- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- e2A-617-267/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- Š. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Vilniaus pataisos namams
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. Š., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-621-371/2019 pagal ieškovo Š. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Vilniaus pataisos namams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Š. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 17 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 586 Eur turtinės žalos atlyginimo.
2. Ieškovas nurodė, kad gyveno ir dirbo užsienyje, trumpam sugrįžo į Lietuvą, kai pažįstamas M. I., su kuriuo kartu augo, pasakė, kad važiuoja į Vilnių, nusprendė prie jo prisijungti, kadangi norėjo parodyti šunį K. V.. Į Vilnių važiavo grupė asmenų, 5 asmenys, pakeliui įsėdo šeštas, pats pažinojo tik M. I. ir I. G., visi važiavo savais tikslais, pats sėdėjo su šuniu ir laukė, kol galės tą šunį parodyti, tačiau juos visus sulaikė policijos pareigūnai. Suprato, kad kiti keleiviai bandė atlikti sukčiavimą, išsinuomoti automobilį, ką toliau su juo planavo daryti, nežino. (duomenys neskelbtini) jį sulaikė dviem paroms, paskui 2010-03-05 paskyrė suėmimą dviem mėnesiams, kuris (duomenys neskelbtini) buvo pratęstas dar dviem mėnesiams, buvo laikomas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, (duomenys neskelbtini) suėmimas panaikintas ir paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jam buvo pareikšti įtarimai sukčiavimu, neva kartu su kitais bandė išsinuomoti automobilį. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį dėl to, kad (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia ir turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą bei iš to pasipelnyti, veikdamas kartu su M. I., V. K., J. S., J. S., I. G., po to, kai J. S. V. K. pasiūlė apgaule įgyti svetimą turtą ir iš to pasipelnyti, automobiliu „Volkswagen Multivan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko adresu: (duomenys neskelbtini), ten J. S. V. K. perdavė A. A. vardu išduotą suklastotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo vardu išduotą suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 950 Lt (275,14 Eur), skirtų automobilio nuomos mokesčiui sumokėti, ir, siekdami įbauginti V. K., J. S. ir I. G. panaudojo psichologinę prievartą. V. K. jam nurodytu laiku ir adresu nukentėjusiajam V. C. prisistatė A. A. vardu ir, ketindamas išnuomoti bei negrąžinti UAB „SEB Lizingas“ priklausančio 40 000 Lt (11 584, 800 Eur) vertės automobilio „Citroen Jumper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė jam nurodytus suklastotus dokumentus, tačiau buvo sulaikytas ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieniems metams dešimčiai mėnesių, atliekant ją pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus jo ir M. I. gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendis pakeistas, kartu su M. I. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadarė veikų, turinčių šio nusikaltimo požymių, panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių, paskirtų pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, subendrinimo jiems, taip pat iš nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad M. I. ir jis (Š. Š.) kartu su J. S. prieš V. K. naudojo psichologinę prievartą. Likusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti be pakeitimų.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartimi, patenkinus jo ir M. I. gynėjo advokato A. M. kasacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalis dėl M. I. ir Š. Š. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, panaikinta ir baudžiamoji byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
5. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria M. I. ir jis (Š. Š.) pripažinti kaltais pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį išteisinti kaip nepadarę veikų, turinčių šio nusikaltimo požymių bei panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pritaikymo subendrinant paskirtas bausmes. Be to, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad M. I. ir jis (Š. Š.), siekdami įbauginti V. K., prieš jį naudojo psichologinę prievartą, o iš rezoliucinės dalies – nuoroda į BK 24 straipsnio 5 dalį, paskiriant M. I. ir jam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį po vienus metus keturis mėnesius laisvės atėmimo. Likusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. kovo 20 d. nutartimi iš dalies patenkino jo ir M. I. gynėjo advokato A. M. kasacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį dėl jo ir M. I. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį panaikino ir perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
7. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį dėl jo ir M. I. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo jį ir M. I. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį išteisino, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
8. Mano, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės dėl neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėtų nuteisimo, suėmimo, sulaikymo ir procesinių prievartos priemonių pritaikymo sąlygos, kadangi BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas dviem mėnesiams. Suėmimas jam skirtas konstatavus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų suėmimo pagrindų buvimą, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi jo gynėjo skundas dėl šios nutarties buvo atmestas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartimi jo gynėjo skundas taip pat buvo atmestas, nors skunde buvo nurodyta, kad jis laikomas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje – kalėjime itin blogomis sąlygomis, tačiau jo argumentai nebuvo nagrinėjami. Pasibaigus paskirto suėmimo terminui, jam prokuroro 2010 m. liepos 2 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas su įpareigojimu nebendrauti su tam tikrais asmenimis, ši kardomoji priemonė pažeista nebuvo, tačiau tai apribojo jo judėjimo laisvę, jis negalėjo išvykti iš Lietuvos, buvo paimta asmens tapatybės kortelė, kuri negrąžintą iki šiol.
8. Aplinkybės, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų veiksmai skiriant, pratęsiant kardomąją priemonę suėmimą ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmai paliekant galioti su pakeitimais apkaltinamąjį nuosprendį buvo neteisėti, nustatytos dviem Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis ir galutiniu įsiteisėju Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu.
9. Vykdant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendį, jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir uždarytas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, iš kurių paleistas po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutarties priėmimo – 2015 m. kovo 25 d. Todėl dėl neteisėtų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančių prokurorų kreipimųsi į teismą ir neteisėtų bei nepagrįstų teismo nutarčių ir nuosprendžio neteisėtai kardomajame kalinime išbuvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o pataisos namuose – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. iš viso neteisėtai laisvė buvo atimta 5 (penkis) mėnesius 7 (septynias) dienas.
10. Ikiteisminis tyrimas vyko apie dvejus metus, teisminis procesas – apie trejus metus, pats negalėjo nieko pagreitinti, daugiau nei penkerių metų baudžiamasis persekiojimas, pasibaigęs visišku išteisinimu, yra akivaizdžiai per ilgas procesas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio prasme. Viso proceso metu duodavo parodymus bei dalyvavo visuose posėdžiuose, kuriuose dalyvavimas buvo būtinas, išskyrus Aukščiausiąjį Teismą. Ilgiau nei penkerius metus trukęs baudžiamasis procesas, keliolika teismų sprendimų sukėlė jam didžiulius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, psichinės sveikatos pablogėjimą, jis daugiau nei penkis mėnesius buvo suimtas ir nepagrįstai priverstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, o judėjimo, bendravimo ir verslo galimybes varžančios kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumentų paėmimas neskaitant pertraukos – daugiau nei vieno mėnesio neteisėto įkalinimo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – jam buvo taikomos penkerius metus keturis mėnesius. Šios nustatytos aplinkybės sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą, kuri kilo dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo. Jam padarytos neturtinės žalos dydį vertina – 15 000 Eur, nes dėl viso proceso pašlijo santykiai šeimoje, išsiskyrė su sugyventine, su kuria kartu buvo (duomenys neskelbtini) metus, kadangi buvo ilgą laiką sulaikytas. Nors apie tai, kad jis anksčiau buvo teistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę, sugyventinė žinojo, bet dėl šio proceso aplinkiniai pradėjo į jį kitaip žiūrėti, kadangi buvo rašomi įvairūs straipsniai. Iki suėmimo turėjo darbą Švedijoje, bet dėl proceso negalėjo grįžti ir tęsti stabiliai savo veiklos, niekur nedirbo, nes darbas buvo užsienyje, laukė, kad galėtų išvykti, bet negalėjo pažeisti rašytinio pasižadėjimo neišvykti, o Lietuvoje nerado tokio darbo, kad tiktų jam pagal sąlygas. Per visą tą laikotarpį pragyveno be jokių pajamų, skolinosi pinigus pragyventi. Iki sulaikymo 2010 m. savo vardu neturėjo įmonių, išsiskyrus su sugyventine gyveno su tėvais, jie jį išlaikė.
11. Iki tol buvo teistas du kartus už vagystę, turto prievartavimą, išprievartavimą, teko atlikti laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. 2010 m. buvo nubaustas bauda, bet tai asmeniniams santykiams neturėjo įtakos. Po šios bylos turėjo daugiau teistumų, atrodo, du, tai buvo susiję su per dideliu alkoholio kiekiu, atliko arešto bausmę, visa tai atsitiko, kadangi negalėjo dirbti, turėjo skolų, jautė stresą ir įtampą, pradėjo gerti alkoholį ir todėl prisidarė dar daugiau problemų, iki 2010 m. problemų su alkoholiu neturėjo.
12. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą patyrė išlaidas advokato pagalbai, iš viso – 5 586 Eur (19 271, 70 Lt). Pageidavo pats samdyti gynėją, kadangi prieš jį smurtavo pareigūnai, o valstybinis gynėjas išėjo į koridorių ir grįžo į kabinetą, nieko nedarė. Dabartinis advokatas dalyvavo nuo pat pradžių, kažkas iš artimųjų jį pasikvietė ir mokėjo pinigus, kai buvo paleistas, pinigus mokėjo pats, kokią sumą sumokėjo, neprisimena.
