Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nailtex“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rugvita“ pareiškimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nailtex“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

16. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai, t. y. 2025 m. liepos 1 d. UAB „Vinitas“ finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita), VMI pateiktas naujas įrodymas, t. y. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys apie 2025 m. lapkričio 12 d. atsakovės UAB „Nailtex“ turėtą mokestinę nepriemoką, bei trečiojo asmens VSDFV Klaipėdos skyriaus pateikti nauji įrodymai, t. y. finansinės ataskaitos apie 2025 m. lapkričio 3 d. atsakovės UAB „Nailtex“ turėtą įsiskolinimą bei sumokėtas įmokas valstybės biudžetui, gali būti aktualūs vertinant aplinkybes dėl bendrovės gyvybingumo ir (ne)mokumo, taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pateiktus naujus įrodymus bei vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, atsakovės pateikti nauji įrodymai, t. y. UAB „Vinitas“ 2015 – 2024 m. sudarytos vinių ir vielos pardavimų bei įsigijimų sutartys, bei trečiojo asmens VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktas naujas įrodymas, t. y. Nekilnojamojo turto registro išrašas apie UAB „Vinitas“ nuosavybės teise valdomą turtą, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, atsakovė bei trečiasis asmuo nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po bylos išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo bei paskelbimo. Be to, atsakovės pateiktas kreditoriaus 2025 m. lapkričio 26 d. raštas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, t. y. pateiktas įrodymas nėra susijęs su bendrovės mokumo vertinimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių minėtų naujų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

18. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas).

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

21. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

23. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

24. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023 32 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantei UAB „Nailtex“ iškėlė bankroto bylą konstatavęs, kad apeliantės būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nemokumo sąlygą – apeliantė negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Atsakovė atskirajame skunde iš esmės įrodinėja, kad bankroto bylos iškėlimas bendrovei yra netikslingas, nes nors ji turi įsiskolinimų VMI bei VSDFV, tačiau pakeitė savo veiklos pobūdį, t. y. nutraukė gamybos veiklą ir pradėjo įrangos nuomos veiklą, iš kurios gautinomis pajamomis bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė yra nemoki. Pagal atsakovės 2025 m. spalio 1 d. finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso) duomenis nustatyta, kad atsakovės turto vertė sudaro 2 278 428 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovės trumpalaikis turtas sudaro 764 093 Eur, iš kurio 444 247 Eur atsargos, 315 782 Eur per vienerius metus gautinos sumos bei 4 964 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Atsakovės 2025 m. spalio 1 d. finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso) duomenis nustatyta, kad ilgalaikis turtas sudaro 1 514 335 Eur, iš kurio 1 498 164 Eur materialusis turtas, 16 171 Eur finansinis turtas. Pagal Nekilnojamojo registro duomenis nustatyta, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto. Be to, restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad visas bendrovės ilgalaikis turtas, kurį sudaro įranga, yra įkeistas. Taigi, kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas iš ilgalaikio atsakovės turto yra apsunkintas. Iš byloje pateikto 2025 m. spalio 1 d. kreditorių sąrašo nustatyta, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 626 912,46 Eur. Be to, atsakovė laiku nevykdo prievolių valstybės biudžetui, 94 571,17 Eur mokestinė nepriemoka VMI susidarė nuo 2022 m. gruodžio 16 d., o 53 373,70 Eur skola VSDFV susidarė nuo 2023 m. sausio mėn. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui didėja, iš VMI kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateiktų Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų matyti, jog 2025 m. lapkričio 12 d. atsakovės UAB „Nailtex“ mokestinė nepriemoka sudaro 111 132,27 Eur. Taip pat iš trečiojo asmens VSDFV Klaipėdos skyriaus kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktos finansinės ataskaitos nustatyta, kad atsakovės skola 2025 m. lapkričio 3 d. sudarė 54 651,60 Eur. Taigi, matyti, kad atsakovės mokestinė nepriemoka ir įsiskolinimas valstybės biudžetui bankroto bylos nagrinėjimo metu pakito (padidėjo), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pokytis pagrindžia aplinkybę, kad atsakovė neturi finansinių galimybių vykdyti turtines prievoles kreditoriams.

27. Be to, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad bendrovės įsiskolinimas VSDF biudžetui 2025 m. gruodžio 1 d. jau padidėjęs iki 57 607,30 Eur (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/;jsessionid=93F78003BC478BB0B78490BF8E54A3D0). Įsiskolinimas VMI 2025 m. lapkričio 27 d. duomenimis buvo 111 639,75 Eur , t. y. taip pat padidėjęs (CPK 179 straipsnio 3 dalis; https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka). Pažymėtina, kad tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo, todėl aplinkybės, kad atsakovės skolos valstybės biudžetui nuolat auga ir jų nepavyksta išieškoti priverstine tvarka ilgą laiką, patvirtina apeliantės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-401-567/2022 34 punktas).

28. Siekiant išsiaiškinti realią juridinio asmens turtinę padėtį, vertinami tiek finansinės atskaitomybės dokumentai, tiek kiti byloje esantys duomenys, pagrindžiantys realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę ir įsipareigojimų kreditoriams dydį. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-467/2023).

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jos turimas trumpalaikis turtas – 444 247 Eur atsargos – yra likvidus ir gali būti skirtas įsipareigojimų vykdymui, jokių įrodymų apie turimo trumpalaikio turto realumą ir tikrąją vertę nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų 315 782 Eur debitorinių skolų susigrąžinimo realumą, nepateikė duomenų, kad pati siekė šias skolas susigrąžinti (pavyzdžiui, siuntė pretenzijas, raginimus), todėl neįrodė debitorinių skolų susigrąžinimo realumo.

30. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančiais duomenimis pagrįsta bendrovės turto vertė yra 1 502 228 Eur (1 498 164 Eur ilgalaikis materialusis turtas + 4 964 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), o atsakovės nurodyta skolų kreditoriams suma – 1 626 912,46 Eur, kuri viršija turimo turto vertę, t. y. atsakovės finansinė padėtis atitinka nemokios bendrovės būseną (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad apeliantė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių finansinius įsiskolinimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad 2025 m. spalio 3 d. (po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pateikimo teismui) atsakovė ir UAB „Vinitas“ sudarė vinių gamybos įrengimų ir įrangos nuomos sutartį, nėra pakankama spręsti, jog atsakovė gaus pajamas ir turės galimybę įvykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams, kadangi nustatyta, jog Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-494-883/2025 dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „Vinitas“, todėl, kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė VMI, UAB „Vinitas“ finansinė padėtis ir galimybė realiai vykdyti sutartį bei atsiskaityti su atsakove kelia pagrįstų abejonių. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog UAB „Vinitas“ yra inicijuojama bankroto byla, pagrindžia, jog minėta bendrovė nėra pajėgi laiku vykdyti prievoles bei turi finansinių sunkumų, o vien 2025 m. liepos 1 d. UAB „Vinitas“ finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita), nesant duomenų apie realų minėto subjekto turimą turtą (jo likvidumą) bei įsipareigojimus kreditoriams (jų vykdymo terminus), negali būti pripažinti pakankamais nuspręsti, jog UAB „Vinitas“ bus finansiškai pajėgi vykdyti įsipareigojimus apeliantei sutartyje nurodyta apimtimi, todėl atsakovės reali galimybė gauti pajamas iš 2025 m. spalio 3 d. nuomos sutarties vertintina kaip labai abejotina. Pažymėtina, kad kitų duomenų apie vykdomą veiklą bei sudarytas naujas sutartis, iš kurių vykdymo atsakovė turėtų pagrįstą galimybę gauti pajamas, byloje nepateikta.

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad mokestinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas nėra laikinas, įsiskolinimai yra susidaręs jau ilgą laiką, todėl konstatuotina, jog atsakovė nepaneigė fakto, kad ji yra nemoki, jos finansiniai sunkumai yra tęstinio pobūdžio, ji ilgą laiką negali vykdyti finansinių įsipareigojimų. Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovės atžvilgiu ir 2025 m. yra užvestos civilinės bylos dėl skolų priteisimo. Be to, kartu su atsiliepimu pateikti duomenys patvirtina, kad antstoliai jau nuo 2019 m. liepos 8 d. vykdo eilę išieškojimų; 2025 metais vykdomųjų bylų skaičius padidėjo devyniomis bylomis. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas dar 2025 m. sausio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-131-933/2025 konstatavo, kad Antstolių informacinės sistemos 2024 m. lapkričio 27 d. duomenimis atsakovės atžvilgiu buvo vykdomos 37 vykdomosios bylos, iš jų 18 vykdomųjų bylų vykdomos išieškotojos VMI naudai; bendra išieškoma suma sudaro 1 152 794,50 Eur. Todėl bendrovei keliama bankroto byla nelaikytina ultima ratio (paskutinė priemonė), reabilitaciniai tikslai konkrečioje situacijoje mažai tikėtini.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų iš esmės sumažinusi finansinių įsipareigojimų kreditoriams sumą ar kad antstoliai būtų įvykdę (iš dalies įvykdę) išieškojimus vykdomosiose bylose, nėra pagrindo teigti, jog toks įsipareigojimų nevykdymas yra tik laikinas. Priešingai, minėtos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė sistemingai nevykdo finansinių įsipareigojimų kreditoriams jau ilgą laiką ir jos patiriami įsipareigojimai nuolat auga.

33. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, susijusius su įrodymu rinkimu, tačiau sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo mokumą, t. y. paneigti nemokumą. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).

35. Nagrinėjamu atveju apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad apeliantė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia įsiskolinimus kreditoriams bei generuojamų pajamų pakanka veiklos tęstinumui. Aplinkybė, kad bendrovė jau pakankamai ilgą laiką nevykdo prievolių valstybės biudžetui, leidžia daryti išvadą, jog bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini. Kadangi apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos mokumą, konstatuotina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus duomenis, iš kurių buvo galima spręsti, kad apeliantė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos atsakovės veiklos vykdymo ir stabilizuoti jos finansinės padėties.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79 ir 80 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

11. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė JANĮ normas, taip pat nepažeidė proceso teisės normų ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą ir iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.