Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.3; 1.2.14.11.2; 1.2.29.1.1; 1.2.29.1.2; 1.2.29.8; 2.3.6.4.5.2.

2025 m. kovo 13 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. K. įgijo ir valdė didelės vertės turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent: jis, 2023-12-21, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus m., iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įgijo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą – automobilį „Dodge Ram 1500 Laramie“, tikrasis VIN: (duomenys neskelbtini), su identifikaciniais numeriais (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad tas didelės – 27 613,24 Eur, vertės turtas gautas nusikalstamu būdu, ir šį didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, 2024 m. kovo mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, suklastojęs transporto priemonės identifikavimo numerius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), valdė tol, kol 2024 m. balandžio 10 d. 08.00 val., Palangos m. sav., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Be to, M. K. suklastojo tikrą dokumentą ir disponavo suklastotu dokumentu, o būtent: ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 21 d., M. K. akivaizdoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tyčia į danų kalba pirkimo-pardavimo sutartį „Užbaigtas sandoris“, sudarytą 2023-12-21, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. įrašė pardavėjo duomenis: „Y. A.“, adresas: „(duomenys neskelbtini)“, telefonas: „(duomenys neskelbtini)“, kaina: „450000-kr“. Taip nurodė, kad Švedijos pilietis Y. A. pardavė M. K. transporto priemonę „Dodge Ram 1500 Laramie“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), už 450 000 Švedijos kronų, po ko M. K. pasirašė kaip pirkėjas, tuo patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis ir suklastodamas tikrą dokumentą. Vėliau šį žinomai suklastotą dokumentą – danų kalba 2023-12-21 sutartį „Užbaigtas sandoris“ – laikė nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. balandžio 10 d. 8.00 val., tol, kol 2024 metų balandžio 10 d. 8.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai suklastotą dokumentą – 2023-12-21 sutartį „Užbaigtas sandoris“, tariamai sudarytą tarp Y. A. ir M. K., ją patikrinimo metu pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.

Be to, M. K. suklastojo transporto priemonės identifikavimo numerius, o būtent: jis, 2024 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, Kretingoje, (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje, nenustatytam asmeniui davė nurodymą suklastoti valdomo automobilio „Dodge Ram 1500 Laramie“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos registracija) identifikavimo numerius, atitinkamai juos perkalant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Nenustatytas asmuo M. K. nurodymą įvykdė ir suklastojo nurodytos transporto priemonės identifikavimo numerius, juos atitinkamai perkaldamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Be to, M. K. laikė žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę, o būtent: jis, 2017 m., tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytam asmeniui perdavė priemones netikram dokumentui pagaminti – savo nuotrauką, netikrus anketinius duomenis, žinodamas, kad šios priemonės bus panaudotos netikrai Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelei pagaminti. Tais pačiais metais, iš nenustatyto asmens gavus netikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu, šią žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę laikė adresu (duomenys neskelbtini), tol, kol 2024-04-10, laikotarpiu nuo 13.54 val. iki 14.10 val., kratos metu ją rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad su pirmu jam inkriminuotu kaltinimu nesutinka. Jis nežinojo, kad šis turtas buvo įgytas nusikalstamu būdu. Šį automobilį jis įsigijo Lietuvoje. Jis verčiasi automobilių prekyba, kartais perka automobilius iš užsienio, kartais iš Lietuvos. Jis rado skelbimą apie parduodamą automobilį, nuvyko į Vilnių jo apžiūrėti. Skelbimą rado „Autoplius“ puslapyje, paskambino pardavėjui – bent jau taip įsivaizdavo, kad bendravo su pardavėju. Kalbėjo su vyru, kuris kalbėjo lietuviškai ir teigė, kad automobilis priklauso jam. Skelbime buvo nurodytas modelis, metai ir kaina. Tiksliai kainos jis neatsimena, tačiau sumokėjo apie 30 000 eurų – panaši suma buvo nurodyta skelbime, dar kažkiek nusiderėjo. Automobilis turėjo defektų, apie kuriuos pardavėjas telefonu jį informavo, neveikė elektronika, todėl jis pasiteiravo, ar automobilis nėra buvęs užlietas. Pardavėjas patikino, kad automobilis nebuvo skendęs, o tiesiog sugedęs. Jis matė automobilio nuotraukas, švediškus numerius, švedišką VIN kodą – viskas atrodė realu. Jis nuvyko į Vilnių apžiūrėti automobilio, susitiko aikštelėje su suaugusiu vyru. Tikslaus adreso Vilniuje neatsimena. Apžiūrėjo automobilį ir viskas atrodė tvarkingai. Jis žinojo, kad švediškus automobilius galima patikrinti internete pagal valstybinį numerį arba VIN kodą – tam yra speciali svetainė, kurioje galima rasti visą informaciją apie automobilį. Pardavėjas paaiškino, kad šiuo metu dokumentų nėra, nes jie dar neatsiųsti iš Švedijos. Tai yra normali verslo praktika – kartais automobiliai iš užsienio grįžta be dokumentų, dokumentai atsiunčiami vėliau. Pardavėjas tvirtino, kad dokumentai turėtų atkeliauti per savaitę ar dvi. Jis žinojo, kad perkant automobilius iš Skandinavijos dažnai būna taip, jog dokumentų iškart nebūna, o Lietuvoje įvažiavę automobiliai neturi SDK kodų, nes atvyksta be dokumentų, kurie vėliau atsiunčiami. Pirkimas realiai įvyksta be dokumentų – automobilis įsigyjamas ir laukiama dokumentų. Tai yra įprasta šio verslo dalis, nors kitiems gali atrodyti keista. Jam yra tekę pirkti automobilius be dokumentų, tačiau visada dokumentai ateidavo – dažniausiai per savaitę, dvi ar tris. Kol ateina dokumentai, automobilis būna remontuojamas. Jam būdinga užsidėti vadinamuosius „garažinius“ numerius, kad galėtų važiuoti pas meistrus, ir dokumentai tam neprivalomi. Yra priemonės, leidžiančios pasitikrinti, ar automobilis nėra vogtas. Šiuo atveju su automobiliu viskas buvo gerai, išskyrus tai, kad nebuvo dokumentų. Pardavėjo asmens dokumento jis nepatikrino. Vyras kalbėjo lietuviškai, buvo vyresnis nei 40 metų. Jis pirmą kartą jį matė. Automobilių prekyboje dažnai susiduriama su situacijomis, kai automobilis perkamas be dokumentų, o pardavėjo tapatybė netikrinama. Šį kartą jis taip pat nepagalvojo patikrinti tapatybės. Tikrino automobilį – duomenys rodė, kad automobilis nėra vogtas, atitiko identifikacinius ir valstybinius numerius, todėl nesukėlė jam jokio įtarimo. Kadangi neveikė elektronika, jis nusipirko automobilį kiek mažesne nei rinkos kaina. Galbūt tai ir buvo jo klaida – noras uždirbti. Jis gavo gerą pasiūlymą ir praleido pro akis kitus dalykus. Jis sutarė su pardavėju, kad pirks automobilį, ir atsiskaitė. Pardavėjas surašė pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi jis nepaprašė pardavėjo asmens dokumento, dabar negali atsakyti, ar pardavėjas įrašė tikrą savo pavardę, ar ne. Jis pasirašė sutartyje, kuri jam buvo įrodymas, kad nusipirko automobilį, ir važinėjo. Pardavėjo pavardė buvo ne lietuviška, tačiau pardavėjas kalbėjo su juo lietuviškai. Jis nesukluso, kad pardavėjo pavardė ne lietuviška – galbūt jį apakino numatomas uždarbis iš šio automobilio. Jis numatė, kad pelnas gali siekti apie 10 000 eurų. Sumokėjo pardavėjui apie 35 000 eurų. Sutartyje buvo nurodyta automobilio pirkimo kaina kronomis, kuri atitiko šią sumą. Pardavėjas akcentavo, kad suma nurodyta kronomis, nes pasirašoma nelietuviška sutartis, dar nėra automobilio SDK kodo, o deklaruoti negalima, nes dokumentai dar negrįžę. Jis sumokėjo pinigus, pasiėmė sutartį, gavo raktelius ir išvažiavo namo. Mašina buvo važiuojanti, tačiau neveikė prietaisų skydelis, multimedija, nesidarinėjo langai. Jis automobilį turėjo gana ilgą laiką – apie keturis mėnesius ar net ilgiau. Su pardavėju buvo sutarta, kad dokumentai bus atsiųsti, todėl jis sutartyje įrašė savo gyvenamąją vietą. Laukė dokumentų savaitę, antrą, trečią, ketvirtą, bet jų negavo. Iš pradžių dar skambino pardavėjui, su juo pavykdavo susisiekti, tačiau vėliau numeris tapo nebeegzistuojantis. Pardavėjo telefono numerio jis nebeturi – numeris buvo lietuviškas, bet jis jo neatsimena. Neišsisaugojo numerio, nes telefonas sugedo, buvo sudaužytas, ir jis nebegalėjo jo valdyti. Nesulaukęs dokumentų, jis suprato, kad buvo apgautas. Supratęs, kad be dokumentų automobilis bus tinkamas tik „laužynui“, o ir ten be dokumentų jo nepriimtų, bijodamas prarasti pinigus, sugalvojo perdaryti identifikacinius numerius, kad galėtų automobilį parduoti ar panaudoti kitais būdais. Kaip išsiaiškino prokuratūra ir tyrėjai, identifikacinis numeris buvo dublikatas, o ne originalus. Tą aplinkybę jis sužinojo tik iš bylos. Jei būtų kreipęsis į policiją, kad buvo apgautas, automobilį būtų tekę atiduoti teisėsaugai. Tokiu atveju jis būtų likęs be automobilio ir be pinigų. Bijodamas prarasti pinigus, jis sugalvojo tokią avantiūrą. Jis skelbimuose susirado tokio paties modelio ir spalvos visiškai sudaužytą automobilį su dokumentais. Jį pirko oficialiai savo vardu ir yra pateikęs kvitus. Mokėjo apie 3000 eurų. Tada internete ieškojo, kas galėtų perkelti VIN numerį nuo daužto automobilio ant jo pirmiau įgyto automobilio. Asmens, kuris perkėlė numerį, jis nežino nei vardo, nei pavardės. „Telegram“ programėlėje, kur vyksta autodalių prekyba ir yra daugybė narių, jis pateikė užklausą, ar kas nors galėtų perkelti VIN numerį. Atsirado žmogus, kuris sutiko tai padaryti, atvyko ir atliko darbą. Tai buvo padaryta jų darbovietėje, (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Už paslaugą jis sumokėjo 500 eurų. Numeris buvo perkaltas, todėl manė, kad viskas tvarkoje. Jis nesuprato, kad reikia ne tik perkalti metalinį VIN kodą, bet ir atkurti įvairius lipdukus, nes su tuo nebuvo susidūręs. Lipdukų jis neperdėjo, kaip juos užsakyti, nežinojo. Būtent dėl šios priežasties atsirado neatitikimų – perkaltas VIN numeris buvo vienoks, o lipdukai liko originalūs nuo automobilio, kurį jis pirko iš pardavėjo. Pradžioje jis važinėjo tuo automobiliu, kol jį tvarkė ir tikėjosi sulaukti dokumentų, važinėjo su pirkimo-pardavimo sutartimi. Tą rytą jo kitas automobilis sugedo, o jam reikėjo nuvežti dukrą į mokyklą, todėl vairavo šį automobilį. Sustabdytas pareigūnų jis pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo nusipirkęs automobilį. Pareigūnai patikrino duomenis kompiuteryje ir informavo, kad yra neatitikimų – pirkimo-pardavimo sutartyje automobilis buvo registruotas fizinio asmens vardu, tačiau pagal registrus priklausė įmonei. Pareigūnai nurodė, kad reikės atlikti patikrą duomenų bazėje. Dėl kaltinimo, kad suklastojo pirkimo-pardavimo sutartį, jis taip pat nepripažįsta kaltės. Sutarties tekstas surašytas ne jo ranka, kaip nustatė ekspertai, tačiau jis sutartį pasirašė. Jo nuomone, sutartyje viskas atitiko tikrovę. Jis nepripažįsta, kad suklastojo dokumentą, tačiau pripažįsta, kad padarė klaidą, nes nepatikrino, ar asmuo, su kuriuo pasirašė sutartį, tikrai yra tas, kuo prisistatė. Trečią kaltinimą dėl identifikacinio numerio klastojimo jis pripažįsta- numerį, kuris baigiasi 968, pakeitė į numerį, kuris baigiasi 6025. Jis buvo tikras, kad įsigytas automobilis yra teisėtas, nes tikrinant viskas atrodė tvarkinga. Tik atliekant tyrimą jis sužinojo, kad automobilį įsigijo su jau pakeistu VIN numeriu. Tikrojo automobilio VIN numerio jis nežinojo – ant sutarties buvo nurodytas numeris 968, kuris buvo ir ant automobilio, todėl jis jį pakeitė į 6025. Tikrojo VIN numerio jis nebuvo nustatęs, nes jau įsigijo automobilį su perkaltais numeriais. VIN numerio pakeitimą jis pripažįsta. Paskutinį epizodą taip pat pripažįsta. Jo pravardė jaunystėje buvo T.. Kartą, juokaudami su draugais, internetu nusiuntė savo nuotrauką, kad pagamintų ID kortelę. Ji realiai neatrodė labai tikroviška, o jis buvo pamiršęs apie jos egzistavimą. Tas įvykis įvyko maždaug 2017 metais, sumokėjo už tai 30 Eur. Jis pripažįsta, kad dokumentą laikė namuose ir jo nesunaikino, ir kratos metu jis buvo rastas. Jis verčiasi automobilių prekyba ir 2023–2024 metais tuo užsiėmė. Pajamos buvo deklaruojamos, tačiau kokios jos buvo tuo metu, jis nežino – tai reikėtų tikrinti buhalterijoje. 2022 m. pabaigoje jis pradėjo šį verslą, tačiau pirmosios pajamos galėjo būti ir nedeklaruotos. Verslą vykdė iš savo asmeninių lėšų, skolindamas jas verslui, MB „(duomenys neskelbtini)“. Tą automobilį jis pirko sau, planuodamas naudoti asmeniškai. Kiti automobiliai buvo įsigyti įmonės vardu – tuo metu įmonės vardu jis turėjo įsigijęs apie 10 automobilių. Šį pirko sau, todėl ir pirkimo dokumentai buvo jo vardu. Pagal kaltinimą jis pripažįsta, kad perdarė VIN numerį ir dėl tapatybės kortelės laikymo, tačiau nepripažįsta, kad žinojo, jog automobilis buvo įgytas nusikalstamu būdu, taip pat nepripažįsta, kad suklastojo sutartį. Sutartį pasirašė Vilniuje, tai galėjo būti 2023 m. gruodžio mėn., tačiau tikslios dienos jis neprisiminė – galėjo būti 21 diena, jei taip įrašyta. Šiuo metu mano, kad sutartyje greičiausiai buvo nurodyta neteisinga informacija. Jis negalėjo žinoti, kokia kalba buvo surašyta sutartis, nes nesupranta nei švedų, nei danų kalbų. Pasienio pareigūnai paklausė, kodėl kėbulo numeriai skiriasi nuo lipdukų numerių. Pareigūnai patikrino visus jo automobilius, aikštelę ir atliko kratas garažuose, todėl yra užfiksuoti duomenys, kad jis vertėsi automobilių prekyba. Multimediją jis pirko iš „laužyno“, nes įsigytame automobilyje neveikė elektronika. Multimediją keitė ne vieną kartą, tačiau niekaip nepavyko jos įjungti. Dėl šios priežasties ji ir mėtėsi automobilyje. Jei įmanoma, jis norėtų ją susigrąžinti, nes už ją mokėjo 200 ar 300 eurų ir galėtų ją parduoti, tačiau, jei ji yra iš vogto automobilio, jos jam nereikia.. Jis nesikreipė į policiją, kai nesulaukė automobilio dokumentų, nes nenorėjo prarasti investuotų pinigų. Dėl to įsigijo kitą, sudaužytą automobilį su dokumentais, kad galėtų pirmąjį automobilį registruoti ir naudoti. Jis supranta, kad tai buvo neteisėta, todėl ir yra kaltinamas. Tikslios datos, kada buvo perkalti numeriai, jis nepasakys, tačiau tai įvyko 2024 metais. Verslą vykdo nuo 2022 metų. Į Skandinavijos šalis automobilių pirkti nėra vykęs. Į Vokietiją yra keliavęs, tačiau pirkimai dažniausiai vyksta internetu aukcionuose, per automobilių dilerius Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje. Taip pat yra įsigijęs automobilių iš Amerikos, tačiau dauguma – iš Europos. Dažniausiai pirkimai vykdomi internetu, nes fiziškai nespėtų vykti į Belgiją ar Vokietiją kiekvienam automobiliui apžiūrėti. Yra buvęs Vokietijoje, Olandijoje, ten vykdavo savo automobiliu. Švedijoje yra buvęs, bet ne automobilių įsigijimo reikalais. 2012–2014 metais jis dirbo Norvegijoje, todėl dažnai važiuodavo per Švediją į Norvegiją. 2012 m. jam gimė vaikas, reikėjo pinigų, todėl jis išvyko dirbti į Norvegiją. 2014 m. grįžo į Lietuvą, čia praleido 2–3 metus, po to su šeima išvyko dirbti į Angliją. Ten dirbo įvairius darbus – mašinų restauracijoje, statybose, perkraustymuose, fabrike. Anglijoje dirbo apie 6 metus.

Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba kriminalinės žvalgybos pakrančių apsaugos pasienio rinktinėje. Buvo gauta informacija, kad automobilis „Dodge Ram“, su švediškais numeriais, gali būti su suklastotais identifikaciniais numeriais. Ta informacija buvo perduota pasienio pareigūnams, kad, pastebėjus šią transporto priemonę, ji būtų sustabdyta ir patikrinta. Kolegos sustabdė automobilį, patikrino, tačiau vairuotojas negalėjo pateikti transporto priemonės registracijos liudijimo – turėjo tik pirkimo–pardavimo sutartį. Buvo nuspręsta automobilį detaliai patikrinti, todėl jis buvo pristatytas į tarnybines patalpas detalesnei apžiūrai. Patikrinus automobilį, pastebėta, kad ant lango esantis identifikacinis numeris skyrėsi nuo ant rėmo esančių identifikacinių numerių, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnai bendravo su kaltinamuoju, paprašius dokumentų, jis paaiškino, kad dokumentai yra pas pardavėją ir kad automobilį įsigijo be jų, o pardavėjas žadėjo juos pristatyti vėliau kažkokiu būdu, tačiau, kiek yra žinoma, dokumentų taip ir nepristatė. Ant lango buvo vienas identifikacinis numeris – numeriai paprastai būna ant lango, ant rėmo ir ant lipdukų, tačiau šiuo atveju ant lango ir lipdukų buvo vienas numeris, o ant rėmo – visiškai kiti skaičiai. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ekspertai nustatė tikrąjį kėbulo numerį, tačiau, atrodo, kad nei vieno tikro numerio nebuvo. Su kaltinamuoju daug nebendravo – jis lyg ir minėjo, kad automobilį įsigijo iš internetinio puslapio, tačiau daugiau informacijos apie pardavėją pateikti negalėjo, negalėjo jo apibūdinti ir nenurodė jokių kontaktinių duomenų. Tokias pirmines aplinkybes pateikė kaltinamasis. Jis buvo sustabdytas praeitais metais, galbūt balandžio mėnesį. Sutartyje nurodytas pardavėjas lyg ir buvo užsienietis. Jis aiškino, kad automobilį įsigijo Lietuvoje per „Autoplius“ portalą, o pardavėjas dokumentus žadėjo pristatyti vėliau. Jis pats apklausos nevykdė, atliko tik pirminius veiksmus. Kaltinamasis dėl VIN numerio suabejojo ir paaiškino, kad tokį automobilį įsigijo, o kad numeriai skiriasi, galbūt pats nepastebėjo. Dalyvavo kratų metu, kai buvo rasta ATK kortelė – kaltinamasis lyg ir minėjo, kad tai draugo dokumentas. Jis pats asmeniškai automobilio nestabdė – tai darė kolegos, o jis tik dalyvavo pristatant automobilį į tarnybines patalpas. Ten kaltinamasis prisipažino, kad perkalė numerius, tačiau tikslaus pokalbio neprisimena. Pirminėje informacijoje nebuvo duomenų, kad automobilis pavogtas Švedijoje. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo teisingi. Kaltinamasis teigė, kad neturi pardavėjo kontaktų.