13. Dėl senaties termino gali pasakyti, kad, paleidus iš suėmimo, jo baudžiamasis persekiojimas nesibaigė, toliau vyko teismo procesas, teismas jį nuteisė, (duomenys neskelbtini) vasario mėnesį buvo sulaikytas nuosprendžiui vykdyti ir vėliau uždarytas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kol kasacinis teismas sustabdė bausmės vykdymą ir buvo paleistas. Jis keturis mėnesius neteisėtai buvo laikomas suimtas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje-kalėjime, itin sunkiomis sąlygomis, kurios vertintinos kaip kankinimas ir nežmoniškas elgesys: buvo laikomas kameroje kartu su kitais keturiais asmenimis vienam asmeniui skirtoje kameroje, kurioje buvo vos aštuoni kvadratiniai metrai naudingo ploto, bendras tualetas (grindyse esančios skylės pavidalu), galėdamas pasinaudoti dušu vos vieną kartą per savaitę (ribotu laiku, kartu su kitais trimis asmenims). (duomenys neskelbtini) buvo perkeliamas iš kameros į kamerą, nežino, kodėl tokia tvarka, vienoje kameroje išbūdavo apie dvi–tris savaites, bet jos yra visos vienodos, kartą per savaitę 15 minučių buvo vedamas praustis. Kameroje buvo praustuvas tik su šaltu vandeniu, kažkas iš artimųjų galėjo perduoti televizorių, skambučiai sulaikymo metu buvo neleidžiami, ten buvo tokia tvarka, kad, kai artimieji persiųsdavo pinigų, galėjo susimokėti už skambutį ir pagal grafiką susiskambinti, vėliau ne kartą kreipėsi į prokurorą, kad jis jam leistų naudotis ta tvarka, tačiau prokuroras prašymų netenkino, jam nebuvo leista ne tik skambinti, bet ir susitikti su artimaisiais. Prašė pasimatymų su sužadėtine, tačiau neleido. Dėl viso to patyrė 2 000 Eur neturtinę žalą. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose sąlygos buvo panašios kaip ir (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, tik patalpoje buvo labai daug žmonių, mažas kiemas, ten jau ne kameros, tik sekcijos, pačioje sekcijoje buvo apie 40 žmonių, gal daugiau, buvo atskira patalpėlė tualeto, vienas tualetas visiems, praustis į dušą vesdavo tik kartą per savaitę. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose jokių nuobaudų neturėjo, bet nežino, kokiai grupei priklausė. Ten taip pat buvo parduotuvė, kurioje galima buvo apsipirkti kartą per savaitę, jeigu artimieji persiųsdavo pinigų, maitinimas buvo prastokas.
Šalies argumentai
14. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu ieškovas buvo nuteistas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendis iš dalies pakeistas, tačiau ieškovo nuteisimo faktas nepanaikintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendis pakeistas iš dalies, panaikinant nuosprendžio dalį pagal kurią ieškovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 5 d., BK 300 str. 2 d., t. y. ieškovą išteisino kaip nepadariusį veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, tačiau kita Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 20 d. nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 11d. nuosprendžio dalį dėl ieškovo nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d., BK 182 str. 2 d. ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį dėl ieškovo nuteisimo pagal BK 24 str. 5 d., BK 22 str. 1 d. ir BK 182 str. 2 d. ir ieškovą išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.
16. Tačiau išteisinamuoju nuosprendžiu nėra preziumuojamas baudžiamosios bylos iškėlimo neteisėtumas, kadangi tokią prezumpciją gali numatyti tik įstatymai. Teisingumo ministerija nekvestionuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartyje padarytų išvadų, tačiau nurodo, kad ieškovas turi įrodyti priežastinį ryšį taip valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kadangi žalos atsiradimo faktas nepreziumuojamas. Ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) buvo laikinai sulaikytas, o vėliau jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri buvo taikyta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. 4 mėnesius. Nuo 2010 m. liepos 2 d. ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Taip pat nurodoma, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas, o (duomenys neskelbtini) paleistas. Visų pirma, reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas trejų metų senaties terminas, terminas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo išėjo iš (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) pataisos namų – (duomenys neskelbtini), taigi ieškinio pateikimo terminas yra praleistas. Ta aplinkybė, kad ieškovui buvo žinomos prastos įkalinimo sąlygos, patvirtina ir teismo nutartis, kuria buvo atmestas gynėjo prašymas panaikinti suėmimą, nes skundas buvo grindžiamas ir tuo, kad yra itin prastos suėmimo sąlygos, ir nurodomos tos pačios aplinkybės, kaip ir ieškinyje, taigi tai įrodo, kad ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma kur kas seniau. Todėl prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl prastų kalinimo sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
17. Iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nutarties matyti, kad kardomoji priemonė – suėmimas ieškovui buvo paskirta vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p., atsižvelgiant į tuo metu turėtus įrodymus ikiteisminio tyrimo metu: liudytojų bei kitų įtariamųjų parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolus bei į tai, kad ieškovas buvo įtariamas dėl sunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., BK 182 str. 2 d. padarymo, buvo teistas, turėjo neišnykusį teistumą, niekur nedirbo, todėl suėmimas ieškovui buvo pagrįstai paskirtas ir motyvuotai tęsiamas manant, kad ieškovas būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas ar trukdyti ikiteisminiam procesui. Todėl nei taikant suėmimą, nei jį pratęsiant BPK nuostatų nei teismai, nei ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę pareigūnai nepažeidė. Ieškovas apskundė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovo skundo netenkino. Ta aplinkybė, kad vėliau ieškovui buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, t. y. rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, nerodo nutarčių dėl suėmimo skyrimo neteisėtumo.
18. Į bylą nepateikta jokių duomenų, įrodančių ieškovo laikymą itin sunkiomis sąlygomis (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Nustatyta, kad ieškovas buvo nuteistas 2013 m. birželio 20 d., o galutinai išteisintas 2015 m. lapkričio 11 d., taigi teisminis procesas įsiteisėjus nuteisimui užtruko ilgiau nei dvejus metus. Teisingumo ministerija nekvestionuoja to fakto, kad byla kelis kartus buvo grąžinta nagrinėti į apeliacinę instanciją, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 str. įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija reglamentuota įstatymuose, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad tikrai buvo pagrindas įtarti, kad Š. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir taikyti suėmimą, o jei yra pagrindas įtarti, suėmimas yra teisėtas, nepriklausomai nuo to, kad vėliau bus priimtas išteisinamasis nuosprendis. Išteisinamasis nuosprendis nėra pagrindas konstatuoti, kad suėmimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję veiksmai buvo neteisėti.
