Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J.J. ieškinį atsakovui L.L. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė advokatė V.T. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Institucija, teikianti išvadą, pateikė išvadą raštu, kurioje nurodė, kad šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, atvejo vadybos procesas netaikomas. Skyriaus duomenimis, dėl galimų vaiko L.L., gim. (duomenys neskelbtini), teisių pažeidimų buvo užfiksuoti trys pranešimai: 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo nustatytas galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas (pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas), 2020 m. liepos 3 d. ir 2020 m. liepos 13 d. aiškinantis pranešimų dėl vaiko galimos nepriežiūros aplinkybes vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. 2020 m. lapkričio 17 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nustatyta, kad ieškovės šeima gyvena nuosavame sodo name, namas su daliniais patogumais, buitinės gyvenimo sąlygos minimalios, tačiau yra visi reikalingi baldai. Nepilnametei L.L. skirtas atskiras kambarys su visais būtiniausiais baldais. Kartu su šeima gyvena dar du ieškovės nepilnamečiai sūnūs D.J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A.J., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat jos neįgalus tėvas A.P. Šeimos narių tarpusavio santykiai geri. L.L. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 1 klasėje, papildomai nemokamai lanko choro ir grojimo gitara būrelius mokykloje. Specialiųjų ugdymosi poreikių mergaitei nenustatyta, įgimtų sveikatos problemų vaikas neturi, pas gydytojus lankosi pagal poreikį. Išvadoje taip pat nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 17 d. buvo išklausyta vaiko L.L. nuomonė. Mergaitė nurodė, kad tėtis pas ją atvažiuoja labai retai, neprisimena tiksliai, kada paskutinį kartą jį matė. Jo gyvenamosios vietos nežino. Pasak L., su tėčiu ji bendrauja telefonu. Jis žada jai, kad atvažiuos, bet neatvažiuoja. Mergaitė taip pat teigė, kad visas priemones perka mama, tėtis yra nupirkęs planšetę, o rūbų, kitų reikalingų daiktų nenuperka. L. labiausiai sutaria su mama, nori gyventi su mama, gyvenimo sąlygomis patenkinta. Institucijos išvadoje pažymėta, jog 2020 m. gruodžio 8 d. skyriaus specialistė telefonu bendravo su atsakovu, kuris paaiškino, kad su šeima negyvena apie pusę metų, atvažiuoti pasimatyti su dukra negali dėl esančios padėties šalyje, taip pat šiuo metu neturi automobilio. Pasak tėvo, ieškovė jam nieko nesakė apie tai, kad kreipėsi į teismą, nors su ja bendrauja. Jo žiniomis, dukra L. gauna nemokamus pietus mokykloje, o vaiko mama – išmoką už vaiką. Su dukra bendrauja telefonu, paklausia jos, ar ko reikia. Institucijos išvadoje nurodyta, kad turimais duomenimis nepilnametė L.L. tėvams pradėjus gyventi skyrium gyveno su motina, skyrius neturi duomenų, jog motina vaiku rūpintųsi netinkamai ar vaikui mamos aplinkoje būtų nesaugu, todėl mano, kad tikslinga nustatyti vaiko L.L. gyvenamąją vietą su ieškove. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, institucijos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka L.L. interesus, o prašoma priteisti suma galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant, palaikė išvadoje raštu pateiktą nuomonę bei nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą L.L., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). VĮ Registrų centro duomenimis ieškovė vardu registruota 5/8 dalys žemės sklypo, 5/8 dalys pastato – sodo pastato, 5/8 dalys pastato – sandėlio, 5/8 dalys pastato – šiltnamio, 5/8 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra. Ieškovė augina dar du nepilnamečius vaikus – A.J., gim. (duomenys neskelbtini), ir D.J., gim. (duomenys neskelbtini) A.J. ir D.J. mokama po 141 Eur našlaičių pensija. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos 2020 m. spalio 14 d. pažymą apie pajamas, ieškovei mokama 300,69 Eur dydžio išmoka vaikui. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą, atsakovas nuo 2015 m. kovo 2 d. vykdo individualią veiklą, duomenų apie gaunamų pajamų dydį nepateikta.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters L.L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas savo nuomonės dėl pareikšto reikalavimo nepateikė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra faktiškai gyvena su ieškove, ieškovė tinkamai ja rūpinasi ir auklėja. Kadangi iš esmės ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, įvertinus byloje pateiktą institucijos išvadą, atsižvelgiant į vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnametės L.L. gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.59 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui L.L. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas savo nuomonės dėl pareikšto reikalavimo nepateikė.

Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 607 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 437 Eur. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 642 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 468 Eur. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Ieškovė pateikė nepilnametės dukters išlaikymo išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog per mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga maždaug 400 Eur suma. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais L.L., A.J. ir D.J. gyvena jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). L.L. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 1 klasėje, papildomai nemokamai lanko choro ir grojimo gitara būrelius mokykloje. Duomenų apie tai, kad L.L. turėtų sveikatos problemų, dėl kurių būtų reikalinga didesnė nei vidutinė išlaikymo suma, byloje nepateikta. Atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį šalyje, susipažinus su ieškovės pateiktu vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimu, darytina išvada, jog ieškovės nurodytos sumos, reikalingos vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį, yra protingos ir pagrįstos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo konkrečių vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio nenurodė, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingos išlaikymo sumos (CPK 178 straipsnis).

Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovė vardu registruota 5/8 dalys žemės sklypo, 5/8 dalys pastato – sodo pastato, 5/8 dalys pastato – sandėlio, 5/8 dalys pastato – šiltnamio, 5/8 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad jos vardu registruotų transporto priemonių ir jokio kito turto nėra. Paaiškino, kad kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena minėtame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame dalinės nuosavybės teise. Ieškovė augina dar du nepilnamečius vaikus – A.J., gim. (duomenys neskelbtini), ir S.J., gim. (duomenys neskelbtini). A.J. ir D.J. mokama po 141 Eur našlaičių pensija. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos 2020 m. spalio 14 d. pažymą apie pajamas, ieškovei mokama 300,69 Eur dydžio išmoka vaikui. Pastebėtina, kad nurodyta išmoka vaikui yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka mokami vaiko pinigai, t. y. kiekvienam vaikui mokama po 100 Eur išmoka. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad gyvena kaime, todėl sunku rasti darbą, dirba sezoninius darbus, už kuriuos gauna papildomas lėšas, o ne sezono metu gyvena iš valstybės skiriamų išmokų. Be to, su ieškove kartu gyvena jos tėvas, kuris ieškovės šeimą remia iš savo gaunamos pensijos. Ieškovė nurodė ir tai, kad turi įsipareigojimų kreditoriams, kas mėnesį bando dengti susidariusius įsiskolinimus. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovo vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą, atsakovas nuo 2015 m. kovo 2 d. vykdo individualią veiklą, duomenų apie gaunamų pajamų dydį nepateikta. Iš byloje esančio antstolių sistemos vykdomųjų bylų sąvado matyti, kad atsakovas turi daug įsipareigojimų kreditoriams, jo atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos. Duomenų apie kitus, atsakovo išlaikomus asmenis byloje nėra.

Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Teismas pažymi, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei šalių netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jie privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą ar kitą geriau apmokamą darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad šalių materialinė padėtis yra panaši, todėl išlaidas vaiko poreikiams tenkinti turi lygiomis dalimis dengti abu tėvai.

Taigi, teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į vaiko tėvo bei motinos turtinę padėtį, vaiko amžių, įsipareigojimus kreditoriams, ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygio dinamiką, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti ir iš atsakovo nepilnametės dukters L.L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, ieškovės ieškinys tenkintinas, nepilnamečio vaiko L.L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, iš atsakovo nepilnametes dukters L.L., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. sausio 15 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas ieškovei sudaro 299,64 Eur. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina 299,64 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 129 Eur žyminio mokesčio (75 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, 54 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės J.J. ieškinį tenkinti.

Nepilnametės L.L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos mama ieškove J.J..

Priteisti iš atsakovo L.L. išlaikymą nepilnametei dukrai L.L., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2020 m. spalio 23 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J.J. lėšų, skirtų nepilnametės dukters L.L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovo L.L. 129 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo L.L. 299,64 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus 64 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.