Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2025-04-23 · Civilinė byla Nr. e2-905-995/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-23
Bylos Nr.
e2-905-995/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06685-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Railienė
Ieškovas
M. Š.
Atsakovas
L. K.
Advokatai
Kristina Raulinaitienė, Osvaldas Raščiukevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-905-995/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06685-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.6.13; 2.1.2.4.3 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 23 d.Palanga
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant Dainai Tiškienei,dalyvaujant ieškovui M. Š., jo atstovui advokatui Osvaldui Raščiukevičiui,atsakovei L. K., jos atstovei advokatei Kristinai Raulinaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei L. K. (buvusiai O.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės 2588,39 Eur skolą, penkių procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovas bei jo atstovas ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas ir atsakovė sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo už užmokestį perduoti atsakovei valdyti ir naudotis gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo priimti butą ir mokėti nuomos mokestį bei kitus sutartyje nurodytus mokėjimus.

1.2. Pagal Sutarties 6.1. punktą atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti 230,00 Eur dydžio nuomos mokestį per mėnesį, o gruodžio – kovo mėnesiais nuomos mokestis siekė 200,00 Eur.

1.3. Bute iš pradžių gyveno dvi šeimos: atsakovė, jos sugyventinis K. K. bei K. K. sesers šeima. K. K. sesers šeimai išsikrausčius, atsakovės šeima liko gyventi toliau pirminio nuomininko K. B. vardu 2017 m. birželio 26 d. sudarytos nuomos sutarties pagrindu. Su pačia atsakove nauja sutartis buvo sudaryta 2018 m. rugpjūčio 23 d..

1.4. 2019 metų gruodžio mėnesio pabaigoje ieškovas pasakė atsakovei, kad ketina parduoti butą. Kad ieškovas jau 2020 metais ieškojo pirkėjo butui patvirtina ieškovo ir K. K. susirašinėjimas, kuriame matyti, jog 2020 m. gegužės 23 d. kalbama apie užsakytas buto fotografavimo paslaugas. Atsakovė paprašė kol kas buto neparduoti ir nurodė, kad atsakovė nebedirba ir negauna pajamų, todėl šeimą išlaiko tik K. K.. Kadangi K. K. dirba statybų srityje, šalys galiausiai žodžiu susitarė, kad atsakovė ir K. K. atliks kosmetinio remonto darbus, o už tai ieškovas metus laiko neprašys nuomos mokesčio. Šalys konkrečiai susitarė, kad atsakovė ir K. K. atliks tokius remonto darbus: pakeis fiziškai pasidėvėjusį grindų laminatą, o kur nėra (virtuvėje) – sudės grindų laminatą, perdažys visų patalpų sienas (išskyrus kur plytelės), kambaryje išgręš ventiliacijos angą (tikslu pagerinti vėdinimą dėl pradėjusio veistis pelėsio). Iš pridedamo šalių susirašinėjimo matyti, kad K. K. kaip vieną iš darbų minėjo ventiliacijos angos išgręžimą, tačiau šios angos jis taip ir neišgręžė.

1.5. Atsakovė iš nuomojamo buto išsikėlė 2020 m. gruodžio 23 d., tačiau šalys nepasirašė buto perdavimo-priėmimo akto. Ieškovui patikrinus buto būklę po atsakovės išsikėlimo, ieškovas pastebėjo, kad atsakovė, gyvendama bute sugadino šiuos daiktus: čiužinį, durų apvadus, dušo dalis, komodą, spintą, lovos rėmą, mikrobangų krosnelę, rozetes ir jungtukus, grindjuosčių kampus, šaldytuvą, skrudintuvą, virdulį ir viryklę. Taip pat sugadintos buto sienos jas netinkamai nudažius, įsiveisęs pelėsis. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipėsi į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo iš atsakovės, dėl ko buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-2115-997/2022.

1.6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2115-997/2022 ieškovo ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-583-657/2022 paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo priimtą sprendimą.

