atsakovas iki šiol pagrįstai mano, kad jo surinkti duomenys, tame tarpe, ir pateikti šiame atsiliepime, yra teisingi.

14. Neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų ar net pažeminimo pojūtis vadovaujančiam asmeniui turėtų būti natūrali pasekmė tais atvejais, kai toks vadovas nėra pajėgus atsakyti į jo kompetencijai priskirtus klausimus. Atsakovo manymu, ieškovas, būdamas viešu žmogumi, bendrijos pirmininku, mažos bendruomenės, kurią sudaro tik daugiabučio namo gyventojai, vedliu, turėtų gebėti priimti šią kritiką, atsakyti į keliamus klausimus ir vadovauti bendrijai, kadangi tai yra jo užimamos pozicijos ir sąmoningai prisiimtų pareigų neatskiriama dalis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu priėmė ieškovo J. M. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo pripažinti, kad 2019 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teisme Druskininkų rūmuose atsakovo P. K. paskleisti duomenys, kad ieškovas J. M. „keitė medžiagas į pačias prasčiausias, pagadino projektą, nemokėjo nei cento už renovaciją, neteisėtai 2013 m. pakeitė bendrijos įstatus, užgrobė neteisėtai valdžią, priima vienvaldžiai sprendimus, vienasmeniškai pakeitė neteisėtai sutartį su advokatu, neteisėtai pakeitė įstatus, vienasmeniškai vadovauja bendrijai, viską darė savo naudai, dėl savanaudiškų paskatų ir grobstė pinigus labai didelėmis sumomis, aferas tęsia 4 metus“ – yra tikrovės neatitinkantys, pažeidžiantys ieškovo garbę ir orumą, ir įpareigoti atsakovą P. K. per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti paskleistus duomenis, išsiunčiant ieškovo gyvenamosios vietos adresu tokio turinio raštą: „Aš, P. K., 2019 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodžiau tikrovės neatitinkančius duomenis, kad J. M. keitė medžiagas į pačias prasčiausias, pagadino projektą, nemokėjo nei cento už renovaciją, neteisėtai 2013 m. pakeitė bendrijos įstatus, užgrobė neteisėtai valdžią, priima vienvaldžiai sprendimus, vienasmeniškai pakeitė neteisėtai sutartį su advokatu, neteisėtai pakeitė įstatus, vienasmeniškai vadovauja bendrijai, viską darė savo naudai, dėl savanaudiškų paskatų ir grobstė pinigus labai didelėmis sumomis, aferas tęsia 4 metus. Nurodyti teiginiai žemina J. M. garbę ir orumą. Dėl savo teiginių J. M. atsiprašau“ ir šio reikalavimo dalyje civilinę bylą Nr. e2-4156-810/2019 nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Teismas nustatė, kad atsakovas P. K. 2017 m. gruodžio mėnesį daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkų pašto dėžutėse patalpino tokio turinio pranešimą: „GERBIAMAS NAMO GYVENTOJAU! 2015 metais buvo renovuojamas mūsų namas. Renovacijos metu asmenys, kuriems buvo patikėta atstovauti namo butų savininkų interesus, to visiškai nedarė. Jie atstovavo savo asmeninius ir rangovo interesus. Šie žmonės sukūrė sudėtingą apgaulės schemą ir mechanizmą, grobstė mūsų pinigus, kurie buvo skirti renovacijai. Pagal šiandien turimus dokumentus ir paskaičiavimus iš namo renovacijai skirto kredito pagrobta apie 166 tūkstančiai eurų. Ši suma nėra galutinė, nes penkios laiptinės (17 butų) renovacijos dokumentų neduoda, jie yra slepiami. Renovacijos metu keturi žmonės šiandien jau pripažintais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos su neteisėtai išduotais leidimais ant mūsų namo bendrų konstrukcijų pastatė keturis naujus balkonus ir 103 kv. m. statinį ant namo stogo, už tai nesumokėję renovacijos mokesčių nei cento. Jie surinko per du metus iš namo gyventojų (rinkdami po 0,75 euro už vieną kv. m.) apie 60000 eurų ir juos panaudojo renovacijos projekte numatytiems darbams apmokėti. Tie darbai turėjo būti finansuojami iš kredito lėšų. Jeigu Jus sudomino pateikta informacija ir norite jos gauti daugiau, bei norite greičiau susigrąžinti iš Jūsų pagrobtus pinigus (kiekvienas apie 2500-3000 eurų), paskambinkite J., tel. (duomenys neskelbtini)“.

1.2. Atsakovas P. K. 2019 m. kovo 22 d. vykusio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių/butų savininkų visuotinio susirinkimo metu savo pasisakymuose (vaizdo įrašo Nr. 01033 MTS 8:53 min. – 9:12 min.) nurodė, kad „<...> šitas žmogus, įgyvendindamas savo aferas, suklastojo dokumentus, davė suklastotą adresą <...>“, o į susirinkimą vedančio pirmininko klausimą: „ar jūs bendrijos pirmininką įvardinate/vertinate kaip vagį?“, atsakovas atsakė – „taip“ (vaizdo įrašo Nr. 01033 MTS 11:46 min.).

Šalies argumentai

1.3. Ieškovo teismo posėdžio metu pateiktas paaiškinimas, taip pat liudytojų M. M., R. G., B. J. ir J. L. parodymai, iš dalies ir paties atsakovo P. K. paaiškinimas patvirtina, kad tiek ieškinyje cituojami 2019 m. kovo 22 d. vykusio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių/butų savininkų visuotinio susirinkimo metu atsakovo išsakyti pasisakymai, kurių metu jis nurodė, kad „<...> šitas žmogus, įgyvendindamas savo aferas, suklastojo dokumentus, davė suklastotą adresą <...>“, o į susirinkimą vedančio pirmininko klausimą: „ar jūs bendrijos pirmininką įvardinate/vertinate kaip vagį?“, atsakovas atsakė – „taip“, tiek ir 2017 m. gruodžio mėnesį daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkų pašto dėžutėse patalpintas pranešimas apie tai, kad „sukūrė sudėtingą schemą ir mechanizmą, pagrobė apie 166 tūkstančius eurų, pastatė keturis balkonus, nemokėjo renovacijos mokesčių“, yra apie ieškovą J. M.. Taip šio pranešimo turinį suprato pats ieškovas J. M., o taip pat ir liudytojai M. M., R. G., B. J. ir J. L..

1.4. Teismas, vertindamas, ar atsakovo apie ieškovą paskleista neigiama informacija yra žinia, ar nuomonė, apžvelgė visą įvykių, kuomet vyko namo renovacija, ir po jos, eigą. Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas dar renovacijos metu pradėjo domėtis bendrijos veikla ir stebėjo vykstančius procesus. Kaip nurodyta atsakovo atsiliepime ir nustatyta šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais byloje esančiais įrodymais, atsakovui kėlė pagrįstų abejonių dėl renovacijos rezultatų (šiluminis naudingumas, renovacijai panaudotų medžiagų kokybė, naujų inžinerinių dalių keitimas į naujas, darbų kainos dydis) ir kitų eigoje bendrijos priimtų sprendimų (pirmojo renovacijos projekto nutraukimas, nepagrįstos apimties išlaidos advokatų kontorai ir kt.). Atsakovas siekė gauti su tuo susijusios informacijos, tačiau ji iš bendrijos pusės buvo akivaizdžiai ribojama, o tai neabejotinai patvirtina ir teismo procesas dėl dokumentų išreikalavimo bei pastaruosius metus trunkantis susirašinėjimas. Toks bendrijos ir jos pirmininko elgesys atsakovo buvo vertinamas kaip nesąžiningas ir verčiantis atsakovą manyti galimai esant ir nusikalstamo pobūdžio veikų. Atsakovas, pasitelkdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją, kuriai yra suteikti įgaliojimai prižiūrėti bendrijų veiklą ir duoti joms privalomus nurodymus, taip pat Viešąją įstaigą CPO LT, Aplinkos ministeriją, Statybos inspekciją ir kitas susijusias institucijas, surinko dalį epizodinės informacijos/dokumentacijos, kuri, atsakovo nuomone, rodo, kad bendrijos veikla galimai nėra skaidri ir egzistuoja tikimybė dėl bendrijos lėšų pasisavinimo.

1.5. Teismo nuomone, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvairių institucijų pateiktus atsakymus į atsakovo užklausimus, atsakovo paaiškinimą, atsakovo atstovų baigiamojoje kalboje išdėstytus argumentus apie įvairias gautuose dokumentuose nurodytas aplinkybes (kurių pagrindu atsakovui, jo teigimu, ir kyla jo keliami klausimai apie galimai neskaidriai naudojamas lėšas, apie galimai neteisėtai išduotus rekonstrukcijos leidimus), ieškovo paaiškinimą teismo posėdžio metu (kuomet jis negalėjo atsakyti į daugumą atsakovo keliamų klausimų, arba atsakė neteisingai), kiekvienam protingam, sąžiningam žmogui gali kilti abejonių dėl DNSB „(duomenys neskelbtini)“ renovacijai skirtų lėšų skaidraus panaudojimo, ir paties ieškovo sąžiningo elgesio vykdant renovacijos administratoriaus ir bendrijos pirmininko pareigas. Tiek šalys, tiek ir liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas šiuos klausimus kelia nuo namo renovacijos pradžios, keldamas šiuos klausimus siekia, kad kiti bendrijos nariai prisijungtų ir šiuos klausimus jie aiškintųsi kartu. Tačiau net ir posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad jie „aklai“ pasitiki bendrijos pirmininku, jo ir kitų narių priimtais sprendimais, renovacijos rezultatu yra patenkinti. Uždavus klausimą, ar šie asmenys (liudytojai) yra kompetentingi spręsti ir vertinti šiuos klausimus, atsakė, jog ne. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas, jam nuolatos sudaromos kliūtys gauti namo renovacijos ir kitus dokumentus, kitą informaciją ar paaiškinimus keliamais klausimais, dėl įpareigojimo pateikti bendrijos dokumentus jis net kreipėsi į teismą.

