- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-2374-562/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02942-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- V. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovės V. M. priešieškinį ieškovui P. M. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo P. M. kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Unipresta“, akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. M. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. M. (toliau – atsakovė), kurį vėliau patikslinęs prašė 1) (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką tarp ieškovo ir atsakovės nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nenustatyti termino susitaikymui; 3) nepriteisti išlaikymo nei ieškovui, nei atsakovei; 4) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę M., atsakovei – jos nuožiūra; 5) santuokos metu ieškovo vardu įgytą transporto priemonę savos gamybos priekabą (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (vidutinė rinkos vertė – 300 Eur) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovui; 6) santuokos metu atsakovės vardu įgytą transporto priemonę automobilį NISSAN ALMERA TINO (įdentifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (vidutinė rinkos vertė – 1 100 Eur) asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovei; 7) santuokos metu atsakovės vardu pagal 1996 m. rugpjūčio 14 d. gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymą Nr. 19 įgytą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (toliau – Butas) priteisti ieškovui, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovei 16 000 Eur kompensaciją; 8) santuokos metu atsakovo vardu įgytas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A.“ 300 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurių vertė yra 746 Eur, asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovui; 9) visus įsipareigojimus, kaip ir turtinius reikalavimus, atsiradusius iš 2018 m. liepos 2 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 2018/07-1 tarp atsakovės ir UAB „Unipresta“, palikti vykdyti atsakovei ir ieškovui; 10) visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) pagal kredito gavėjo ieškovo su AB „Mokilizingas“ sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. VGL80806NSPA, po santuokos nutraukimo palikti vykdyti kredito gavėjui ieškovui; 11) visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) pagal kredito gavėjo ieškovo su AB „Mokilizingas“ sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. VJS90822TRPA po santuokos nutraukimo palikti vykdyti kredito gavėjui ieškovui.
2. Ieškinyje nurodė, kad santuokos pradžioje su atsakove sutarė, tačiau ilgainiui jų požiūriai į šeimą, materialines ir dvasines vertybes bei tikslai išsiskyrė, vis labiau ryškėjo skirtumai ir sutuoktinių nesuderinamumas, daugėjo nesutarimų šeimoje. Teigė, kad su atsakove neberado bendros kalbos, išblėso jausmai, noras būti kartu ir kurti bendrą ateitį. Šiuo metu su atsakove bendro ūkio neveda. Kadangi faktiškai sutuoktinių bendras gyvenimas jau yra nutrūkęs, nebėra galimybių rasti bendro intereso ir suvienodinti charakterio skirtumus, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Atsižvelgęs į tai, teigė, kad abu su atsakove pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas dėl savitarpio pagarbos, moralinės paramos, todėl šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
3. Ieškinyje pažymėjo, kad atsakovei ne kartą siūlė nutraukti santuoką taikiai, tačiau ji, ieškovo teigimu, nesutiko.
4. Ieškovas papildomai nurodė, kad jo gaunamos mėnesinės pajamos yra apie 800 Eur. Ieškovo žiniomis, atsakovė kreipimosi į teismą su ieškiniu metu dirbo, tačiau tikslios informacijos nurodyti ieškovas negalėjo. Ieškovas patvirtino, jog išlaikymo nereikalauja.