Liudytojas A. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos Palangos pasienio užkardoje. Buvo gauta informacija, kad reikia patikrinti automobilį dėl tam tikrų priežasčių – ar buvo kažkas vežama, ar su juo buvo kažkas negerai. Kadangi tai įvyko seniai, detalių neprisimena. Pastebėję nurodytą „Dodge Ram“ automobilį, jie jį sustabdė ir patikrino. Tikrinant buvo pateikti asmens tapatybės dokumentai ir pirkimo–pardavimo sutartis. Tikrinant duomenis per duomenų bazes, buvo nustatyti neatitikimai su sutartyje įrašytais duomenimis, todėl automobilis buvo pristatytas į Palangos pasienio užkardą ir perduotas kolegai A.. Kas vyko toliau, jis nežino. Automobilį patikrino paviršutiniškai. Pirkimo–pardavimo sutartis yra neoficialus dokumentas, ne visavertis, todėl pareigūnai tikrina ne tik šį dokumentą, bet ir VIN numerį bei kitus identifikacinius ženklus. Kiek prisimena, tikrino numerį ant lentelės, kuri paprastai būna priklijuota prie durų – tas numeris sutapo su nurodytu sutartyje. Daugiau numerių netikrino, nes kelyje nebuvo galimybės detaliai apžiūrėti automobilio. Kėbulo numeris, kuris įkaltas į metalą, tokiuose automobiliuose dažniausiai yra po dešiniuoju ratu arba po keleivio puse. Kai automobilis buvo sustabdytas, buvo kalbama su kaltinamuoju. Kiek prisimena, kaltinamasis turėjo tik nelietuvišką pirkimo–pardavimo sutartį. Šio dokumento neužtenka – kartu turėtų būti pateikti laikinos registracijos dokumentai arba ankstesni registracijos dokumentai, jei automobilis buvo pargabentas iš kitos šalies. Buvo kalbama su vairuotoju apie tai, kur yra automobilio dokumentai, tačiau konkrečių aplinkybių jis neprisimena – viskas turėtų būti užfiksuota protokole. Bendravimas su vairuotoju vyko tvarkingai, kultūringai, be jokių konfliktų. Apie įsigijimo aplinkybes, kurias nurodė vairuotojas, smulkiau pasakyti negali. Apie VIN numerio keitimą nebuvo kalbėta. Patikrinus duomenų bazėse ir nustačius neatitikimus, turėjo apie tai informuoti vairuotoją – buvo pasakyta, kad duomenys nesutampa. Ką tiksliai pasakojo vairuotojas, jis neprisimena. Jis prisimena tik, kad pateikė pirkimo–pardavimo sutartį ir iš pradžių galvojo, jog viskas yra tvarkoje, tačiau pareigūnai, atlikę patikrinimą, nustatė, kad yra nesutapimų – duomenų bazėje automobilis priklausė juridiniam asmeniui, o sutartyje buvo nurodytas fizinis asmuo. Dėl šios priežasties automobilis buvo nuvežtas tolesnei patikrai. Automobilyje buvo mergaitė, kuri kartu su kaltinamuoju važiavo – jie ją paleido prie mokyklos, o tada grįžo į užkardą. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo teisingi.

Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad M. K. yra jos sūnus. Su sūnumi ji palaiko ryšį, o atsitikus šiam įvykiui, susijusiam su jo veikla, apie tai pasikalbėjo. Sūnus labai gailisi, ir ji tikisi, kad ši klaida jam bus didelė pamoka, todėl stengsis, kad tai nepasikartotų. Ji, kaip mama, labai juo tiki ir yra glaudžiame ryšyje. Sūnus tikėjosi sutaupyti, tačiau dėl to susiklostė tokia situacija. Ji mano, kad gali būti vaikui geras pavyzdys, kad daugiau taip nedarytų. Abu gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jų adresai skirtingi. Ji dirbo slaugytoja, tačiau po ligoninių sujungimo nusprendė po ilgų darbo metų rinktis kitą veiklą ir šiuo metu registruojasi darbo biržoje. Tai tik laiko klausimas, kada pradės dirbti, nes slaugytojos yra reikalingos. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą sūnus pranešė iš karto, jie susitiko ir pasikalbėjo. Sūnus ankščiau buvo teistas, jaunystėje buvo padaręs klaidų. Kadangi ji liko viena su vaiku prieš daugelį metų, sūnus jai yra didelis pagalbininkas. Kai vyras mirė, sūnui buvo 12 metų. Ji žino apie sūnaus teistumus ir, jei reikėtų, surastų pinigų užstatui. Ji supranta, kad turi prisiimti atsakomybę, kad daugiau tokių veikų sūnus nedarytų. Ji tiki, kad sūnus nėra blogas žmogus ir kad ši situacija jam taps didele pamoka. Sūnus turi šeimą, jie gražiai sutaria. Tikriausiai kažką klaidingai suprato pats. Ji žino, kad sūnus norėjo sutaupyti ir nesuprato, kad tie numeriai buvo neteisėti – jis tiesiog apsigavo. Įvykis susijęs su automobiliais, nes sūnus verčiasi prekyba automobiliais, dirbęs Norvegijoje, Anglijoje. Ji žino, kad sūnus buvo baustas už greičio viršijimą ir pareigūno papirkimą. Ji pati yra turėjusi administracinių pažeidimų dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo, tačiau tai įvyko dėl skubėjimo. Ji darys įtaką sūnui, kad šis daugiau nedarytų nusižengimų. Paskutinį kartą pati buvo bausta turbūt praėjusiais metais. Jie stengsis, kad tokie dalykai daugiau nepasikartotų – sūnus bus apdairesnis, o ji pati juo pasitiki. Abu deda pastangas. Ji pasižada, kad sūnus, gerbdamas mamą, daugiau nedarys nusikaltimų. Ji pati nėra teista. Su sūnumi labai dažnai susitinka ir daugiau bendrauja gyvai nei telefonu.

Iš 2024-04-10 tarnybinio pranešimo ,,Dėl sulaikyto automobilio“ matyti, kad 2024 balandžio 10 d., apie 08 val., Palangos pasienio užkardos pareigūnai (duomenys neskelbtini), Palanga, pagal pateiktą kriminalinės žvalgybos informaciją sustabdė automobilį „Dodge Ram 1500“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos registracija), kurią vairavo M. K.. Kriminalinė žvalgybos skyrius disponuoja informacija, kad automobilio identifikaciniai numeriai gali būti klastoti (I tomas, b. l. 1-4).

Iš dokumento ,,Ieškoma transporto priemonė“ matyti, paskelbimo priežastis- Daiktas ieškomas norint jį paimti (Reglamento (ES) 2018/186238 str.), Šengeno ID (duomenys neskelbtini), paskelbimo data- 2023-12-06 06:21:07, galiojimo laikas 2033-12-06, paskelbusi valstybė- Švedija, paskelbusi institucija Transportstyrelsen, Sverige. Kategorija- sunkvežimis/furgonas, registruota- Švedijoje, registracijos numeris- (duomenys neskelbtini), tipas- Ram, pagaminimo metai- 2022, spalva- Balta, VIN numeris- (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 29).

Iš 2024-05-21 Prum IS įrašo peržiūroje matyti, kad Transporto priemonės informacija: informacijos data- 2024-05-21, valstybinis numeris- (duomenys neskelbtini) (Regular), VIN Nr.: (duomenys neskelbtini), markė, modelis- „Ram Ram 1500“, kategorija- N1G, variklio darbinis tūris- 5654, variklio galia- 295, pirmos registracijos data- 2022-03-03, valstybė- Švedija, paskutinė registracijos pradžia data- 2022-01-26, registracijos dokumentų numeriai- 1060577748 2065577923. Savininko informacija: Informacijos data- 2024-05-21, juridinis statusas- juridinis asmuo, pavadinimas- (duomenys neskelbtini), įmonės kodas- (duomenys neskelbtini), adresas- (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2024-02-21. Valdytojo informacija: Informacijos data- 2024-05-21, juridinis statusas- juridinis asmuo, valdytojo būsena- valdytojas ir savininkas, pavadinimas- (duomenys neskelbtini), įmonės kodas- (duomenys neskelbtini), adresas- (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2024-02-21.Požymiai: Vogta transporto priemonė 2013-12-06 galioja iki 2023-12-06, sustabdyta registracija 2023-12-07 galioja iki 2023-12-07 (I tomas, b. l. 30).

Iš 2024-04-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad “Dodge Ram 1500“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos registracija). Apžiūrėjus automobilį „Dodge Ram 1500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos registracija), po priekiniu stiklu rastas VIN: (duomenys neskelbtini) numeris, atidarius vairuotojo pusės priekines duris, rastas lipdukas su VIN: (duomenys neskelbtini) numeriu, apžiūrėjus automobilio rėmą, apačioje rastas dar vienas VIN (duomenys neskelbtini) numeris, apžiūrėjus automobilio raktelį, trūksta automobilio raktelio geležtės, automobilio salone tarp priekinių ir galinių sėdynių rasta automobilio „Dodge Ram“ multimedija, serijos Nr. T00AM2941W5233, automobilio daiktadėžėje rasta „Dodge Ram 1500“, VIN: (duomenys neskelbtini) Pirkimo- pardavimo sutartis. Apžiūros metu paimti objektai:Automobilis „Dodge Ram 1500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini); Automobilio „Dodge Ram 1500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelis, 1 vnt.; Pirkimo- pardavimo sutartis, 1 vnt.; Automobilio „Dodge Ram“ multimedija, serijos Nr. T00AM2941W5233, 1 vnt. (I tomas, b. l. 31-35).

Iš 2024-04-11 daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad automobilis ,,Dodge Ram 1500 Laramie“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktas, automobilio ,,Dodge Ram 1500 Laramie“ multimedija, serijos Nr. T00AM2941W5233. Transporto priemonė ,,Dodge Ram 1500 Laramie“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra lengvasis automobilis. Automobilis baltos spalvos, identifikacinis numeris: (duomenys neskelbtini). Automobilio priekyje ir gale, tam skirtose vietose, yra pritvirtinti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurie apžiūros metu paimami objektų tyrimui. Automobilio išorėje, kairiajame ir dešiniajame šonuose yra pritvirtinti galinio vaizdo veidrodėliai. Apžiūrėjus automobilį iš visų pusių detaliau, ant kėbulo vietomis yra įbrėžimų, dešinėje pusėje ant galinio bamperio yra įlenkimas, galinio borto dešinėje pusėje yra įlenkimas. Ant priekinio bamperio vietomis nutrupėję dažai. Pakėlę variklio gaubtą, apžiūri variklio skyrių. Mato variklį, akumuliatorių, kitus prietaisus bei standartinę įrangą. Apžiūri automobilio saloną. Spidometro duomenys 026561. Salono sėdynės yra juodos spalvos. Atidarius automobilio bagažo skyrių, jame nieko nerasta ir nepaimta. Automobilis atrakinamas ir užvedamas vienu raktu. Automobilio užvedimo raktas yra juodos spalvos su sidabro detalėmis šonuose. Automobilio ,,Dodge Ram 1500 Laramie“ multimedija yra juodos spalvos, serijos Nr. T00AM2941W5233. Apžiūros metu paimta: Valstybiniai numerio ženklai (duomenys neskelbtini) (Švedijos registracija), 2 vnt. (I tomas, b. l. 55-68).

Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2024-06-17 rašto Nr. (9.13 Mr)11DE-5045,,Dėl prekių vertės nustatymo“ matyti, kad automobilio ,,Dodge Ram 1500 Laramie“, VIN: (duomenys neskelbtini), bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 27 613, 24 Eur (I tomas, b. l. 123-125).

Iš 2024-05-20 specialisto išvados Nr. IBPS-V-1380210-24 matyti, kad tyrimui pateikto automobilio „RAM 1500 LARAMIE“, be valstybinio numerio, identifikavimo numeris yra pakeistas. Tikrasis automobilio identifikavimo numeris yra (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 130-133).

Iš 2024-05-02 specialisto išvados Nr. IBPS-V-1204344-24 matyti, kad tirti pateikti dveji transporto priemonės valstybinio numerio NMB 12M (S) ženklai, veikiausiai, yra neoriginalūs (kategoriškai to patvirtinti negalima, nes KTV nėra tokių ženklų pavyzdžių bei techninių specifikacijų) (I tomas, b. l. 138-141).

Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2024-05-17 rašto Nr. 38-S-5616 matyti, jog Interpolo Švedijos nacionalinis biuras informavo, kad transporto priemonė yra registruota Švedijoje. „Dodge Ram 1500 Laramie“, vin: (duomenys neskelbtini), atitinka visus registracijos reikalavimus, neturi jokių pažeidimų. Prideda visą informaciją, susijusią su minėta transporto priemone, gautą iš Švedijos transporto administracijos. Transporto priemonės (TP) informacija: Valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), TP rūšis, Visureigis, TP kodas: 02, Markė/Modelis: RAM, Markės pavadinimas: RAM 1500, spalva: Balta, pagaminimo metai: 2023, Metai: 2023, VIN: (duomenys neskelbtini), Gamybos kodas: RAM, Būklė: Dalyvaujantis eisme nuo: 2024-04-12, 1 kartas eisme: 2024-04-01, Paskutinis patikrinimas: 2023-11-14, Galioja iki: 2026-06-30, Paskutinio patikrinimo rezultatas: APPR- patvirtinta patikra, Draudimo bendrovė: (duomenys neskelbtini), Draudimo rūšis: Individuali bendrovė. Informacija apie savininką: Savininkas nuo: 2024-04-12, Savininkų skaičius: 1, Organizacijos numeris: (duomenys neskelbtini), Kategorija: Normali, Vardas: (duomenys neskelbtini), Adresas: (duomenys neskelbtini) apskritis: (duomenys neskelbtini) apskritis, Adreso rūšis: Švedijos transporto administracija. Galutinė kredito mokėjimo data: 2026-04-30, Bendrovės numeris: (duomenys neskelbtini), Kategorija: Normali, Pavadinimas: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Apskritis: (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 145-149).

Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2024-05-22 rašto Nr. 38-S-5790 matyti, jog atsakydami į Jūsų pranešimą apie duomenų sutapimą Šengeno informacinėje sistemoje informuoja, kad iš SIRENE Švedijos nacionalinio skyriaus buvo gautas pirminis pranešimas apie automobilio „DODGE RAM 1500 LARAMIE“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst.nr. (duomenys neskelbtini) (baltos spalvos) vagystę. Informuojama, kad automobilis buvo pavogtas laikotarpiu nuo 2023-12-05 20.00 val. iki 2023-12-06 06.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini). Jo savininkas nusikaltimo metu – V., M. G.. Pranešimas apie nusikaltimą 2023-12-06 buvo užregistruotas Švedijos policijoje, pranešimo Nr. 5000-K1532791-23. Pranešime informuojama, kad automobilis buvo pavogtas iš apšviestos stovėjimo vietos privataus namo kieme. Automobilis buvo užrakintas, jo abu rakteliai liko pas savininką. Dabartinis automobilio savininkas – draudimo kompanija (duomenys neskelbtini) reg.: (duomenys neskelbtini), Org nr: (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 154-155).

Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2024-06-07 rašto Nr. 38-S-6469 matyti, kad informuoja, kad iš SIRENE Švedijos nacionalinio skyriaus buvo gautas atsakymas į Jūsų paklausimą, kad asmuo Y. A. ( (duomenys neskelbtini)) egzistuoja ir gyvena Jūsų nurodytu adresu, bet jo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Susisiekus su p. A., jis informavo, kad nepardavė automobilio jokiam Lietuvos piliečiui ir niekada nėra buvęs Lietuvoje. Tikėtina, kad pateikta pirkimo-pardavimo sutartis yra klastotė. Informuoja, kad pagal PRUM DB, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), buvo išduoti Švedijoje automobiliui „DODGE RAM 1500“, VIN: (duomenys neskelbtini). Švedijos teisėsaugos institucijų pateiktas išrašas iš duomenų bazių Jums buvo siųstas 2024-05-17 (I tomas, b. l. 161-162).

Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2024-06-05 rašto Nr. 38- S-6361 matyti, kad iš Sirene Švedijos nacionalinio skyriaus buvo gautas papildomas pranešimas, kad automobilio „DODGE RAM 1500 LARAMIE“, VIN: (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis teisėtas savininkas yra draudimo kompanija ,,T. H.“ ir ji pageidauja susigrąžinti surastą automobilį. Draudimo kompanija išmokėjo draudimo išmoką 65 000 Eur paskutiniam automobilio savininkui. Draudimo kompanijos ,,T. H.“ atsakingas asmuo- D. M. tel., +46752434113, el. paštas: Darko.marasovic@trygghansa.se (I tomas, b. l. 166-167).

Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2024-08-05 rašto Nr. 38- S-8670 matyti, kad Švedijos teisėsaugos pareigūnai informuoja, kad Švedijoje norint priregistruoti automobilį ar jį utilizuoti, yra reikalingas ankstesnio savininko pasirašytas registracijos liudijimas. Pridedama dokumento kopija (kaip pavyzdys) (I tomas, b. l. 176-181).

Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2024-08-06 rašto Nr. 38- S-8716 matyti, Danijos teisėsaugos pareigūnai informuoja, kad Danijoje sudarant automobilio pirkimo pardavimo sandėrį, pirkimo-pardavimo sutartis nėra privaloma, bet visada siūloma, kad automobilio pardavėjas sudarytų šią sutartį. Nėra teisinių reikalavimų ar taisyklių, kaip turi būti sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartyje nurodomas pardavėjas, pirkėjas, informacija apie parduodamą transporto priemonę, kaina, pardavimo data ir vieta, kur galima pasirašyti dokumentą. Tuo atveju, kai transporto priemonės pardavimo sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta, ji yra teisiškai privaloma Danijoje. Pardavimo procedūra yra vienoda ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį vykdančiam Danijos piliečiui, ir užsieniečiui (I tomas, b. l. 182-183).

Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2024-12-04 rašto Nr. 38-S-13484 matyti, kad iš Sirene Švedijos nacionalinio skyriaus buvo gautas papildomas pranešimas, kad automobilis ,,Dodge Ram 1500 Laramie“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas į Švediją, jo savininkui buvo išmokėta draudimo kompensacija. Duomenų bazėje neturima informacijos apie multimedijos, serijos Nr. T00AM2941W5233, praradimą ar vagystę Švedijoje (I tomas, b. l. 196-197).

Iš 2024-08-12 pagal savanorišką daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. K. savanoriškai pateikė: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Nr. 24-03 2024 M.,1 lapas; išrašas iš „car.info“ apie transporto priemonę, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1 lapas, A4 formato sąsiuvinį langeliais su laisvaisiais rašysenos pavyzdžiais, 1 vnt. (II tomas, b. l. 1-8).