Atsiliepimas
19. Nors ieškovas iš esmės grindžia savo ieškinį per ilgu procesu ir neteisėtu suėmimu, byloje esantys duomenys tai paneigia: Generalinės prokuratūros atsiliepime nurodyta, kad 13 teismo posėdžių neįvyko dėl to, kad neatvyko kaltinamieji, taip pat dėl advokatų užimtumo, todėl teismai dėjo pastangas, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta kuo greičiau. Kadangi baudžiamojoje byloje visos neaiškios aplinkybės traktuojamos kaltinamojo naudai, tai dėl to, kad kaltinamasis V. K. buvo miręs, kai byla buvo nagrinėjama paskutinį kartą, nebuvo galima pašalinti visų abejonių, nebuvo sudarytos sąlygos teismui nustatyti objektyvią tiesą, dėl to Š. Š. buvo išteisintas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Iš pateiktų į bylą septynių sąskaitų už teisinę pagalbą matyti, kad advokatas ieškovo prašo apmokėti 14100 Lt (4083,64 Eur) ir 1500 Eur, iš viso 5583,64 Eur. Tačiau pateiktos sąskaitos už teisinę pagalbą yra neišsamios. Sąskaitose, be abstraktaus teisinės pagalbos pobūdžio pavadinimo, nenurodyta, kokie konkretūs teisinės pagalbos veiksmai buvo atlikti ieškovo naudai. Taigi iš sąskaitų negalima spręsti apie konkrečių teisinės pagalbos veiksmų būtinumą byloje ir atitinkamai nustatyti realiai atsiradusią žalą ieškovui. Taip pat į bylą nepateikta dokumentų, liudijančių sąskaitų apmokėjimo faktą. Atitinkamai vertinti, kad dėl baudžiamojo proceso ieškovui atsirado žala, nėra galimybių. Net jeigu ir būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo nurodomas neturtinės žalos dydis – 17000 Eur – aiškiai neatitinka protingumo kriterijų. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose prabuvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o Lukiškių tardymo izoliatoriuje – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
21. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vien tai, jog ieškovas buvo išteisintas, dar nereiškia, kad visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, įskaitant ieškovo suėmimą ir sulaikymą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-03-05 nutartimi skirdamas suėmimą padarė išvadą, kad įvertinus liudytojų parodymus, kitų įtariamųjų parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolus yra pakankamas pagrindas įtarti, kad ieškovas galėjo padaryti inkriminuojamą veiką. Nutartį dėl suėmimo skyrimo priėmusiam teismui buvo pateikta visa baudžiamoji byla, t. y. teismas šią išvadą padarė įvertinęs visus tuo metu surinktus duomenis. Šiuo atveju ypatingai reikėtų išskirti įtariamojo V. K. 2010-03-04 parodymus, kuriuose jis aiškiai pažymėjo, kad mikroautobuse buvę vaikinai jį kurstė daryti nusikalstamą veiką, grubiai kalbėjo su juo, galbūt naudojo psichologinę prievartą. Analogiškus parodymus V. K. pateikė ir vėliau 2010-03-15 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Ši apklausa buvo atlikta, manant, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus. 2010-03-04 įtariamojo apklausos protokolas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir 2010-03-15 įtariamojo apklausos protokolas pas ikiteisminio tyrimo teisėją pridedami prie atsiliepimo. Įtariamojo V. K. parodymų metu išdėstytą įvykių seką bei tai, kad V. K. pakurstė „asmenys, vairuojantys VW markės žalios spalvos keleivinį mikroautobusą,“ patvirtino 2010-03-03 nukentėjusiojo V. C. pareiškimas policijai bei Vilniaus apskrities VPK NTV tyrėjo T. Š. 2010-03-03 tarnybinis pranešimas. Įtarimus ieškovui pagrindė ir tai, kad ieškovas buvo sulaikytas sėdintis įtariamojo V. K. nurodytame VW markės žalios spalvos keleiviniame mikroautobuse. Ieškovui buvo paskirtas suėmimas remiantis surinktais įrodymais, kurių įrodomoji reikšmė tuo metu nebuvo kvestionuotina. Taigi viešosios teisės subjektai nepažeidė jų veiklą reglamentuojančių įstatymų bei rūpestingumo pareigos. V. K. parodymų patikimumas nebuvo kvestionuojamas nuteisiant pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. S., J. S., H. C., I. G. ir patį V. K.. Šiuo atveju įsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo 2012-03-05 nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai pažymima, kad V. K. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti tyrėjai, ikiteisminio tyrimo teisėjai, yra logiški, nuoseklūs, jie nekinta, todėl jie tikėtini ir nėra pagrindo abejoti jų tikrumu. Ieškovas taip pat nepateikia jokių kitų argumentų dėl suėmimo (sulaikymo) neteisėtumo ir nepagrįstumo. Kita vertus, ieškovo apskųsta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-27 nutartis, kuria buvo pratęstas suėmimo terminas, buvo patikrinta apeliacinės instancijos teismo, kuris, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, pripažino ieškovo ir jo gynėjo skundų nepagrįstumą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas, skirdami ir pratęsdami ieškovui suėmimą, nutartyse rėmėsi kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, jog ieškovas nevedęs, niekur nedirbo, už inkriminuojamą veiką pripažinus kaltu jam gali būti paskirta reali ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, ieškovas buvo anksčiau teistas ir turėjo neišnykusį teistumą. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2010-05-28 nutartimi buvo atsisakyta tenkinti jo skundą remiantis ir tuo, kad ieškovas yra dirbęs užsienyje, tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali vėl išvykti dirbti į užsienį.
Žemesnės instancijos teismas
22. Baudžiamojo proceso trukmę nagrinėjamoje byloje lėmė ikiteisminio tyrimo mastas ir jo sudėtingumas. Ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas dėl prokuroro 2010-03-09 nutarimu sujungtų dviejų sunkių nusikaltimų, kuriuose galbūt dalyvavo 7 asmenys. Siekiant surinkti įrodymus, buvo pasikliaujama specialistų pagalba, kurie atliko automobilyje rastų mikrodalelių sugretinimus, rašymo priemonės, kuria buvo pasirašoma deklaracijoje, nustatymą, gauta informacija iš mobiliojo ryšio tinklų operatorių bei analizuojamos pokalbių telefonu išklotinės siekiant nustatyti bendrininkus, jų judėjimo maršrutus laikotarpiu iki nusikaltimo. Kaltinamasis aktas buvo surašytas 2011-03-08, t. y. ikiteisminis tyrimas vyko tik apie metus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta dvylika įtariamųjų apklausų, šešios liudytojų apklausos, penkios nukentėjusiųjų apklausos, gautos šešios specialistų išvados, atlikta įvykio vietos apžiūra, automobilio apžiūra, septynios kratos, dešimt kratos metu paimtų daiktų (telefonų, navigacijos) apžiūrų, kreiptasi ir gauta informacija iš Interpolo, atliekamos telefoninių pokalbių išklotinių analizės, atliktas asmenų atpažinimas.
23. Be to, ikiteisminį tyrimą stabdė tai, kad kitas įtariamasis, J. S., kuris buvo įtariamas dalyvavęs abiejuose nusikaltimuose, slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, prokurorui 2010-12-08 nutarimu paskelbus šio įtariamojo paiešką, buvo nutarta J. S. atžvilgiu atskirti ikiteisminį tyrimą, įtariamasis buvo sulaikytas tik 2011-01-29, jo baudžiamoji byla į teismą buvo perduota 2011-03-18. Ieškovas ieškinyje nevertino šių išdėstytų aplinkybių, nekonkretizavo, kokios ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų klaidos lėmė per ilgą procesą, todėl jo argumentai nepagrįsti.
24. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme ieškovas vilkino teisminį procesą bei be pateisinamos priežasties neatvyko į 2011-09-05, 2011-10-24, 2012-12-10 paskirtus posėdžius. Be to, į teismo posėdžius neatvykdavo kiti kaltinamieji, tačiau teismai imdavosi aktyvių veiksmų siekdami išvengti proceso vilkinimo: skyrė kaltinamiesiems atvesdinimą, keitė kardomąsias priemones, kurios užtikrino jų dalyvavimą procese. Dėl tokio kaltinamųjų elgesio buvo atidėta 13 teismo posėdžių. Proceso trukmei taip pat reikšmės turėjo kaltinamųjų gynėjų užimtumas, baudžiamosios bylos sudėtingumas ir apimtis, reikšmės turėjo ir nuteistojo V. K. teisme keičiami parodymai. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad teisminio proceso trukmė buvo pagrįsta.
25. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas būtų elgęsi neteisėtai ir nerūpestingai. Ieškovas neturtinę žalą grindžia samprotavimais ir į bylą nepateikia jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Taip pat ieškovo prie ieškinio pridedami dokumentai nepagrindžia turtinio reikalavimo: 1) pridedamų sąskaitų suma neatitinka ieškovo ieškinyje nurodomos sumos (vietoje ieškinyje nurodomų 5586 Eur išlaidų sumą sudaro 4571 Eur); 2) pridedamose sąskaitose nėra aiškiai apibrėžiamas paslaugų pobūdis bei valandų skaičius, tai neleidžia įsitikinti ieškovui realiai suteiktomis teisinėmis paslaugomis ir jų trukme.
26. Pagrindinis ieškinio argumentas, kad nebuvo pakankamai duomenų, jog asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką, vertinant ikiteisminio tyrimo tikslą – patikrinti įtarimus, šiuo atveju yra duomenys, tarp jų ir V. K. parodymai, kurių pagrindu ir buvo taikomas suėmimas, šių duomenų buvo pakankamai, kad būtų pareikšti įtarimai ir atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pats ieškovas gana prieštaringai ieškinyje nurodo, kad duomenų prieštaringumas atsirado teisminio nagrinėjimo metu, būtent šiais V. K. parodymais buvo remtasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kai buvo nuteisti kiti asmenys, teismas jų nelaikė prieštaringais nuteisiant kitus asmenis. Be to, ieškovo suėmimas buvo pratęstas, tai rodo, kad buvo sankcionuojama paties teismo, buvo atmestas ieškovo skundas dėl nutarties, kuria pratęstas suėmimas. Dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti asmuo turi pateikti tam tikras aplinkybes, kad jo teisės buvo suvaržytos, jis dėl to patyrė žalą. Klausimai dėl sąlygų (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ieškinyje nebuvo keliami, taip pat aplinkybė dėl paso paėmimo, todėl prašo šiomis aplinkybėmis nesiremti.
Atsiliepimas
27. Trečiasis asmuo Vilniaus pataisos namai ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų per laikotarpį, kurį praleido (duomenys neskelbtini) TI-K, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ieškinys teismui parašytas 2018 m. lapkričio 9 d., todėl prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
28. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. (duomenys neskelbtini) TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį bei pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų galiojusios redakcijos iki 2015-09-01, taip pat Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, tam reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas į kameras, už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Siekiant palaikyti švarą kamerose, buvo nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, vėdinama natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Oro temperatūra atitinka Lietuvos higienos normos HN reikalavimus. (duomenys neskelbtini) TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas (duomenys neskelbtini) TI-K esančiose kamerose yra įrengiamas vadovaujantis PĮVTT 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. (duomenys neskelbtini)TI-K kameroms apšviesti naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai. (duomenys neskelbtini) TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių skundžiamuoju laikotarpiu buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, (duomenys neskelbtini) TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, jų aukštis yra 1,6 metro ( tarp jų – 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose įrengta vieta nusirengti / apsirengti, ten yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie yra valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones. Dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema – įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikia. Dušuose yra nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Dušo patalpos kiekvieną dieną yra valomas naudojant dezinfekcijos priemones, jose yra skystas muilas ir plaukų šampūnas, kuriais suimtieji ir nuteistieji naudojasi laikantis asmens higienos. (duomenys neskelbtini) TI-K esamų dušų įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN reikalavimus. Suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai, ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Šia paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Be to, kadangi dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigos režimo užtikrinimo priemonių ir joje numatytas konkretus maitinimo laikas, šių reikalavimų, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu maitinimą, (duomenys neskelbtini) TI-K yra laikomasi, suimtieji ir nuteistieji (duomenys neskelbtini) TI-K maitinami vadovaujantis patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama (duomenys neskelbtini) TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo. Š. Š. savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, tai lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
29. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2019 m. gruodžio 20 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, ieškovo Š. Š. naudai 4000 neturtinės žalos, 2983,08 Eur turtinės žalos ir 620 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovo Š. Š. ieškinio reikalavimus dėl prašomos atlyginti 2000 Eur neturtinės žalos iš valstybės išskyrė į atskirą bylą ir perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
30. Teismas, pasisakydamas dėl senaties termino taikymo, sprendė, kad ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties termino pradžia sietina su subjektyviu momentu – kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą, t. y. su išteisinamojo nuosprendžio priėmimu (2015-11-11). Ieškovas ieškinį pareiškė 2018-11-09 (Teismų informacinėje sistemoje LITEKO užregistruotas 2018-11-12), todėl teismas pripažino, kad ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais, atlyginimo, nėra praleistas.
31. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą, nes byloje buvo pareikšti įtariamai dėl apysunkio nusikaltimo ir pasikėsinimo padaryti sunkų nusikaltimą 7 asmenims, į didelį skaičių atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų (įtariamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų apklausos, vietos apžiūros, daiktų apžiūros, kratos, objektų tyrimas, specialisto išvados), kurie buvo atliekami operatyviai, o tai patvirtina jų atlikimo datos, į tai, kad ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga sudaro 9 tomus, teismas pripažino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo pakankamai intensyvūs ir vienų metų ikiteisminio tyrimo trukmė ieškovo atžvilgiu nebuvo pernelyg ilga. Teismas taip pat nenustatė, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas nepagrįstai (BPK 166 str.) ir vilkinamas, dėl to nepripažino, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje būtų pažeista ieškovo teisė dėl bylos išnagrinėjimo per kuo trumpiausią laiką.
32. Iš baudžiamosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad suėmimo taikymas ieškovui buvo motyvuotai skiriamas ir tęsiamas manant, kad ieškovas būdamas laisvėje bėgs, slėpsis ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalimi, nes tuo metu ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leido manyti, jog ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką, taip pat buvo atsižvelgta į ieškovo asmenybę, jo ankstesnius teistumus, į tai, kad ieškovas nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, buvo įtariamas dėl pasikėsinimo padaryti sunkų tyčinį nusikaltimą. Teismas vertino, kad teismai teisėtai ir pagrįstai remiantis visa tuo metu surinkta medžiaga padarė šias išvadas bei taikė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Ieškovui buvo užtikrinta galimybė skųsti visus su juo atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tarp jų ir teismų nutartis dėl kardomosios priemonės taikymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog, taikant ieškovui Š. Š. suėmimą, jį pratęsiant, teismai, ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę pareigūnai pažeidė BPK nuostatas dėl suėmimo skyrimo ir jo pratęsimo.
33. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme atliktas nepažeidžiant BPK nuostatų bei ieškovo teisės į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad kasacinės instancijos teismas grąžindavo bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai yra byla nebuvo grąžinta ikiteisminį tyrimą papildyti prokurorui ar pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Spręsdamas apie baudžiamojo proceso pernelyg ilgą trukmę teismas pažymėjo, kad po 2013 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio priėmimo, byla ieškovo atžvilgiu du kartus Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo perduota nagrinėti būtent apeliacinės instancijos teismui. Kasacinio teismo kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepateikdamas motyvuotų išvadų dėl pagrindinių nuteistųjų gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistųjų pripažinimu sukčiavimo bendrininkais ir dalyvavimu darant sukčiavimą, iš esmės neišnagrinėjo apeliacinio skundo, dėl to buvo suvaržytos įstatyme garantuotos nuteistųjų teisės ir tai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Šis procesas užsitęsė iki 2015 m. lapkričio 11 d., iki Vilniaus apygardos teismo išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, nuosprendyje buvo konstatuota, kad ieškovo ir M. I. buvimo automobilyje „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vyko kiti šioje byloje nuteisti asmenys, faktas (duomenys neskelbtini) tiksliai nenustatytu laiku, bei V. K. parodymai buvo iš esmės vieninteliai duomenys, kurių pagrindu šie asmenys buvo pripažinti kaltais. V. K. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu jau buvo miręs. Pastarojo asmens ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai buvo nekonkretūs, prieštaringi. Nors apklausų metu buvo nurodomos prieštaringos aplinkybės, parodymų keitimo priežastis nebuvo nustatyta. Š. Š., M. I. ir kiti šioje byloje nuteisti asmenys nurodė aplinkybes, kurios prieštaravo V. K. parodymams. V. K. pripažino, kad darė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o parodymus davė būdamas narkotinės abstinencijos būsenos, t. y. galėjo būti paveiktas šios būsenos sukeliamų pasekmių. Dėl šių motyvų ieškovas buvo išteisintas BPK 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu.
34. Teismas vertino kad nagrinėjamu atveju ieškovo interesas buvo per įmanomai trumpesnį laiką sulaukti nustatytų faktų teisinio įvertinimo, o tai priklausė ne tik nuo ikiteisminio tyrimo institucijų, bet ir nuo teismo veiklos efektyvumo. Teismas pripažino, kad visas baudžiamasis procesas, kuris tęsėsi nuo (duomenys neskelbtini) (ieškovas sulaikytas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu) iki (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apygardos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį) ir truko 5 metus 8 mėnesius 8 dienas, truko nepateisinamai ilgai, teisminio nagrinėjimo laikotarpis truko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ir dėl to buvo pažeista ieškovo teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Per tą laiką (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) ieškovas atlikinėjo paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose pagal tuo metu įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuris vėliau buvo panaikintas, be abejo, dėl to patyrė įvairaus pobūdžio privataus gyvenimo suvaržymus, išgyvenimus. Baudžiamasis procesas neišvengiamai yra susijęs su neigiamais emociniais išgyvenimais, bendravimo galimybių sumažėjimu įprastoje aplinkoje. Pripažinus, kad pažeista ieškovo teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 str. 1 d., 3 d., teismas pripažino ieškovo teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
35. Ieškovo reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimą teismas mažino atsižvelgdamas į tai, kad paties išteisinamojo nuosprendžio priėmimas yra reikšminga moralinė statisfakcija, svarbi ne tik pačiam išteisintajam, bet ir atkurianti jo autoritetą, bendravimo galimybes įprastoje aplinkoje, bei į tai, kad dėl pablogėjusiosios sveikatos, santykių nutraukimo su buvusia sugyventine bei galimybės įsidarbinti praradimo ieškovas objektyvių įrodymų nepateikė. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 4000 Eur neturtinės žalos.
36. Vertindamas ieškovo reikalavimą atlyginti 5586 Eur turtinę žalą, kurią jis patyrė baudžiamojo persekiojimo metu, bei pateiktas išlaidas gynėjo pagalbai apmokėti pagrindžiančius dokumentus, teismas akcentavo, jog baudžiamoji byla išnagrinėta 2015 m. spalio 2 d. teismo posėdyje Vilniaus apygardos teisme, 2015 m. lapkričio 11 d. priimtas šio teismo išteisinamas nuosprendis Š. Š. atžvilgiu. Pateikta gynėjo A. M. paskutinė sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 015/84 išrašyta 2015 m. lapkričio 11 d., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad 2016 m. lapkričio 3 d. ir 2017 m. kovo 8 d. pinigų priėmimo kvitai yra susiję su ieškovo atstovavimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismas šių pinigų priėmimo kvitų nelaikė įrodymu, pagrindžiančiu ieškovo apmokėjimą advokatui šioje baudžiamojoje byloje. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad ieškovas patyrė 2983,08 Eur (4033,36 Eur-550,28 Eur-500 Eur) turtinę žalą, ir ją priteisė iš atsakovės.