Atsiliepimas

1.6. Teismui buvo akivaizdu, jog jei bendrijos pirmininkas būtų pateikęs atsakovui dokumentus, galimai nepriklausomas auditorius būtų pašalinęs visus neaiškumus. Įvertinus šias aplinkybes, ir atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus dėl atsakovo pasisakyme naudotų žodžių reikšmės, ši situacija, kuomet atsakovas galimai aštriau, nepavykus gauti atsakymų į keliamus klausimus, išreiškė savo nuomonę šiais klausimais 2019 m. kovo 22 d. vykusiame visuotiniame DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime ir 2017 m. gruodžio mėnesį išplatintame pranešime, nelaikytina ieškovo garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, jog tokiais veiksmais atsakovas siekė atkreipti bendrijos narių dėmesį į esamas problemas (šių argumentų teismas neatkartoja), o atsakovo pasisakymuose naudojami žodžiai, sakinių konstrukcija teismui leidžia konstatuoti, kad atsakovas pateikdamas šią informaciją išsakė savo nuomonę ir vertinimus dėl ieškovo galimai neskaidrių ir priešingų teisei veiksmų, nevertindamas jų teisiniu požiūriu, nes nėra teisininkas.

1.7. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius tiek rašytinius įrodymus, tiek ir šalių paaiškinimų metu, liudytojų nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas savo nuomonę parėmė jam žinomomis faktinėmis aplinkybėmis (informacija).

1.8. Atsakovo atstovas teismo posėdyje baigiamosios kalbos metu nurodė kokiais duomenimis/aplinkybėmis, susijusiomis su daugiabučio namo renovacija ir bendrijos lėšų panaudojimu, buvo paremtas atsakovo P. K. kritiškas ieškovo vertinimas: 1) aplinkybėmis, susijusiomis su sutarties pasirašymu su pirmuoju rangovu, kuomet buvo pranešta, kad sutartis su pirmuoju renovacijos rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašyta, kadangi rangovas pasiūlė didesnę kainą, nei patvirtino bendrijos nariai, nors viešosios įstaigos CPO LT pateikti duomenys (t. 3; b. 1. 217-245) apie pirmąjį renovacijos konkursą paneigia pateiktą informaciją dėl kainos viršijimo; 2) 10 000 Lt išlaidų dydžiu už teisines paslaugas, kai realiai jokių teisminių ar neteisminių ginčų bendrija ir rangovas neturėjo; 3) aplinkybėmis dėl antrojo viešojo konkurso dėl namo renovacijos, kai realiai kaina buvo sumažinta, sumažinant darbų apimtis, t. y. panaikinant dalį darbų, numatytų Investiciniame plane (t. 3; b. l. 73-81), kai tuo tarpu bendrijos narių visuotinis susirinkimas sprendimų dėl patvirtintame Investiciniame plane numatytų darbų atsisakymo nepriėmė; 4) prieš pradedant atlikti namo renovacijos darbus pagal renovacijos projektą, renovacijos rangovas vykdė renovacijos administratoriui – ieškovui asmeninės statybos darbus ant daugiabučio namo stogo, statybos buvo vykdomos renovacijos metu. Statybos leidimai, kurių pagrindu buvo pradėtos minėtos statybos, tiek ieškovo, tiek kitų bendrijos narių vardu, Statybos inspekcijos 2016 metų patikrinimo aktais pripažinti neteisėtai išduotais, kadangi nebuvo gauti viso namo butų savininkų sutikimai; 5) Namo renovacijos pabaiga įregistruota 2015 m. gruodžio 30 d. statybos užbaigimo aktu, tuo tarpu ieškovo vykdytos statybos ant namo stogo užbaigtos 2016 m. sausio 11 d. statybos užbaigimo aktu, t. y. 12 dienų vėliau, nors de facto statybos užbaigtos anksčiau. Įregistruoti penktojo aukšto statybas buvo delsiama sąmoningai, kadangi renovacijos kaina daugiabučio namo savininkams paskirstoma proporcingai jų turimam plotui daugiabučiame name. Po penktojo aukšto statybų ieškovo buto plotas padidėjo 103 kv. m., tačiau už šį plotą renovacijos mokesčiai nebuvo mokami; 6) Namo dalis sudaryta iš keturių laiptinių po renovacijos vidutiniškai suvartoja vos 16 proc. mažiau šiluminės energijos nei prieš renovaciją, tačiau namo dalis, kuriai projekte buvo priskirtas numeris (duomenys neskelbtini)A, vidutiniškai suvartoja 40 proc. šiluminės energijos mažiau nei prieš renovaciją. Skirtumas akivaizdus, o priežastys dėl kurių egzistuojama toks esminis skirtumas, nėra nagrinėjamos; 7) Namo renovacijos metu panaudotos pigesnės už Investiciniame plane numatytąsias medžiagos, be kita ko, už darbus dar papildomai mokant pagal atskiras rangos sutartis, tariamai nesusijusias su renovacija; 8) Renovacijos kainos paskirstyme namo butų savininkams (t. 3; b. 1. 52 - 55) nurodyta, kad 1 - 55 butų savininkų balkonų įstiklinimo kaina lygi 5 415 Lt (vieno balkono), o butų 56 - 72 balkonų įstiklinimo kaina 3 156 Lt (vieno balkono), kas yra 1,7 karto mažesnė kaina, nors šie balkonai beveik du kartus ilgesni (tai matosi ir iš prie bylos prijungtų nuotraukų); 9) Apšiltinant be bendrijos narių sutikimo naudoti plonesni stiklo vatos lakštai, nei numatyti Investiciniame plane; 10) Neapšiltinta rūsio perdanga, nors tai numatyta buvo atlikti. Kur panaudota dėl darbų atsisakymo turėjusi likti suma, nėra žinoma; 11) Nebuvo atlikti šildymo prietaisų pakeitimo darbai. Kur panaudotos lėšos, turėjusios likti dėl nepakeistų šildymo skaitiklių, nėra žinoma; 12) Neįrengtos individualios apskaitos šilumos prietaisų ar daliklių sistemos ir (ar) termostatiniai ventiliai; 13) Renovacijos kainai apmokėti buvo paimti du kreditai iš Šiaulių banko. Renovacijos darbai buvo apmokėti pilnai panaudojant kreditą, tačiau po renovacijos buvo renkamos papildomos kaupiamosios bendrijos narių lėšos neatitikimų tarp Investicinio plano ir Techninio projekto šalinimui; 14) Visi bendrijos kaupiamųjų lėšų panaudojimo žiniaraščio 1 - 6 punktuose nurodyti darbai buvo numatyti ir Investiciniame plane. Tačiau už darbus, kurie turėjo būti atlikti ir faktiškai buvo atlikti renovacijos metu pagal renovacijos projektą, papildomai buvo sumokėta 73 285,95 Eur bendrijos narių papildomai surinktų lėšų. Tai rodo nesąžiningą lėšų panaudojimą; 15) Nėra aišku už kokias skolas bendrijos nariai moka, nors renovacija seniai pabaigta; 16) Renovacijos metu atskirus sprendimus dėl darbų atlikimo/neatlikimo priiminėjo bendrijos „atsakingų asmenų susirinkimas“, kurio kompetencija nėra aiški. Tokio organo bendrijoje nėra.

1.9. Atsakovo P. K. atstovas baigiamosios kalbos metu nurodė ir kitas aplinkybes, nesusijusias su namo renovacija, nulėmusias neigiamos atsakovo nuomonės apie ieškovą, kaip DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką ir vykdytą bei vykdomą bendrijoje veiklą, susiformavimą: 1) ieškovas naudojosi pirmininko padėtimi, nes laiptinė, kurioje yra ieškovui priklausantis butas suremontuota už didesnę pinigų sumą, nei likusios keturios laiptinės kartu. Pirmųjų keturių laiptinių remonto kaina buvo lygi 4 036,29 Eur, o penktosios 5 896,93 Eur; 2) 2018 m. rugsėjo mėnesį buvo inicijuotas šilumos kainos apskaičiavimo metodo pakeitimas penktojoje namo laiptinėje, kadangi ieškovui ir ieškovo sugyventinei priklausančiuose butuose (Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) renovacijos metu buvo įrengta individuali dvivamzdė šildymo sistema. Siekiant pakeisti šilumos kainos skaičiavimo metodą buvo parengtas supaprastintas šiluminio mazgo projektas, kuris, be kita ko, buvo apmokėtas bendrijos lėšomis (ieškovas patvirtino teismo posėdžio metu), nors buvo naudingas išimtinai tik ieškovui ir jo sugyventinei; 3) Prie bylos yra prijungtas 2019 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos raštas (t. 3; b. l. 99), kuriuo tarnyba pripažino, kad šildymo apskaičiavimo metodas negalėjo būti pakeistas, o leidimas buvo išduotas, kadangi tarnyba buvo suklaidinta bendrijos pirmininko, kuris kreipėsi tarsi atstovaudamas (duomenys neskelbtini), esantį namą, kuris yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas; 4) atsakovas tiek raštu, tiek žodžiu ne kartą kreipėsi į bendrijos pirmininką su konkrečiais klausimais bei dokumentų kopijų prašymais, tačiau prašymai būdavo ignoruojami arba į juos atsakoma, pasitelkiant advokatų kontorą, dokumentai nebuvo teikiami. Išlaidos teisinėms paslaugoms dengiamos iš bendrijos lėšų, nors atsakovo teiktuose prašymuose nebuvo keliami jokie teisiniai klausimai, buvo apsiribojama elementariausiais bendrijos kasdienės veiklos vykdymo klausimais ir dokumentų kopijų prašymais; 5) Prie bylos yra prijungtas 2015 m. gruodžio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 14, iš kurio matyti, kad nebuvo atlikti: Investiciniame plane numatyti darbai. Iš akto taip pat matyti, kad renovacijos metu buvo sutaupytos renovacijos lėšos nurodytų neatliktų darbų sąskaita, taip pat sutaupyta atlikus stogo šiltinimo, ventiliacijos sistemų pertvarkymo, butų langų ir balkono durų keitimo, laiptinės langų keitimo darbus už mažesnę kainą nei numatyta Investiciniame plane, tačiau kitos Investiciniame plane numatytos priemonės buvo atliktos už ženkliai didesnę kainą; 6) vertinant tai, kad faktiškai pagal priėmimo – perdavimo aktą buvo perduoti ne visi Investiciniame plane numatyti darbai, o likusi dalis darbų numatytų Investiciniame plane buvo atlikti juos apmokant iš bendrijos kaupiamųjų lėšų, kaip ieškovas nurodo – atliktų pagal atskiras rangos sutartis, galima daryti išvadą, kad Būsto energijos taupymo agentūra atlikdama vizualinę renovacijos rezultatų patikrą vertino, kad darbai, kurie buvo apmokėti papildomomis lėšomis, buvo atlikti pagal Investicinį planą, todėl visos Investiciniame plane numatytos priemonės buvo atliktos, nors jos turėjo būti atliktos pagal Investicinį planą, neviršijant Investiciniame plane nustatytos renovacijos kainos (t. y. nesudarant papildomų sutarčių). Vertinant įstatymų normas galiojusias renovacijos projekto užbaigimo metu ir tai, kad Investiciniame plane numatyti darbai faktiškai buvo atliekami sudarant atskiras rangos sutartis, mokant papildomas sumas rangovui, darytina išvada, kad nebuvo laikytasi ES paramos suteikimą reglamentuojančių įstatymų normų, taip pat bendrijos narių valios; 7) nėra aišku dėl kokių priežasčių galėjo padidėti šiltinamo fasado ar įrengiamų laiptinės langų plotas, tačiau už šiuos skirtumus taip pat moka bendrija iš kaupiamųjų lėšų.