1.7. Ieškovas pažymi, kad minėtoje civilinėje byloje jis dalį žalos kildino iš to, kad atsakovė ir K. K. netinkamai išdažė buto sienas, tokiu būdu apgadino durų apvadus, jungtukus. Tiek atsakovė, tiek K. K. neigė šią aplinkybę ir nurodė, kad bute jokio remonto neatliko. Kauno apygardos teismas, priimdamas 2022 m. balandžio 5 d. nutartį, nustatė, kad nei atsakovė, nei K. K. iš tiesų neatliko buto remonto gyvenimo bute laikotarpiu. Teismui nustačius, jog remontas nebuvo atliktas, ieškovas visą laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. neprašė nuomos mokesčio. Atsakovė liko neatsiskaičiusi su ieškovu pagal šalių sudarytą sutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovas reiškia šį ieškinį ir prašo priteisti iš atsakovės nuomos mokestį pagal šalių sudarytą sutartį už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d..

Atsiliepimas

2. Atsakovė ir jos atstovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį bei teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu nesutinka bei prašė jį atmesti. Atsakovė ir jos atstovė pažymėjo, kad visų pirma, ieškovui visada buvo mokamas nuomos mokestis, o antra, niekuomet nebuvo susitarimo, jog už nuomos mokestį atsakovė (ar jos sugyventinis) atliks kažkokius remonto darbus. Buvo mokama už buto nuomą grynaisiais pinigais (tokiu būdu ieškovas galbūt siekė išvengti mokesčių už gaunamas pajamas). Akivaizdu, jog jau 2021 m. balandžio 21 d. ir viso civilinės bylos Nr. e2-2115-997/2022 nagrinėjimo metu ieškovas tikrai turėjo žinoti, kad atsakovė neva tai yra nesumokėjusi nuomos mokesčio arba neatlikusi remonto darbų už nuomos mokestį, dėl kurių kaip jis melagingai teigia, buvo susitarta. Ieškovo dėstoma įvykių versija kelia abejonių dėl logikos nebuvimo, sunku patikėti, jos esant susitarimui, kad nebus mokamas nuomos mokestis netgi už metus laiko už atliekamus remonto darbus, tokius kaip laminato keitimas ir įrengimas, ventiliacijos angos išgręžimas, visų buto sienų perdažymas (kurie yra akivaizdūs), šio susitarimo neįvykdymo ieškovas nepastebėjo šalims išsikrausčius iš buto ir nekėlė jokių reikalavimų prieš tai buvusioje byloje. Byloje ginčo nėra dėl nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimo už butą, šalys sutarė, kad laiku ir tinkamai ši nuomininkės pareiga buvo vykdoma. Ieškovo pateiktos SMS žinutės niekaip nepatvirtina ieškovo nurodomų aplinkybių, jog nuomos mokestis nebuvo mokamas. Nors ieškovas nurodo, jog minėtuose susirašinėjimuose nė karto nėra užsimenama apie nuomos sumą, tačiau pažymėtina, jog nuomos suma buvo aiški, šalys ją puikiai žinojo, todėl ir jos nurodyti nebuvo visiškai jokio reikalo. Iš paties ieškovo pateikto susirašinėjimo matyti, kad ji nebenurodoma jau nuo 2019 m. lapkričio mėn., kai tuo tarpu ieškovo teigimu dėl nuomos mokesčio nemokėjimo buvo neva susitarta nuo 2020 m. sausio 1 d.. Be to, iš susirašinėjimo matyti, jog praktiškai po kiekvienos žinutės buvo tariamasi dėl susitikimo, kurio metu atsakovės sugyventinis grynaisiais pinigais atsiskaitydavo ne tik už komunalinius mokesčius, bet ir už nuomą. Kadangi buto nuomos metu šalis siejo gana draugiški santykiai, todėl už sumokėtus grynuosius pinigus nei atsakovė, nei jos sugyventinis neprašė pakvitavimo ar kitokio rašytinio patvirtinimo, tokia buvo susiklosčiusi ilgalaikė atsiskaitymo praktika. Tačiau tas aplinkybes, jog nuomos mokestis buvo mokamas laiku grynaisiais pinigais ieškovui į rankas dar nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2115-997/2022 ne kartą patvirtino ir pati atsakovė (2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo protokolas 2:06:55 – 2:07:14 min., 02:28:48 – 02:28:52 min.), o šių aplinkybių, kaip minėta, ieškovas bylos nagrinėjimo metu nė karto neginčijo, kas tik rodo, jog atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi už buto nuomą ir dėl to jokios skolos negali būti. Kadangi dar nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos priteisimo ieškovas buvo nurodęs, jog gauna pajamas iš turto nuomos, atsakovė buvo jo ketvirta nuomininkė, o butas yra ne vienintelis jo nuomojamas turtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