Šalies argumentai
37. Ieškovas prašydamas priteisti 2000 Eur neturtinės žalos dėl to, kad keturis mėnesius neteisėtai buvo laikomas suimtas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje-kalėjime itin sunkiomis sąlygomis, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija neužtikrino, kad jo laikymo sąlygos atitiktų teisės aktais nustatytus reikalavimus bei nepažeistų jo teisių. Teismas akcentavo, kad sprendžiant dėl šio reikalavimo pagrįstumo, turi būti vertinta, ar (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija tinkamai atliko teisės aktuose numatytas jos funkcijas, ar užtikrino tinkamas sulaikytų asmenų gyvenimo sąlygas ir nepažeidė jų teisių. Ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, vykdant viešojo administravimo funkcijas, atlyginimo nagrinėja administraciniai teismai, todėl teismas sprendė, kad šis reikalavimas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, bylos dalį dėl šio reikalavimo ir klausimo dėl šios ieškinio dalies senaties termino taikymo išsprendimo išskyrė į atskirą bylą ir perdavė pagal rūšinį teismingumą, t. y. administraciniam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
38. Teismas vertino Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, numatytus 8.2, 8.5 p., 8.19 p., byla sudėtinga teisiniu aspektu, ieškinio suma gana didelė, nagrinėjimo metu įvyko penki teismo posėdžiai: du parengiamieji, trys teismo posėdžiai, byloje buvo taikyta mediacija, todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes 2000 Eur atstovavimo išlaidų sumą pripažino pagrįsta. Įvertinęs patenkintų ieškovo reikalavimų dalį, teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 620 Eur atstovavimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
39. Apeliaciniu skundu ieškovas Š. Š. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti priteisiant iš atsakovės 17 000 Eur neturtinės žalos, 2000 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
39.1. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos kompensacijos dydžiui, dėl to nepagrįstai, nesilaikant CK reikalavimų ir teismų praktikos nustatytų dydžių, sumažino prašomos kompensacijos dydį. Apelianto nuomone, išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas tik po beveik šešerius metus trukusio baudžiamojo proceso, apeliantui nesuprantama, kaip asmens išteisinimas, kuriuo kaip tik patvirtinamas faktas, kad jam padaryta neturtinė žala, kartu reiškia ir aplinkybę, leidžiančią itin žymiai sumažinti patirtą neturtinę žalą. Teismas privalėjo tenkinti ieškovo reikalavimą visa apimtimi, nes sprendime nurodomos aplinkybės apie pablogėjusią sveikatą, santykių su buvusia sugyventine nutraukimą ieškovo buvo apibūdintos, be to, akivaizdu, kad netgi nenustačius tarp šių aplinkybių ir neteisėtų valstybės veiksmų būtinojo priežastinio ryšio, ieškinio sumažinimas daugiau kaip tris kartus yra neadekvatus ir neproporcingas ieškovo patirtoms kančioms ir pažeminimui.
39.2. Teismas nepagrįstai priteisė atlyginti neadekvačiai mažą 620 Eur atstovavimo išlaidų sumą. Teismas iš esmės patenkino ieškinio reikalavimą ir pripažino, kad ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, bet nepagrįstai sumažino ir atstovavimo išlaidų atlyginimą, kita vertus, netgi laikant teismo poziciją dėl priteistos žalos teisinga, sumažinant atstovavimo išlaidų priteisimą buvo nepagrįstai neatsižvelgta į prašomos atlyginti žalos nematerialią prigimtį, t. y. negalimumą jos visiškai kompensuoti pinigine išraiška.
40. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
40.1. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog kaltinamieji siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, neatvykdami į paskirtą teismo posėdį ar susirgdami. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė konkrečių netinkamų valstybės institucijų veiksmų organizuojant procesą ar proceso delsimo laikotarpių. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruko dėl teismo veiksmų. Kadangi dėl asmens mirties nebuvo galimybių išsklaidyti abejonių, neaiškios aplinkybės buvo vertinamos ieškovo naudai, dėl to pastarasis buvo išteisintas. Vien dėl to, kad ieškovas buvo išteisintas, nes neaiškios aplinkybės buvo vertinamos jo naudai, nėra pagrindo teigti, jog bylą nagrinėję teismai atliko neteisėtus veiksmus. Taigi, faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamųjų buvo ne vienas, nagrinėjimas truko neprotingai ilgą laiką, nei tai, kad procesas nustatytą laiką truko dėl neteisėtų teismų veiksmų, sąmoningo ir nepagrįsto proceso vilkinimo.
40.2. Apeliantės teigimu, teismo priteistas 4000 Eur neturtinės žalos dydis neatitinka praktikoje suformuotų priteisiamų neturtinės žalos dydžių bei kasacinio teismo 2018 m., vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018.
41. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūra prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalis dėl baudžiamojo proceso trukmės nepagrįstumo, atsisakymo taikyti ieškinio senatį, bylinėjimosi išlaidų priteisimo už parengtą ieškinį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
41.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog aukštesnės instancijos teismas nutartimi panaikino žemesnės instancijos teismo nuosprendį ir bylą grąžino nagrinėti žemesnės instancijos teismui iš naujo, yra pagrindas pripažinti, kad valstybės institucijos netinkamai organizavo procesą. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ieškovui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, remdamasis iš esmės būtent šia aplinkybe. Vien faktas, kad aukštesnės instancijos teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, savaime nepagrindžia valstybės institucijų veiksmų netinkamai organizuojant procesą, taip pat nepatvirtina baudžiamojo proceso trukmės nepagrįstumo ir nėra pagrindas priteisti žalą. Apeliantės teigimu, teismo sprendimo nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad ieškovas aplinkybę dėl proceso trukmės nepagrįstumo grindė teiginiais, nesusijusiais su konkrečiais teismo proceso organizavimo trūkumais, t. y. nekonkretizavo delsimo laikotarpių ir netinkamų valstybės institucijų veiksmų, organizuojant procesą (pvz., aplinkybių dėl tariamai buvusių nepagrįstai ilgų pertraukų tarp posėdžių, nepagrįstų posėdžių atidėjimo priežasčių, netaikytų proceso dalyvių dalyvavimo užtikrinimo priemonių ir kt. panašių aplinkybių), pirmosios instancijos teismas rėmėsi abstraktaus pobūdžio ieškovo teiginiais ir padarė nepagrįstas išvadas dėl proceso trukmės nepagrįstumo. Teismas nevertino ir sprendimo motyvuose neanalizavo, kiek bendrai baudžiamojo proceso trukmė pailgėjo dėl pačių proceso dalyvių kaltės. Teismas nepateikė jokių laiko, sugaišto dėl proceso dalyvių elgesio, skaičiavimų ir šio laiko reikšmės bendrai baudžiamojo proceso trukmei, nepasisakė dėl proceso dalyvių atidėtų teismo posėdžių, kai byla buvo nagrinėjama iš naujo apeliacinės instancijos teisme ir to reikšmės bendrai baudžiamojo proceso trukmei. Apeliantės teigimu, būtent proceso dalyvių elgesys lėmė 2 papildomus teismo posėdžius ir 4 mėn. ilgesnę baudžiamojo proceso trukmę. Teismas nevertino nuteistojo J. S. slapstymosi reikšmės bendrai baudžiamojo proceso trukmei, nepasisakė apie nuteistųjų teisme keičiamus parodymus ir šios aplinkybės reikšmę tolesniam bylos nagrinėjimui ir jo trukmei teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamąją bylą nagrinėjo 2 kartus, baudžiamoji byla pripažintina sudėtinga ir dėl to, kad joje buvo iškilę sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Apeliantės nuomone, baudžiamoji byla turėjo būti pripažinta ypatingai sudėtinga ir pateisinančia ilgesnį procesinį delsimą, jeigu toks būtų nustatytas.
41.2. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis dėl ieškinio senaties taikymo yra lakoniška ir visiškai neargumentuota. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo, neįvertino nė vieno trečiojo suinteresuoto asmens nurodyto argumento, nėra aišku, kokiais motyvais remdamasis teismas pasirinko ieškinio senaties pradžią, nėra aišku, kodėl teismas ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo dėl visų teisėsaugos institucijų veiksmų. Apeliantė prašo taikyti ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
41.3. Apeliantė prašo prie šios civilinės bylos prijungti M. I. atstovo advokato A. M. parengto ieškinio iš civilinės bylos Nr. e2-2447-1080/2019 kopiją, kuri patvirtinta, kad laiko sąnaudų dėl rengiamo ieškinio šioje byloje ieškovo atstovas objektyviai negalėjo patirti ir nepatyrė.
Atsiliepimas
42. Atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą ieškovas Š. Š. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
42.1. Teismas pagrįstai nustatė egzistuojant visas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas ir pagrįstai nustatė, kad dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų ieškovui buvo padaryta neturtinė ir turtinė žala.
Šalies argumentai
42.2. Teismo sprendime padaryta aiški ir nedviprasmiška išvada apie tai, kad visas ieškovo baudžiamasis procesas, kaip visuma, buvo per ilgas, truko nepateisinamai ilgai dėl teisminio nagrinėjimo laikotarpio. Atsakovė apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodo, kad kaltinamieji sąmoningai vilkino procesą, taip pat net susirgdami. Visiškai nepagrįstos atsakovės abejonės dėl ieškovo išteisinimo pagrįstumo. Valstybė nesugebėjo tinkamai organizuoti baudžiamojo proceso, kuris truko taip ilgai, kad vienas iš proceso dalyvių mirė.
42.3. Apeliantės nurodoma vienintelė nutartis nerodo ir negali rodyti visos teismų praktikos. Dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo priteistinų kompensacijų dydžiai esant panašioms aplinkybėms siekia iki 15 000 Eur.
Atsiliepimas
43. Atsiliepimu į trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą ieškovas Š. Š. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
43.1. Visas Š. Š. baudžiamasis procesas, kaip visuma, buvo per ilgas, truko nepateisinamai ilgai dėl teisminio nagrinėjimo laikotarpio. Teismas sprendime pateikė motyvuotą išvadą apie tai, kad net dėl trijų apeliacinių, dviejų kasacinių procesų byla užsitęsė. Teismas sprendime labai išsamiai analizavo ir aptarė beveik kiekvieną teismo posėdį, vykusį baudžiamojoje byloje, taip pat ir teismo posėdžių atidėjimo (pertraukų) priežastis. Apeliaciniame skunde cituojamų EŽTT nagrinėtų bylų baigtis buvo visiškai priešinga Š. Š. baudžiamosios bylos baigčiai. Visiškai nepagrįstos atsakovės abejonės dėl ieškovo išteisinimo pagrįstumo, be to, baudžiamosios bylos baigtis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
43.2. Trečiojo suinteresuoto asmens nesutikimas su teismo sprendimu dėl senaties termino savaime nereiškia ir negali reikšti teismo sprendimo nepagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
43.3. Nekorektiški ir neetiški apeliacinio skundo teiginiai apie ieškovo atstovo ketinimus pasipelnyti valstybės sąskaita, teismas pagrįstai atmetė prašymą pridėti kitoje byloje pareikštą civilinį ieškinį.
44. Atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra sutinka su Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
45. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
45.1. Ieškovas didesnį neturtinės žalos dydį mėgina pagrįsti teismų sprendimais, kurių ratio decidendi visiškai neatitinka nagrinėjamos civilinės bylos. Teismas sprendime nepripažino, kad baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu buvo neteisėtas, ieškovas šios sprendimo dalies neskundžia, taigi ieškovo nurodoma teismų praktika tampa savaime neaktuali nagrinėjamai civilinei bylai.
46. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
46.1. Įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, kad ieškovo laisvė buvo apribota maždaug 4 mėnesius, baudžiamojoje byloje buvo daug kaltinamųjų, kurie kryptingai siekė bylos vilkinimo, neatvykdami į paskirtus teismo posėdžius, susirgdami ir pan., darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo padidinti ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovaujantis ieškovo nurodomomis nutartimis, nes cituojamų nutarčių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios nagrinėjamos civilinės bylos.
46.2. Ieškovas nepateikia įrodymų, kad teismai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai savo pareigas būtų vykdę aplaidžiai ir nerūpestingai.
46.3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad paties išteisinamojo nuosprendžio priėmimas yra reikšminga moralinė satisfakcija, dėl to pagrįstai sumažino priteisiamos neturtinės žalos dydį. Baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas esant pakankamam pagrindui įtarti, jog jis galbūt yra padaręs nusikalstamą veiką. Iš esmės ieškovas buvo išteisintas, nes asmuo, davęs parodymus, buvo miręs ir nebuvo galimybių asmens apklausti ir galutinai pašalinti abejones.
46.4. Teismui tenkinus 31 proc. ieškovo reikalavimų, pagrįstai patirtų bylinėjimosi išlaidų suma buvo sumažinta atmestų reikalavimų dydžiui.
47. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus pataisos namai prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
47.1. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, darytina išvada, kad ieškovo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, tai lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir ieškovo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
48. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
49. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo ieškovui, priėmus išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, taip pat dėl neteisėtai pradėto baudžiamojo proceso ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo atliktų procesinių veiksmų, dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose trukmės.
Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo
50. Apeliantė trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašo prie šios civilinės bylos pridėti M. I. atstovo advokato A. M. parengto ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-2447-1080/2019 kopiją, kuri, apeliantės teigimu, patvirtinta, kad laiko sąnaudų dėl rengiamo ieškinio šioje byloje ieškovo atstovas objektyviai negalėjo patirti ir nepatyrė.
51. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
52. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės teikiamu įrodymu, pažymi, kad šio įrodymo pridėjimo prie bylos klausimas yra išspręstas pirmosios instancijos teismo, teisėjų kolegijos vertinimu, minimas įrodymas nepaneigia ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, todėl jis nelaikytinas nauju įrodymu ir klausimas dėl jo priėmimo pagal CPK 314 straipsnį nėra spręstinas.
53. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.
Dėl baudžiamojo proceso trukmės
54. Pagal CK 6.272 straipsnio, reglamentuojančio civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, 1 dalies nuostatas, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant ir taikant valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, reguliuojančias teisės normas, konstatuota, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje (CK 6.272 straipsnis), yra griežtoji – kylanti nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tokios atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
56. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
57. Asmens teisei į tinkamą baudžiamojo proceso trukmę ar, kitaip tariant, proceso greitumo principui pripažįstama konstitucinė reikšmė. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą procesą detalizuojama BPK 44 straipsnio 5 dalyje, suteikiant kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui teisę į nešališko ir nepriklausomo teismo bylos išnagrinėjimą per trumpiausią laiką. Taigi teisingumas turėtų būti vykdomas operatyviai, priešingu atveju galima pakenkti teisingumo vykdymo veiksmingumui bei patikimumui, kartu gali sumažėti pagarba teisės viršenybės principui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-313/2020).
58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiškėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Asmuo, kuriam yra pranešta apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali prašyti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą, jeigu jis mano, kad yra nepateisinamo delsimo požymių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Grauslys prieš Lietuvą; 2001 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Šleževičius prieš Lietuvą; 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Girdauskas prieš Lietuvą).
59. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme atliktas nepažeidžiant BPK nuostatų bei ieškovo teisės į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Tačiau sprendė, kad visas baudžiamasis procesas, kuris tęsėsi nuo 2010 m. kovo 3 d. (ieškovas sulaikytas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu) iki 2015 m. lapkričio 11 d. (Vilniaus apygardos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį) ir truko 5 metus 8 mėnesius 8 dienas, truko nepateisinamai ilgai būtent dėl teisminio nagrinėjimo nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. ir dėl to buvo pažeista ieškovo teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Taigi, teismas konstatavo, kad ieškovo teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką buvo pažeista.
60. Šią teismo sprendimo dalį skundžia tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo. Apeliaciniai skundai grindžiami esminiais argumentais, kad faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamųjų buvo ne vienas, nagrinėjimas truko neprotingai ilgą laiką, nei tai, kad procesas nustatytą laiką truko dėl neteisėtų teismų veiksmų, sąmoningo ir nepagrįsto proceso vilkinimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė konkrečių netinkamų valstybės institucijų veiksmų organizuojant procesą, ar proceso delsimo laikotarpių. Vien faktas, kad aukštesnės instancijos teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, savaime nepagrindžia valstybės institucijų veiksmų netinkamai organizuojant procesą, taip pat nepatvirtina baudžiamojo proceso trukmės nepagrįstumo. Apeliančių teigimu, teismas nevertino ir sprendimo motyvuose neanalizavo, kiek bendrai baudžiamojo proceso trukmė pailgėjo dėl pačių proceso dalyvių kaltės. Teismas nepateikė jokių skaičiavimų dėl proceso dalyvių elgesio sugaišto laiko ir šio laiko reikšmės bendrai baudžiamojo proceso trukmei, nepasisakė dėl proceso dalyvių atidėtų teismo posėdžių, kai byla buvo nagrinėjama iš naujo apeliacinės instancijos teisme ir to reikšmės bendrai baudžiamojo proceso trukmei. Su tokia apeliančių pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
61. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju būtent dėl teisminio nagrinėjimo laikotarpio nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovo teisės pažeidimą į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Nepaisant nustatyto teisminio nagrinėjimo laikotarpio, šiuo atveju svarbu įvertinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo intensyvumą, tai laikytina vienu iš esminių kriterijų sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų neteisėtus veiksmus. Apeliantės apeliaciniuose skunduose skunde ginčydamos baudžiamojo proceso teisme trukmę apeliuoja į tai, kad teismas detaliai netyrė teismo posėdžių atidėjimo priežasčių. Taigi, šiuo atveju apeliantams neskundžiant teismo išvados, kad ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme atliktas nepažeidžiant BPK nuostatų bei ieškovo teisės į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką, aktualus yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpis nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. Vertinant pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką tokia, kaip nagrinėjamu atveju, proceso trukmė pati savaime pripažintina pernelyg ilga. Tokia proceso trukmė gali atitikti įmanomai trumpiausio laiko reikalavimą ir būti pateisinama tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad procesas užsitęsė dėl svarbių aplinkybių.
62. Byloje nustatyta, kad 2013 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendis pakeistas iš dalies, dalis nuosprendžio panaikinta ir dėl jos priimtas naujas nuosprendis, Š. Š. pagal BK 24 str. 5 d., 300 str. 2 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, panaikintas sprendimas dėl paskirtų bausmių subendrinimo, paliekant bausmę, paskirtą pagal BK 24 str. 5 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (t. 12, b. l. 51-58). 2013 m. liepos 30 d. pradėta vykdyti Š. Š. paieška 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiui vykdyti (t. 12, b. l. 87).
63. 2013 m. rugsėjo 27 d. M. I. ir Š. Š. gynėjas A. M. pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam teismui (t. 12, b. l. 90–92). 2013 m. spalio 8 d. byla gauta Lietuvos Aukščiausiajame teisme (t. 12, b. l. 96), 2013 m. spalio 14 d. kasacinis skundas priimtas, byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 12, b. l. 98).
64. 2013 m. spalio 30 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas atmetė Š. Š. gynėjo advokato A. M. prašymą sustabdyti 2013 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio vykdymą (t. 12, b. l. 101–102). 2014 m. sausio 14 d. įvyko teismo posėdis (t. 12, b. l. 114–116). 2014 m. sausio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalis dėl M. I. ir Š. Š. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (t. 12, b. l. 117–120).
65. 2014 m. vasario 3 d. byla gauta Vilniaus apygardos teisme (t. 12, b. l. 121), paskirtas teismo posėdis 2014 m. balandžio 4 d. (t. 12, b. l. 123, 124). 2014 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje byla išnagrinėta (t. 12, b. l. 125–127). 2014 m. gegužės 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės (t. 12, b. l. 128–130). 2014 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalis, kuria Š. Š. ir M. I. pripažinti kaltais pagal BK 24 str. 5 d., 300 str. 2 d. ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – M. I. ir Š. Š. išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, panaikinta M. I. ir Š. Š. nuosprendžio dalis dėl BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu bausmių subendrinimo, pašalinta iš M. I. ir Š. Š. nuosprendžio rezoliucinės dalies nuoroda į BK 24 straipsnio 5 dalį ir paskirta M. I. ir Š. Š. pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. bausmė laisvės atėmimas vieniems metams keturiems mėnesiams, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista (t. 12, b. l. 137–147).
66. 2014 m. spalio 17 d. M. I. ir Š. Š. gynėjas A. M. pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam teismui (t. 12, b. l. 163–167). 2014 m. spalio 28 d. byla gauta Lietuvos Aukščiausiajame teisme (t. 12, b. l. 171), 2014 m. lapkričio 18 d. kasacinis skundas priimtas, byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 12, b. l. 173).
67. 2015 m. vasario 17 d. įvyko teismo posėdis (t. 12, b. l. 192–194). 2015 m. kovo 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistųjų M. I. ir Š. Š. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį panaikinta ir perduota bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (t. 12, b. l. 195–200).
68. Vykdant 2002 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nuosprendį (po 2014 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo) 2015 m. vasario 18 d. Š. Š. sulaikytas ir uždarytas į (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto areštinę, iš kurios 2015 m. vasario 19 d. konvojuotas į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių-kalėjimą, o 2015 m. kovo 3 d. perkeltas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus (t. 13, b. l. 99, 105). 2015 m. kovo 25 d., vykdant 2015 m. kovo 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį Š. Š. paleistas iš įkalinimo įstaigos (t. 13, b. l. 86, 107).
69. 2015 m. kovo 27 d. byla gauta Vilniaus apygardos teisme (t. 12, b. l. 202), paskirtas teismo posėdis 2015 m. birželio 5 d. (t. 13, b. l. 2). 2015 m. birželio 5 d. teismo posėdis atidėtas dėl gynėjo A. M. ligos (t. 13, b. l. 40), 2015 m. rugpjūčio 31 d. paskelbta teismo posėdžio pertrauka dėl nuteistųjų J. S., I. G. ir M. I. neatvykimo (t. 13, b. l. 59-60). 2015 m. spalio 2 d. teismo posėdyje byla išnagrinėta (t. 13, b. l. 65–67).
70. 2015 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalis dėl M. I. ir Š. Š. nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 182 str. 2 d., ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo M. I. pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 182 str. 2 d. ir Š. Š. pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 5d. ir 182 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.) (t. 13, b. l. 72–80).
71. Spręsdama dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo tris kartus apeliacine tvarka kaip valstybės teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmo pagrindo, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimų (nuosprendžių) peržiūra instancine tvarka yra viena iš asmens teisių į tinkamą procesą užtikrinimo priemonių. Pirmiausia byloje surinkti įrodymai tiriami pirmosios instancijos teisme. Kadangi sprendimą teismas priima savarankiškai ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, dažniausiai proceso dalyviai pasinaudoja savo teise skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašydami patikrinti jo pagrįstumą ir teisėtumą bei iš naujo įvertinti byloje surinktus įrodymus, kad būtų nustatyta jų teigiama tiesa. BPK 312 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio gali būti paduodamas bet kokiais pagrindais ir motyvais, atitinkamai apeliacinės instancijos teismas gali spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisme nagrinėjant apeliacinį skundą dažnai fakto ir teisės klausimo aiškus atskyrimas yra sunkiai įmanomas, nes teisės taikymo klausimų teisingas išsprendimas neišvengiamai gali būti susijęs su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių patikrinimu, o tai lemia įrodymų tyrimo būtinumą sprendžiant taip pat ir teisės taikymo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015).
72. Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas baudžiamąją bylą du kartus grąžino nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinio teismo kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepateikdamas motyvuotų išvadų dėl pagrindinių nuteistųjų gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistųjų pripažinimu sukčiavimo bendrininkais ir dalyvavimu darant sukčiavimą, iš esmės neišnagrinėjo apeliacinio skundo, dėl to buvo suvaržytos įstatyme garantuotos nuteistųjų teisės ir tai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad būtent šios, o ne apeliančių nurodomos teismo posėdžių atidėjimo priežastys lėmė proceso tęstinumą iki 2015 m. lapkričio 11 d., kuomet buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu, kuriame buvo konstatuota, kad ieškovo ir M. I. buvimo automobilyje „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vyko kiti šioje byloje nuteisti asmenys, faktas (duomenys neskelbtini) tiksliai nenustatytu laiku bei V. K. parodymai buvo iš esmės vieninteliai duomenys, kurių pagrindu šie asmenys buvo pripažinti kaltais. V. K. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu jau buvo miręs. Pastarojo asmens ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai buvo nekonkretūs, prieštaringi. Nors apklausų metu buvo nurodomos prieštaringos aplinkybės, parodymų keitimo priežastis nebuvo nustatyta. Š. Š., M. I. ir kiti šioje byloje nuteisti asmenys nurodė aplinkybes, kurios prieštaravo V. K. parodymams. V. K. pripažino, kad darė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o parodymus davė būdamas narkotinės abstinencijos būsenos, t. y. galėjo būti veikiamas šios būsenos sukeliamų pasekmių.
73. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi iš esmės analogiškos pozicijos kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (pvz., EŽTT 2013 06 20 sprendimas Lavrechov prieš Čekiją, peticijos Nr. 57404/08) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 08 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).
74. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta objektyvioji tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinių skundų argumentus, kad vien tai, jog ieškovas buvo išteisintas, dėl to, kad neaiškios aplinkybės buvo vertinamos jo naudai, nėra pagrindo teikti, jog bylą nagrinėję teismai atliko neteisėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog apeliantai iš esmės yra teisūs, teigdami, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, jog visi su baudžiamuoju procesu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Tačiau šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu Š. Š. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, todėl apeliantės negali kvestionuoti jau įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje padarytų teismo išvadų.
75. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas tik patvirtina faktą, jog pirmą kartą išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka buvo padaryta akivaizdi teismo klaida. Apeliacinės instancijos teismo padarytos įžvalgos bei išvados leidžia spręsti, kad teismas, nuteisdamas ieškovą, tinkamai neįvertino jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių buvimo, netiksliai įvykdė procesinę pareigą išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas ir padarė BPK pažeidimų, dėl to buvo nuteistas nekaltas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog procesinis teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai taikant teisės normas, įtvirtintas nacionaliniuose teisės aktuose. Nustatyti neteisėti procesiniai veiksmai (neteisingai teisiškai įvertintos faktinės aplinkybės bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas) negali būti pripažinti vien tik žmogišku apsirikimu ir (ar) suklydimu, neturėjusiu įtakos ieškovo teisėms baudžiamojo proceso metu. Taigi bylos nagrinėjimas instancine tvarka, dėl to nustačius esminius BPK pažeidimus, pats savaime yra laikomas pažeidžiančiu ieškovo teises į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors teismo procesas nėra statiškas ir nuolat kinta priklausomai nuo naujai paaiškėjusių aplinkybių, gynybos taktikos ir pan., nagrinėjamu atveju teismo posėdžių atidėjimo priežastys tiesiogiai nelėmė baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmės.
Dėl neturtinės žalos dydžio
76. Kasacinis teismas nuoseklioje praktikoje pabrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal kasacinio teismo praktiką, šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – kardomojo kalinimo (suėmimo) – taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007).
77. Apeliaciniame skunde atsakovė pamini daug Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kurios, jos manymu, pagrindžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė per didelę neturtinę žalą, o ieškovas, teigdamas priešingai, tvirtina, kad teismas priteisė neadekvačiai mažą neturtinės žalos kompensaciją.
78. Vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vieningą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017). Teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu priteisdamas ieškovui iš atsakovės 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose nenukrypo.
79. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, nors teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014), kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei minėtoje teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (pavyzdžiui, neteisėtai taikoma ta pati kardomoji priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).
80. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovas teisę į neturtinės žalos atlyginimą iš esmės grindė per ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu bei jo patirtais neigiamais išgyvenimais. Apelianto nuomone, išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas tik po beveik šešerius metus trukusio baudžiamojo proceso, apeliantui nesuprantama, kaip asmens išteisinimas, kuriuo kaip tik patvirtinamas faktas, kad jam padaryta neturtinė žala, kartu reiškia ir aplinkybę, leidžiančią nuo 17 000 Eur iki 4000 Eur sumažinti patirtą neturtinę žalą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
81. Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas dėl neteistų teismo veiksmų truko ne šešerius metus, o baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpį nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d.
82. Antra, ieškovas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-404-790/2019, kurioje teismas neturtinės žalos dydį vertino, konstatuodamas, kad: 1) ieškovo atžvilgiu apie 3 metus 8 mėnesius ir 10 dienų nepagrįstai buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas; 2) ieškovas buvo nepagrįstai kaltinamas, o vėliau nuteistas; 3) apie 4 metus ir 5 mėnesius ieškovo atžvilgiu vykdytame baudžiamajame procese buvo pažeista jo teisė į įmanomai greičiausią bylos išnagrinėjimą; 4) nuosprendžiui įsiteisėjus jis 6 mėnesius 21 dieną praleido laisvės atėmimo vietose; 5) ieškovas buvo įgijęs aukštąjį išsilavinimą; 6) iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ėjo vadovaujamas pareigas ir buvo teigiamai charakterizuojamas buvusių darbdavių; 7) dėl neteisėto nuteisimo ieškovui taip pat buvo apsunkintos galimybės rūpintis garbaus amžiaus motina, kuri, kaip matyti iš byloje pateiktų medicininių dokumentų, turėjo sveikatos problemų.
83. Apeliantas remiasi ir Vilniaus apygardos teismo 2019-03-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-418- 232/2019, kurioje teismas neturtinės žalos 6000 Eur dydį nustatė, konstatuodamas, kad: 1) ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo užfiksuoti duomenys apie galimai padarytus nusikaltimus renkant įrodymus atliekamo ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu; 2) baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai dalį byloje surinktų įrodymų pripažino leistinais bei patikimais įrodymais ir vadovaudamasis jais nuteisė ieškovą; 3) ieškovas 3 metus 4 mėnesius 8 dienas buvo suimtas bei atliko laisvės atėmimo bausmę.
84. Ieškovas vadovaujasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K- 3-63-378/2018, kurioje teismas neturtinės žalos dydį grindė tuo, kad: 1) įtariamai ieškovui buvo grindžiami iš esmės nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo gauti netinkamai organizuotoje apklausoje; 2) suėmimas nebuvo grindžiamas tinkamai motyvuotais reikšmingais ir pakankamais pagrindais; 3) ieškovas buvo suimtas 2 metus 9 mėnesius; 4) ieškovas buvo kaltinamas ir nuteistas dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimo, atlikto prieš mažametį asmenį.
85. Ieškovas nurodo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-819- 464/2016, kurioje teismas neturtinės žalos dydį grindė tuo, kad: 1) ikiteisminio tyrimo pareigūnas aktyviais veiksmais provokavo ieškovę duoti kyšį, dėl to baudžiamasis persekiojimas pripažintas pradėtas neteisėtai; 2) neteisėtas ikiteisminio tyrimo pradėjimas lėmė ir neteisėtą 273 dienas trukusį jos laisvės ribojimą; 3) ieškovė buvo sulaikyta nepilnamečių vaikų akivaizdoje; 3) ieškovės sulaikymas bei išprovokuotas nusikaltimas buvo išviešinti žiniasklaidos priemonėse: 4) neturtinę žalą patyrė ieškovės nepilnamečiai vaikai.
86. Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovo minimas nutartis, pripažįsta, kad apeliantas remiasi teismų sprendimais, kuriuose konstatuotos aplinkybės visiškai neatitinka šios nagrinėjamos civilinės bylos.
87. Trečia, sprendžiant dėl neturtinės žalos, grindžiamos asmens teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimu, analizuotina ir EŽTT praktika tokio pobūdžio bylose prieš Lietuvą.
88. EŽTT konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į įmanomai trumpiausią procesą pažeidimą, pvz., Š. v. Lithuania, no. 55479/00, judgment of 13 November 2000 (proceso trukmė – 4 metai, 2 mėnesiai, 25 dienos vienoje instancijoje; priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (tokio dydžio žalos atlyginimą lėmė išskirtinės aplinkybės); M. v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003 (proceso trukmė – 8 metai ir 3 mėnesiai (viena instancija); priteistas 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimas); G. v. Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003 (proceso trukmė – 8 metai ir 5 mėnesiai; priteista 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti); K. v. Lithuania, no. 21837/02, judgment of 27 June 2006 (proceso trukmė – 6 metai ir 5 mėnesiai; priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti); S. v. Lithuania, no. 37415/02, judgment of 27 June 2006 (proceso trukmė – 6 metai ir 9 mėnesiai (du jurisdikcijos lygmenys); priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti; J. v. Lithuania, no. 6924/02, judgment of 18 July 2006 (proceso trukmė – 5 metai ir 7 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti); G. v. Lithuania, no. 418/04, judgment of 17 July 2007 (proceso trukmė – 5 metai ir 11 mėnesių; teismas, priteisdamas neturtinę žalą – 900 eurų – pažymėjo, kad dalis delsimų priskirtini pareiškėjo advokatui); N. v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009 (proceso trukmė – 7 metai ir 5 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti); Š. v. Lithuania, no. 35624/04, judgment of 5 January 2010 (proceso trukmė – 8 metai ir 9 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys; priteista 1700 eurų neturtinei žalai atlyginti); N. v. Lithuania, no. 45756/05, judgment of 20 April 2010 (proceso trukmė – 7 metai ir 2 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 1800 eurų neturtinei žalai atlyginti); K. v. Lithuania, no.12717/06, judgment of 18 January 2011 (proceso trukmė – 9 metai ir 11 mėnesių (trys jurisdikcijos lygmenys); byla pripažinta sudėtinga, tačiau lemiamos klaidos – valdžios institucijų (byla grąžinta papildomam tyrimui, be to, beveik 9 metus pareiškėjui taikytas suėmimas, namų areštas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti); priteista 4800 eurų neturtinei žalai atlyginti).
89. Ketvirta, nagrinėjamu atveju valstybei civilinė atsakomybė taikytina už pernelyg ilgai besitęsusį baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas mažindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į tai, kad aplinkybių dėl pablogėjusiosios sveikatos, santykių nutraukimo su buvusia sugyventine bei praradimo galimybės įsidarbinti ieškovas neįrodinėjo, objektyvių įrodymų, patvirtinančių jas, nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Šiuo atveju teismas pagrįstai vertino, kad paties išteisinamojo nuosprendžio priėmimas yra reikšminga moralinė statisfakcija, svarbi ne tik pačiam išteisintajam, bet ir atkurianti jo autoritetą, bendravimo galimybes įprastoje aplinkoje. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino visas nagrinėjamoje byloje nustatytas reikšmingas žalos dydžiui nustatyti faktines bylos aplinkybes ir tinkamai savo išvadą motyvavo. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, atlyginimo, taip pat EŽTT praktikos bylose prieš Lietuvą dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką analize, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje teismo nustatytas aplinkybes dėl ieškovo išgyvenimų, nepatogumų baudžiamojo proceso metu, į baudžiamojo proceso trukmę, taip pat kitas aptartas šios konkrečios bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
Dėl senaties termino
90. Pirmosios instancijos teismas ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties termino pradžią siejo su subjektyviu momentu – kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą, t. y. su išteisinamojo nuosprendžio priėmimu (2015-11-11). Ieškovas ieškinį pareiškė 2018-11-09, todėl sprendė, kad ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido.
91. Trečiais asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra mano, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis dėl ieškinio senaties taikymo yra neargumentuota, nėra aišku, kokiais motyvais remdamasis, teismas pasirinko ieškinio senaties pradžią, apeliantė prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
92. Byloje kilęs ginčas dėl ieškinio senaties termino. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų; atskirų rūšių reikalavimams pareikšti šio straipsnio 3–11 dalyse įtvirtinti įvairios trukmės sutrumpinti terminai. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.
93. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas dėl ieškinio senaties taikymo, pabrėžė, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškinio senaties termino pradžia yra laikytina 2015 m. lapkričio 11 d. – išteisinamojo nuosprendžio priėmimas. Būtent dėl šių aplinkybių su baudžiamuoju procesu susijusių valstybės veiksmų neteisėtumas ir atsiradusi neturtinio pobūdžio žala ieškovui tapo aiški priėmus 2015 m. lapkričio 11 d. išteisinamąjį nuosprendį. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2018 m. lapkričio 9 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio senatis nepraleista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
94. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo priteista 620 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme suma. Tvirtina, kad teismas sumažindamas atstovavimo išlaidų sumą nuo 2000 Eur iki 620 Eur neatsižvelgė į prašomos atlyginti žalos nematerialią prigimtį, t. y. negalimumą jos visiškai kompensuoti pinigine išraiška. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka, nes bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, o ne į žalos atlyginimo nematerialią išraišką (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
95. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimu, nes šiuo klausimu pasisakyta nutarties 52 punkte.
Dėl bylos procesinės baigties
96. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas ištyrė visus bylose surinktus reikšmingus teisingam ginčo išsprendimui įrodymus ir įvertino juos pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, nustatė ir pagrindė, kokius ir kodėl neteisėtus valstybės pareigūnų veiksmus laiko tiesiogiai susijusius su ieškovo patirta turtine ir neturtine žala (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.272 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, priimdamas ginčijamą sprendimą, teismas vertino ne tik dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos sąlygas, bet ir analizavo pridėtos baudžiamosios bylos medžiagą, vertino byloje esančius rašytinius duomenis. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 176-185 straipsniuose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantai turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas.
97. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinių skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai netenkinami, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
98. Atmetus šalių apeliacinius skundus bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.