Iš 2024-08-13 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2024-08-12 pagal savanorišką daiktų, dokumentų pateikimo protokolą M. K. pateikti daiktai: 1. 2024 m. kovo 8 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderis, serija GEO Nr. 24-03, 1 lapas; 2. Išrašas ir ,,car.info“ apie transporto priemonės, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninius duomenis, 1 lapas; 3. 2024 m. kovo 8 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderis, serija GEO Nr. 24-03, „priimta iš : M. K., kodas (duomenys neskelbtini) suma: ,,tris tukstantis dvidesimt penki EUR 00 ct““. 4. Išrašas iš ,,car.info“, sudarytas anglų kalba apie transporto priemonės, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninius duomenis. Išraše nurodyti šie duomenys: ,,(duomenys neskelbtini) Ram 1500 pikapas 5.7 V8 ,,Hemi Flex“, keturių ratų varomas, sukimo momentas 395hp, 2023, spalva- balta, pikapas, VIN: (duomenys neskelbtini), kuras- benzinas, automatas, varomas keturių ratų“ (II tomas, b. l. 9-12).

Iš 2024-08-29 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakymo matyti, kad 2024 m. kovo 8 d. M. K. pagal kasos pajamų orderį, serija GEO Nr. 24-03, įsigijo iš įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už tris tūkstančius dvidešimt penkis Eur 00 ct daužtą automobilį „RAM1500 Laram“, be variklio, be salono, be greičio dėžės, 2019 m. VIN: (duomenys neskelbtini). Pridedama. PVM sąskaita faktūra (II tomas, b. l. 15-16).

Iš 2024-04-16 apžiūros protokolo matyti, dokumento, pavadinimu ,,Užbaigtas sandoris“ vertimo iš danų į lietuvių kalbą, rasto ir paimto 2024 m. balandžio 10 dieną įvykio vietos apžiūros metu automobilio ,,Dodge Ra 1500“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje apžiūra. Dokumentas pavadinimu ,,Užbaigtas sandoris“, kuriame nurodyti pirkėjo duomenys: vardas:,, M. K.“, adresas: ,,(duomenys neskelbtini)“, telefonas:,,(duomenys neskelbtini)“, pardavėjo duomenys:,,Y. A.“, adresas: ,,(duomenys neskelbtini)“, telefonas:,, (duomenys neskelbtini)“. Transporto priemonės duomenys markė: ,,Dodge Ram 1500 Laramie“, identifikacinis numeris:,,(duomenys neskelbtini)“, kaina: ,,450000- kr“. Sandoris sudarytas: ,,2023-12-21“. Dokumentas pasirašytas pirkėjo ir pardavėjo fiziniais parašais (II tomas, b. l. 17-21).

Iš 2024-12-20 specialisto išvados Nr. 11-2175 (24) matyti, kad visus rankraštinius įrašus, esančius pirkimo-pardavimo sutartyje ,,SLUTSEDDEL“, parašė ne M. K.. Nustatyti, ar anksčiau minėtoje sutartyje skiltyje ,,KØBER“ ir eilutėse ,,S?elgers inderskrift“, pasirašė M. K., ar kitas asmuo, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (II tomas, b. l. 26-29).

Iš 2024-04-10 kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą pas M. K., buvo rasta ir paimta asmens tapatybės kortelė, išduota T. T. vardu Nr. (duomenys neskelbtini) (II tomas, b. l. 93-95).

Iš 2024-05-02 specialisto išvados Nr. 109KTS-42 matyti, kad pateikta tirti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota T. T. vardu, yra netikra (II tomas, b. l. 121-122).

Iš 2024-06-11 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad vadovaujantis 2024-05-02 specialisto išvada Nr. 109KTS-42, apžiūrima Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota T. T. vardu. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota T. T. vardu. Averso pusėje yra asmens dvi nuotraukos, parašas, asmens duomenys: T. T.,(duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Dokumento Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumento galiojimo laikas iki 2027-08-28. Dokumento reverso pusėje yra dokumento numeris (duomenys neskelbtini), dokumentas išduotas 2017-08-28, kortelę išdavusi įstaiga Vilnius (22) (II tomas, b. l. 123-127).

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, valdymą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, valdymas, naudojimasis ir realizavimas yra veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016). BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, o jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog įgyja, valdo, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-185/2009, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016, 2K-99-628/2020 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014, 2K-110-1073/2020, 2K-174-511/2020, 2K-41-697/2021 ir kt.).

BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-421-139/2015, 2K-375-693/2016). Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-508/2013). BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti materialiųjų padarinių, tačiau padariniai kyla valdymo tvarkai, nustatančiai reikalavimus dokumentų apyvartai. Šios veikos objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-277-697/2015 ir kt.). Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-4-689/2019). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-942/2017, Nr. 2K-117-697/2017). BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia.

Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57/2014, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016, 2K-117-697/2017).

Pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas suklastojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius. Taigi, šioje normoje nurodyta nusikalstama veika gali pasireikšti trimis alternatyviais veiksmais: 1) suklastojant transporto priemonės identifikavimo numerį, t. y. visiškai ar iš dalies vietoj autentiško transporto priemonės identifikavimo numerio sukuriant netikrą transporto priemonės identifikavimo numerį; 2) neteisėtai sunaikinant transporto priemonės identifikavimo numerį, t. y. neteisėtai fiziškai likviduojant ar sugadinant transporto priemonės identifikavimo numerį taip, kad jis nebegali būti naudojamas transporto priemonei identifikuoti; 3) neteisėtai pakeičiant transporto priemonės identifikavimo numerį, t. y. neteisėtai, pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką, vietoj autentiško transporto priemonės identifikavimo numerio žymių įdedant kitokias žymes, kurios gali būti klaidinamai panašios į autentiškas transporto priemonių identifikavimo žymes. Pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tik už neteisėtus veiksmus (suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą), atliktus su transporto priemonės identifikavimo numeriu. BK 306¹ straipsnio sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas vien tik atlikus tokią veiką, o pasekmės nebūtinos, taip pat šios nusikalstamos veikos būdai bei motyvai veikos kvalifikavimui neturi reikšmės. ???Transporto priemonės identifikavimo numerio sąvoką, jam keliamus reikalavimus, jo žymėjimo vietą ir kt. detaliai apibūdina Europos Tarybos 1975 m. gruodžio 18 d. direktyva Nr. 76/114/EEB. Direktyvoje nurodoma, kad transporto priemonės identifikavimo numeris – tai nustatytas simbolių derinys, kurį kiekvienai transporto priemonei paskiria gamintojas. To numerio paskirtis – užtikrinti, kad kiekvieną transporto priemonę padedant gamintojui būtų galima aiškiai identifikuoti 30 metų ir kad tam tikslui nereikėtų naudoti jokių kitų duomenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-386/2008). Jokių kitų žymėjimų ar žymeklių sunaikinimas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 306¹ straipsnį neužtraukia.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Vadovaujantis BPK 20 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, t. y. M. K. 2023-12-21, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus m., iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įgijo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą – automobilį „Dodge Ram 1500 Laramie“, tikrasis VIN: (duomenys neskelbtini), su identifikaciniais numeriais (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad tas didelės – 27 613,24 Eur, vertės turtas gautas nusikalstamu būdu, ir šį didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, 2024 m. kovo mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, suklastojęs transporto priemonės identifikavimo numerius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), valdė tol, kol 2024 m. balandžio 10 d. 08.00 val., Palangos m. sav., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

M. K. nepripažino kaltės dėl jam inkriminuotos veikos dėl didelės vertės turto, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijimo ir valdymo. Apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad radęs skelbimą apie parduodamą automobilį, nuvyko į Vilnių jo apžiūrėti. Automobilio pardavėjas kalbėjo lietuviškai ir teigė, kad automobilis priklauso jam. Pardavėjo tapatybės jis netikrino. Tikrino duomenis apie automobilį, duomenys rodė, kad automobilis nėra vogtas, atitiko identifikacinius ir valstybinius numerius, todėl nesukėlė jam jokio įtarimo. Pardavėjas surašė pirkimo-pardavimo sutartį, jis kalbėjo lietuviškai, sutartyje nurodytas pardavėjas buvo užsienietis. Jis pasirašė sutartyje, kuri jam buvo įrodymas, kad nusipirko automobilį, ir su ja važinėjo. Sutartyje buvo nurodyta suma kronomis. Pardavėjas akcentavo, kad suma nurodyta kronomis, nes pasirašoma nelietuviška sutartis, dar nėra automobilio SDK kodo, o deklaruoti negalima, nes dokumentai dar negrįžę, todėl buvo pildoma užsienio kalba sutartis, kaip įprasta automobiliams iš užsienio. Už automobilį sumokėjo apie 35 000 eurų. Automobilis turėjo defektų, apie kuriuos pardavėjas telefonu jį informavo. Pardavėjas lietuviškai paaiškino, kad šiuo metu automobilio dokumentų nėra, nes jie dar neatėjo iš Švedijos. Jis suprato, kad tai yra normali verslo praktika – kartais automobiliai iš užsienio grįžta be dokumentų, kurie atsiunčiami vėliau. Laukė dokumentų kelias savaites, bet jų negavo. Iš pradžių dar skambino pardavėjui, su juo pavykdavo susisiekti, tačiau vėliau numeris tapo nebeegzistuojantis. To telefono numerio jis nebeturi, numeris buvo lietuviškas, bet jis jo neatsimena. Neišsisaugojo numerio, nes jo telefonas sugedo ir jis nebegalėjo juo naudotis. Nesulaukęs dokumentų, jis suprato, kad buvo apgautas. Supratęs, kad be dokumentų automobilis bus tinkamas tik „laužynui“, o ir ten be dokumentų jo nepriimtų, bijodamas prarasti pinigus, jis sugalvojo perdaryti identifikacinius numerius, kad galėtų automobilį parduoti ar panaudoti kitais būdais.

M. K. neneigė, kad transporto priemonę įsigijo neoficialiu sandoriu, neturėdamas visų reikiamų dokumentų – turėjo tik nelietuvišką pirkimo-pardavimo sutartį, kas neatitinka teisinių reikalavimų įgyjant transporto priemonę Lietuvoje. Jis negalėjo pateikti nei laikinos registracijos dokumentų, nei senų automobilio dokumentų, kurie būtų patvirtinę teisėtą transporto priemonės įsigijimą, transporto priemonė neturėjo savininko deklaravimo kodo (SDK), t. y. dar prieš įvežant transporto priemonę į Lietuvos teritoriją nebuvo kreiptasi į „Regitrą“ dėl įgijimo deklaravimo. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis, įsigydamas automobilį, nesilaikė įprastų teisėtų pirkimo procedūrų. Pats kaltinamasis nurodė, kad jis suprato, kad iš automobilio galės užsidirbti, kadangi automobilis buvo parduodamas už mažesnę nei rinkos kainą. Kaltinamasis pripažino, jog užsiima automobilių perpardavimu nuo 2022 metų, jo motina teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad M. K. „verčiasi automobiliais“, tai leidžia daryti išvadą, jog tai nebuvo vienkartinis veiksmas, tai yra tam tikrą laiką vykdoma veikla. Kadangi M. K. tam tikrą laiką vykdo veiklą, susijusią su transporto priemonių perpardavimu, jis per veiklos laikotarpį įgijo reikalingų žinių apie rinką, automobilių būklę, jų istoriją ir patikimumą. Tokio tipo veikla reikalauja gebėjimo įvertinti tiek transporto priemonės fizinę būklę, tiek ir jos teisėtą kilmę. Kaip pats M. K. nurodė teisiamojo posėdžio metu, jis tikrino automobilio valstybinį numerį ir identifikacinį numerį (VIN) specialioje svetainė, kurioje galima rasti visą informaciją apie automobilį – tai rodo, kad jis buvo susipažinęs su būtinybe atlikti išsamią automobilio patikrą ir suvokė galimą riziką, susijusią su vogto ar kitu nusikalstamu būdu gauto automobilio įsigijimu. Taigi ir mažesnė transporto priemonės pardavimo kaina M. K., kaip turinčiam specialų žinių, susijusių su transporto priemonių pirkimu ir pardavimu, turėjo būti akstinas numanyti galimas problemas dėl tikrojo automobilio savininko, nes jis turėjo pakankamai patirties įvertinti galimas rizikas ir reikalavimus.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 2022-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas (toliau – AGPRĮ), kuris numato, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 000 eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Bendra dalimis atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti 5 000 eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. M. K., kaip pats nurodė, pirkdamas automobilį, pardavėjui sumokėjo 35 000 Eur grynaisiais, kas gerokai viršija leistiną ribą. 35 000 eurų sumos atsiskaitymas grynaisiais pinigais rodo, kad M. K. bandė paslėpti turto kilmę, nes tokio dydžio atsiskaitymas kelia įtarimų apie sandorio teisėtumą. M. K., atlikdamas atsiskaitymą už automobilį grynaisiais pinigais, viršydamas įstatymo nustatytą ribą, ir turėdamas žinių apie turto pirkimą bei pardavimą, sąmoningai pasirinko šią neteisėtą atsiskaitymo formą siekdamas paslėpti turto kilmę, žinodamas, kad automobilis buvo gautas nusikalstamu būdu. M. K. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pardavėjui buvo pateikta 35 000 suma grynaisiais už automobilį, o tai tik įrodo, kad sandoris buvo fiktyvus ir M. K. tikslas buvo įgyti nusikalstamu būdu įgytą, vogtą transporto priemonę su suklastotais dokumentais.

Iš SIRENE Švedijos nacionalinio skyriaus buvo gautas pirminis pranešimas apie automobilio „DODGE RAM 1500 LARAMIE“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (baltos spalvos) vagystę. Buvo gauta informacija, kad automobilis buvo pavogtas laikotarpiu nuo 2023-12-05 20.00 val. iki 2023-12-06 06.00 val. adresu (duomenys neskelbtini). Jo savininkas nusikaltimo metu – V., M. G. (I tomas, b.l. 154-155). 2024-04-10 tarnybiniame pranešime ,,Dėl sulaikyto automobilio“ nurodyta, kad Kriminalinės žvalgybos skyrius disponuoja informacija, kad automobilio identifikaciniai numeriai gali būti klastoti (I tomas, b. l. 1-4). Dėl turimų duomenų, jog automobilio „Dodge Ram 1500“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos registracija) identifikaciniai numeriai gali būti suklastoti, 2024 m. balandžio 10 d., apie 8 val., Palangos pasienio užkardos pareigūnai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą kriminalinės žvalgybos informaciją sustabdė minėtą automobilį. Kaip matyti, M. K. neįsitiko pardavėjo tapatybe, nurodė teismui tik tiek, kad vyras kalbėjo lietuviškai, jam virš 40 metų, jo (pardavėjo) telefono numeris lietuviškas, to numerio jis neturi; kokia kalba surašyta pirkimo -pardavimo sutartis jis negalėjo žinoti, nes nesupranta nei švediškai, nei daniškai. Taigi, neturėdamas jokių įgyjamo automobilio nuosavybės dokumentų, neįsitikęs pardavėjo tapatybe, nemokėdamas švedų ir danų kalbos, jis sumokėjo pardavėjui 35 000 Eur už automobilį ir pasirašė pirkimo- pardavimo sutartį. Tokios automobilio įsigijimo aplinkybės patvirtina, kad M. K. suprato, kad automobilį jis įgyja žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu.

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. K., kuomet buvo sustabdytas, paaiškino, kad automobilį nusipirko Vilniuje, per skelbimų portalą ,,Autoplius“. Transporto priemonės registracijos liudijimo pardavėjas jam nepateikė ir pažadėjo atsiųsti vėliau. Automobilio pardavėjo kontaktų neišsisaugojo (I tomas, b. l. 40-46). Liudytojas A. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. K., kai buvo sustabdytas, automobilio registracijos liudijimo nepateikė, tik padavė rankraštinę automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Paklausus vairuotojo, kur automobilio registracijos liudijimas, jis paaiškino, kad dokumentai jam turi būti atsiųsti iš Švedijos (1 tomas, b.l. 51-54). Teisme liudytojai patvirtino šiuos parodymus. M. K., sustabdytas pareigūnų, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo – esminio dokumento, kuris patvirtina teisėtą nuosavybės teisę į automobilį. Vietoje oficialių dokumentų M. K. pateikė tik danų kalba ranka rašytą pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilių prekyboje įprasta sudaryti oficialias sutartis su aiškiai nurodytais pardavėjo duomenimis ir patvirtintais dokumentais. M. K. teigė, kad neišsisaugojo automobilio pardavėjo kontaktų, tačiau akivaizdu, kad, kuomet asmenys, įsigyja didelės vertės turtą, išsaugo ir pardavėjo duomenis tiek dėl garantijų, tiek dėl galimų problemų su transporto priemone. M. K. teigė, kad automobilį pirko per skelbimų portalą „Autoplius“, o apžiūrėjęs jį Vilniuje iš karto ir nusipirko, tačiau nepateikė nei jokių pardavėjo duomenų, nei kontaktų, nei oficialių dokumentų, kurie tai patvirtintų. Apgauti asmenys, siekdami susigrąžinti pinigus ar išspręsti problemas, deda visas pastangas rasti juos apgavusį žmogų. Įprastai, jeigu asmuo būtų iš tikrųjų teisėtai įsigijęs automobilį ir vėliau susidūręs su problemomis dėl jo dokumentų, bandytų susisiekti su pardavėju visomis įmanomomis priemonėmis – ieškotų jo kontaktų skelbimų portale „Autoplius“, socialiniuose tinkluose ar kituose skelbimų puslapiuose, kur galėjo būti patalpintas tas pats skelbimas. Jeigu telefono numeris nebuvo išsaugotas, jis vis tiek galėtų jį atkurti per mobiliojo ryšio operatoriaus išklotines, kuriose matytųsi visi paskutiniai skambučiai bei SMS žinutės. Jeigu telefonas buvo nepataisomai sugadintas ar prarastas, jis galėjo prisijungti prie savo „Google“ arba „Apple“ paskyros, kur dažnai išsaugomi kontaktai bei skambučių istorija. Taip pat privalėjo kreiptis į teisėsaugą su prašymu padėti nustatyti pardavėją, jeigu buvo apgautas, nes teisėtai įsigijęs automobilį asmuo turėtų suinteresuotumą išsiaiškinti situaciją. Tai, kad M. K. to nedarė, rodo, jog jis neturėjo jokio intereso ieškoti pardavėjo, nes jis žinojo tikrąją automobilio kilmę. M. K. sąmoningai slėpė realias aplinkybes, pateikdamas prieštaringus paaiškinimus apie automobilio įsigijimą, teigė, kad automobilio dokumentai bus atsiųsti vėliau, nors, pagal kaltinamojo versiją, tuo metu, kai VSAT pareigūnai jį sustabdė, jau žinojo, kad pardavėjas, jį apgavo ir jau buvo suklastojęs transporto priemonės identifikavimo numerius, t. y. M. K. nurodymu nenustatytas asmuo jau buvo perkalęs automobilio identifikavimo numerius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad M. K. pats pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nepaprašė pardavėjo tapatybės dokumento, nors pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyti Švedijos piliečio duomenys. Sudarytas didelės vertės sandoris, todėl įprasta praktika, kad pirkėjas įsitikina pardavėjo tapatybe. Kritiškai vertintini kaltinamojo parodymai, kad jis netikrino tapatybės pardavėjo, nors sutartyje nurodyta pardavėjo pavardė užsienietiška, gyvenamoji vieta taip pat užsienyje, o, kaip nurodė kaltinamasis, pardavėjas kalbėjo lietuviškai. Šios aplinkybės privalėjo kaltinamajam sukelti įtarimą dėl tikrųjų automobilio įsigijimo aplinkybių, ir manyti, kad pateikiami duomenys apie automobilį yra netikri. M. K. teigė, kad norėdamas įsitikinti, jog automobilis nėra vogtas, tikrino VIN numerius specialioje svetainėje, tačiau pardavėjo tapatybe nesidomėjo.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. K. pirko automobilį „Dodge Ram 1500 Laramie“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos registracija), kurio identifikavimo numeris pirkimo metu buvo (duomenys neskelbtini), ir pripažino, kad šį (duomenys neskelbtini) identifikavimo numerį pakeitė į kitą numerį (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad supratęs, kad be dokumentų automobilis bus tinkamas tik „laužynui“, o ir ten be dokumentų jo nepriimtų, ir, bijodamas prarasti pinigus, jis sugalvojo perdaryti identifikacinius numerius, kad galėtų automobilį parduoti ar panaudoti kitais būdais. Jis įsigijo identišką automobilį su dokumentais, ir šio automobilio VIN kodą jis vėliau iškaldino anksčiau įgytam automobiliui. Kaip matyti, M. K. suprato, jog be dokumentų automobilio negalės naudoti ar parduoti, todėl ėmėsi kitų neteisėtų veiksmų – ieškojo, kas galėtų pakeisti automobilio identifikacinius numerius. Akivaizdu, kad teisėto automobilio įsigijimo atveju VIN numerių keitimas yra nereikalingas – tokių veiksmų imamasi tik tais atvejais, kai siekiama nuslėpti tikrąją transporto priemonės kilmę. Faktas, kad M. K. aktyviai ieškojo būdo pakeisti identifikacinius numerius, rodo, kad jis žinojo, jog automobilis yra įgytas nusikalstamu būdu. Kaltinamasis nurodė, kad jis nesikreipė į policiją, kadangi automobilį būtų tekę atiduoti teisėsaugai, o tokiu atveju jis būtų likęs be automobilio ir be pinigų. Bijodamas prarasti pinigus, jis sugalvojo perkalti VIN numerį. Taigi, M. K., kaip pats nurodė, būdamas apgautas, negavęs automobilio dokumentų, nesikreipė į policiją, o įsigijo daužtą identišką automobilį su dokumentais ir atliko VIN numerių keitimą pirmiau įgytam automobiliui. VIN numerių keitimas dažniausiai naudojamas nusikalstamoms schemoms, kur vogti automobiliai „įteisinami“ su teisėto automobilio dokumentais. Jei M. K. būtų teisėtai įsigijęs automobilį, tačiau susidūręs su problemomis dėl dokumentų, būdamas apgautas, turėjo kreiptis į policiją, o ne pirkti kitą to paties modelio automobilį ir klastoti VIN numerius, ir tam reikalui išleisti dar 3500 Eur. Kaltinamasis automobilį valdė nuo 2023-12-21 iki 2024-04-10, tai yra, kol jis buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. M. K. suprato, kad jo įgytas automobilis yra gautas nusikalstamu būdu, nebandė išspręsti problemos teisėtais būdais, pavyzdžiui, kreipdamasis į teisėsaugą dėl apgaulės, bet aktyviai ieškojo būdų, kaip legalizuoti transporto priemonę, naudodamas nelegalius metodus. Tai, kad M. K. neperklijavo lipdukų, nėra nusikalstamos veikos paneigimas – tai tik rodo, jog jis nesugebėjo iki galo įgyvendinti savo sumanymo dėl nepakankamų žinių ar resursų. Akivaizdu, kad M. K. turėjo tikslą įteisinti žinomai nusikalstamu būdu įgytą automobilį, kadangi įsigijo kitą, daužtą transporto priemonę su dokumentais, ir pakeitė VIN numerius.

Taigi M. K. turimos gyvenimiškos ir darbinės patirties pakako suprasti apie padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Todėl darytina išvada, jog M. K. žinojo apie nusikalstamu būdu įgytą automobilį, taigi veikė tyčia. Byloje nustatyta, kad M. K. įgijo ir valdė didelės vertės turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu įgyto turto vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, ar kai šis turtas yra didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Baudžiamosiose bylose turto, kaip nusikaltimo dalyko, vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Šaltiniai, pagal kuriuos nustatoma turto vertė, gali būti skirtingi ir jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių (kasacinė nutartis Nr. 2K-103-788/2020). Klaipėdos teritorinės muitinės 2024-06-17 rašte Nr. (9.13 Mr)11DE-5045 ,,Dėl prekių vertės nustatymo“ užfiksuota, kad automobilio ,,Dodge Ram 1500 Laramie“, VIN: (duomenys neskelbtini), bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 27 613, 24 Eur (I tomas, b.l. 123-125), t. y. atitinka įstatymo leidėjo įtvirtintą didelės vertės turto požymį. Teismo vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės ir įrodymai, įvertinus kiekvieną jų atskirai ir jų visumą, laikytini pakankamais susiformuoti įsitikinimui, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.

Be to, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 21 d., M. K. akivaizdoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tyčia į danų kalba pirkimo-pardavimo sutartį „Užbaigtas sandoris“, sudarytą 2023-12-21, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. įrašė pardavėjo duomenis: „Y. A.“, adresas: „(duomenys neskelbtini)“, telefonas: „(duomenys neskelbtini)“, kaina: „450000-kr“. Taip nurodė, kad Švedijos pilietis Y. A. pardavė M. K. transporto priemonę „Dodge Ram 1500 Laramie“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), už 450 000 Švedijos kronų, po ko M. K. pasirašė kaip pirkėjas, tuo patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis ir suklastodamas tikrą dokumentą. Vėliau šį žinomai suklastotą dokumentą – danų kalba 2023-12-21 sutartį „Užbaigtas sandoris“ – laikė nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. balandžio 10 d. 8.00 val., tol, kol 2024 metų balandžio 10 d. 8.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai suklastotą dokumentą – 2023-12-21 sutartį „Užbaigtas sandoris“, sudarytą tarp Y. A. ir M. K., ją patikrinimo metu pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.

M. K. nepripažino kaltės dėl jam inkriminuotos veikos dėl tikro dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu. Apklaustas bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad ekspertas nustatė, kad sutarties tekstas rašytas ne jo ranka, tačiau jis sutartį pasirašė. Sutartyje viskas atitiko tikrovę, tačiau pripažįsta, kad padarė klaidą nepatikrinęs, ar asmuo, su kuriuo pasirašė sutartį, tikrai yra tas, kuriuo prisistatė.

Byloje nustatyta, kad sutartyje nurodytas pardavėjas Y. A. ir jo duomenys yra tikrovės neatitinkantys, byloje nėra jokių įrodymų, kad toks asmuo iš tiesų pardavė M. K. automobilį. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2024-05-22 rašte Nr. 38-S-5790 užfiksuota, jog automobilis buvo pavogtas laikotarpiu nuo 2023-12-05 20.00 val. iki 2023-12-06 06.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini). Jo savininkas nusikaltimo metu – V., M. G.. Pranešimas apie nusikaltimą 2023-12-06 buvo užregistruotas Švedijos policijoje, pranešimo Nr. 5000-K1532791-23. Dabartinis automobilio savininkas – draudimo kompanija (duomenys neskelbtini) reg.: (duomenys neskelbtini), Org nr: (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 154-155). Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2024-06-07 rašte Nr. 38-S-6469 užfiksuota, kad asmuo Y. A. ((duomenys neskelbtini)) egzistuoja ir gyvena nurodytu adresu, bet jo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Susisiekus su Y. A., jis informavo, kad nepardavė automobilio jokiam Lietuvos piliečiui ir niekada nėra buvęs Lietuvoje. Tikėtina, kad pateikta pirkimo-pardavimo sutartis yra klastotė. Informuoja, kad pagal PRUM DB, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo išduoti Švedijoje automobiliui „DODGE RAM 1500“, VIN: (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 161-162). Kaip matyti, sutartyje nurodytas pardavėjas Y. A. pripažino, kad niekada nėra pardavęs automobilio Lietuvos piliečiui ir niekada nėra buvęs Lietuvoje. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas telefono numeris neatitinka tikrojo Y. A. telefono numerio, kas patvirtina, kad šis asmuo nebuvo tikrasis pardavėjas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad M. K. iš tiesų bendravo su šiuo asmeniu. Kaip pripažino pats kaltinamasis, jis matė, kad sutartyje įrašytas Švedijos pilietis, pardavėjo patvirtinti savo tapatybę neprašė, neįsitikino, ar jis švedas, ar lietuvis. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilio savininkas nusikaltimo metu buvo M. G. V., o ne Y. A., kaip nurodyta sutartyje. Automobilis buvo pavogtas 2023-12-05 naktį Švedijoje ir apie vagystę jau 2023-12-06 buvo pranešta Švedijos policijai. Dabartinis teisėtas savininkas – draudimo kompanija (duomenys neskelbtini), o ne fizinis asmuo. Iš to matyti, kad Y. A. niekada negalėjo teisėtai parduoti šio automobilio, o pati sutartis yra fiktyvi. Nuo 2023-12-21 iki 2024-04-10 M. K. laikė šią sutartį, nors žinojo, kad negalima įregistruoti automobilio Lietuvoje. 2024-04-10, kai jį sustabdė muitinės pareigūnai, jis pateikė šią suklastotą sutartį kaip teisėtą dokumentą, nors pagal kaltinamojo versiją tuo metu jis jau žinojo, kad automobilio dokumentų jis negaus. M. K. nepateikė jokių dokumentų, įrodančių teisėtą transporto priemonės įsigijimą. M. K. nenurodė tikrojo pardavėjo, neįsitikino jo tapatybe, jis nepateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nei teismui pardavėjo kontaktų. Jei M. K. būtų įsigijęs automobilį nežinodamas, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu, supratęs problemą jis būtų kreipęsis į teisėsaugą, tačiau jis naudojosi suklastotu dokumentu, siekdamas išvengti teisinių pasekmių, sugalvojo perkalti automobilio identifikavimo numerius. M. K. teiginys, kad jis nežinojo, jog pardavėjas nėra tikrasis savininkas ir jis tik pasirašė dokumentą, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pirkdamas brangų automobilį iš pardavėjo, jis nepaprašė jokių pardavėjo tapatybę patvirtinančių dokumentų, nepatikrino automobilio kilmės ir nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi būtinų atsargumo priemonių. Priešingai, pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašytas neegzistuojantis sandoris tarp jo ir asmens, kuris realiai automobilio niekada nepardavė, jis savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir taip suklastojo tikrą dokumentą. Be to, jis ne tik laikė šį dokumentą, bet ir vėliau jį panaudojo kaip teisėtą nuosavybės įrodymą, pateikdamas pasienio tarnybos pareigūnams. Tai rodo, kad jis sąmoningai veikė siekdamas įteisinti nusikalstamu būdu įgytą transporto priemonę, todėl jo aiškinimas apie nežinojimą yra nepagrįstas ir vertintinas kaip mėginimas išvengti atsakomybės. Kaip minėta, M. K. neįsitiko pardavėjo tapatybe, nurodė tik tiek, kad vyras kalbėjo lietuviškai, jam virš 40 metų, jo (pardavėjo) telefono numeris lietuviškas, to numerio jis neturi; kokia kalba surašyta pirkimo -pardavimo sutartis jis negalėjo žinoti, nes nesupranta nei švediškai, nei daniškai. Tokios aplinkybės patvirtina, kad M. K., pasirašydamas sutartyje suprato, kad klastoja tikrą dokumentą.

Taigi, sutartyje įrašyti melagingi duomenys, kurių tikslas buvo nuslėpti tikrąją automobilio kilmę, dokumento naudojimas, jo pateikimas pasienio tarnybos pareigūnams, Švedijos policijos ir Lietuvos Kriminalinės policijos biuro informacija dėl pirkimo-pardavimo sutarties melagingumo, rodo, kad M. K. tyčia suklastojo tikrą dokumentą ir juo disponavo, o jo parodymai prieštarauja objektyviems byloje esantiems įrodymams. M. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Be to, teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 306¹straipsnio 1 dalyje, t. y. M. K. 2024 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, Kretingoje, (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje, nenustatytam asmeniui davė nurodymą suklastoti valdomo automobilio „Dodge Ram 1500 Laramie“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos registracija) identifikavimo numerius, atitinkamai juos perkalant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Nenustatytas asmuo M. K. nurodymą įvykdė ir suklastojo nurodytos transporto priemonės identifikavimo numerius, juos atitinkamai perkaldamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

M. K. pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos veikos dėl transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimo. Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad keitė VIN numerius, kurie buvo pirkimo-pardavimo sutartyje, į tuos, kurie buvo ant kito, tam tikslui įsigyto, automobilio. Numerį, kurio paskutiniai skaičiai 968, pakeitė į numerį, kurio paskutiniai skaičiai 025. Taip pasielgė, nes negavo automobilio dokumentų. Jis įsigijo identišką sudaužytą automobilį su dokumentais, ir jo VIN kodą jis vėliau iškaldino. Šį automobilį pirko oficialiai savo vardu ir yra pateikęs kvitus, mokėjo apie 3000 eurų. Tada internete ieškojo, kas galėtų perkelti VIN numerį automobilio. Asmens, kuris perkėlė numerį, jis nežino – nei vardo, nei pavardės. „Telegram“ programėlėje, kur vyksta autodalių prekyba ir yra daugybė narių, jis pateikė užklausą, ar kas nors galėtų perkelti VIN numerį. Atsirado žmogus, kuris sutiko tai padaryti, atvyko ir atliko darbą. Tai buvo padaryta jų darbovietėje, (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Už paslaugą jis sumokėjo 500 eurų. Numeris buvo perkaltas. Jis nesuprato, kad reikia ne tik perkalti metalinį VIN kodą, bet ir atkurti įvairius lipdukus.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir 2024-08-29 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakymas, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. kovo 8 d. M. K., pagal kasos pajamų orderį, serija GEO Nr. 24-03, įsigijo iš įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už 3025 Eur daužtą automobilį „RAM1500 Laram“, be variklio, be salono, be greičio dėžės, 2019 m. VIN: (duomenys neskelbtini) (II tomas, b. l. 15-16). Taip pat patvirtina ir 2024-05-20 specialisto išvada Nr. IBPS-V-1380210-24, kurioje užfiksuota, kad automobilio „RAM 1500 LARAMIE“ identifikavimo numeris yra pakeistas. Tikrasis automobilio identifikavimo numeris yra (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 130-133). Iš šių duomenų matyti, kad M. K. sąmoningai įsigijo daužtą automobilį „RAM 1500 Laramie“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio VIN numeris buvo (duomenys neskelbtini), o vėliau suklastojo kito, žinomai nusikalstamu būdu įgyto automobilio, VIN numerį. Tai patvirtina, kad M. K. veiksmai nebuvo atsitiktiniai – jis siekė įteisinti žinomai nusikalstamu būdu įgytą transporto priemonę ir sukurti teisėtos kilmės įspūdį. Ši M. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį.

Be to, teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, t. y. M. K. 2017 m., tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytam asmeniui perdavė priemones netikram dokumentui pagaminti – savo nuotrauką, netikrus anketinius duomenis, žinodamas, kad šios priemonės bus panaudotos netikrai Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelei pagaminti. Tais pačiais metais, iš nenustatyto asmens gavus netikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu, šią žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę laikė adresu (duomenys neskelbtini), tol, kol 2024-04-10, laikotarpiu nuo 13.54 val. iki 14.10 val., kratos metu ją rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

M. K. pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos veikos dėl žinomai netikros asmens tapatybės kortelės laikymo. Apklaustas bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad jo pravardė jaunystėje buvo T.. Juokaudamas internetu nusiuntė savo nuotrauką, kad pagamintų ID kortelę. Ji realiai neatrodė labai tikroviška, o jis buvo pamiršęs apie jos egzistavimą. Tas įvykis įvyko maždaug 2017 metais. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę patvirtina 2024-04-10 kratos protokolo duomenys, 2024-05-02 specialisto išvada Nr. 109KTS-42, iš kurios matyti, kad asmens tapatybės kortelė, išduota T. T. vardu, yra netikra, taip pat apžiūros protokolų duomenys, liudytojų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu bei kita rašytinė bylos medžiaga. Ši kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis M. K. pripažino savo kaltę tik dėl dviejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų – pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, jis neigė kaltę dėl kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarytos veikos sudaro realią nusikaltimų sutaptį. Atsižvelgiant į tai, kad nėra visų BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų visumos, todėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą M. K. taikyti nėra pagrindo.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 306¹ straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi. Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. K. prisipažino padaręs dvi nusikalstamas veikas (BK 306¹ straipsnio 1 dalis ir 300 straipsnio 2 dalis), davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl nusikalstamų veikų pasekmių ir kritiškai vertina savo elgesį. Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus ir du apysunkius nusikaltimus, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą. Anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (III tomas, b. l. 96-102), dirba, turi šeimą. MB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje M. K. charakterizuojamas kaip atsakingas, kruopštus, pareigingas darbuotojas (IV tomas, b. l. 32). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už visas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmes, be intensyvios priežiūros, jų dydžius parenkant, didesnius nei sankcijoje numatytas minimalus šios bausmės dydis, bei įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Toks bausmių dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei kaltinamojo asmenybę yra realus ir užtikrina socialinę bausmių paskirtį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, pridėtinos dalys bausmių, paskirtų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarymo būdą ir kaltės formą pridedama po 3 mėnesius laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-04-10 08.00 val. iki 18.49 val. (III tomas, b. l. 151-155,156-158), t. y. viena diena, kuri prilyginama trims laisvės apribojimo dienoms.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvertinus bylos aplinkybes, susijusias su kaltinamojo asmenybe bei jo padarytomis veikomis, įvertinęs tai, kad kaltinamasis dirba, teismas mano, kad pakankamą turtinio pobūdžio poveikį kaltinamajam padarys 15 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo nuomone, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nesuvaržys kaltinamojo akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, M. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL dydžio, t. y. 750 Eur, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Kiti klausimai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. automobilio „Dodge Ram“ multimedija, serijos Nr.T00AM2941W5233, 1 vnt. (I tomas, b. l. 77-79, 80), saugoma VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos Klaipėdos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina M. K.;

2. valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), 2 vnt. (I tomas, b. l. 81-83, 84), saugomi VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos Klaipėdos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

3. 2023-12-21 Pirkimo pardavimo sutartis ,,Užbaigtas sandoris“, saugoma baudžiamosios bylos 3-jame tome, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje;

4. netikra Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma VSAT prie LR VRM Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriuje (II tomas, b. l. 119-120), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina VSAT prie LR VRM Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriuje mokymo tikslams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306¹ straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį, pridėti dalis bausmių, paskirtų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, ir M. K. paskirti subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-04-10 08.00 val. iki 18.49 val., t. y. vieną dieną, kuri prilyginama trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio, t. y. 750 Eur, įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Automobilio „Dodge Ram“ multimediją, serijos Nr.T00AM2941W5233, 1 vnt. (I tomas, b. l. 77-79, 80), saugomą VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos Klaipėdos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. K..

2. valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), 2 vnt., saugomus VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos Klaipėdos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

3. 2023-12-21 Pirkimo pardavimo sutartį ,,Užbaigtas sandoris“, saugomą baudžiamosios bylos 3-jame tome, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

4. Netikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą VSAT prie LR VRM Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti VSAT prie LR VRM Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriuje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.