5. Ieškovas ieškinyje paaiškino, kad turto padalijimas šalims natūra labiausiai atitiktų kiekvieno sutuoktinio interesus, kadangi nei vienam iš sutuoktinių nebūtų nepagrįstai uždėta finansinė kompensacijos mokėjimo našta. Ieškovas nurodė, kad, pasikeitus jo situacijai, jis supranta, jog atsakovei sumokėti kompensaciją tuo atveju, jei teismas nuspręstų turtą šalims dalinti ne natūrą, jokių realių galimybių neturėtų, todėl jis nesugebėtų įvykdyti tokio teismo sprendimo. Nurodė, kad santuokos metu įgytas šis turtas: 1) ieškovo vardu savos gamybos priekaba (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (vidutinė rinkos vertė – 300 Eur); 2) atsakovės vardu keleivinis automobilis NISSAN ALMERA TINO (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (vidutinė rinkos vertė – 1 100 Eur); 3) atsakovės vardu pagal 1996 m. rugpjūčio 14 d. gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymą Nr. 19 butas, unikalus Nr. 4199-(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (vidutinė rinkos vertė – 35 000 Eur); ir 4) ieškovo vardu UAB „AUTOREMA“ 300 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurių kreipimosi į teismą metu vertė buvo 746 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo nurodoma aplinkybė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neatitinka tikrovės. Ieškovas nėra nurodęs, kaip pasireiškė atsakovės kaltė. Ieškovas dėstė tik šablonines frazes, siekdamas pateisinti save, nes iš tiesų santuoka iširo dėl jo kaltės. Iš pradžių santuoka buvo paremta gražiais tarpusavio santykiais, jų puoselėjimu, tačiau vėliau ieškovas ėmė keistis. Labiausiai gąsdino jo agresija ir grubus elgesys, net atsakovės sūnaus iš pirmos santuokos atžvilgiu, ieškovas nuolat šaipydavosi iš atsakovės religijos. Teigė, jog yra buvę atvejų, kuomet ieškovas atsakovės ir jos nepilnamečio sūnaus iš pirmos santuokos atžvilgiu vartodavo ir fizinį smurtą, ypač tuomet, kai grįždavo namo pasigėręs. Atsakovė nurodė, kad stengdavosi ieškovui nusileisti, neprieštarauti, tyliai iškęsti patyčias, kad dar labiau jo nesupykdytų, o kai ieškovas grįždavo neblaivus, stengdavosi su juo nebūti vienoje patalpoje.
7. Atsakovė atsiliepime papildomai pažymėjo, jog ieškovo netinkamą elgesį jos atžvilgiu slėpė ir nuo aplinkinių, nes vis dar tikėjosi, kad ieškovas atsigaus, įtarinėjo, kad jis pasikeitė dėl kokių nors problemų darbe, kurios išsispręs ir ieškovo bei atsakovės bendras gyvenimas susitvarkys. Tačiau padėtis tik blogėjo, ieškovo psichologinis smurtas dažnėjo, dėl ko atsakovė išgyveno didžiules dvasines kančias. Teigė, kad ieškovą tenkino tik besąlygiškas atsakovės paklusnumas.
8. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovo požiūris į ją, kaip į sutuoktinę ir į moterį, pasikeitė būtent tada, kai sušlubavo jos sveikata. Ši aplinkybė ir lėmė jo apsisprendimą atsakovę palikti ir nutraukti mūsų santuoką. Atsakovei nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nustatytas dalinis darbingumas – 35 procentai.
9. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovo nurodytos bendro turto vertės yra netikslios. Nurodė, kad 1) atsakovės vardu pagal 1996 m. rugpjūčio 14 d. gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymą Nr. 19 įgyto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., vidutinė rinkos vertė yra 35 200 Eur; 2) atsakovės vardu įgyto keleivinio automobilio NISSAN ALMERA (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė yra 300 Eur; 3) savos gamybos priekabos – 370 Eur; 4) UAB „A.“ akcijų – 8 688 Eur. Be to, ieškovas neįtraukė į dalintino turto balansą santaupų, sukauptų ieškovo vardu atidarytose banko sąskaitose. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad neprieštarauja buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., padalinimui natūra, kaip nurodęs ieškovas. Nurodė, kad nėra ginčo dėl transporto priemonių ir UAB „A.“ akcijų padalinimo. Nesutiko tik su ieškovo nurodytomis vertėmis. Pažymėjo, kad ieškovui atitenkančių transporto priemonių ir bendrovės akcijų vertė iš viso yra 9 058 Eur, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 4 379 Eur kompensacija už mažesnę turto dalį. Be to, ieškovas santuokos metu pardavė automobilį BMW 530D (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė yra 1 500 Eur, todėl atsakovei priteistina 750 Eur kompensacija. Teigė, kad atsakovei reikalingas 150 Eur per mėnesį išlaikymas iš ieškovo dėl atsakovės sveikatos būklės ir sumažėjusio darbingumo.
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Mokilizingas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja ieškinyje numatytoms sąlygoms, susijusioms su ieškovo įsipareigojimų vykdymu po santuokos nutraukimo.
Šalies argumentai
11. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, prašydama šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti atsakovei pavardę „M.“, o ieškovui pavardę „M.“, po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise palikti ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., kurio rinkos kaina pagal šalių užsakytą išvadą yra 32 000 Eur, automobilį Nissan Almera (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė yra 300 Eur, o ieškovui asmeninės nuosavybės teise palikti ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė yra 370 Eur, UAB „A.“ 300 vienetų vardinių paprastųjų akcijų, kurių vertė iš viso yra 8 688 Eur; atsakovei už mažesnę tenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį iš ieškovo priteisti 4 379 Eur kompensaciją, už automobilį BMW 530D (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo priteisti 750 Eur kompensaciją, įsipareigojimus pagal ieškovo su BIGBANK AS filialu sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-19009308 po santuokos nutraukimo palikti vykdyti asmeniškai ieškovui, o įsipareigojimus pagal atsakovės su AB „Swedbank“ sudarytą 2011 m. gruodžio 14 d. asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 11-061054-CL po santuokos nutraukimo palikti vykdyti asmeniškai atsakovei; priteisti š ieškovo atsakovei nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki gyvos galvos išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį, sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Aplinkybės, nurodytos priešieškinyje, yra analogiškos nurodytoms atsiliepime į ieškinį.
Atsiliepimas
12. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį tenkinti iš dalies. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimą pripažinti, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, todėl, ieškovo nuomone, santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas nesutiko su reikalavimu atsakovei nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki gyvos galvos priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį, sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog atsakovė buto išlaikymui išleidžia 44 Eur, vaistams 20 Eur, degalams apie 20 Eur, todėl būtinosios išlaidos iš viso sudaro vidutiniškai 85 Eur. Atsakovės gaunamas pajamas sudaro socialinė išmoka, tačiau atsakovė turi pakankamą darbo stažą ir jai iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip 5 metai, todėl galėtų pasinaudoti teise gauti išankstinę senatvės pensiją, kuri būtų didesnė už gaunamą socialinę išmoką. Be to, jos nedarbingumas nėra absoliutus, yra užauginusi tris vaikus, kurie turi įstatyminę pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus. Ieškovas vertino, jog, teismui sprendžiant, kad išlaikymas priteistinas, jis turėtų būti priteisiamas iki atsakovei bus paskirta senatvės pensija, o ne iki gyvos galvos, ir ne didesnė nei 50 Eur suma, mokama periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį.
13. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas patikslino savo reikalavimą ir prašė teismo padalinti tarp šalių lygiomis dalimis santuokoje įgytą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., priteisiant šį nekilnojamąjį turtą, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovei 16 000 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovei sudėtinga užlipti į penktą aukštą, todėl jai toks butas yra neparankus. Taip pat prašė padalinti tarp šalių lygiomis dalimis UAB „A.“ 300 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Nesutiko su automobilio Nissan Almera nurodyta verte, kadangi pigiausias tokios markės ir modelio automobilis skelbimų portale autolius.lt kainuoja 550 Eur. Atsakovei priteistina kompensacija už automobilį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra 250 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-88-647/2021 ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – ieškovo ir atsakovės santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę „M.“, o atsakovei pavardę „M.“; santuokos metu atsakovės vardu įgytą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., po santuokos nutraukimo padalino lygiomis dalimis: ½ dalį buto asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovei ir ½ dalį buto asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovui; santuokos metu ieškovo vardu įgytas UAB „A.“ 300 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų padalino šalims lygiomis dalimis, priteisdamas atsakovei 150 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, ir priteisdamas ieškovui 150 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų; santuokos metu ieškovo vardu įgytą savos gamybos transporto priemonę priekabą (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo paliko asmenine ieškovo nuosavybe, ieškovą įpareigodamas sumokėti atsakovei 250 Eur kompensaciją už kainų skirtumus; sutartinius įsipareigojimus pagal kredito gavėjo ieškovo su BIGBANK AS filialu sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. CL- LTC-19009308 po santuokos nutraukimo paliko vykdyti kredito gavėjui ieškovui, o įsipareigojimus ir turtinius reikalavimus, kylančius iš 2018 m. liepos 2 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 2018/07-1 tarp atsakovės ir UAB „Unipresta“, ir atsakovės asmeninius kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal 2011 m. gruodžio 14 d. asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 11-061054-CL paliko vykdyti atsakovei; atsakovei iš ieškovo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisė 50 Eur dydžio periodinį mėnesinį išlaikymą; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
15. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių nurodytas aplinkybes, kad sutuoktiniai jau seniai negyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio, virš dešimties metų nepalaiko tarpusavio santykių, kad šalių pateikti teiginiai dėl kitos šalies kaltės neparemti nei dokumentais, nei liudytojų parodymais, į aplinkybę, kad šalys taikytis nemato jokių galimybių, sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog šalių sudaryta santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
16. Spręsdamas dėl santuokos metu atsakovės vardu įgyto buto padalinimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių išreikštą valią bei pažymėjo, jog už 16 000 Eur kompensaciją atskirą gyvenamąjį plotą įsigyti yra nerealu. Skundžiamame sprendime, pasisakydamas dėl UAB „A.“ 300 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų padalinimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių pozicijas bei pažymėjo, kad yra siekis išvengti šalių nelygybės. Atsižvelgęs į atsakovės į bylą pateiktą automobilio NISSAN ALMERA TINO (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtinančią, kad automobilis buvo parduotas už 250 Eur, automobilio priteisimo klausimo pirmosios instancijos teismas nesprendė. Santuokos metu ieškovo asmenine nuosavybe įgytos savos gamybos priekabos priteisimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė, atsižvelgęs taip pat į šalių išreikštą valią. Analogiškais motyvais remdamasis, pirmosios instancijos teismas išsprendė ir šalių turtinių įsipareigojimų priskyrimo klausimus.
17. Kadangi nuo 2018 m. vasario 21 d. atsakovei yra nustatytas 35 procentų darbingumas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jai yra reikalingas išlaikymas. Nustatydamas reikalingo išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovės, ieškovo išdėstytais argumentais ir paskaičiavimais, atsižvelgė į aplinkybę, kad pats ieškovas, nors ir yra darbingas, yra pensinio amžiaus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą dalyje dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalinimo būdo ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinį tenkinti ir padalinti tarp šalių lygiomis dalimis santuokoje įgytą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., priteisiant jį natūra ieškovui, ir įpareigojant ieškovą išmokėti atsakovei 16 000 Eur piniginę kompensaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Buto priteisimo klausimą, nenurodė jokių motyvų, kodėl jis nėra priteisiamas ieškovui.
18.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad už 16 000 Eur įsigyti atskirą gyvenamąjį plotą yra nerealu, nepagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis. Ši sprendimo dalis yra neteisėta ir nemotyvuota. Šalys iki santuokos nutraukimo valdė būtent tokios vertės turtą, kurio vertė buvo nustatyta. Akivaizdu, jog už tokią pinigų sumą neįmanoma nekilnojamąjį turtą įsigyti Vilniaus miesto centre, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, įmanoma įsigyti turtą kaimiškoje teritorijoje arba įgyti analogišką turtą – t. y. kambarį bute su kitais bendraturčiais.
18.3. Šalims priklausantį Butą sudaro 2 kambariai, virtuvė bei sanitarinis mazgas (tualetas, vonia). Akivaizdu, kad, techniškai atidalinti Butą į du atskirus turtinius vienetus, neįmanoma, kad kiekviena iš šalių galėtų savo dalimi naudotis atskirai. Ieškovas, prašydamas priteisti jam visą Butą, išmokant atsakovei kompensaciją pinigais, rašytiniais įrodymais įrodė, kad turi finansinę galimybę tokį teismo sprendimą įvykdyti. Taigi, ieškovas byloje įrodė, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalinimo natūra principo ir nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, taip pat ir aplinkybę, kad ieškovas gali buvusiai sutuoktinei kompensuoti jos turimą turtinę dalį.
Atsiliepimas
19. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimo klausimus, ir pagrįstai Butą padalino natūra, kiekvienam sutuoktiniui po santuokos nutraukimo priteisdamas po ½ dalį Buto.
19.2. Abi šalys gyvena Bute, kuris yra vienintelė jų gyvenamoji vieta. Butas yra dviejų kambarių ir šalys jau keletą pastarųjų metų naudojasi atskirais kambariais, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad Butas yra nedalus. Tai, kad dviejų kambarių butas laikytinas daliu, pripažįstama ir teismų praktikoje. Be to, nėra jokių duomenų, kad šalys negalėtų bendrai naudotis padalijamu turtu ar sulygti dėl naudojimosi juo tvarkos, taip pat nėra duomenų, jog ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški.
19.3. Butas atsakovei yra gyvybiškai svarbus, kadangi ji dėl savo sveikatos būklės neuždirba pakankamai pajamų, patiria išlaidų, susijusių su gydimu ir vaistų įsigijimu.