3. Nagrinėjamu atveju byloje kilo šalių ginčas dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo nuomojamas atsakovei, nuomos mokesčio sumokėjimo. Ieškovas įrodinėja, kad jis su atsakove ir jos sugyventiniu susitarė, kad atsakovė ir jos sugyventinis nuomojamame bute atliks kosmetinio remonto darbus (pakeis fiziškai nusidėvėjusį grindų laminatą, o kur jo nėra – sudės, perdažys visų patalpų sienas, išgręš ventiliacijos angą), o už tai ieškovas 2020 metais neprašys nuomos mokesčio. Tačiau, ieškovo teigimu, atsakovė nesilaikė šio susitarimo ir neatliko kosmetinio buto remonto, o ieškovas neėmė nuomos mokesčio, todėl atsakovė jam liko skolinga pagal nuomos sutartį 2588,39 Eur. Atsakovė su ieškovo reikalavimu nesutinka ir tvirtina, kad nuomos mokestį už ginčo laikotarpį mokėjo, dėl kosmetinio remonto vietoje nuomos mokesčio su ieškovu nesitarė.

4. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau ir – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo už užmokestį perduoti atsakovei valdyti ir naudotis gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo priimti butą ir mokėti nuomos mokestį bei kitus sutartyje nurodytus mokėjimus. Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį už butą, lygu 230,00 Eur per mėnesį. Nuo gruodžio iki kovo mėnesio nuomos mokestis mažinamas iki 200,00 Eur. Sutarties 6.4 punkte numatyta, kad nuomininkas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, sumoka nuomotojui 6.1. punkte nurodytą mėnesinį nuomos mokestį už einamąjį mėnesį ir ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos 6.3. punkte nurodytus kitus mokesčius už praėjusį mėnesį. Be kita ko, Sutarties 5.1.8 punkte numatyta, kad atliekant nuomininkui remontą, privaloma raštu suderinti remonto terminus, medžiagas. Nesuderinus tokių darbų, nuomininkas neturi teisės pradėti remonto darbų.

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti pakeisti ar nutraukti sutartinius teisinius santykius. Byloje nustatyta, kad tarp šalių ginčo laikotarpiu buvo susiklostę faktiniai nuomos santykiai. CK 6.477 straipsnio 1 dalis bei CK 6.576 straipsnis nustato, jog pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą – suteikti gyvenamąją patalpą laikinai valdyti ir ją naudoti gyvenimui už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (nuompinigius). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito, po jo išgyvento, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnis).

6. Ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovės nuomos mokestį, tvirtino, kad jis ir atsakovė buvo susitarę, kad atsakovė atliks bute remontą, o jis nereikalaus mokėti nuomos mokesčio už 2020 metus, tačiau atsakovė susitarimo neįvykdė ir remonto bute neatliko, dėl to liko skolinga ieškovui už nuomą. Visų pirma, pažymėtina, kad nuomos sutartis yra savarankiškas sandoris, nustatantis jos šalims teises bei pareigas. Todėl labai tikėtina, kad ieškovas, sudaręs ne vieną patalpų nuomos sutartį, t. y. neabejotinai turintis patirties sudarant nuomos sutartis dėl gyvenamųjų patalpų nuomos (tą patvirtino ir pats ieškovas teisminio nagrinėjimo metu), susitaręs su atsakove dėl paprastojo (kosmetinio) remonto atlikimo vietoje 2020 metais mokamo nuomos mokesčio, būtų aptaręs su atsakove jo lūkesčius atitinkančius konkrečius remonto darbus, paruošęs paprastojo remonto sąmatą, kurioje atsispindėtų tiek atliekami darbai, tiek darbų bei medžiagų rūšys bei kainos, taip pat jis būtų apskaičiavęs galimas remonto išlaidas ir numatęs atsakovės turimų atlikti statybos darbų nuomotame bute kompensavimo mechanizmą, remonto terminus, bei pateikęs teismui tai patvirtinančius įrodymus, tačiau byloje jokių rašytinių susitarimų dėl remonto darbų atlikimo, medžiagų, remonto terminų nėra. Nors šalys Sutarties 5.1.8 punktu aiškiai susitarė, kad atliekant nuomininkui remontą, privaloma raštu suderinti remonto terminus, medžiagas. Nesuderinus tokių darbų, nuomininkas neturi teisės pradėti remonto darbų. Šiame kontekste teismas pažymi, kad ieškovui turinčiam patirties sudarant nuomos sutartis dėl gyvenamųjų patalpų nuomos, turėtų būti keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl šioje situacijoje būtent ieškovui kilo pareiga parengti tinkamos formos ir turinio nuomos sutartį ir/ar jos pakeitimus, o to nepadarius, pačiam prisiimti galimų neigiamų padarinių atsiradimo riziką dėl galbūt netinkamo sutarties vykdymo.

7. Nagrinėjamu atveju atsakovė neneigia, kad jos sutuoktinis K. K., paprašytas ieškovo, valė bei dažė nuomojamo buto sienų kampus, konkrečiai tose vietose, kur buvo įsiveisęs pelėsis, kad jį paslėpti, tačiau tai nepatvirtina ieškovo teiginių, kad atsakovė ir jos sutuoktinis būtų pradėję vykdyti nuomojamo buto remontą, kaip ir nepatvirtina buvus tarp šalių kokiam nors susitarimui vietoje nuomos mokesčio atlikti remonto darbus. Ieškovo pateiktas susirašinėjimas SMS žinutėmis su K. K., šalių paaiškinimai patvirtina, kad buvo kalbėta apie sienų dažymą bei ventiliacijos skylės išgręžimą bute, siekiant išspręsti bute įsiveisusio pelėsio šalinimo klausimą, tačiau taip ir liko nepaneigta, kad atsakovė bei jos sutuoktinis tik pažadėjo ieškovui tai padaryti, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad už sienų padažymą bei ventiliacijos angos išgręžimą ieškovas būtų nereikalavęs atsakovės susimokėti nuomos mokestį. Priešingai, pats ieškovas vykusio 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2115-997/2022, nurodė, kad paprašė atsakovės, kad truputėlį prisižiūrėtų ir jeigu galima, kad išdažytų sienas, o tą išdažymą būtų kompensavęs nuleidžiant nuomos mokesčio kainą, tačiau ieškovas nenurodė tokių aplinkybių, jog buvo paprašytas nuomos mokesčio sąskaita atlikti buto remontą. Sutiktina su atsakove bei jos atstovės argumentu, kad vien tai, kad tame pačiame 2021 m. lapkričio 25 d. posėdyje liudytoja R. V., buvusi atsakovės kaimynė, nurodė mačiusi, jog K. K. ir atsakovė darė remontą nuomojame bute, t. y. dažė sienas, savaime nepatvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl buto remonto ir ieškovo atsakovei taikyto atleidimo nuo pareigos vienerius metus mokėti nuomos mokestį.

8. Ieškovo nurodomas aplinkybes, kad už buto nuomą nebuvo atsiskaitoma, nepatvirtina ir pastarojo į bylą pateiktas telefoninio pokalbio su K. K. garso įrašas. Išklausius telefoninio pokalbio įrašą, akivaizdu, kad ieškovo ir K. K. pokalbio metu buvo tariamasi dėl galutinio atsiskaitymo ir tik dėl padažymo tose vietose, kuriose matosi pelėsis. Pokalbio metu K. K. nurodė ieškovui, kad „kiek turėjau dažų padažiau tose vietose, kuriose matosi pelėsis“, į ką ieškovas jam nurodo, kad „ten nereikėjo dažyti“. Taigi iš šio telefoninio pokalbio įrašo spręstina, kad atsakovė ir/ar jos sutuoktinis ieškovui buvo pažadėję tik padažyti pelėsio pažeistas sienų vietas, ką patvirtino ir liudytojai K. K. (2024 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio garso įrašo protokolas 19;57-21.03 min.) bei A. R. (2024 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašo protokolas 2:11:41-2:11“56, 2:12:07-2:12:39 min.), kurių nuosekliais bei logiškais paaiškinimais teismas neturi pagrindo netikėti. Tačiau priešingai, nei teigia ieškovas, šis telefoninis pokalbis nepatvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl kosmetinio remonto – grindų laminato pakeitimo/sudėjimo, ir/ar visų buto sienų perdažymo darbų, ventiliacijos angos išgręžimo, kaip ir dėl nuomos mokesčio nemokėjimo. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2115-997/2022, 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje, teismui uždavus klausimą dėl darbų, kuriuos ieškovas atliko, išsikėlus iš buto atsakovei, ieškovas nurodė, kad „kas neįeina sakykim apkritai į diskusiją, tai grindų keitimas neįeina, tai buvo pakeistos meistrų ten grindys vienam kambary, nes na tiesiog tai buvo darytas didesnis remontas negu priklausė (...) tiesiog jos buvo nusidėvėjusios jau vienam kambary“ (teismo posėdžio garso įrašo protokolas 28:47-29:16 min.), tačiau jau šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas tvirtino, kad su atsakove tarėsi ir dėl fiziškai nusidėvėjusio grindų laminato, o kur jo nėra (virtuvėje) susitarė, kad atsakovė sudės laminatą. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog jokio susitarimo dėl laminato keitimo/sudėjimo tarp šalių nebuvo, nes kaip patvirtino ieškovas jis savo iniciatyva keitė laminatą, kurį šioje byloje, jo teigimu, turėjo pakeisti atsakovė. Toks ieškovo pozicijos keitimas, jo paaiškinimų nenuoseklumas leidžia teismui pagrįstai abejoti jo visų nurodomų aplinkybių apie paminėto susitarimo dėl remonto darbų egzistavimą, tikrumu.

9. Ieškovas savo reikalavimą taip pat grindžia ir byloje esančiomis SMS žinutėmis, iš kurių, jo teigimu, matyti, kad jis 2020 metais K. K. visuomet siųsdavo sumą, mokėtiną už komunalinius mokesčius, o bendros sumos nenurodydavo, nes nuoma nebuvo mokama, kai tuo tarpu ankstesniais metais, t. y. 2019 metais, nurodydavo bendrą sumą, t. y. sumą, mokėtina už nuomą ir komunalinius mokesčius kartu. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad visuose pateiktuose susirašinėjimuose 2020 metais nė karto nėra užsimenama apie nuomos sumą –K. K. nurodydavo tik duomenis apie sunaudotos elektros energijos ir vandens, o ieškovas vėliau nurodydavo mokėtiną komunalinių mokesčių sumą. Teismo vertinimu, pateiktas ieškovo ir atsakovės tuometinio sugyventinio susirašinėjimas SMS žinutėmis pats savaime nepatvirtina, kad 2020 metais atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad atsakovė ieškovo nuomojame bute gyveno trejus metus, šalys buvo susitarusios dėl nuomos mokesčio dydžio atitinkamais laikotarpiais, t. y. nuo gruodžio iki kovo mėnesio – atsakovė mokėdavo po 200,00 Eur, o likusiais mėnesiais – 230,00 Eur, nuomos sutarties nuostatos dėl nuomos mokesčio dydžio nekito, todėl nėra abejonių, kad tiek atsakovė, tiek jos sutuoktinis žinojo, kiek konkrečiai kurį mėnesį jie privalo mokėti nuomos mokestį ieškovui. Tai patvirtino tiek atsakovė, tiek ir liudytojas K. K. pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme. Be to, iš paties ieškovo pateikto susirašinėjimo matyti, kad nuomos mokesčio suma nebenurodoma jau nuo 2019 m. lapkričio mėn., nors ieškovo teigimu dėl nuomos mokesčio nemokėjimo buvo susitarta nuo 2020 m. sausio 1 d..

10. Atsakovė nuomos mokesčio mokėjimą ginčo laikotarpiui pagrįsti pateikė tiek savo, tiek savo sutuoktinio banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. atsakovė bei jos sutuoktinis disponavo grynaisiais pinigais. Kaip matyti iš pateiktų banko sąskaitų išrašų, paprastai didesnės pinigų sumos arba iš atsakovės, arba iš jos sutuoktinio buvo išgryninamos mėnesio antroje pusėje, kuomet nuomos sutarties šalys pagal byloje esančius įrodymus susitikdavo atsiskaitymui grynaisiais, ir kurios buvo naudojamos nuomos mokesčiui bei komunaliniams mokesčiams nuomotojui sumokėti. Iš atsakovės pateiktos detalios suvestinės matyti, kad 2020 m. sausio 17 d. ieškovas atsiuntė K. K. SMS žinutę, kad yra gauta sąskaitų už 150,68 Eur. Tą pačią dieną, SMS žinutės siuntimo dieną, t. y. 2020 m. sausio 17 d,. iš K. K. sąskaitos buvo nuimti 350,00 Eur (150,00 Eur komunaliniai ir 200,00 Eur nuoma); 2020 m. sausio 23 d. iš K. K. sąskaitos nuimti 150,00 Eur, kaip paaiškino atsakovė teismo posėdžio metu šie pinigai buvo panaudojami mokant komunalinius mokesčius ir už nuomą sekantį mėnesį. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų matyti, jog komunaliniai mokesčiai už 2020 m. sausio mėnesį sudarė apie 228,32 Eur, o kaip matyti iš K. K. banko sąskaitos išrašo, 2020 m. vasario mėn. bendrai buvo išgryninta 350,00 Eur suma. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų matyti, jog komunaliniai mokesčiai už 2020 m. vasario mėnesį sudarė apie 119,93 Eur, o iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2020 m. kovo 17 d. buvo išgryninta 430,00 Eur suma (119,93 Eur komunaliniai ir 200,00 Eur nuoma). Iš ieškovo pateiktų sąskaitų matyti, jog komunaliniai mokesčiai už 2020 m. kovo mėnesį sudarė 202,70 Eur, o iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2020 m. balandžio 13 d. ir 2020 m. balandžio 21 d. bendrai išgryninta 370,00 Eur, o iš K. K. banko sąskaitos išrašo matyt, jog 2020 m. balandžio 20 d. išgryninta 100 Eur; bendrai iš atsakovės ir jos sutuoktinio banko sąskaitų buvo išgryninta 470,00 Eur (202,70 Eur komunaliniai ir 230,00 Eur nuoma). Kaip matyti iš atsakovės ir jos sutuoktinio banko sąskaitų duomenų, 2020 m. gegužės ir birželio mėnesiais, buvo išgrynintos tik nedidelės sumos. Teisminio nagrinėjimo metu tiek atsakovė, tiek liudytojas K. K. nurodė, kad namuose visuomet turėjo pasidėję grynųjų pinigų, be to, gegužės mėnesio antroje pusėje yra atsakovės sutuoktinio gimtadienis. 2024 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio metu atsakovės sutuoktinis liudytojas K. K. paaiškino, kad 2020 metais jis šventė savo dvidešimtmetį (gimtadienis 2020 m. gegužės 17 d.), ko pasekoje gimtadienio proga gavo piniginių lėšų grynaisiais, kurios ir buvo panaudotos atsiskaitant už nuomą bei komunalinius mokesčius. Šias aplinkybes patvirtino ir pati atsakovė, papildomai nurodydama, jog kadangi iki bankomato būdavo toli važiuoti, o ieškovas pageidaudavo gauti tik grynaisiais pinigais, todėl jų šeimai būdavo patogiau išsigryninti pinigus dviems mėnesiams. 2020 m. liepos 18 d. ieškovas atsiuntė K. K. SMS žinutę, kad yra gauta sąskaitų už 65,64 Eur. Tą pačią dieną, šalių susitikimo dieną, t. y. 2020 m. liepos 19 d. iš K. K. sąskaitos išgryninta 350,00 Eur (65,64 Eur komunaliniai ir 230,00 Eur nuoma). Be to, 2020 m. liepos 7 d. iš atsakovės banko sąskaitos išgryninama 250,00 Eur suma; 2020 m. liepos 16 d. iš K. K. išgryninama 150,00 Eur suma, o 2020 m. liepos 19 d. – 350,00 Eur suma. Taigi bendrai iš atsakovės ir jos sutuoktinio banko sąskaitų išgryninta 750,00 Eur suma. 2020 m. rugsėjo 18 d. ieškovas atsiuntė K. K. žinutę, kad yra gauta sąskaitų už 55,83 Eur. Tą pačią dieną, šalių susitikimo dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 20 d. iš K. K. sąskaitos nuimami – 300,00 Eur (55,83 Eur komunaliniai ir 230,00 Eur nuoma). Kaip matyti, rugsėjo mėnesį iš K. K. sąskaitos iš viso buvo išgryninta 610,00 Eur suma. 2020 m. liepos 17 d. ieškovas atsiuntė K. K. SMS žinutę, kad yra sąskaitų už 81,51 Eur. Kaip matyti, 2020 m. lapkričio 17 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. iš K. K. sąskaitos išgryninami 450,00 Eur (81,51 Eur komunaliniai ir 200,00 Eur nuoma). Iš ieškovo pateiktų sąskaitų matyti, jog komunaliniai mokesčiai už 2020 m lapkričio mėnesį sudarė apie 107,15 Eur, iš K. K. banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2020 m. gruodžio 18 d. išgryninama 350 Eur suma (107,15 Eur komunaliniai ir 200,00 Eur nuoma). Kaip matyti, gruodžio mėnesį iš K. K. sąskaitos iš viso buvo išgryninta 760,00 Eur suma.

11. Taigi, kaip matyti iš atsakovės pateiktų jos ir jos sutuoktinio banko sąskaitų, būdavo išgryninamos netgi didesnės sumos, nei šalių sutartas nuomos mokestis bei mokėtini komunaliniai mokesčiai, kurie atsakovės teigimu, vėliau buvo panaudojami kitų mėnesių atsiskaitymui, be to, kaip patvirtino atsakovė bei liudytojas K. K., jis dalį atlyginimo gaudavo grynaisiais pinigais, dėl ko kai kuriais mėnesiais reikėdavo išsigryninti tik nedideles pinigų sumas. Šių atsakovės pateiktų banko sąskaitų ir SMS žinučių palyginamoji analizė leidžia teismui labiau tikėti, nei netikėti, kad atsakovė buto nuomos mokestį mokėjo grynaisiais pinigais laiku ir visiškai yra atsiskaičiusi ieškovui. Aplinkybę, jog nuomos mokestis buvo mokamas laiku grynaisiais pinigais ieškovui tiek nagrinėjant šią bylą, tiek nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2115-997/2022 ne kartą patvirtino ir pati atsakovė, o šių aplinkybių ieškovas bylos nagrinėjimo metu nė karto neginčijo, kas tik patvirtina, jog atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi už buto nuomą ir dėl to jokios skolos nėra. Be to, aplinkybes, jog už nuomos mokestį buvo atsiskaitoma patvirtino ne tik atsakovė su sutuoktiniu K. K., bet ir pirmą kartą bylą nagrinėjant liudytoju apklaustas A. R., kuris kartu su atsakovės šeima bute gyveno 2020 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesiais. Liudytojas A. R. nurodė, jog gyvenant bute tarp jo ir atsakovės šeimos buvo susitarimas nuomą bei komunalinius mokesčius mokėti per pusę, kas sudarydavo apie 150,00 Eur per mėnesį su komunaliniais mokesčiais. Taip pat šis liudytojas patvirtino ne kartą matęs ir dalyvavęs atsiskaitymuose su ieškovu 2020 m.. Iš byloje pateikto liudytojo A. R. sąskaitos išrašo matyti, jog būtent minėtu laikotarpiu (nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėn.) buvo daromi pavedimai į atsakovės sutuoktinio banko sąskaitą. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų, apklaustų, pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme, nuosekliais bei logiškais parodymais, juolab, kad jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

12. Atsakovės į bylą pateikti tiek jos, tiek jos sutuoktinio banko išrašai, susisteminta jos sutuoktinio išgrynintų pinigų 2019 metais lentelė, taip pat patvirtina, kad 2020 metais buvo išgryninamos iš esmės panašios, kartais netgi didesnės sumos nei 2019 metais, kas paneigia ir ieškovo argumentus apie neva tai suprastėjusią atsakovės šeimos finansinę padėtį, nuomos mokesčio nemokėjimą. Matyti, jog ir 2019 m. ne visais mėnesiais buvo išgrynintos tikslios sumos, kurios galėtų padengti tiek nuomos mokestį, tiek komunalinius mokesčius, tačiau šios sumos persikeldavo iš kitais mėnesiais išgrynintų pinigų sumų.

13. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo nurodytais argumentais, kad atsakovės bei jos sutuoktinio piniginės lėšos galėjo būti išgrynintos asmeniniams atsakovės šeimos poreikiams tenkinti, pvz., maistui, drabužiams, kitiems pirkiniams, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ginčo laikotarpiu dalis atsakovės bei jos sutuoktinio išgrynintų pinigų negalėjo būti išgrynintos bei panaudotos nuomos mokesčiui bei komunaliniams mokesčiams sumokėti.

14. Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad iš šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis, telefoninio pokalbio garso įrašo, šalių paaiškinimų spręstina, kad šalių tarpusavio santykiai tiek nuomos sutarties vykdymo, tiek jos nutraukimo metu, buvo taikūs, nuomos sutartis buvo nutraukta pačios atsakovės ir jos sutuoktinio iniciatyva, jiems susiradus kitą gyvenamąją vietą. Įrodymų, kad ieškovas būtų reiškęs atsakovei žodžiu ar raštu pretenzijas dėl nesumokėto nuomos mokesčio ar už jį nepadarytų remonto darbų, byloje nėra. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad ieškovas 2021 m. balandžio 21 d. pateikė teismui ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovės, kurią kildino iš butui padarytos žalos nuomos laikotarpiu sugadinant ieškovui priklausančius daiktus, tačiau tai, kad atsakovė būtų su juo neatsiskaičiusi už buto nuomą ar už ją neatlikusi remonto darbų, nei ieškinyje, nei bylą nagrinėjant teisme nenurodė, neužsiminė apie tokio susitarimo egzistavimą ir tokių reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-2115-997/2022 nereiškė. Priešingai 2021 m. balandžio 21 d. savo ieškinio 2 punkte (ieškinyje nurodytas 3 punktas) nurodė, jog „Atsakovė savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė ne pilnai, t. y. nors mokėjo nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas, tačiau pažeidė Sutarties reikalavimus dėl Buto ir jame esančių daiktų būklės (...)“ (T. 1, b. l. 63-67).

15. Ieškovas taip pat argumentavo, kad K. K. niekaip nefiksuodavo pinigų perdavimo ieškovui fakto, neprašydavo patvirtinimo ar pakvitavimo. Visų pirma, kaip minėta ir pirmiau, buto nuomos metu šalis siejo ilgalaikiai, pakankamai draugiški santykiai, atsiskaitymai vykdavo grynaisiais pinigais ieškovo iniciatyva, todėl atsakovė ir/ar jos sutuoktinis sumokėję nuomos mokestį ieškovui, neprašė išrašyti ieškovo pakvitavimo ar kitokio rašytinio patvirtinimo apie prievolės įvykdymą, ir kaip patvirtino atsakovės sutuoktinis 2024 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio metu, taip pat ir pats ieškovas, kad būtent tokia ilgalaikė atsiskaitymo už buto nuomą praktika nuo pat nuomos sutarties sudarymo pradžios buvo susiklosčiusi tarp jų. Todėl ieškovo argumentai dėl pakvitavimo nebuvimo taip pat niekaip nepatvirtina, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi pagal nuomos sutartį.

16. Įvertinęs visus šalių bei jų atstovų argumentus, teismas daro išvadą, jog visi kiti jų argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta pirmiau, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tarp šalių buvus susitarimą vietoje nuomos mokesčio atlikti kosmetinio remonto darbus, tiek atsakovės nemokėjimą už nuomą, byloje nėra. Ieškovas įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė jam liko skolinga už nuomą ginčo laikotarpiu, kad jis atsakovei būtų reiškęs kokias nors pretenzijas dėl nuomos mokesčio mokėjimo ir/ar dėl, jo teigimu, susitartų atlikti remonto darbų, nepateikė, kaip ir nepateikė jokių kitų duomenų, kuriuose būtų užfiksuoti šalių susitarimai dėl remonto darbų bei atsakovės įsiskolinimai pagal nuomos sutartį (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė nuomos mokesčio įsiskolinimo fakto, o atsakovė, priešingai, įrodė, jog nuomos mokesčio įsiskolinimo nėra, t. y., kad nuomos mokestį 2020 metais ji mokėjo, ieškovo reikalavimas priteisti 2588,39 Eur skolą, penkių procentų procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

19. Ieškovo ieškinį atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

20. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 5518,40 Eur išlaidas, rengiant procesinius dokumentus – atsiliepimus į ieškinį bei apeliacinį skundą, baigiamąsias kalbas, rašytinius paaiškinimus, prašymus, taip pat renkant įrodymus, rengiantis bylos nagrinėjimui, atstovaujant atsakovę teisme, teikiant konsultacijas.

21. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.16, 8.17, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio. Įvertinus bylos sudėtingumą, tai, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą, parengtų procesinių dokumentų turinį bei apimtį, galimas darbo ir laiko sąnaudas, taip pat ir tai, jog bylinėjimosi išlaidų detalizacijose nėra su byla nesusijusių bylinėjimosi išlaidų, spręstina, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos, todėl atsakovei priteisiamas 5518,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

22. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl klausimas dėl jų priteisimo iš ieškovo nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo M. Š. ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti atsakovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5518,40 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus aštuoniolika eurų ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė