- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- e2-1052-965/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Ieškovas
- L. Ž.
- Atsakovas
- „DNSB (duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- I. M.
- Advokatai
- Valdas Rakauskas, Visvaldas Petryla
- Kategorijos
- 2.2.2.13Kitos specifinės juridinių asmenų civilinės teisės, jų įgyvendinimas ir gynimas
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.10.5.2.9Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 3.1.3.3Tinkama ir netinkama proceso šalis
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Ž. ieškinį atsakovei „DNSB (duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. J., tretieji asmenys atsakovo pusėje – Stasys R. J., V. J., L. T., L. G., I. G., V. Š., D. Č., E. J., J. K., A. M., L. M., E. T., L. J., S. J., I. M., N. Š., V. M., N. K., V. Š., I. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 4 844,12 Eur skolą už atliktus stogo remonto darbus, 400 Eur patirtų išlaidų už stogo konstrukcijos apžiūrą ir būklės įvertinimą, 326,70 Eur patirtų išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 5 proc. metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog namo, adresu: (duomenys neskelbtini), stogui buvo būtini remonto darbai, kuriuos privalėjo atlikti atsakovė, tačiau jų neatliko, todėl ieškovas buvo priverstas savo lėšomis atlikti stogo remonto darbus, po to, kai 2021, 2022 m. pavasarį, per stogą prasiskverbus vandeniui, buvo užlietas jam priklausantis butas. Kadangi namą administruoja atsakovė, todėl ji privalėjo užtikrinti namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat ir stogo, tinkamą priežiūrą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi dėl kilusios žalos yra atsakingas trečiasis asmuo V. J. – buvęs ginčo buto savininkas, neteisėtai ir nekokybiškai atlikęs ginčo buto rekonstrukcijos darbus, tai yra, jis ieškovui pardavė su pažeidimais rekonstruotą butą, todėl ieškovas pasirinko netinkamą atsakovą. Atsakovė tvirtina, kad savo pareigas, kaip namo administratorius, vykdė tinkamai, nes 2013–2014 m. namo stogas buvo renovuotas; remonto darbai buvo atlikti tinkamai ir užbaigti 2014 m. pavasarį, kai dar ginčo butas nebuvo rekonstruotas, todėl atsakovės inicijuoti namo atnaujinimo darbai niekaip negalėjo įtakoti buto, kurio dar net nebuvo pastogėje, būklės. Iš karto po naujai suremontuoto namo stogo trečiasis asmuo V. J., pastogės patalpose pakeisdamas stogo atramų ir gegnių vietas, virš savo buto suformavo atskirą kambarį. Iškirto ginčo buto lubose skylę ir įrengė laiptus į pastogėje suformuotą patalpą. 2014 m. rangovas UAB „Vikosta“ raštu informavo atsakovę, kad buvęs buto Nr. 17 savininkas V. J. virš savo buto įrenginėja „čiukurą“, nesilaikydamas statybos taisyklių ir techninių normų, todėl V. J. buvo pareikalauta nedelsiant panaikinti šiuos pažeidimus ir apie tai informuoti namo techninį prižiūrėtoją. Po įspėjimo trečiasis asmuo V. J. atliko tam tikrus darbus, tačiau apie juos neinformavo, tik žodžiu nurodė, kad pažeidimus pašalino. Kadangi jis uždengė aktualias stogo konstrukcijas, patikrinti, ar pažeistos stogo laikančiosios konstrukcijos buvo pakeistos kitomis, ar kažkaip kitaip sustiprintos, tuo metu nebuvo įmanoma. Kadangi 2021 m. žiemą dėl didelio sniego kiekio virš buto Nr. 17 įlinko stogas, kai kurios toje vietoje esančios stogo čerpės pasislinko, nukrito ant žemės, todėl atsakovė daro išvadą, kad trečiasis asmuo V. J. 2014 m. nustatytų stogo pažeidimų nepašalino, pažeistų virš jo buto Nr. 17 stogų konstrukcijų (gegnių) nepakeitė ir jos įlūžo, dėl ko toje vietoje įlinko stogas. Atsakovės nuomone, dėl netinkamai atliktų rekonstrukcijos darbų, savo veiksmais V. J. susilpnino stogo laikančiąsias konstrukcijas ir taip sugadino namo gyventojams priklausantį stogą, kas sąlygojo žalos kilimą atsakovui.
3. Byloje gautas ieškovo dublikas, kuriame jis palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo jį tenkinti. Ieškovas neigia, kad buvęs ginčo buto savininkas V. J. pardavė jam netinkamos kokybės ginčo butą ir kad jis atliko neteisėtus statybos darbus. Nurodė, kad 2009-08-07 Klaipėdos savivaldybės administracija buvusiam buto savininkui išdavė statybos leidimą, kuriuo buvo leista atlikti ginčo buto rekonstrukciją, įrengiant palėpės patalpas virš buto. Vadovaujantis šiuo leidimu bei projektu, buvo atlikti rekonstrukcijos darbai ir 2016-10-14 pasirašytas Statybos užbaigimo aktas, kas patvirtina, kad rekonstrukcijos darbai buvo atlikti tinkamai. Pažymi, kad atsakovė taip pat dalyvavo priimant šiuos darbus. Laikosi nuomonės, kad žala ieškovui atsirado dėl netinkamai prižiūrimo ir administruojamo namo ((duomenys neskelbtini)), o ne dėl netinkamai rekonstruoto ginčo buto. Ieškovas nesutinka, kad atsakovė būtų pakeista kitu asmeniu.
Šalies argumentai
4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti ir pakeisti jos procesinę padėtį iš atsakovės į trečiojo asmens. Neigia, kad atsakovė buvo informuota apie nurodytus ginčo buto rekonstrukcijos darbus, kaip ir nedalyvavo juos priimant. Pažymėjo, kad 2014-12-15 Statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-30-141215-00317 neapima ginčo buto rekonstrukcijos, kadangi namo renovacija vyko anksčiau visai pagal kitą statybos projektą ir statybą leidžiantį dokumentą, nei ginčo buto rekonstrukcija. Ginčo buto rekonstrukcija prasidėjo 2014 m. ir baigėsi 2016 m. Namo bendrijos pirmininkė dalyvavo tik namo renovacijos užbaigimo komisijoje 2014 m., o apie 2016 m. ginčo buto rekonstrukcijos užbaigimo komisiją ir apie 2016-10-14 ginčo buto Statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-30-161014-00235 ji sužinojo tik prasidėjus ginčui su ieškovu dėl žalos atlyginimo. Taip pat pažymi, kad namo priežiūros ir administravimo ribos pasibaigia ties privatine asmenine nuosavybe, todėl šioje byloje svarbu atriboti, kurioje vietoje baigiasi bendroji dalinė nuosavybė ir prasideda asmeninė ieškovo nuosavybė ir jo atsakomybė už asmeninio turto nepriežiūrą. Po ginčo buto rekonstrukcijos V. J. įgijo nuosavybės teises ir į dalį namo stogo, kaip ir į dalį namo pastogės, tai yra, namo stogo dalis, esanti virš ginčo buto, iš bendros dalinės nuosavybės tapo V. J. nuosavybe, kuri buvo perleista ieškovui. Kartu su šia teise perleista ir pareiga tinkamai rūpintis savo asmeniniu turtu, taip pat ir namo stogo dalimi, kurią rekonstravo trečiasis asmuo V. J..
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas yra vienas iš 19 butų, esančių daugiabučiame name, adresu: (duomenys neskelbtini), savininkų, o tuo pačiu ir šio namo bendrų konstrukcijų (taip pat ir stogo) bendraturčių. Ginčo namo stogo dalis, esanti virš ieškovo buto ((duomenys neskelbtini)), yra jo buto neatsiejama dalis, kaip nuosavybė, įgyta rekonstruojant bendrą namo stogą ir įrengiant toje vietoje atvirkštinį stogą. Kadangi byloje esančios specialistų išvados patvirtina, kad vanduo pateko į ieškovo butą būtent per įrengtą atvirkštinį stogą, kuris nuosavybės teise yra valdomas ieškovo, todėl dėl vandens patekimo į ieškovo butą, jis atsakingas pats, kaip savo buto dalies (atvirkštinio stogo) savininkas (valdytojas), o atsakovu byloje pasirinko netinkamą asmenį. Be to, ieškovas, kartu su kitų butų savininkais, yra šio stogo savininkas, todėl jį sieja ta pati visiems bendraturčiams (name esančių butų ir patalpų savininkams) taikoma pareiga rūpintis bendrojo naudojimo objektais. Nurodė ir tai, kad atsakovė daugiabučių namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ nėra namo stogo savininkė (valdytoja), ji tik padeda ginčo namo savininkams (taip pat ir ieškovui) įgyvendinti jų nuosavybės teises į bendro daikto (taip pat ir stogo) naudojimą ir valdymą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad prašo ne žalos, bet skolos iš bendraturčių priteisimo.
Atsiliepimas
7. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime bei triplike išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Papildomai nurodė, kad Bendrija nėra atsakinga už ieškovo buto ankstesnio savininko netinkamai atliktus stogo įrengimo darbus, įrengus atvirkštinį stogą, statytojas įgijo ir nuosavybės teisę į jį, todėl yra pats atsakingas už stogo remontą.
Šalies argumentai
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo Bendrijos pirmininkė, Bendrija atliko namo renovacijos darbus, taip pat ir stogo. V. J. savo buto rekonstrukciją ir atvirkštinio stogo įrengimą pradėjo jau Bendrijai atlikus stogo renovaciją. Rangovas informavo ją, kaip Bendrijos pirmininkę, kad V. J., atlikdamas rekonstrukciją, pažeidė stogo konstrukciją, suardė priešvėjinę plėvelę. V. J. įsipareigojo darbo trūkumus ištaisyti, tačiau nesudarė galimybės Bendrijos atstovams ar rangovams jų patikrinti. Bendrijos nariai geranoriškai nusprendė ir atlygino dalį žalos ieškovui, dėl likusios dalies nutarė spręsti, kaip bus atlikta viso namo stogo renovacija, dėl kurios Bendrijos nariai apsisprendė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuo 2016-11-08 priklauso butas, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį butą ieškovas įsigijo iš trečiojo asmens V. J. 2016-11-08, pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VM9-4307 pagrindu. Namo, adresu: (duomenys neskelbtini), administravimui įsteigta atsakovė „DNSB (duomenys neskelbtini)“.
10. 2021 ir 2022 metų pavasarį, stipraus lietaus metu, per stogą ir jo konstrukcijas buvo užlietas ieškovui priklausantis butas (duomenys neskelbtini). Ieškovas į bylą teikė 2022-04-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuotos faktinės aplinkybės, susijusios su buto užpylimu lietumi per stogą ir terasą, pridedamos fotonuotraukos. Taip pat pateikė 2022-04-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuotos aplinkybės, susijusios su buto, adresu: (duomenys neskelbtini), užliejimu. 2022-05-30 VšĮ „Mano daugiabutis“ Defektiniame akte nurodyta, kad pagal pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) aplietų nuo stogo patalpų, buvo atlikta apžiūra ir nustatyta, kad namo stogo šlaite 17 buto iškeltos stogo dalies (įrengtos terasos – balkono) stogelio vėjalentės nuardytos, matyti sudrėkusios medinės stogelio konstrukcijos bei šiltinimo sluoksnio mineralinė vatos vietos. Iš buto vidaus lubose – vidiniuose kampuose – matyti vandens pratekėjimo žymės (2 failas 121-123 puslapiai).
11. 2022-08-31 ieškovas sudarė Statybos rangos sutartį su UAB „Lukba“, kuri atliko buto stogo avarinės būklės šalinimo darbus, adresu: (duomenys neskelbtini) (2 failas 138 puslapis). Už atliktus darbus ieškovas UAB „Lukba“ sumokėjo 9 688,24 Eur. Atsakovė padengė dalį ieškovo sumokėtos sumos už stogo remonto darbus, t. y. sumokėjo 4 844,12 Eur.
12. Ieškovo manymu, dėl užpylimo atsiradusią žalą privalo atlyginti Bendrija, kaip bendrosios dalinės nuosavybės valdytoja. Kadangi stogo remonto darbus savo lėšomis atliko ieškovas, todėl prašo šią sumą, kaip skolą, priteisti iš namo bendraturčių dalinės nuosavybės valdytojo. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, nes nėra dalinės nuosavybės savininkė, be to, mano, kad dėl ieškovui kilusios žalos yra atsakingas ankstesnis ieškovo buto savininkas – trečiasis asmuo V. J., kuris netinkamai atliko stogo virš buto rekonstrukcijos darbus, pažeisdamas stogo konstrukcijas ir suardydamas plėvelę. Be to, mano, kad virš ieškovo buvo įrengta pastogė ir atvirkštinis stogas yra ieškovo asmeninė nuosavybė, už kurią bendraturčiai neatsakingi.
Dėl daugiabučio namo stogo konstrukcijos kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisinio vertinimo
13. Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).
14. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ, kurio 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.
15. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, jog bendrojo naudojimo objektu naudojasi tik vienas daugiabučio buto savininkas, tai nepanaikina fakto, jog bendrosios pastato konstrukcijos išlieka bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016, 21 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad nors pats butas yra konkretaus (-čių) savininko (-ų) nuosavybė, tačiau perdangos, stogas, sienos, atskiriančios šį butą nuo kitų butų ar bendrojo naudojimo patalpų, kaip pagrindinės namo konstrukcijos, irgi yra laikytinos bendrąja daline visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-1075/2024 ir joje nurodyta teismų praktika).
16. Taigi, pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, stogo konstrukcijos yra priskirtinos prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Priešingai nei teigia atsakovas, nepriklausomai nuo to, ar pastoge ir stogu virš jos naudojasi vienas daugiabučio namo buto savininkas, ar jais naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tokios aplinkybės savaime nelemia stogo konstrukcijų nuosavybės rūšies ir nepanaikina jų priskyrimo prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų.
17. Išimtis, kai sprendimai dėl šių bendrojo naudojimo objektų, skirtų ne visų gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali būti priimami atskirai, taikoma tik tada, kai yra sudarytas bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkintis, aprašas (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad daugiabučiame name būtų sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų, naudojamų ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkinti, aprašas. Todėl, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teismas neturi pagrindo nesutikti, jog minėto daugiabučio namo esančios stogo konstrukcijos priklauso namo bendrojo naudojimo objektams.
Dėl atsakomybės dėl daugiabučio gyvenamojo namo stogo konstrukcijų defektų ir atsakingo asmens
18. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje, kuria remiasi ieškovas ieškinyje, įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pastato (ar pastato dalies) bendraturčiai atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tik tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Tuo atveju, jei žala padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui), CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017).
20. Taigi, bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams griežtoji deliktinė atsakomybė kyla tik dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos ir netaikytina daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio atsakomybės klausimams spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 27 punktas).
21. Byloje nėra ginčo, kad vanduo į ieškovo butą Nr. 17 pratekėjo per stogo konstrukcijas dėl stogo defektų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad stogo konstrukcijos priklauso bendrojo naudojimo objektams, todėl atsakovė nėra atsakinga už stogo defektų šalinimą, nes ji nėra stogo konstrukcijų savininkė.
Dėl subjekto, atsakingo dėl daugiabučio namo, kuriame įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija, bendrojo naudojimo
objekto defektų
22. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.
23. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas byloje Nr. 8/99). DNSBĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, susijusią su daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų teisių į namo bendrojo naudojimo objektus įgyvendinimu, yra konstatavęs, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013 18-19 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2018 ir joje nurodyta teismų praktika).
25. Taigi, remiantis teisiniu reglamentavimu bei šiuo klausimu formuojama teismų praktika, atsakovė negali būti atsakinga dėl ieškovo butui ar virš jo esančiam stogui padarytos žalos, kuri atsirado dėl daugiabučio namo stogo defektų, kadangi nėra bendrosios dalinės nuosavybės savininkė. Be kita ko, atsakovė negali būti atsakinga ir dėl skolos (tokį pagrindą ieškovo atstovas nurodė teismo posėdžio metu), atsiradusios ieškovui savo lėšomis sutvarkius daugiabučio namo savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančias stogo konstrukcijas, nes, kaip minėta, Bendrija nėra bendrosios dalinės nuosavybės savininkė.
26. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovė nėra atsakinga už vandens pratekėjimą į ieškovui priklausantį butą pro stogo konstrukcijas, nes nėra stogo konstrukcijų savininkė.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnyje nustatytos teisės pakeisti netinkamą šalį tinkama išaiškinimas ieškovui yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1272/2001). Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu ieškovas nesutinka atsakovą pakeisti kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007). Sistemiškai aiškinant CPK 111, 135 straipsnių nuostatas, atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė ir netinkamo atsakovo pakeitimas yra įmanomas tik ieškovui sutinkant.
28. Teismas įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis buvusį ieškovo buto savininką bei visus daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkus (bendraturčius), kadangi nagrinėjama byla yra susijusi su jų teisėmis ir pareigomis (CPK 47 straipsnis), procesiniuose dokumentuose, taip pat ir teismo posėdžio metu ieškovui išaiškino jo teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu (-ais). Taip pat išaiškino, kad, ieškovui tokio prašymo nereiškiant, byla bus nagrinėjama iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis), tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo, laikėsi pozicijos, kad Bendrija yra tinkamas atsakovas ir yra atsakinga už ieškovui dėl užpylimo atsiradusią žalą.
29. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Nagrinėjamu atveju atsakovu byloje yra nurodoma Bendrija, kuri nėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų savininkė. Visuma byloje nustatytų aplinkybių paneigia ieškovo pasirinktą poziciją, kad Bendrija, kaip bendro turto valdytoja, yra atsakinga už žalą, pareikštas reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su atsakovu, todėl jis nelaikytinas tinkamu atsakovu byloje ir nėra ginčo materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektas (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui.
Dėl Bendrijos atsakomybės vykdant bendrosios dalinės nuosavybės administravimo pareigas
30. Ieškovas ieškinį, be kita ko, motyvuoja ir tuo, jog atsakovė, būdama daugiabučio namo administratoriumi, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestingas ir neatidus namo administratorius, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti stogo avarijos ir žalos, todėl turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką ir atlyginti padarytą žalą. Nesutikdama su ieškinio reikalavimais, atsakovė nurodo, jog ji tinkamai administravo namo bendrojo naudojimo objektus, savo pareigas vykdė tinkamai, o žala ieškovui kilo dėl ankstesnio buto savininko netinkamai atliktos stogo rekonstrukcijos, kuriai įtakos Bendrija neturėjo ir negalėjo turėti.
31. Nagrinėjamu atveju aktualios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei įrodymų pakankamumo reikalavimas. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Žalos faktą ir priežastinį ryšį kreditorius turi įrodyti pakankamais ir patikimais įrodymais. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.).
32. Nors ieškovas nurodė, jog žala ieškovui kilo dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), byloje esančių įrodymų visuma šių aplinkybių nepatvirtina (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Aiškinantis aplinkybes, kaip Bendrija vykdė daugiabučio namo bendrųjų naudojimo objektų priežiūrą iki užliejimo, atsakovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė vykdė bendro naudojimo sistemų priežiūrą, atliko periodines gyvenamojo namo apžiūras, organizavo namo renovaciją.
33. Daugiabutis gyvenamas namas (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo butas, 2014 metais buvo atnaujintas (modernizuotas) ir 2014-12-15 surašytas Statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-30-141215-00317 (1 failas 142-145 puslapiai); aktu, be kita ko, nustatyta, kad renovacijos darbai atlikti tinkamai. Iš atsakovo atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad renovacijos metu buvo atlikti ir viso stogo remonto darbai, kai kur keičiant stogo dangą, t. y. keičiant čerpes naujomis tose vietose, kur namo gyventojai dar nebuvo pasikeitę patys. Prieš keičiant čerpes, rangovas UAB „Vikosta“ sustiprino stogo konstrukciją, pakeičiant susidėvėjusias stogo gegnes (laikančiąsias konstrukcijas) naujomis.
34. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių, trečiojo asmens paaiškinimų taip pat nustatyta, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2009-08-07 išdavė leidimą vykdyti buto Nr. 17 statybos darbus Nr. 215/75-GR/092009-08-12 amalgamacijos būdu (nesuformuojant atskiro nekilnojamojo daikto), prijungiant dalį pastogės patalpų prie šio buto (atlikti buto rekonstrukciją, įrengiant palėpės patalpas virš buto) (1 failas 182–185 puslapiai). Ginčo buto rekonstrukciją pagal išduotą statybos leidimą atliko trečiasis asmuo V. J.. 2016-10-14 Statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-30-161014-00235 pagrindu rekonstruoti ginčo buto nauji kadastro duomenys (2 failas 93–105 puslapiai).
35. Atsakovės atstovo bei trečiojo asmens teigimu, V. J. ginčo buto bei stogo rekonstrukcijos darbus pradėjo tuomet, kai Bendrijos pasamdytas rangovas UAB „Vikosta“ jau buvo užbaigęs stogo renovacijos darbus. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2014-05-23 UAB „Vikosta“ atliko stogo pažeidimų apžiūrą ir surašė 2014-05-23 Apžiūros aktą Nr. VS 14/032, kuriame nurodyta, jog apžiūrėjus įrenginėjamą „čiukurą“, esantį virš buto Nr. 17, nustatyta, kad „čiukuras“ yra įrenginėjamas nesilaikant statybos taisyklių ir techninių normų. Šiuo aktu buvo nustatyti šie pažeidimai: pažeistos „čiukuro“ bei stogo nešančios medinės konstrukcijos – įpjovimai apie 80 proc. laikančiosios dalies, pažeista stogo hidroizoliacija (supjaustyta difuzine plėvelė), sugadinta perdangos šiluminė izoliacija (1 failas, puslapiai 146–152).
36. Ieškovo į bylą pateiktas A. S. parengtas Stogo ir išorės atitvarų konstrukcijų, adresu: (duomenys neskelbtini), būklės įvertinimo (dalinės ekspertizės) aktas ir pateikta išvada patvirtina, kad Gyvenamojo pastato, (duomenys neskelbtini), atlikti stogo įrengimo darbai netenkina statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1): 2005 Esminiai statinio reikalavimai. „Mechaninis patvarumas ir pastovumas”. (Žin., 2005, Nr. 115-4195), reikalavimų, darbai atlikti su defektais (1 failas, puslapiai 94–102).
37. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad statybos leidimas V. J. buvo išduotas pagal UAB „AA1“ parengtą projektą; projekto vadovas (S. S.). Kaip matyti iš dalinės ekspertizės akto, minėtas projektas buvo pateiktas ekspertui A. S., kuris, be kita ko, akte nurodė, jog Techniniame projekte (projekto dalies vadovas S. S. (kvalifikacijos atestatas Nr. A473) suderinta stogo konstrukcija (sumontuota faktiškai). Stogo konstrukcija nesandari, akivaizdžiai pažeista stogo hidroizoliacija, dėl ko vanduo patenka į patalpas, ardo vidines pastato konstrukcijas – sienas, lubas, grindis, veikia elektros instaliaciją (Akto 4.2.1. punktas).
38. Taigi, įvertinus atsakovės atstovo ir trečiojo asmens duotus paaiškinimus bei anksčiau aptartus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad Bendrijos atlikta stogo renovacija buvo baigta anksčiau, nei rekonstrukcijos darbus pradėjo V. J., todėl darytina labiau tikėtina išvada, kad Bendrijos atlikti stogo renovacijos darbai negalėjo būti priežastiniu ryšiu susiję su ieškovui atsiradusia žala dėl užpylimo.
39. Iš į bylą pateiktų namo apžiūros aktų matyti, kad Bendrija nuolat atliko namo apžiūrą, konstatuodavo apie stogo plėvelės pažeidimus, apie tai informuodavo namo gyventojus. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė reagavo į ieškovo pranešimus dėl buto užpylimo, siekė atvykti apžiūrėti ir įvertinti žalą, tačiau ieškovas nesuteikė galimybės. Bylos medžiaga patvirtina, kad Bendrijai nebuvo leista apžiūrėti ir įvertinti taip pat ir V. J. atliktų darbų. Taip pat nustatyta, kad Bendrija organizavo gyventojų susirinkimus, informavo apie stogo defektus, organizavo balsavimus dėl stogo remonto, dėl ko gyventojų buvo nutarta dalį žalos ieškovui atlyginti, taip pat atlikti viso stogo renovaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimą dėl dalinės kompensacijos ieškovui už stogo remonto darbus priėmė ne atsakovė, bet daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, iš kurių lėšų kompensacija ir buvo išmokėta. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad Bendrija jai priskirtas namo priežiūros funkcijas atliko tinkamai.
40. Pažymėtina, kad Bendrija be savininkų sutikimo savo iniciatyva neturi teisės atlikti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, remonto, pakeitimo, išskyrus būtinuosius darbus. Be to, butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Taigi, visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrijos įsteigimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; CK 4.83 straipsnis).
41. Ieškovas reikalavimą priteisti žalos atlyginimą grindžia tik bendro pobūdžio aplinkybe, jog atsakovė buvo atsakinga už daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų funkcionavimą, todėl yra atsakinga už atsiradusią žalą. Tačiau ieškovas neįrodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Vertinant ieškovo pateiktą turto būklės įvertinimo aktą, buto fotonuotraukas, nepaneigtos nustatytos aplinkybės dėl tinkamų atsakovės veiksmų, administruojant namą. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą ir todėl ji kalta dėl vandens išsiliejimo priežasčių arba atliko kitus neteisėtus veiksmus, nepateikta. Kaip minėta, nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad Bendrija iki nurodyto įvykio būtų gavusi pranešimų apie stogo defektus ar avarinę jo būklę, ir kad, gavusi tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio buto apliejimui. Kiti bylos duomenys taip pat nepatvirtina, jog žala butui kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų / neveikimo.
42. Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis CK 4.84, 4.85 straipsnių nuostatomis, spręsti, jog atsakovė netinkamai įgyvendino jai pavestas funkcijas, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Ieškovas duomenų, sudarančių pagrindą priešingai išvadai, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
43. Ieškovas privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju neįrodyta, jog būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų įvyko avarija, t. y. nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai kelia atsakovei reikalavimą atlyginti žalą. Nenustatyta, jog atsakovė būtų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl pripažintina, kad atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalys, 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis). Dėl šių priežasčių ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
45. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, todėl, atmetus ieškinį, atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
teismas nutaria:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo L. Ž. 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei „DNSB (duomenys neskelbtini)“.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.