19.4. Ieškovo reikalavimas priteisi jam Butą, išmokant atsakovei kompensaciją, yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Ieškovui žinoma, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki, jai priteistas net išlaikymas, jokių pajamų, išskyrus socialinę išmoką, negauna.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
21. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
22. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) d. sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra duomenų, jog šalys augina nepilnamečius vaikus.
23. Byloje taip pat nustatyta, jog, šalims gyvenant santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas šis turtas:
23.1. Butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj.).
23.2. Automobilis Nissan Almera (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)).
23.3. Savos gamybos priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
23.4. UAB „A.“ 300 vienetų vardinių paprastųjų akcijų.
23.5. Automobilis BMW 530D (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)) – santuokos metu parduotas, prieš ieškovui kreipiantis į teismą su ieškiniu.
24. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Buto priteisimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas Butą padalino lygiomis dalimis: ½ dalį buto asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovei ir ½ dalį buto asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovui.
25. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimo nurodytoje dalyje ir pirmosios instancijos teismo motyvais, apeliaciniame skunde iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, spręsdamas Buto priteisimo klausimą. Be to, ieškovas teigia, kad išvada, jog už 16 000 Eur įsigyti atskirą gyvenamąjį plotą yra neįmanoma, nepagrįsta įrodymais, todėl ši pirmosios instancijos teismo išvada yra neteisėta ir nemotyvuota. Vertina, jog už 16 000 Eur neįmanoma nekilnojamąjį turtą įsigyti Vilniaus miesto centre, tačiau įmanoma įsigyti turtą kaimiškoje teritorijoje arba įgyti analogišką turtą – t. y. kambarį bute su kitais bendraturčiais. Ieškovas apeliaciniame skunde papildomai nurodo, kad techniškai atidalinti Butą į du atskirus turtinius vienetus, neįmanoma, kad kiekviena iš šalių galėtų savo dalimi naudotis atskirai. Ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teisme įrodė, kad turi finansinę galimybę tokį teismo sprendimą įvykdyti, jeigu jam būtų priteistas Butas natūra, ir jeigu jis būtų įpareigotas atsakovei sumokėti kompensaciją. Ieškovo vertinimu, jis įrodė, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalinimo natūra principo ir nebus pažeidžiamas proporcingumo principas.
26. Atsakovė, nesutikdama su apeliaciniu skundu ir jame pateiktais atsakovo argumentais, atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimo klausimus, ir pagrįstai Butą padalino natūra, kiekvienam sutuoktiniui po santuokos nutraukimo priteisdamas po ½ dalį Buto. Pažymi, jog abi šalys gyvena Bute, kuris yra vienintelė jų gyvenamoji vieta. Butas yra dviejų kambarių ir šalys jau keletą pastarųjų metų naudojasi atskirais kambariais, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad Butas yra nedalus.
Dėl Buto padalinimo lygiomis dalimis ir priteisimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise.
27. Santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.118, 3.127 straipsniai).
28. Ieškovas, sprendžiant Buto priteisimo klausimą, prašo priteisti Butą natūra, atitinkamai ieškovei – piniginę kompensaciją. Atsakovė teigia, kad Butas padalintas natūra pagrįstai, vadovaujantis lygių dalių principu, todėl prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
29. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, atitinkamai 2 dalyje – nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Kriterijai, kuriais remdamasis teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, yra nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės (CK 3.123 straipsnis). Nurodyti kriterijai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011; 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
30. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
31. Byloje nustatyta, kad Butas yra 48,52 kv. m bendro ploto, jį sudaro du izoliuoti kambariai, atitinkamai su bendro naudojimo patalpomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Butas gali būti priteisiamas šalims lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pagal Buto patalpų eksploataciją racionalus naudojimosi tvarkos nustatymas yra galimas užtikrinant kiekvienam iš sutuoktinių lygiavertę gyvenamojo ploto dalį, likusioje dalyje – paliekant teisę bendrai naudotis atitinkamomis patalpomis. Kadangi šalys neprašė nustatyti naudojimosi tvarkos, jos turi teisę susitarti arba atskirai nustatyti naudojimosi Butu tvarką, be kita ko, atsidalyti priklausančias nuosavybės dalis (natūra arba pinigine kompensacija), o nesant sutarimo kreiptis į teismą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo arba atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės. Ieškovo nenoras gyventi jam ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame Bute, neįpareigoja teismo jį natūra priskirti tik vienam iš jų, o kitam priteisti piniginę kompensaciją.
32. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jo ir atsakovės santykiai yra ypatingai konfliktiški, dėl ko jie kartu negalėtų gyventi Bute. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar atsakovė, kuriai už Buto priteisimą ieškovui natūra būtų priteista piniginė kompensacija, tenkinus ieškovo reikalavimą, už gautą kompensaciją galėtų įsigyti kitą panašų butą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovė už priteistą piniginę kompensaciją galėtų įsigyti gyvenamąją patalpą, analogišką Butui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už 16 000 Eur piniginę kompensaciją atsakovei būtų neįmanoma įsigyti atskirą gyvenamąjį plotą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei yra nustatytas 35 procentų dydžio darbingumas. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti 2018 m. rugsėjo 5 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota Darbingumo lygio pažyma Nr. DL-1 3065.20. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovės pajamas tesiekia 374,42 Eur socialinė išmoka. Be to, byloje jau nustatytas išlaikymo reikalingumas atsakovei, pirmosios instancijos teismas priteisė 50 Eur išlaikymą atsakovei, mokamą periodinėmis mėnesinėmis įmokomis. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl išlaikymo atsakovei reikalingumo, todėl ir ši aplinkybė pagrindžia tai, kad atsakovės materialinė padėtis yra sudėtinga. Nurodytos aplinkybės turi reikšmės, sprendžiant dėl atsakovės galimybės įsigyti kitą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą.
33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, jog atsakovė už jai priteistą kompensaciją galėtų įsigyti gyvenamąją patalpą, analogišką Butui, pažymi, jog tokiam teiginiui pagrįsti ieškovas turėtų pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima įsitikinti realiomis atsakovės galimybėmis įsigyti tokio pobūdžio nekilnojamąjį turtą už 16 000 Eur.
34. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.
35. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.
36. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas nėra pateikęs nei vieno įrodymo, patvirtinančio atsakovės galimybę už 16 000 Eur įsigyti nekilnojamąjį turtą, analogišką Butui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, argumentuodamas savo poziciją, nesilaikė įrodinėjimo pareigos – nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes dėl atsakovės galimybės už 16 000 Eur įsigyti kitą gyvenamąją patalpa. Pažymėtina, jog vien deklaratyvių teiginių nurodymas, kad kaimo vietovėse yra galimybė už panašią sumą įsigyti nekilnojamąjį turtą, nepagrindžia ieškovo nurodomų aplinkybių. Tokius ieškovo teiginius galėtų pagrįsti įrodymai apie toje pačioje gyvenvietėje arba panašiose vietovėse pardavinėjamo nekilnojamojo turto kainas, nekilnojamojo turto ekspertų išvados ir pan. Šių duomenų byloje ieškovas nėra pateikęs. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškovas neatsižvelgia ir į aplinkybę, jog be nekilnojamojo turto įsigijimo kainos sumokėjimo atsakovė susidurtų ir su kitomis išlaidomis, susijusiomis su turto įsigijimu.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta nei objektyvaus, nei subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, dėl kurių nebūtų galimas Buto padalijamas natūra. Dviejų kambarių butas yra dalus, nėra duomenų, jog šalys negalėtų bendrai naudotis padalijamu turtu ar sutarti dėl tolesnės naudojimosi turtu tvarkos ar jo realizavimo. Panašios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1400-275/2021). Be to, byloje jau konstatuota, kad atsakovė iš esmės neturėtų ir realių galimybių įsigyti analogišką turtą.
38. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalims bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausantis Butas po santuokos nutraukimo padalintas lygiomis dalimis natūra, kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant po ½ dalį šio turto, teisėtai bei pagrįstai ir vadovaujantis teisės aktais, byloje surinktais įrodymais bei teisingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principais (CK 1.5 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties.
39. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
40. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
41. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
43. Prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikusi tiek ieškovas, tiek atsakovė savo procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, teisėjų kolegija ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nesprendžia.
44. Iš atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktos 2021 m. liepos 19 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 21073 matyti, jog atsakovei teisinių paslaugų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo suteikta už 280 Eur. Šios sumos sumokėjimą patvirtina katu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas 2021 m. liepos 20 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 93.
45. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašoma priteisti 280 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma yra pagrįsta, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteisiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.