Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Nailtex“, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BelFIX Baltic“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nailtex“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

19. Skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

20. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atsakovei iškelti nemokumo (bankroto) bylą.

Dėl prašymo ginčą perduoti spręsti teisminės mediacijos būdu

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bankroto bylose vyraujantį rungimosi ir dispozityvumo principus bei CPK įtvirtintą proceso dalyvių teisę sudaryti taikos sutartį bet kuriame civilinės bylos nagrinėjimo etape, pažymi, kad iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo šalys gali sudaryti taikos sutartį CPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau taikos sutarties sudarymas, kaip ir, pavyzdžiui, kreditoriaus reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos priėmimo, savaime nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti ar atsisakyti kelti bankroto bylą. Kiekvienu atveju privalu įvertinti, ar šios aplinkybės dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iš esmės keičia įmonės nemokumo vertinimą ar net padeda atkurti įmonės mokumą. Priešingu atveju, bankroto bylos nutraukimas ar atsisakymas kelti bankroto bylą vien tuo pagrindu, kad įmonė po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo patenkino jos mokumo atkūrimui reikšmės neturintį reikalavimą ar kreditorius atsisakė šio reikalavimo, ar buvo sudaryta taikos sutartis, paneigtų apeliacinio proceso tikslą, pagal kurį apeliacija yra instancinė pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, taip pat neatitiktų viešojo intereso apsaugos įmonių bankroto procese reikalavimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-671-407/2022 40 punktą, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020 30 punktą).

24. Remiantis nuoseklia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, tuo atveju, kai priimama nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, pradeda veikti viešasis interesas, kuriuo siekiama pašalinti iš rinkos būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, taip pat ir paties skolininko interesus, užkertant kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022 16 punktas). Viešojo intereso egzistavimą, inter alia (be kita ko), lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes (dėl visų, visiems) padarinius, įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas įmonės nemokumo faktas sukelia teisinius padarinius ir įgyja prejudicinę galią net ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, tačiau kreditoriai į bankroto bylos nagrinėjimą įstoja pareikštiniu būdu, tai reiškia, kad jie turi teisę, o ne pareigą pareikšti finansinį reikalavimą bankroto byloje. Taigi, taikos sutarties tvirtinimas, nepatikrinus bendrovės mokumo iš esmės, potencialiai gali pažeisti kitų kreditorių teises ir interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1198-407/2022 13 punktas).

25. Aptariamu atveju įvertinus tai, kad: i) klausimas dėl nemokumo (bankroto) bylos (ne)iškėlimo buvo spręstas ne kartą; ii) atsižvelgus į nurodytą teismų praktiką ir teisinį reguliavimą; iii) skundžiama nutartis, kuria atsisakyta iškelti nemokumo (bankroto) bylą; iv) nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo stadijoje teismas nesprendžia klausimo dėl kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1349-798/2018); v) bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020), daroma išvada, jog dėl prašymo perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu bus pasisakyta tik įvertinus pirmiau nurodytus argumentus.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

28. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3 237-684/2019, 33 punktas).

29. Apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais vertina su 2025 m. sausio 15 d. prašymu pateikus išrašus apie VMI ir VSDFV skolos likučius, preliminarią finansinę ataskaitą, sudarytą 2024 m. gruodžio 31 d., ir ataskaitą apie VSDFV sumokėtas įmokas 2024 m. spalio mėn. – 2025 m. sausio mėn. Teismo vertinimu, aptarti įrodymai gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, sprendžiant klausimą, ar atsakovė yra (ne)moki. Naujai teikiami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, kad informacija apie skolų VMI ir VSDFV likučius yra viešai prieinama (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

30. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą ataskaitą apie VSDFV sumokėtas įmokas 2024 m. spalio – gruodžio mėn., nes pirmiau priimta ataskaita, pateikta kartu su 2025 m. sausio 15 d. prašymu, už ilgesnį laikotarpį. Taip pat atsisakoma priimti PVM deklaracijas, nes jos neturi reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

31. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

32. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

33. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑124‑407/2022).

34. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

35. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje priėjo prie išvados, kad atsakovės būklė neatitinka nemokumo sąvokos, kaip ji apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Nors teismas ir nustatė, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, laiku nevykdo mokestinių prievolių valstybei, yra skolinga kitiems kreditoriams, tačiau, atsižvelgęs į tai, jog atsakovės turimas turtas neviršija jos turimų finansinių įsipareigojimų, atsakovė vykdo ūkinę – komercinę veiklą, gauna pajamų, priima naujus darbuotojus, nutarė, jog atsakovė yra gyvybinga bei turi realias galimybes padengti įsipareigojimus kreditoriams ateityje.

36. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės prievolių nevykdymo sistemiškumo, kaip savarankiško nemokumo bylos iškėlimo pagrindo, taip pat, vertindamas atsakovės gyvybingumą, neatsižvelgė į tai, jog bendrovė laiku nemoka mokesčių valstybei. Atsižvelgus į tai, kad apeliantas atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl to, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas), apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

37. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „Nailtex“ perdavęs pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, be kita ko, nurodė:

37.1. Vertinant bendrovės finansinę situaciją, yra aktualus ne tik balanso, tačiau ir įmonės likvidumo testas, kuris skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles, kurio, pažymėtina, pirmosios instancijos teismas neatliko ir dėl atsakovės gebėjimo laiku vykdyti kreditorių finansinius įsipareigojimus, visiškai nepasisakė. Bendri kreditoriams finansiniai įsipareigojimai siekia 1 132 078 Eur, kuriuos sudaro: i) įsiskolinimai tiekėjams (221 814,78 Eur); ii) finansinės skolos, tokios kaip akcininkų obligacijos, paskolos ir kt. (826 339,71 Eur); iii) kitos mokėtinos sumos, tokios kaip finansiniai įsipareigojimai valstybės institucijoms VMI ir VSDFV (83 923,51 Eur), parodo, jog nepaisant to, kad bendrovė gauna pajamas, teikia duomenis, kad generuoja grynąjį pelną, tačiau jos finansiniai įsipareigojimai nemažėja ir išlieka panašaus dydžio, t. y. viršijantys 1 mln. Eur, kuriuos sudaro ne tik įsiskolinimai tiekėjams, paskolos ar finansinės skolos, tačiau ir finansiniai įsipareigojimai valstybės biudžetui (VSDFV ar VMI). Nors atsakovė laikosi pozicijos, kad ji vykdo prievoles kreditoriams, tačiau finansinių įsipareigojimų dydžio stagnacija parodo priešingą situaciją, t. y. tai, jog atsakovė negali laiku vykdyti finansinių įsipareigojimų. Atsakovei teigiant, kad ji generuoja pajamas ir yra moki, atsakovė turėtų imtis priemonių kaip įmanoma greičiau padengi kreditorių finansinius įsipareigojimus, ypač tuos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs (nutarties 29 punktas).

37.2. 2024 m. rugpjūčio 23 d. duomenimis įsiskolinimas VSDFV siekia 47 854,23 Eur, kadangi atsakovė vis dar nėra sumokėjusi VSD įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už 2022 m. rugpjūčio mėn. – 2024 m. liepos mėn. Nuo metų pradžios atsakovė į VSDFV sąskaitą yra atlikusi tik 1 680,62 Eur dydžio įmoką (-as). VSDFV Klaipėdos skyriaus atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės kelia abejones dėl atsakovės gebėjimo laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus, kadangi jos atžvilgiu netgi du kartus buvo panaikinti sprendimai dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, atsakovei nemokant atidėtų įmokų pagal nustatytą grafiką, o atidėtos įmokos už 2022 m. nėra apmokėtos iki šiol (nutarties 29 punktas).

37.3. Remiantis bylos duomenimis, matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva 2024 m. liepos 5 d. gavo Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro duomenis apie atsakovei priklausantį turtą ir kt., tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovės atžvilgiu antstolių (ne)vykdomas vykdomąsias bylas, t. y. teismas, turėdamas tam technines galimybes, į bylą neįtraukė antstolių informacinės sistemos išrašo, kuris gali parodyti jau faktiškai išieškomų atsakovės atžvilgiu skolų dydį bei tikrąjį kreditorių kiekį aktualiu laikotarpiu, taip pat padėtų vertinti bendrovės (ne)gebėjimą laiku vykdyti prievoles likvidumo testo aspektu (nutarties 30 punktas).

38. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei, nors ir nustatė, jog atsakovė laiku nevykdo mokestinių prievolių valstybei bei yra skolinga kitiems įmonėms kreditoriams, tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantas atskirajame skunde, nevertino atsakovės prievolių kreditoriams susidarymo laikotarpio, prievolių nevykdymo tęstinumo ir (ar) pastovumo, t. y. iš esmės neatliko išsamios analizės dėl to, ar atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas).

39. Iš byloje pateiktų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad:

39.1. atsakovės turtas 2022 m. sudarė 2 510 873 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 1 335 317 Eur; pardavimo pajamos 1 000 745 Eur; grynasis pelnas 24 535 Eur;

39.2. atsakovės turtas 2023 m. siekė 2 385 144 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 371 593 Eur; pardavimo pajamos sudarė 675 074 Eur; pelnas 16 992 Eur;

39.3. nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. bendrovės turtas sudarė 2 083 167 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 1 132 078 Eur; pardavimo pajamos 367 920 Eur; grynasis pelnas 15 108 Eur. Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. bendrovės turtas sudarė 2 120 401 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 1 188 687 Eur; pardavimo pajamos 543 109 Eur; grynasis pelnas 19 753 Eur.

40. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis, nurodė, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d. atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai padidėjo 56 609 Eur, tačiau, palyginus su 2023 m. finansiniais duomenimis, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažėjo 183 824 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas aptartus finansinius duomenis, neatsižvelgė į dar Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje akcentuotą aplinkybę, kad, nepaisant to, jog bendrovė gauna pajamas, teikia duomenis, kad generuoja grynąjį pelną, tačiau jos finansiniai įsipareigojimai nuo 2022 m. nemažėja ir išlieka panašaus dydžio, t. y. viršijantys 1 mln. Eur. Bendrovės turtas mažėja, o grynasis pelnas išlieka panašaus dydžio. Šias aplinkybes patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikti bendrovės 2024 m. gruodžio 31 d. preliminarus balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, kurių duomenimis bendrovės turtas sudaro 2 181 736 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 1 197 327 Eur, pardavimo pajamos 824 292 Eur, o pelnas 33 448 Eur.

41. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės kreditorinių įsiskolinimų ataskaitos nustatė, kad bendrovės kreditoriniai įsiskolinimai sudaro 221 814,78 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė byloje pateikė 2024 m. liepos 23 d. sudarytą kreditorinių įsiskolinimų ataskaitą, iš kurios matyti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta 221 814,78 Eur skola yra skola tik bendrovės tiekėjams. Bendri finansiniai įsipareigojimai siekia 1 132 078 Eur, kuriuos sudaro: i) įsiskolinimai tiekėjams (221 814,78 Eur); ii) finansinės skolos, tokios kaip akcininkų obligacijos, paskolos ir kt. (826 339,71 Eur); iii) kitos mokėtinos sumos, tokios kaip finansiniai įsipareigojimai valstybės institucijoms VMI ir VSDFV (83 923,51 Eur). Kreditorinių įsiskolinimų ataskaitoje duomenys apie prievolių įvykdymo terminus, prievolių atsiradimo laikotarpius nenurodyti, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad nors aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, tačiau teise rinkti įrodymus teismas naudojasi tuo atveju, kai byloje pateiktų įrodymų nepakanka esminėms aplinkybėms, kad byla būtų išspręsta teisingai, nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020).

42. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Antstolių informacinės sistemos 2024 m. lapkričio 27 d. duomenimis atsakovės atžvilgiu vykdomos 37 vykdomosios bylos, iš jų 18 vykdomųjų bylų vykdomos išieškotojos VMI naudai; bendra išieškoma suma sudaro 1 152 794,50 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė šiuos duomenis, tačiau nepasisakė dėl jų reikšmės bendrovės (ne)gebėjimo laiku vykdyti prievoles likvidumo testo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į šiuos aspektus: i) bendra išieškoma suma Antstolių informacinės sistemos 2024 m. lapkričio 27 d. duomenimis yra didesnė nei atsakovės 2024 m. liepos 23 d. kreditorinių įsiskolinimų ataskaitoje; ii) vykdomosios bylos pradėtos vykdyti nuo 2019 m. iki 2024 m.

43. VMI pateiktais duomenimis 2024 m. spalio 28 d. bendrovės skola VMI sudarė 51 573,07 Eur. Bendrovė skola susidarė už nesumokėtus arba iš dalies nesumokėtus mokesčius ir priskaičiuotus delspinigius (mokestis už aplinkos teršimą už 2023 m; gyventojų pajamų mokestis už 2020-2024 m; pelno mokestis už 2024 m; PVM už 2023-2024 m.). VMI duomenimis nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d. sumokėtų ir (ar) išieškotų skolų iš bendrovės nebuvo. Skola VMI 2025 m. sausio 20 d. duomenimis sudaro 33 717,34 Eur (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys mokestine-nepriemoka). VSDFV pateiktais 2024 m. lapkričio 13 d. duomenimis atsakovės skola sudarė 49 236,86 Eur. Skola susidarė nesumokėjus įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už 2022-2024 m. Bendrovė pateikė duomenis, kad 2024 m. spalio – 2025 m. sausio mėn. sumokėjo einamąsias įmokas VSDFV. Skola VSDFV 2025 m. sausio 20 d. duomenimis sudaro 47 494,96 Eur (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/).

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, skolų dydžiai VMI ir VSDFV yra sumažėję. Kita vertus, teismas nevertino aplinkybių dėl mokestinių prievolių nevykdymo tęstinumo, pakartotinumo, taip pat neatsižvelgė į tai, jog atsakovės atžvilgiu du kartus buvo panaikinti VSDFV sprendimai dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, atsakovei nemokant atidėtų įmokų pagal nustatytą grafiką.

45. Nors byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė vykdo ūkinę – komercinę veiklą, generuoja pajamas ir dirba pelningai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šios aplinkybės savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės gyvybingumo ir realių galimybių padengti kreditorinius įsiskolinimus ateityje. Teisės doktrinoje nurodoma, kad ,,<....> net ir esant gyvybingumo sąlygoms, bet įmonei negalint grąžinti skolų, jos nemokumo problemos turėtų būti sprendžiamos bankroto procese (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 561). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (žr., pvz., išaiškinimus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020 31–36 punktuose; 2022 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).

Dėl procesinės bylos baigties

46. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, iš esmės nevertino bendrovės finansinės būklės likvidumo testo aspektu, t. y. nepasisakė dėl jos gebėjimo laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus, nevertino atsakovės prievolių kreditoriams susidarymo laikotarpio, prievolių nevykdymo tęstinumo ir (ar) pastovumo, taip pat nevertino kitų aktualių byloje esančių atsakovės duomenų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad JANĮ numato, jog jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokumo bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs šią nutartį, negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą (JANĮ 25 straipsnio 3 dalis).

47. Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad yra pagrindas apskųstą nutartį panaikinti ir nemokumo (bankroto) bylos (ne)iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas turėtų papildomai atkreipti dėmesį į nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus, iš naujo įvertinti atsakovės finansinę būklę likvidumo testo aspektu, realias atsakovės galimybes įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Tuo pačiu pažymėtina, kad, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, būtent pagal teismų praktikoje suformuotus kriterijus proceso dalyviai gali svarstyti klausimą dėl taikaus ginčo išsprendimo, taip pat dėl mediacijos taikymo pirmosios instancijos teismo procese.

Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nailtex“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.