Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-03-15 · Civilinė byla Nr. 2A-180-212/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-15
Bylos Nr.
2A-180-212/2017
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00230-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Margaritos Dzelzienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas
R. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Civilinė byla Nr. 2A-180-212/2017Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00230-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 300 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5‘000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Nurodė, kad ji gyvena Balsių kaime Pakruojo rajone ir geriausias susisiekimas yra su Šiaulių miestu, atstumas tarp Pakruojo ir Šiaulių miestų yra 40 km, o atstumas tarp Pakruojo ir Kelmės miestų yra 82 km. Teigia, kad Šiaulių apygardos teismas perduodamas bylą iš Pakruojo rajono apylinkės teismo į Kelmės rajono apylinkės teismą, o ne į Šiaulių apylinkės teismą, t. y. į teismą esantį dvigubai toliau, elgėsi neteisingai ir nesąžiningai, nes taip daugiau nei dvigubai padidino jos kelionės išlaidas į teismą Kelmėje ir sugaišino ją laiko atžvilgiu. Dėl to ji patyrė papildomas 300 Eur kelionės išlaidas. Be to, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jos reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ir tuo jai padaryta 3‘000 Eur neturtinę žalą.Nurodė, kad dėl to, jog Kelmės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl viso Kelmės rajono apylinkės teismo nušalinimo ir Šiaulių apygardos teismo nušalinimo, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jos reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ir tuo jai padaryta 2‘000 Eur neturtinė žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 6,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Nustatė, kad Kelmės rajono apylinkės teismas 2016-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-31-496/2016 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovams antstolei V. Š., UAB „Žvalguva“, L. K., K. K., J. P., J. P., trečiajam asmeniui AAA „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl senaties termino atnaujinimo, turto perdavimo išieškojimo akto panaikinimo, sandorių panaikinimo, ieškovės R. V. pareiškimą dėl teisėjos D. V. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-31-496/2016 nagrinėjimo atmetė, pareiškimo dalį dėl viso Kelmės rajono apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nušalinimo paliko nenagrinėtą. Panevėžio miesto apylinkės teisme 2016-04-01 gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 300 Eur turtinės žalos, 5‘000 Eur neturtinės žalos. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-04-08 nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Panevėžio apygardos teismas 2016-07-05 nutartimi panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-08 nutartį ir perdavė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 2‘000 Eur neturinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-07-15 nutartimi priėmė ieškovės ieškinį dėl 2‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Teismas sprendė, kad 2016-02-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-31-496/2016 priėmimas negalėtų sukelti žmogui didelių išgyvenimų, sukrėtimų, pažeminimų, streso, juolab pakenkti ieškovės reputacijai, bendravimo galimybėms, be to, teisėjo nušalinimo klausimo išsprendimas, neįrodo teismo neteisėtų veiksmų. Priešingai, Kelmės rajono apylinkės teismo pirmininkė, įgyvendindama jai civilinio proceso kodekso nustatytą pareigą, išsprendė teisėjos D. V. nušalinimo klausimą.Teismas atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2016-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-31-496/2016 nebuvo sprendžiamas viso Kelmės rajono apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nušalinimo klausimas, nes teismas šią pareiškimo dalį paliko nenagrinėtą. Kelmės rajono apylinkės teismas 2016-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-31-496/2016 atmetė ieškovės 2016-03-16 pareikštą pareiškimą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos D. V. nušalinimo, t. y. ieškovė pakartotinai naudojosi savo teise pareikšti nušalinimą. Subjektai, turintys įgaliojimus spręsti dėl pareikšto nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne nušalinimą reiškiančio asmens subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis.Remiantis visuma ištirtų bylos įrodymų ir nustatytų aplinkybių, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė visų privalomų sąlygų deliktinei valstybės atsakomybei kilti, įrodymais nepagrindė patirtos neturtinės žalos, todėl yra pagrindas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Lietuvos Respublikos 300 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5‘000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.Nurodo, kad ji gyvena Balsių kaime Pakruojo rajone ir geriausias susisiekimas yra su Šiaulių miestu, atstumas tarp Pakruojo ir Šiaulių miestų yra 40 km, o atstumas tarp Pakruojo ir Kelmės miestų yra 82 km. Dėl to, jog Šiaulių apygardos teismas perdavė bylą ne arčiausiai esančiam teismui, bet perdavė į teismą Kelmėje, esantį dvigubai toliau, nei teismas, su kuriuo susisiekimas yra patogiausias, elgėsi neteisingai ir nesąžiningai, nes taip daugiau nei dvigubai padidino ieškovės kelionės išlaidas į teismą Kelmėje ir daugiau nei dvigubai sugaišino ją laiko atžvilgiu, ieškovė patyrė papildomas kelionės išlaidas, kurių nebūtų patyrusi vykdama į arčiausiai esantį teismą, ir kurių suma yra 300 Eur devyniose bylose, perduotose Kelmės rajono apylinkės teismui. Dėl to, kad Šiaulių apygardos teismas perdavė bylą Kelmės rajono apylinkės teismui, elgėsi neteisingai ir nesąžiningai, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo ieškovės reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl ieškovei buvo padaryta 3‘000 Eur neturtinė žala.Taip pat nurodo, kad dėl to, jog Kelmės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl viso Kelmės rajono apylinkės teismo nušalinimo ir Šiaulių apygardos teismo nušalinimo, ieškovei buvo padaryta 2‘000 Eur neturtinė žala.Pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai nelogiški ir laikytini kaip savo darbdavio pateisinimai bet kokiais fantazijos vaisiais ir apsimestinis nenoras spręsti bylos esmės. Dėl ne nuo apeliantės priklausančių aplinkybių byla buvo nukreipta neteismingam Kelmės rajono apylinkės teismui, su kuriuo susisiekimas yra tolimiausias ir stipriai apsunkintas, kas Šiaulių apygardos teismo buvo daroma tyčia, t. y. Šiaulių apygardos teismas aiškiai suvokdamas, kad nuo apeliantės gyvenamosios vietos yra daug arčiau kitų teismų, pavyzdžiui Šiaulių apylinkės teismas, Radviliškio rajono apylinkės teismas, Joniškio rajono apylinkės teismas, bylą nukreipė Kelmės rajono apylinkės teismui, o už tai pareiškus pretenzijas, nesiteikė nusišalinti, už ką ir kyla atsakomybė. Teismui taip pat buvo teikiamas reikalavimas dėl 300 Eur turtinės žalos, tačiau teismas apie tai savo sprendime nepasisakė ir tuo pažeidė apeliantės teises.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovė apeliaciniame skunde perrašė visą ieškinį, todėl atsakovė palaiko visus argumentus išdėstytus atsiliepime į ieškinį. Teismas pagrįstai manė, kad vienos nutarties priėmimas negali ieškovei sukelti didelių išgyvenimų, sukrėtimų, pažeminimų, pakenkti jos reputacijai, bendravimo galimybėms ir kt. Byloje nebuvo nustatytos bent dvi iš keturių privalomų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl nebuvo jokio pagrindo tenkinti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Apeliantė ieškiniu ir apeliaciniu skundu reikalavo priteisti jai turtinę (300 Eur) ir neturtinę (5‘000 Eur) žalą, kurią, jos vertinimu, patyrė dėl neteisėtų teismo veiksmų. Teigia, kad Šiaulių apygardos teismas, perduodamas jos civilinę bylą iš Pakruojo rajono apylinkės teismo į Kelmės rajono apylinkės teismą, elgėsi neteisingai, nesąžiningai ir tyčia, taip padidindamas jos kelionės išlaidas. Taip pat nurodė, kad dėl Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimo nušalinimo patyrė neturtinę žalą.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nelogiški ir pateisina tik teismo darbdavį.CK 6.272 straipsnyje numatyta atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Remiantis straipsnio 3 dalimi be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. V. Pakruojo rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovams antstolei V. Š., UAB „Žvalguva“, L. K., K. K., J. P., J. P. dėl senaties termino atnaujinimo, turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo, sandorių panaikinimo. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja R. V. nuo šios bylos nagrinėjimo nusišalino ir 2015 m. kovo 23 d. nutartimi kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydama civilinę bylą perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui. Nurodė, kad teisėjams R. V., R. R. ir L. Z. nusišalinus nuo šios bylos nagrinėjimo Pakruojo rajono apylinkės teisme nebeliko teisėjų, turinčių teisę nagrinėti šią bylą.Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė D. B. 2015 m. kovo 27 d. nutartimi civilinė byla perdavė nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui. Įstatymas reglamentuoja, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). CPK 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos perdavimo klausimą išsprendžia aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas arba civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Taigi, nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė pagrįstai ir teisėtai sprendė klausimą dėl civilinės bylos perdavimo kitam teismui.Įstatymas nenumato, kad byla turi būti perduodama į artimiausią nuo ieškovės gyvenamosios vietos teismą, todėl nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių apygardos teismo veiksmai, perduodant apeliantės civilinę bylą iš Pakruojo rajono apylinkės teismo į Kelmės rajono apylinkės teismą, yra neteisėti.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi, civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013 ir kt.). Ieškovė, reikalaudama atlyginti nurodytos rūšies žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012 ir kt.). Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais.Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad Šiaulių apygardos teismo veiksmai, perduodant civilinę bylą iš Pakruojo rajono apylinkės teismo į Kelmės rajono apylinkės teismą, buvo neteisėti, atlikti pažeidžiant įstatymų reikalavimus, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė.Apeliantė nurodo, kad dėl teismų neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jos reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ir tuo jai padaryta 5‘000 Eur neturtinę žalą.Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma.Pažymėtina, kad neturtinė žala ir jos dydis kaip ir kitos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, turi būti įrodyta (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ieškovė, prašydama priteisti neturtinę žalą, jokių įrodymų dėl neturtinės žalos dydžio, dėl patirtų nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo ar pan., nepateikė. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Vien deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad dėl teismų veiksmų jį patyrė <... dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jos reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės...>, nesudaro pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Margaritos DzelzienėZina MickevičiūtėNijolė Danguolė Smetonienė