Žemesnės instancijos teismas

1.10. Teismas konstatavo, kad atsakovo P. K. 2017 m. gruodžio mėnesį daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkų pašto dėžutėse išplatintame pranešime ir 2019 m. kovo 22 d. vykusiame DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame bendrijos narių/butų savininkų surinkime apie ieškovą J. M. pateikta neigiamo turinio informacija yra vertinama kaip nuomonė, subjektyvus atsakovo turimos informacijos apie ieškovą, kaip bendrijos pirmininką, vertinimas. Sutiko su atsakovo atstovo baigiamojoje kalboje nurodytu argumentu, jog būtent atsakovo individualiai surinktų ir į šią nagrinėjamą bylą pateiktų, o taip pat teismo išreikalautų, paties ieškovo pateiktų dokumentų pagrindu atsakovas kėlė klausimus, siekė atkreipti bendrijos narių dėmesį, išsakė subjektyvią nuomonę apie atsakovo atstovo baigiamojoje kalboje išvardintas aplinkybes/neatitikimus, galimai netinkamą ir neproporcingą bendrijos lėšų panaudojimą.

1.11. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, vaizdo medžiagą, teismas darė išvadą, kad atsakovo P. K. subjektyvi nuomonė apie galimai netinkamai naudotas namo renovacijai skirtas bei kitas bendrijos lėšas, kitus renovacijos metu galimai padarytus pažeidimus, galimai tam tikroms institucijoms pateiktus netinkamus duomenis, siekiant gauti rekonstrukcijai leidimus, turi faktinį pagrindą.

1.12. Įvertinęs byloje nustatytas ir atsakovo atstovų akcentuotas aplinkybes, jog ieškovas 2014 m. balandžio 10 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame narių susirinkime buvo išrinktas renovacijos projekto administratoriumi, o nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. jis faktiškai eina bendrijos pirmininko pareigas, vadovaujantis bendrijos įstatais, taip pat DNSBĮ įtvirtintomis nuostatomis, atstovauja bendrijos interesus prieš trečiuosius asmenis, valstybės ir/ar savivaldybės įstaigas, turi bendrijos vadovo įgaliojimus, yra centrinė figūra bendrijos valdyme, dėl ko susilaukia likusių bendrijos narių dėmesio, teismas darė išvadą, kad ieškovo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams, ir jis laikytinas viešu asmeniu.

1.13. Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinio 1 ir 3 punktuose nurodyti reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tiek kiekvieną jų atskirai, tiek ir jų visumą, darė išvadą, jog atsakovo 2017 m. gruodžio mėnesį daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkų pašto dėžutėse išplatintame pranešime ir 2019 m. kovo 22 d. vykusiame DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame bendrijos narių/butų savininkų surinkime apie ieškovą J. M. pateikta neigiamo turinio informacija yra subjektyvi, faktiniais duomenimis pagrįsta atsakovo nuomonė, turimos informacijos vertinimas, kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, ši nuomonė buvo reiškiama sąžiningai, atsakovui tikint savo teisumu, siekiant atkreipti bendrijos narių dėmesį į keliamus klausimus ir problemas, ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Be to, atsakovas šią informaciją teikė apie viešą asmenį (daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką) bei jo veiklą, ir atsakovo paaiškinimo, rašytinių įrodymų, iš dalies pagrindžiančių atsakovo keliamas problemas dėl ieškovo, kaip renovacijos administratoriaus ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko veiklos, pagrindu teismas sprendė, kad atsakovas, pateikęs neigiamą nuomonę apie ieškovą, veikė sąžiningai, siekdamas supažindinti bendrijos narius su tuo asmeniu ir jo veikla.

1.14. Nurodė, kad atmetus ieškinį dėl asmens garbės ir orumo gynimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti kito – išvestinio ieškovo reikalavimo dėl prašomos priteisti neturtinės žalos.

16. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. papildomu sprendimu iš ieškovo J. M. atsakovo P. K. naudai priteisė 2 649,90 Eur už advokato teisinę pagalbą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovas J. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

1.1. Teismas pažeidė LR CPK 270 straipsnyje numatytus reikalavimus sprendimo turiniui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepateikė argumentų, dėl kokių priežasčių, buvo atmesti apelianto argumentai, pateikti rašytiniai įrodymai. Skundžiamas sprendimas grindžiamas išskirtinai atsakovo pateiktais argumentais, procesiniais dokumentais, juose nurodytomis aplinkybėmis. Teismas motyvuojamoje dalyje nepateikė įrodymų vertinimo, neanalizavo pateiktų įrodymų atskirai ir jų visumos, nenurodė kokiais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais grindžia sprendimą, o apsiribojo tik deklaratyviais argumentais. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje pateikti abstraktūs motyvai, negali būti vertinami, kaip teismo sprendimą pagrindžiantys motyvai. Pirmosios instancijos teismas nedetalizuoja, į kokius konkrečiai klausimus apeliantas neatsakė, kokie yra teisingi atsakymai į klausimus ir kokį ryšį turi su nagrinėjamais reikalavimais.

1.2. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nepateikimo yra apribota apelianto galimybė teikti argumentuotą apeliacinį skundą, nes iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokiais konkrečiai byloje pateiktais įrodymais sprendimas grindžiamas.

1.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto pateiktų argumentų ir rašytinių įrodymų, rėmėsi išskirtinai tik atsakovo argumentais, pateiktais duomenimis. Dėl ko sprendime nurodytos aplinkybės, prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Teismas sprendime nurodo, kad „byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas dar renovacijos metu pradėjo domėtis bendrijos veikla“. Tačiau namo atnaujinimo darbai buvo užbaigti 2015 m. sausio 21 d. Statybos užbaigimo aktu. Atsakovui įgaliojimas veikti buto savininkės vardu išduotas 2015 m. balandžio 13 d., t. y, jau pasibaigus daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimui (modernizavimui). Byloje atsakovas pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštus, prašymus DNSB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai (bylos tomas II, b. l 20-36, 162 psl. ir kt.). Visų atsakovo pateiktų dokumentų sudarymo datos – 2016-2019 m, t. y. jau pasibaigus daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimui (modernizavimui). Nurodytų byloje pateiktų įrodymų pagrindu teigtina, kad teismo sprendimo motyvai, kad atsakovas nuo pat pradžių domėjosi namo atnaujinimo/modernizavimo procesais nepatvirtina byloje pateikti rašytinai įrodymai.

1.4. Pirmos instancijos teismui vertinus tik atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, nebuvo analizuojami atsakovo teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste. Atsakovas 2019-09-27 teismo posėdžio metu ne tik nurodė, kad apeliantas pavogė pinigines lėšas, suklastojo dokumentus, tačiau ir įvardino, kokie dokumentai buvo suklastoti: investicinis projektas, adresas. Apeliantas byloje pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2019-02-27 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame patvirtinta, kad namo renovacijos (atnaujinimo) investicinius planus rengė ne DNSB „(duomenys neskelbtini)“, ne pirmininkas – apeliantas, o (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija. Taigi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos raštu paneigiami atsakovo teiginiai, kad apeliantas klastojo dokumentus – investicinius planus, adresus. Aplinkybė, kad atsakovo paskleisti duomenys/informacija gali būti patikrinama sudaro pagrindą teigti, kad atsakovo paskleisti duomenys negali būti vertinami kaip subjektyvi atsakovo nuomonė.

1.5. Pirmosios instancijos teismui neįvertinus, neanalizavus visų įrodymų, teismas neįvertino pateiktų įrodymų prieštaravimų: atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad apeliantas klastojo dokumentus, įvardino, kad buvo suklastotas investicinis planas, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad investicinio plano rengimo metu apeliantas nebuvo bendrijos pirmininkas ir/ar kito valdymo organo narys: kaip pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė (2019 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas 2:26 min) „Ieškovas buvo eilinis bendrijos narys“. Pažymėtina, kad apeliantas bendrijos pirmininku tapo 2016 m. rugpjūčio 8 d., namo administratoriumi buvo paskirtas 2014 m. balandžio 10 d. Todėl konstatuoti, kad apeliantas galėjo vienašališkai spręsti klausimus iki nurodytų datų, nėra jokių pagrindų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai paneigia bet kokią galimybę, net prielaidą, kad apeliantas galėjo suklastoti investicinį planą, adresą, o atsakovas turėjo faktinį pagrindą susiformuoti nuostatą apie apeliantą kaip apie dokumentų klastotoją. Byloje pateikti įrodymai prieštarauja pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytoms išvadoms.

1.6. Teismas nevertino, kad iki 2017 m. gruodžio mėn., 2019 m. kovo 22 d.(tuomet kai buvo paskleisti duomenys) nei viena institucija nebuvo priėmusi sprendimo, kurio pagrindu būtų konstatuota, kad apeliantas atliko neteisėtus veiksmus: pavogė pinigines lėšas, suklastojo dokumentus, įskaitant ieškovo įvardintą investicinį projektą, suklastojo adresą.

1.7. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovo patvirtintos faktinės aplinkybės, prieštarauja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, padarytoms išvadoms, kad 2017 m. gruodžio mėn., 2019 m. kovo 22 d. atsakovas turėjo faktinį pagrindą susidaryti nuomonei dėl apelianto neteisėtų veiksmų.

1.8. Apeliantas byloje pateikė ikiteisminio tyrimo institucijos – (duomenys neskelbtini) apskrities policijos komisariato nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą; 2019 m. rugsėjo 2 d. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuojama, kad pažeidimų, vykdant daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimą nenustatyta, kaip vykdomi daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) procedūros, kad jokių pažeidimų nenustatyta; 2015 m. vasario 5 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ Valdybos susirinkimo protokolą; 2015 m. vasario 23 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ Valdybos susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. kovo 22 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ Visuotinio narių susirinkimo protokolą Nr. 1, kurie patvirtina, kad visus sprendimus, susijusius su daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimu (modernizavimu), priėmė ne vienašališkai apeliantas, o butų savininkai arba kolegialūs valdymo organai. Apeliantas, kaip bendrijos pirmininkas, namo atnaujinimo administratorius, nepriėmė vienašališkų sprendimų, neturėjo galimybių keisti investicinius planus ir/ar kitus dokumentus.

1.9. Atsakovo atstovo baigiamosios kalbos perkėlimas į teismo sprendimą negali būti vertinamas kai tinkamas visų byloje pateiktų rašytinių įrodymų vertinimas.

1.10. Teismas nenurodė kokiais kriterijais remiantis konstatuoja, kad paskleisti teiginiai yra nuomonė, o ne žinia. Didžioji dalis teismo sprendimo yra skirta, aprašant atsakovo neva subjektyviai nuomonei susiformuoti lėmusias faktines aplinkybes. Teismui neatribojus esminių kriterijų, skiriančių „žinią“ nuo „nuomonės“, negali būti pripažįstama, kad teismo sprendimas yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neanalizavo teisinio reguliavimo, apibrėžiančio „žinių“ ir „nuomonės“ sąvokas, nepagrindė, kokiais argumentais remiantis, buvo konstatuojama, kad atsakovo paskleisti teiginiai yra jo subjektyvi nuomonė.

1.11. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė LR CK 2.24 str. nuostatas, ar įvykdė pareigą pirmiausia įvertinti, ar paskleista informacija/duomenys yra „nuomonė“, ar „žinia“, būtina įvertinti atsakovo paskleistus duomenis. Atsakovas 2017 m. gruodžio mėn. daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams išplatino pranešimus, kuriuose nurodyta, kad „sukūrė sudėtingą schemą ir mechanizmą, pagrobė 166 tūkstančius eurų, pastatė keturis balkonus, nemokėjo renovacijos mokesčių“. Byloje nekilo ginčo, kad informaciją paskleidė atsakovas ir paskleisti duomenys yra apie apeliantą. Teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, turėjo vertinti, ar paskleista informacija gali būti patikrinta. Aplinkybė, kad apeliantas pagrobė 166 tūkstančius eurų gali būti patikrinama: tokį faktą patvirtintų įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų konstatuojamos faktinės aplinkybės, kokiu būdu, priemonėmis, kokiu konkrečiu laiku apeliantas pagrobė 166 tūkstančius eurų. Duomenų, kad apelianto atžvilgiu būtų priimtas teismo nuosprendis byloje nėra. Priešingai, byloje pateiktas ikiteisminio tyrimo institucijos ((duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato) nutarimas, kurio pagrindu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, paneigia net prielaidą, kad apeliantas atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovo paskleista informacija, kad nemokėjo renovacijos mokesčių taip pat gali būti patikrinta: surinkti duomenys (buhalterinės pažymos ir kt.), kad apeliantas nemokėjo mokesčių. Tačiau pirmosios instancijos teismas aplinkybių, ar buvo mokėti namo atnaujinimo (renovacijos) mokesčiai netyrė ir nevertino, t. y. netikrino, ar atsakovo paskleista informacija gali būti patikrinama. T. y. pirmosios instancijos teismas nevertino, ar paskleista informacija/duomenys yra „nuomonė“, ar „žinia“.

Žemesnės instancijos teismas

1.12. Nurodė, kad ginčo dėl fakto, kad 2019 m. kovo 22 d. vykusio daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimo metu atsakovas kategoriškai konstatavo, kad apeliantas yra „vagis“, nekilo. Tačiau pirmosios instancijos teismas be motyvų konstatavo, kad paskleista informacija yra atsakovo nuomonė. Teismas nevertino, kad byloje pateikti įrodymai (ikiteisminio tyrimo institucijos nutarimas, VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros 2019 m. rugsėjo 2 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir etc.) paneigia atsakovo paskleistą informaciją, kad apeliantas yra vagis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo paskleista informacija („Apeliantas yra vagis) gali būti patikrinama, paskleista informacija negali būti vertinama kaip „nuomonė“. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, ar paskleisti duomenys yra „žinia“ ar „nuomonė“, be motyvų konstatavo, kad tai yra atsakovo nuomonė.

Šalies argumentai

1.13. Apelianto teigimu didžioji dalis teismo sprendimo yra skirta atsakovo nuomonei apie apeliantą susiformuoti lėmusių faktinių aplinkybių aprašymui. Teismas, perrašydamas atsakovo atstovo baigiamą kalbą, nevertino, ar pateikti duomenys, faktai gali būti sietini su ieškinio reikalavimais. Net ir pripažinus, kad paskleista informacija yra subjektyvi nuomonė, kuriai netaikomas tiesos kriterijus, bylos įrodymais turi būti nustatyta, kad tokiai nuomonei susiformuoti buvo faktinis pagrindas. Atsakovas paskleidė, kad apeliantas yra „vagis“, pagrobė 166 000 Eur, suklastojo dokumentus. Tokiai nuomonei susiformuoti turi būti nustatytos faktinės aplinkybės. Teismo vertinimu 2014 m. balandžio mėn. vykusio susirinkimo metu pateikti duomenys, kad sutartis su pirmuoju rangovu nutraukta, nes buvo pasiūlyta didesnė kaina, ir vėliau CPO pateikti duomenys yra faktinės aplinkybės, lėmusios atsakovo nuomonei apie apeliantą kaip vagį, dokumentų klastotoją susiformuoti. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo vertinimu, nes (i) sutarties su pirmuoju rangovu sudarymo/nesudarymo metu apeliantas nebuvo nei bendrijos pirmininkas; (ii) sutarties su rangovu sudarymas/nesudarymas nepatvirtina aplinkybių, kad apeliantas yra vagis, pagrobė 166 000 Eur, suklastojo dokumentus.

1.14. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad 2014 m. bendrijos turėtos išlaidos advokatų kontorai yra pagrindas susiformuoti nuomonei, kad apeliantas yra vagis, pagrobęs 166 000 Eur. Bendrijos lėšų už suteiktas teisines paslaugas panaudojimo metu apeliantas nebuvo bendrijos pirmininku. Teismas, nurodydamas aplinkybes, kuriomis remiantis, konstatuoja, kad buvo faktinis pagrindas susiformuoti nuomonei apie apeliantą kaip vagį, pateikia neatitikimus tarp atliktų statybos rangos darbų ir investiciniame plane numatytų. Atkreiptinas dėmesys, kad investicinis planas – tai pradinis planas, kuriame numatomi darbų principai, visi techniniai sprendimai yra numatomi techniniame projekte. Pirmosios instancijos teismas vertino tik atsakovo pateiktą investicinio plano subjektyvų vertinimą, netiriant, ar atlikti statybos rangos darbai atitinka techninį darbo projektą. Byloje pateiktas Statybos darbų užbaigimo aktas patvirtina, kad atlikti statybos-rangos darbai atitinka techninį projektą. Todėl, nebuvo jokio faktinio pagrindo susiformuoti nuomonei, kad apeliantas yra vagis, pagrobęs 166 000 Eur. Atsakovo savarankiški paskaičiavimai apie šiluminės energijos sunaudojimą, negali būti vertinamas kaip faktinis pagrindas nuomonei apie apeliantą kaip vagį ir dokumentų klastotoją susiformuoti. Faktinė aplinkybė, kad apeliantas pasinaudojo statytojo teise ir atliko statybos darbus, nesudaro pagrindo susiformuoti nuomonei, kad apeliantas yra vagis, pagrobęs 166 000 Eur, suklastojęs dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 12 d. raštas, taip pat 2019 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos raštas, jame išdėstyti duomenys buvo pagrindas atsakovui susidaryti nuomonę. Vertinant teismo argumentą, atkreiptinas dėmesys į paskleistos informacijos laikotarpį: 2017 m. gruodžio mėn. ir 2019 m. kovo 22 d. ir institucijų pateiktų duomenų laikotarpį. Nesutiktina su pirmosios instancijos vertinimu, kad nurodytų duomenų pagrindu atsakovas turėjo faktinį pagrindą susiformuoti nuomonei.

1.15. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas yra viešasis asmuo. Pirmosios instancijos teismo „viešo asmens“ vertinimas neatitinka LR Visuomenės informavimo įstatyme numatyto teisinio reguliavimo, taip pat teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų. LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 str. numatytos bendrijos primininko funkcijos. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad bendrijos pirmininkas jokių viešojo administravimo funkcijų neatlieka, nėra viešojo administravimo subjektas. Bendrijos veikla nėra pagrindinė apelianto veikla. Jis nuolat dirba kitoje veiklos sferoje, dėl bendrijos pirmininko veiklos nėra susilaukęs papildomo visuomenės dėmesio, niekada viešai per žiniasklaidos priemones nepasisakė, nėra partijos ar asociacijos narys.

18. Apeliaciniu skundu dėl papildomo sprendimo ieškovas J. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, jas sumažinant, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose numatytus kriterijus. Apeliaciniame skunde nurodoma:

2.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nevertino faktinės aplinkybės, kad atsakovas buvo atstovaujamas advokato padėjėjo, taip pat nevertino bylos sudėtingumo, t. y, kriterijų, kuriais remiantis, teismai sprendžia dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teismo papildomame sprendime nurodytas kiekybės kriterijus (procesinių dokumentų dydis lapais) negali būti vertinamas kai pagrįstas kriterijus, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą.

2.2. Nors bendras užmokesčio už advokato/advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą už atsiliepimo, kitų procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą parengimą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas visas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kadangi visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Apelianto teigimu teismas, tenkindamas atsakovo atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (priteisdamas visas faktiškai patirtas išlaidas), individualiai nevertino bylos sudėtingumo, specialių žinių reikalingumo, laiko sąnaudų ir kitų kriterijų, todėl yra pagrindas peržiūrėti priteistų bylinėjimosi išlaidų klausimą, mažinant priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

2.3. Nurodo, kad didžioji dalis dokumentų parengti ne advokato, o advokato padėjėjo. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų, taikomų užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatymo, 5 p. numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų rekomendacijų nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsiliepimas į ieškinį pasirašytas advokatės D. A., kuri dalyvavo ir teismo posėdžiuose. Tačiau vertinant proceso eigą, kad teismo posėdžių metu atsakovą atstovavo advokato padėjėjas, taip pat advokato padėjėjo parengtus ir į bylą parengtus dokumentus – prašymus, baigiamąją kalbą, teigtina, kad atsakovas buvo atstovaujamas ne advokato, o advokato padėjėjo. Todėl yra pagrindas taikyti Rekomendacijos 5 p. numatytą reguliavimą – mažinti bylinėjimosi išlaidas.

2.4. Ieškiniu buvo pateikti iš esmės tik du reikalavimai: (i) pripažinti, kad atsakovo paskleisti duomenys yra tikrovės neatitinkantys ir paskleistą informaciją paneigti; (ii) priteisti neturtinę žalą. Reikalavimai grindžiami ta pačia materialinės teisės norma. Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių (i) ar duomenys/informacija buvo paskleista, (ii) kad duomenis/informaciją paskleidė atsakovas nekilo, todėl byloje papildomai nebuvo nustatinėjamos faktinės aplinkybės. Įvertinus reikalavimo pobūdį, materialinės teisės pagrindą, teigtina, kad byla nebuvo sudėtinga teisės aiškinimo/taikymo prasme, nebuvo keliami nauji teisės normų taikymo klausimai, nebuvo reikalingos specialios žinios. Šių kriterijų pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą, nevertino, dėl ko teismas netinkamai priteisė bylinėjimo išlaidų dydį.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į ieškovo J. M. apeliacinius skundus atsakovas P. K. prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir 2019 m. lapkričio 21 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas privalo nustatyti esmines įrodinėtinas aplinkybes byloje, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, atlikti įrodymų tyrimą ir motyvuoti rezoliucinėje sprendimo dalyje priimtą sprendimą, atsakydamas į esminius faktinius ir teisinius bylos aspektus. Esminiu klausimu šioje byloje buvo teiginių įvertinimas – atsakovas paskleidė žinią ar buvo išsakyta nuomonė. Nustačius, kad buvo išsakyta nuomonė, įvertinimas, ar nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą ir buvo sąžininga.

3.2. Nurodo, kad atsakovo nuomonės išraiškos būdo vertinimas yra susijęs su atsakovo išsakytų žodžių turiniu, su tuo, kaip šie žodžiai buvo išsakyti, kuo remiantis atsakovas šiuos žodžius išsakė bei teismų praktikoje suformuotų taisyklių pritaikymu analogiškose bylose. T.y. pirmosios instancijos teismas turėjo kompleksiškai vertinti bylai reikšmingus įrodymus, kurie įrodytų arba paneigtų, kad atsakovas pats šiuos žodžius suvokė kaip žinią, o ne kaip nuomonę ir, kad tokiai žiniai/nuomonei atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą. Vertinant atsakovo vidinį suvokimą nėra galimybės pasiremti kažkuriuo vienu byloje pateiktu įrodymu, kadangi tai nėra akivaizdaus neginčijamo fakto nustatymas – tai yra vertinamoji aplinkybė, kurią teismas konstatuoja pasiremdamas savo vidiniu įsitikinimu. Šiuo atveju buvo būtina vertinti įrodymus kaip visumą.

3.3. Teismas sprendimo 16 – 17 lapuose išsamiai pasisakė dėl įstatymuose įtvirtintų normų, reglamentuojančių garbės ir orumo gynimą, nuomonės ir žinios sampratas, taip pat įvertino kasacinio teismo praktiką, analizavo ieškovo atstovės pateiktus argumentus dėl išsakytų žodžių vertinimo ir argumentuotai juos atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas kėlė klausimus dėl namo renovacijos bei, kad duomenys jam nebuvo teikiami, dėl ko tokie veiksmai atsakovo buvo vertinami kaip nesąžiningi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas buvo surinkęs didžiulį kiekį prieštaravimus keliančios informacijos, kurią analizavo ir vertino, taip pat, kad šį vertinimą pateikė tiek 2019 m. kovo 22 d. bendrijos visuotinio susirinkimo metu, tiek 2017 m. į pašto dėžutes įmestuose pranešimuose gyventojams. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad minėta informacija buvo pateikta gyventojams susipažinti, o žodžiai, dėl kurių apeliantas pateikė reikalavimus šioje byloje, buvo tik dokumentų analizės/vertinimo išdava, t.y. atsakovo analizės pasekoje susiformavusi subjektyvi nuomonė, kuri, nors ir itin kritiška, tačiau išsakyta siekiant priversti įsiklausyti bendrijos narius.

Šalies argumentai

3.4. Apeliantas nepateikė paaiškinimų, argumentų, kurie paneigtų atsakovo nurodomus neatitikimus, kurių pagrindu atsakovas išsakė savo nuomonę. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad buvo paskleista žinia, o ne nuomonė, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

3.5. Vertinant antrąją reikšmingą ir įrodinėtiną aplinkybę – faktinio pagrindo buvimą atsakovui pareikšti išsakytą nuomonę, nurodytina, kad ši įrodinėtina aplinkybė išimtinai yra susijusi su duomenimis/informacija, kurią žinojo ar turėjo žinoti atsakovas ir ją įrodyti pareiga išimtinai kyla atsakovui. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais atsakovo teiginius, kad apeliantas sąmoningai riboja informacijos kiekį ir jos neteikia, ką neabejotinai pagrindžia 2019-04-19 Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)9, kuriuo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota pateikti atsakovo reikalaujamus dokumentus, bei Kauno apygardos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Tai reiškia, kad bet kokie ieškovo pateikti į bylą įrodymai, net jei jie ir paneigtų atsakovo išsakytų žodžių teisingumą, jei jie nebuvo žinomi atsakovui, negali paneigti aplinkybės, kad atsakovas turėjo faktinį pagrindą susiformuoti tokiai nuomonei ar, kad atsakovas buvo sąžiningas.

Atsiliepimas

3.6. Atsakovas, siekdamas pagrįsti faktinio pagrindo turėjimą, į bylą pateikė dokumentus, teikė paaiškinimus dėl jų bei baigiamojoje kalboje pateikė apibendrinimus, kurie detaliai paaiškino nustatytus neatitikimus bei neabejotinai pagrindė tai, kad atsakovas tiek pranešimų į pašto dėžutes įmetimo metu, tiek 2019 m. kovo 22 d. bendrijos visuotinio susirinkimo metu, žodžiu išsakydamas savo susirūpinimą bendrijos veikla, buvo surinkęs pakankamai duomenų, kad jų visuma leistų įtarti apeliantą atliekant galimai nesąžiningus veiksmus. Pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino įrodymų visumą. Tuo tarpu apeliantas nepagrindė savo įrodymų įrodomosios reikšmės, nesuteikė naujos informacijos arba patvirtino atsakovo keliamas abejones. Apelianto nurodyti įrodymai nėra susiję su nuomonės/žinios atribojimo klausimais, taip pat nėra reikšmingi vertinant atsakovo turėtą faktinį pagrindą nuomonei pareikšti.

3.7. Pirmos instancijos teismas tinkamai ir pakankamai argumentavo savo sprendimą dėl nuomonės ir žinios atribojimo. Bylos dalykas nebuvo atsakovo nurodytų pažeidimų/neatitikimų tyrimas, todėl šios aplinkybės buvo reikšmingos tiek, kiek gali patvirtinti galimai esant apelianto nesąžiningus veiksmus ir tik tiek, kiek šios aplinkybės gali prisidėti prie atsakovo nuomonės suformavimo ir jos pagrindimo.

3.8. Sprendimo 16 – 18 lapai yra skirti būtent nuomonės ir žinios atribojimo klausimui, kuriuose pirmosios instancijos teismas išsamiai analizuoja teismų praktiką bei įstatymų normas, akcentuoja, kad siekiant nustatyti – buvo paskleista žinia ar nuomonė, todėl buvo būtina analizuoti visą kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes bei sakinių konstrukciją, ką toliau sprendime pirmosios instancijos teismas ir daro.

3.9. Nustačius, kad atsakovas išsakė savo nuomonę, kuri buvo pagrįsta ir susidariusi dėl egzistuojančių konkrečių faktinių aplinkybių, buvo vertinamas atsakovo sąžiningumas, viešai išsakant mintis ir kritikuojant, taip pat buvo atsižvelgta į išsakyto turinio pagrįstumą ir atsakovo galėjimą pagrįstai laikytis konkrečios nuomonės.

3.10. Apelianto reikalavimai išimtinai yra pagrįsti išimant žodžius iš konteksto. Vertinant atsakovo 2019 m. kovo 22 d. susirinkimo metu išsakytus žodžius visos atsakovo pasakytos kalbos kontekste, tampa akivaizdu, kad atsakovas bendrijos nariams pristato jo surinktus ir žinomus duomenis ir nustatytas aplinkybes, kurių teisingumo apeliantas neginčijo ir neginčija, bei lygiagrečiai pateikia šių duomenų subjektyvų vertinimą – nuomonę/įspūdį apie nustatytus faktus. Būtent dėl atsakovo pavartotų vertinamųjų žodžių, ne dėl faktų, kuriuos vertino atsakovas, apeliantas ir pareiškė reikalavimą šioje byloje.

3.11. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde apeliantas kryptingai aiškina, kad nuomonė ir žinia gali būti atribojama įvertinant, ar duomenys gali būti patikrinami (žinia gali būti patikrinama, o nuomonė – ne), tačiau apelianto teiginiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai, kuris nurodo, kad „Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė“ (LAT 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Vis tik nuomonė taip pat gali būti teisinga arba neteisinga priklausomai nuo faktų, kurie vertinami, aiškumo, todėl vien šis kriterijus negali būti skiriamuoju atribojant nuomonę nuo žinios. Neigiamas ne visai aiškių faktų vertinimas/interpretacija taip pat yra laikomas nuomone.

3.12. Atsakovas pateikė įrodymus (dokumentai, institucijų išvados, atsakymai ir t.t.) iš kurių matyti, kad bendrijos veikla nėra vykdoma tokiu būdu, kad būtų užtikrinti bendrijos narių interesai. Teismas atliko šių įrodymų tyrimą, siekiant nustatyti atsakovo pateiktų duomenų pagrįstumą. Apeliantui buvo užduoti klausimai susiję praktiškai su visomis atsakovo nustatytomis aplinkybėmis, kurios paminėtos ir teismo sprendime (sprendimo 19-23 lapai), tačiau apeliantas nepasinaudojo galimybe teismo posėdžio metu jas paaiškinti ir tokiu būdu paneigti. Nuo atsakymų į keliamus klausimus buvo išsisukinėjama ir/arba apelianto atsakymai į skirtingus klausimus prieštaravo tarpusavyje ir/arba nebuvo pagrįsti jokiais į bylą pateiktais dokumentais ir/arba iš esmės prieštaravo byloje esantiems įrodymams. Liudytojų, kurie buvo pakviesti paties apelianto iniciatyva, parodymai patvirtino atsakovui ir taip jau žinomas aplinkybes dėl atsakovo vienvaldiško vadovavimo bendrijai ir sprendimų priėmimo.

3.13. Liudytojų parodymai, atsakovo pateikti įrodymai, paties apelianto parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžiuose rodo, kad apeliantas nepagrįstai bando paneigti savo sąsajas, susijusias su renovacijos pradžioje vykusiomis aplinkybėmis (pvz.: sutarties su pirmuoju renovacijos rangovu pasirašymas), taip pat tai, kad visus sprendimus bendrijoje priima ne apeliantas vienasmeniškai, o valdyba kolegialiai ir/arba narių susirinkimas, kadangi darytina išvada, jog valdyba priima tokius sprendimus, kokių reikia apeliantui, o bendrijos visuotinio susirinkimo protokolų apeliantas tiesiog nepateikė, nors teismo posėdžių metu kryptingai aiškino, kad jie yra.

3.14. Nurodo, kad atsakovas apelianto vagimi pats neįvardijo, šis žodis buvo išsakytas ir atsakovo pritarimas tokiam vertinimui buvo išgautas bendrijos susirinkimą vedančio revizoriaus D. S. provokacijos dėka. Atsakovas neteigė, kad apeliantas pagrobė 166 000 Eur. Pranešimo tekste, kuris buvo įmestas į gyventojų pašto dėžutes, buvo nurodyta: „Pagal šiandien turimus dokumentus ir paskaičiavimus iš namo renovacijai skirto kredito pagrobta apie 166 tūkstančiai eurų. Ši suma nėra galutinė, nes penktos laiptinės (17 butų) renovacijos dokumentų neduoda“. Iš pranešimo teksto matyti, kad atsakovas nepateikė kategoriško teiginio, tekste išreiškiama abejonė, nurodomi tik preliminarūs skaičiai, aiškiai nurodoma, kad skaičiai paremti tik atsakovo turimais duomenimis, kadangi likusių dokumentų atsakovui neduoda bendrija. Priešingai, nei nurodo apeliantas, tiek kiekviena atsakovo nurodyta aplinkybė, tiek jų visuma iš esmės suteikia pagrindo atsakovui susiformuoti neigiamą nuomonę apie apeliantą, kuri buvo išreikšta bendrijos susirinkimo metu 2019 m. kovo 22 d. ir bendrijos nariams pateiktuose pranešimuose 2017 m.

3.15. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad negalima remtis (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 12 d. raštu, 2019 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos raštu vien dėl to, kad šių institucijų išvados buvo padarytos vėliau, nei atsakovas pareiškė savo nuomonę. Minėti raštai tik patvirtina, kad atsakovo nuomonė remiantis kitais atsakovo pateiktais duomenimis yra pagrįsta. Tai, kad institucijos, atlikusios savo patikrinimus, daro analogiškai išvadas, neabejotinai patvirtina, kad atsakovo nuomonė yra pagrįsta ir sąžininga.

Šalies argumentai

3.16. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ar atlikti statybos darbai atitinka techninį darbo projektą, o ne investicinį planą, tačiau techninio darbo projekto nepateiki. Šis apelianto argumentas prieštarauja įstatymų normoms, reglamentuojančioms statybų projektų rengimą ir įgyvendinimą.

3.17. Apelianto argumentai dėl to, kad nei viena institucija nėra priėmusi sprendimo, kurio pagrindu būtų konstatuota, kad apeliantas atliko neteisėtus veiksmus, yra nereikšminga ir visiškai nepagrįsta, kadangi bylos specifika lemia tai, kad atsakovas negali būti įpareigotas pateikti tokius sprendimus, siekdamas pagrįsti savo išsakytus žodžius, kadangi tokių sprendimų priėmimas yra išimtinė teismų, o ikiteisminio tyrimo vykdymas – ikiteisminio tyrimo institucijų teisė ir pareiga, kurios negalima perkelti atsakovui.

3.18. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros rašte nėra pateikiama jokia patvirtinančio ir/ar paneigiančio pobūdžio informacija ir/ar analizė, kuri paneigtų atsakovo abejones dėl netinkamai atliktos renovacijos. Apeliantas nei proceso pirmosios instancijos metu, nei pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo konkrečiai, kurios minimo rašto sakinių konstrukcijos paneigia keliamas prielaidas dėl renovacijos atlikimo. Ikiteisminio tyrimo institucijos atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą taip pat nepaneigia to, kad apelianto veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų požymių, kadangi pats faktas, kad valstybinė institucija neatlieka patikrinimo, nereiškia, kad pažeidimų konkrečioje srityje konkretaus asmens veiksmuose nėra.

3.19. Apeliantas nurodo, kad sprendime nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, nes pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta aplinkybė, kad atsakovas nuo pat renovacijos pradžios domėjosi namo modernizavimo/atnaujinimo procesu, nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, kadangi visi atsakovo pateikti dokumentai yra sudaryti laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2019 m. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tiek šalys, tiek ir liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas šiuos klausimus kelia nuo namo renovacijos pradžios, keldamas šiuos klausimus siekia, kad kiti bendrijos nariai prisijungtų ir šiuos klausimus jie aiškintųsi kartu. Apelianto nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės bei neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui.

3.20. Valdybos sprendimai priimami apelianto vienvaldiškai, tiek dėl bendrijos veiklos, tiek dėl renovacijos. Atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsisakoma daug investiciniame plane nurodytų darbų negavus tam visuotinio bendrijos narių susirinkimo pritarimo. Šios aplinkybės būtent ir rodo, kodėl atsakovui susiformavo tokia neigiama nuomonė apie apelianto vykdomą veiklą. Priešingai, nei nurodo apeliantas, atsakovas teismo proceso metu nesiekė įrodyti apelianto kaltumo dėl nustatytų pažeidimų. Šios aplinkybės buvo nurodytos tik kaip faktinis atsakovo nuomonės susiformavimo pagrindas, kuris rodo, kad atsakovas savo nuomonę išsakė sąžiningai, nenuslėpdamas ir neiškreipdamas jokių faktinių aplinkybių, siekdamas atkreipti bendrijos narių dėmesį.

3.21. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas susijęs su pavartotais žodžiais „suklastojo dokumentus, davė suklastotą adresą“, todėl teismas neturėjo nustatyti ar apeliantas suklastojo investicinį planą ir/ar galėjo tai padaryti iki 2014 m. balandžio 10 d., kai apeliantas oficialiai buvo paskirtas renovacijos administratoriumi. Be to, atsakovas nevartoja žodžio „suklastoti“ teisine prasme. Atsakovas supranta bendrąją literatūrinę šių žodžių prasmę, kuri betarpiškai susijusi su neteisingų duomenų teikimu.

3.22. Apelianto 2019 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu buvo prašoma nurodyti (klausiama), kokiais bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolais (sprendimais) jis ir jo vadovaujama valdyba vadovavosi priimant atskirus sprendimus dėl renovacijos priemonių atlikimo/atsisakymo, tačiau apeliantas pagrįsti valdybos ir „atsakingų asmenų“ susirinkimo sprendimų negalėjo, taip pat nepateikė jokių kitų valdybos sprendimų teisėtumą patvirtinančių įrodymų. Apeliaciniame skunde apeliantas vėl kryptingai aiškina, kad sprendimai buvo priimami valdybos arba visuotinio bendrijos narių susirinkimo.

3.23. Apeliaciniame skunde apeliantas klaidingai interpretuoja atskirų dokumentų įrodomąją reikšmę, dirbtinai ieško netikslumų iš esmės nereikšmingose bylai detalėse ir kiekvienam tokiam dokumentui/duomenims, kuris faktiškai nepaneigia atsakovo nurodytų argumentų arba jiems visiškai neprieštarauja, kaip ir pirmosios instancijos teismo priimtam sprendimui, reikalauja argumentuoto atmetimo teismo sprendime. Apeliaciniame skunde nenurodyta, ką patvirtina minėti tariamai neaptarti apelianto įrodymai ir kokią reikšmę tai galėjo turėti galutinio sprendimo priėmimui.

3.24. Tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo sprendime yra išdėstyti aiškūs argumentai, remiantis kuriais apeliantas buvo pripažintas viešuoju asmeniu. Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas savo sprendime neargumentavo, kad apeliantas laikytinas viešu asmeniu dėl to, kad jis yra viešojo administravimo subjektas, todėl apelianto argumentai, kad jis nėra viešojo administravimo subjektu, yra nepagrįsti. Apeliantas skunde nesutinka su teismo sprendime išdėstyta pozicija dėl apelianto pripažinimo viešu asmeniu, tačiau faktiškai cituoja teismų išaiškinimus, kurie neabejotinai rodo, kad bendrijos pirmininkas laikytinas viešu asmeniu ir nepateikia jokių argumentų, kurie leistų manyti priešingai. Apeliantas nenurodo, kodėl jo, kaip bendrijos pirmininko, veikiančio visų bendrijos narių vardu ir interesais, veikla administruojant bendriją, kuri, be kita ko, nuolatos domina kiekvieną bendrijos bendruomenės narį, nėra susijusi su viešaisiais reikalais. Byloje atsakovas pasisakė išimtinai tik dėl apelianto kaip bendrijos pirmininko veiklos, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas ir pagrįstai pripažino apeliantą viešuoju asmeniu bendrijos veiklos kontekste.

3.25. Teismas, priimdamas papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įvertino byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, civilinės bylos apimtį (4 tomai), faktines advokato ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pobūdį ir padarė išvadą, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.2, 8.16, 8.17, 8.19 punktuose nurodytų dydžių. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo dėl papildomo sprendimo argumentai, kad teismas nevertino bylos sudėtingumo, laiko sąnaudų, specialių žinių reikalingumo ir apimties.

3.26. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, didžioji dalis atsakovo procesinių dokumentų buvo rengti ir pasirašyti advokatės, o visuose teismo posėdžiuose atsakovas buvo atstovaujamas aktyviai veikusių advokato padėjėjo ir advokatės. T. y. atsakovas kiekviename posėdyje faktiškai turėjo du aktyvius atstovus, nors bylinėjimosi išlaidų ataskaitose atstovavimo išlaidos skaičiuojamos tik už vieno asmens – advokato atstovavimą, nedubliuojant faktiškai advokato padėjėjo vykdyto atstovavimo posėdžių metu.

3.27. Be to, nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad byla nebuvo sudėtinga, didelės apimties ir kad joje nebuvo keliami klausimai reikalaujantys specifinių teisinių žinių. Kiekvienas atsakovo atstovų teiktas procesinis dokumentas buvo kartu teikiamas su didžiuliais kiekiais priedų, kurie prieš juos teikiant teismui, turėjo būti išanalizuoti ir pagrįsti procesiniuose dokumentuose. Byloje buvo analizuojamos statybas ir renovaciją reglamentuojančios įstatymų nuostatos, kurios reikalauja specifinių teisinių žinių statybų srityje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

21. Byloje kilo ginčas dėl civilinės deliktinės atsakomybės garbės ir orumo gynimo byloje.

22. Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes: teisę į vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę ir orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir t. t. (CK 1.114 straipsnis), todėl asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis.).

23. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, neteisingai sprendė, kad atsakovo teiginiai laikytini nuomone, nes neįvertino tai, kad atsakovo pateikta informacija gali būti patikrinta (pvz. surinktos buhalterinės pažymos apie mokesčių mokėjimą ir kt.), todėl ieškovo tvirtinimu, teismas neatskyrė žinios nuo nuomonės ir neteisingai išsprendė ginčą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiomis apelianto išvadomis.

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodoma teisminė praktika).

25. Teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus, kad nuomone negali būti pripažinta paskleista informacija, jeigu ją ir galima patikrinti. Kasacinis teismas išaiškino, kad vien tai, jog ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant ieškovo apeliacinio skundo argumentus pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir remiantis kasacinio teismo išaiškinimais nesutiktina, jog pirmosios instancijos teismas neatribojo žinios ir nuomonės, vertindamas ieškovo ginčijamą informaciją. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje pažymima, jog vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Nagrinėjamu atveju ieškovas, tvirtindamas, kad paskleista informacija yra žinia, savo išvadas darė neįvertinęs visos informacijos konteksto. O darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.

27. Byloje nustatyta, kad atsakovas P. K. 2017 m. gruodžio mėnesį daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkų pašto dėžutėse patalpino tokio turinio pranešimą: „GERBIAMAS NAMO GYVENTOJAU! 2015 metais buvo renovuojamas mūsų namas. Renovacijos metu asmenys, kuriems buvo patikėta atstovauti namo butų savininkų interesus, to visiškai nedarė. Jie atstovavo savo asmeninius ir rangovo interesus. Šie žmonės sukūrė sudėtingą apgaulės schemą ir mechanizmą, grobstė mūsų pinigus, kurie buvo skirti renovacijai. Pagal šiandien turimus dokumentus ir paskaičiavimus iš namo renovacijai skirto kredito pagrobta apie 166 tūkstančiai eurų. Ši suma nėra galutinė, nes penkios laiptinės (17 butų) renovacijos dokumentų neduoda, jie yra slepiami. Renovacijos metu keturi žmonės šiandien jau pripažintais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos su neteisėtai išduotais leidimais ant mūsų namo bendrų konstrukcijų pastatė keturis naujus balkonus ir 103 kv. m. statinį ant namo stogo, už tai nesumokėję renovacijos mokesčių nei cento. Jie surinko per du metus iš namo gyventojų (rinkdami po 0,75 euro už vieną kv. m.) apie 60000 eurų ir juos panaudojo renovacijos projekte numatytiems darbams apmokėti. Tie darbai turėjo būti finansuojami iš kredito lėšų. Jeigu Jus sudomino pateikta informacija ir norite jos gauti daugiau, bei norite greičiau susigrąžinti iš Jūsų pagrobtus pinigus (kiekvienas apie 2500-3000 eurų), paskambinkite J., tel. (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 11).

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas prašo paneigti atskiras selektyviai jo pasirinktas 2017 m. gruodžio mėnesį daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), butų savininkų pašto dėžutėse pateikto pranešimo frazes – „sukūrė sudėtingą schemą ir mechanizmą, pagrobė apie 166 tūkstančius eurų, pastatė keturis balkonus, nemokėjo renovacijos mokesčių“. Pažymėtina, kad šiame pranešime nėra kreipimosi į konkretų asmenį – ieškovą, neįvardintas jo vardas, pavardė, o nurodoma į asmenų daugetą – vartojami žodžiai „asmenys“, „jie“, „keturi žmonės“. Todėl nesutiktina su ieškovu, kad asmenys, net ir ieškovas, perskaitę šį pranešimą, jo turinį galėjo susieti išimtinai tik su ieškovo asmeniu ir pranešimo turinį vertinti kaip neginčytinus faktus apie ieškovą ir konkrečiai jo atliktus veiksmus. Pastebėtina, kad pranešime nėra nuorodų apie jame minimų aplinkybių, įvykių konkretų laiką, nėra nurodyta į investicinį projektą, rangos sutartį, bendrijos lėšų panaudojimą už suteiktas teisines paslaugas. Todėl ieškovas praplečia 2017 m. gruodžio mėnesio pranešimo turinį, jį nori susieti išimtinai su savo asmeniu ir jo atliekamais bendrijos pirmininko veiksmais, nors pats nurodo, kad vykstant renovacijai nebuvo bendrijos pirmininku. Ieškovas, teikdamas paaiškinimus 2019 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje nurodė, jog vykstant renovacijai jis buvo vienas iš valdybos narių, kurių buvo gal šeši asmenys su ieškovu, o jis buvo išrinktas renovacijos administratoriumi. Todėl tik pats ieškovas išrinko frazes, kurios jo manymu buvo apie jį, neginčydamas kitos šiame pranešime nurodytos informacijos, nors joje taip pat minimi pažeidimai.

29. Teisėjų kolegija, vertindama visos informacijos kontekstą, o ne tik ieškovo ieškinyje nurodomą mažąją dalį ginčijamos informaciją, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pateikta informacija yra subjektyvus atsakovo pagal „šiandien turimus dokumentus ir paskaičiavimus“ apie renovaciją vertinimas, t. y. atsakovo nuomonė, o ne neginčytinas faktas – žinia, todėl ji nežemina ieškovo garbės ir orumo. Pastebėtina, kad atsakovas 2017 m. gruodžio mėnesio pranešime nurodė, jog „Ši suma nėra galutinė, nes penkios laiptinės (17 butų) renovacijos dokumentų neduoda, jie yra slepiami renovacijos dokumentų jam neduoda, jie yra slepiami“. Taigi, atsakovas nuomonę apie atliktą renovaciją susidarė pagal tuo metu jo turimą informaciją ir galėjo sąžiningai klysti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pranešimu jis siekė ne pažeminti ieškovą, o paskeisti informaciją pagal jo atliktus paskaičiavimus apie galimus renovacijos vykdymo metu padarytus pažeidimus.

30. Jeigu spręsti dėl atsakovo galimybių ginčijamos informacijos paskleidimo metu gauti visus jį dominančius duomenis apie namo renovaciją, pažymėtina, kad 2019 m. sausio 3 d. Alytaus apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės J. D., atstovaujamos atsakovo, ieškinį atsakovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl dokumentų išreikalavimo. Ieškovė J. D. prašė įpareigoti atsakovę DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo dokumentų ir kitų su atsakovės veikla susijusių dokumentų patvirtintas kopijas pagal sąrašą. Byloje 2019 m. balandžio 19 d. priimto sprendimo, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad byloje pateiktas 2016 m. vasario 23 d. prašymas patvirtina, jog ieškovės atstovas P. K. kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos dokumentus. Taip pat nurodyta, kad ieškovė į bendriją kreipėsi ir 2018 m. liepos 23 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini). DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui J. M. pateikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo dokumentų patvirtintas kopijas buvo įpareigojusi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, paskelbiant 2017 m. gruodžio mėn. pranešimą atsakovas teisingai jame nurodė, kad skelbdamas informaciją, ją grindžia tik turimais dokumentais.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leidžia konstatuoti, kad atsakovas dar iki ieškovo ginčijamos informacijos paskleidimo 2017 m. gruodžio mėn. buvo J. D. atstovas pagal įgaliojimą ir aktyviai domėjosi namo renovacijos eiga, prašė atsakovę DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentus, kad galėtų įvertinti, ar nebuvo pažeistos buto savininkės teisės, tačiau informacijos pateikimas jam buvo ribojamas. Todėl apelianto nurodoma aplinkybė, kad atsakovas nebuvo buto savininkės įgaliotu asmeniu, kai 2015 m. sausio 21 d. Statybos užbaigimo aktu buvo užbaigta namo renovacija, nėra tiek reikšminga, kiek reikšmės šiai aplinkybei suteikia ieškovas, kadangi ginčo informacija atsakovas vertino būtent jau atliktus namo renovacijos darbus pagal jo turimą informaciją.

32. Esant tokioms aplinkybėms, kai atsakovui buvo ribojama galimybė gauti informaciją apie namo renovaciją, neteikiant prašomų dokumentų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui galėjo kilti abejonių dėl DNSB „(duomenys neskelbtini)“ renovacijai skirtų lėšų skaidraus panaudojimo ir paties ieškovo sąžiningo elgesio, vykdant renovacijos administratoriaus ir vėliau bendrijos pirmininko pareigas. Kad atsakovas abejoja renovacijos eiga, ieškovui buvo žinoma iš pirmiau nurodytos civilinės bylos proceso. 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas duomenų, kuriuos atsakovas prašė išreikalauti, turinys (pvz. sprendimo 10, 11, 12 lapai). Iš esmės tas aplinkybes, dėl kurių išsiaiškinimo atsakovas reikalavo dokumentų, jis savaip interpretavo 2017 m. gruodžio mėn. paskelbtame pranešime pagal tada jo turimus duomenis ir paskaičiavimus.

33. Atsakant į ieškovo argumentus, kad nebuvo atsižvelgta į jo teikiamus įrodymus, kurie paneigia tai, kad renovacijos metu buvo padaryta pažeidimų, ieškovas pateikė Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio mėn. 21 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nesant nusikaltimo sudėties. Taip pat pateikė 2019-09-02 VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuojama, kad pažeidimų, vykdant daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimą nenustatyta. Tačiau atsakovas su 2019 m. rugpjūčio 7 d. prašymu pateikė papildomus įrodymus, kuriuose yra žinių apie nustatytus pažeidimus dėl bendrijos piniginių lėšų panaudojimo, ieškovas įpareigotas pateikti duomenis apie renovacijos eigą (3 t., b. l. 30-40). Byloje taip pat yra 2019 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos raštas (t. 3, b. l. 99-102), kuriame taip pat konstatuoti pažeidimai (pirmininkas namo laiptinę nurodė, kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą ir visus dokumentus tvarkė ne dalyje su namo dokumentais, o kaip atskiro nekilnojamojo turto dokumentus). Nors šie dokumentai gauti po ginčijamų duomenų paskleidimo, tačiau jie patvirtina, kad atsakovas siekė išsiaiškinti abejones dėl bendrijoje daromų pažeidimų, susipažinęs su dokumentais. Pažymėtina, kad 2019 m. balandžio 19 d. sprendime teismas yra nurodęs, jog ieškovės, kurią atstovavo atsakovas, prašomos informacijos, dokumentų gavimo tikslas yra bendrijos veikla, o ne konkretūs bendrijos nariai kaip asmenys.

34. Todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo paneigti skundžiamo teismo sprendimo išvadą, kad 2017 m. gruodžio mėn. atsakovo paskleista informacija yra subjektyvi atsakovo P. K. nuomonė, kurios tikslas informuoti kitus namo gyventojus apie jo manymu pagal jo turimus duomenis ir atliktus paskaičiavimus galimai netinkamai naudotas namo renovacijai skirtas bei kitas bendrijos lėšas, kitus renovacijos metu galimai padarytus pažeidimus, galimai tam tikroms institucijoms pateiktus netinkamus duomenis, kuri nežemina ieškovo garbės ir orumo. Pripažinus šią informaciją atsakovo subjektyvia nuomone, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tiesos ir tikslumo aspektu įvertinti visus atsakovo nurodytus duomenis, kurie suformavo jo neigiamą nuomonę apie atliktą renovaciją ir bendrijos atstovų veiksmus. Atsakovo aktyvus domėjimasis atlikta renovacija, kreipimasis į teismą su pagrįstu ieškiniu dėl įpareigojimo bendrijos pirmininką pateikti su namo renovacija susijusius dokumentus, turimų dokumentų vertinimas ir paskaičiavimų atlikimas, neleidžia pripažinti jo elgesį nesąžiningu.

35. Analogiškai vertintinas ir atsakovo P. K. 2019 m. kovo 22 d. vykusio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių/butų savininkų visuotinio susirinkimo metu pasisakymas. Ieškovas nurodė, kad šiame susirinkime atsakovas teigė, kad „<...> šitas žmogus, įgyvendindamas savo aferas, suklastojo dokumentus, davė suklastotą adresą <...>“, o į susirinkimą vedančio pirmininko klausimą: „ar jūs bendrijos pirmininką įvardinate/vertinate kaip vagį?“, atsakovas atsakė – „taip“.

36. Teisėjų kolegija peržiūrėjo DNSB „(duomenys neskelbtini) “ 2019 m. kovo mėn. 22 d. visuotinio bendrijos narių/butų savininkų susirinkimo vaizdo įrašą ir sprendžia, kad ne tik atsakovui kilo klausimų dėl atliktos renovacijos išlaidų. Ne vienas bendrijos narys susirinkimo metu siekė išsiaiškinti, kodėl sumokėję už renovaciją visą sumą, turi papildomai mokėti 2000 Eur. Susirinkimas buvo vedamas taip, kad diskusija šiuo klausimu nevyko, o atsakovas neturėjo galimybės užduodant klausimą pirmininkaujančiam, paaiškinti jo kontekstą. Klausimą uždavę asmenys atsakymo negavo. Tvirtinant revizoriaus ataskaitą pirmininkaujantis net siūlė užprotokoluoti, kad revizorius atsakymo neturi. Jau iš esmės pasibaigus susirinkimui, kuomet salėje liko tik keli bendrijos nariai (vaizdo įrašo 5 dalis, nuo 11:40 iki 11:50), atsakovas kreipėsi į susirinkusius ir pabrėžė, kad nori suteikti jiems informaciją. Paaiškino, kad nesutinka su pirmininkaujančiu, jog bendrijoje nėra problemų. Pažymėjo, kad renovacijos metu namai buvo atskirti į du, nors namo su adresu (duomenys neskelbtini)A nėra, vėliau ši klaida buvo ištaisyta. Minėjo, kad su UAB „Drusta“ yra pilnai atsiskaityta, todėl nereikia papildomai mokėti. Vardijo ir kitus, jo manymu, padarytus pažeidimus dėl bendrijos lėšų panaudojimo ir neteigė, kad bendrijos pirmininkas yra vagis. Tuo metu pirmininkaujantis įsiterpė į atsakovo kalbą ir pasakė, kad turi klausimą P. K.: „ar jūs galite teigti, kad pirmininkas „vagis“?. Atsakovas atsakė „taip“. Daugiau diskusijų šiuo aspektu nebuvo. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas turėjo tyčią paskleisti tikrovės neatitinkančią, ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją, t. y. turėjo tyčią susirinkime pranešti faktą, kad pirmininkas „vagis“. Jis tik patvirtino pirmininkaujančio vertinimą tų duomenų, dėl kurių atsakovas pateikė informaciją. Akivaizdu, kad susirinkime, esant konfliktiškai nusiteikusioms šalims, kai pirmininkaujantis asmuo prieš tai siūlė net kreiptis į teismą dėl atsakovo šmeižto, atsakymas į tokį provokacinį klausimą negali būti pripažintas žinia, o vertintinas kaip nuomonė, kuri nepažeidė ieškovo garbės ir orumo, nes jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

37. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tinkamai nemotyvuotas. Pažymėtina, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos A. T. 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime buvo atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius argumentus. Teismo išvada paskleistus duomenis vertinti kaip atsakovo nuomonę, kuri nežemina ieškovo garbės ir orumo, yra tinkamai motyvuota, o vien tai, kad ieškovas nesutinka su teismo argumentais, neteikia pagrindo konstatuoti padarytą procesinės teisės pažeidimą.

38. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Lietuvos A. T. 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus dėl ieškovo vertinimo viešuoju asmeniu ir ieškovo apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti bei ieškovo asmenį vertinti kitaip, todėl motyvų nekartoja. Papildomai nurodo, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, o minėto straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad bendrijos pirmininkas, pavyzdžiui, atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą ir kt. Tai yra, kaip matyti iš Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatų, Bendrijos pirmininko pareigos ieškovui suteikia prievolinių pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu, todėl ginčo teiginių aspektu ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu ir turi suprasti, kad apie jo veiklą gali būti viešai skelbiama informacija, todėl jis turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.

39. Ieškovas skundžia ir prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir jas sumažinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose numatytus kriterijus.

40. Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 7 d. gautas atsakovo P. K. atstovo advokato padėjėjo A. B. prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovo J. M. atsakovo P. K. naudai 2 649,90 Eur bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamame teismo sprendime detaliai nurodyta prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sudėtis. Pažymėtina, kad ieškovas nenurodo, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų (toliau Rekomendacijos) maksimalius dydžius, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad byloje atsakovas buvo atstovaujamas advokato padėjėjo, byla buvo nesudėtinga.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pobūdį pažymi, kad atsiliepimas į ieškinį yra rengtas ne advokato padėjėjo, o advokatės. Už atsiliepimo parengimą prašoma priteisti 847 Eur. Maksimalus pagal Rekomendacijų 8.2 punktą šios paslaugos dydis yra 3156,75 Eur (1262,70 Eur x 2,5). Teismo posėdžiuose atsakovą taip pat atstovavo advokatė, kartu su advokato padėjėju. Teismo posėdžiai byloje truko bendrai 10 val., todėl maksimalus šių išlaidų dydis pagal Rekomendacijų 8,19 punktą yra 1289,90 Eur (1289 Eur x 0,1 x 10). Prašyme nurodyta, kad atsakovo atstovai pasirengimui bylos nagrinėjimui teismo posėdyje sugaišo 13 val., todėl maksimalus šių paslaugų dydis – 1675,70 Eur (1289 Eur x 0,1x 13). Ieškovo manymu byla nebuvo sudėtinga teisės aiškinimo/taikymo prasme, nebuvo keliami nauji teisės normų taikymo klausimai, nebuvo reikalingos specialios žinios, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos pagal šiuos kriterijus. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Nustačius, kad prašoma priteisti 1802,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma paskaičiuota gerokai mažesnė, nei Rekomendacijose numatyti maksimalūs dydžiai, nesutiktina su apeliantu, kad byla nebuvo sudėtinga, todėl ieškovo apeliacinis skundas dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. papildomo sprendimo pakeitimo, prašant sumažinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netenkinamas.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas ir papildomas sprendimas paliktini nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovo priteisiama 1210,00 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (maksimali suma – 1675,70 Eur (1289 Eur x 1,3)) (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir 2019 m. lapkričio 21 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1210,00 Eur (vieną tūkstantį du šešis dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas