- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-676-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02819-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis (pirm.)
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- Z. P.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, Swedbank
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovei bankrutuojančiam asmeniui R. R., atstovaujamai bankroto administratoriaus M. M., dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys AB „Swedbank“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, antstolė V. D., antstolė A. R. Ž. antstolis G. J., V. J., R. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Z. P. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės R. R. (toliau – atsakovė) 173 772,01 skolą, 74 186,36 Eur palūkanas, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2009 m. gruodžio 3 d. atsakovė pasiskolino 173 772,01 Eur (600 000 Lt), tačiau iki šiol skolos jai negrąžino. Ieškovės nuomone, pinigų perdavimo faktą atsakovei patvirtina šalių pasirašytas paskolos raštelis, kurio originalas yra pas ieškovę, be to, ieškovės sūnus ir vyras gali patvirtinti nurodytos pinigų sumos perdavimo jų gyvenamojoje vietoje faktą. Pažymėjo, kad notarinis patvirtinimas tokiam sandoriui tuo metu nebuvo reikalingas. Ieškovei pareikalavus, atsakovė žadėjo grąžinti skolą, vis vilkino laiką, prašydavo pratęsti skolos grąžinimo terminą, vėliau, besibaigiant senaties terminui, nebekėlė telefono ragelio, o nuo 2019 m. lapkričio 15 d. visiškai nebebuvo įmanoma su atsakove susisiekti. Taip pat teigia, kad atsakovė slėpė aplinkybę, kad jai iškelta bankroto byla ir tik susipažinus su atsakovei iškelta bankroto byla, ieškovė suprato, kad atsakovės turtinė padėtis yra labai bloga, o visi jos paaiškinimai dėl skolos grąžinimo buvo melagingi. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, ieškovės atstovas 2019 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į bankrutuojančio fizinio asmens administratorių su prašymu į skolininkės R. R. kreditorių sąrašą įtraukti atsakovę Z. P., todėl bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tikslinimo ieškovės naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės R. R. 173 772,01 Eur skolą ieškovės Z. P. naudai. Atnaujino ieškovei Z. P. terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti, patvirtino Z. P. 173 772,01 Eur kreditinį reikalavimą R. R. bankroto byloje ir įtraukė ją į kreditorių sąrašą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:
3.1. Pinigai atsakovei buvo paskolinti, šios aplinkybės neginčija ir pati atsakovė.
3.2. Vien tai, kad ieškovė į atsakovę nesikreipė raštu dėl paskolos grąžinimo, negali būti pagrindas teigti, kad skolos nebuvo. Reikšti ar nereikšti reikalavimus ir kokia forma tai daryti yra ieškovės teisė, bet ne pareiga.
3.3. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo.
3.4. Atsakovei tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinio faktą, tai yra tinkamais, leistinais ir pakankamais įrodymais pagrįsti, jog skola ieškovei buvo grąžinta.
3.5. Net ir nesant raštu išreikšto įsipareigojimo nustatytu terminu grąžinti skolą, atsakovė turėjo suprasti, kad turi tokį įsipareigojimą ieškovei, kadangi buvo pinigų priėmimo faktas.
Atsiliepimas
3.6. Atsakovė ne kartą skolinosi pinigus iš ieškovės, kaip pati teigia, ne kartą konsultuodavo ieškovę įvairiais turto pirkimo/pardavimo klausimais, todėl grąžinant didelę paskolos sumą, paskolintą jai rašytinio skolos raštelio pagrindu, turėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga bei reikalauti, kad ieškovė grąžintų skolos raštelio originalą arba išduotų pakvitavimą.
3.7. Atsakovė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir pinigų grąžinimo ieškovei aplinkybės neįrodė.
3.8. Ieškovė nepateikė duomenų, kad iki kreipimosi į teismą dienos reikalavo atsakovės skolą grąžinti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė praleido skolos grąžinimo terminą.
3.9. FABĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, todėl ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį pakeisti - atmesti ieškovės Z. P. ieškinio dalį dėl 173 772,01 Eur skolos priteisimo ieškovei Z. P. iš atsakovės R. R.; nepatvirtinti Z. P. 173 772,01 Eur kreditinio reikalavimo R. R. bankroto byloje ir jos neįtraukti į kreditorių sąrašą; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirojo skundo pagrindiniai argumentai:
4.1. Ieškovė per beveik 10 metų laikotarpį nereiškė atsakovei jokių raginimų ar pretenzijų dėl pinigų grąžinimo, nors pagal skolos raštelį yra paskolinta labai didelė 173 772 Eur suma.
4.2. Esant ilgesniam senaties terminui, ieškovė nebūtų inicijavusi proceso dėl skolos priteisimo, t. y. ieškovė nebūtų ėmusi jokių aktyvų veiksmų dėl skolos susigrąžinimo, nors jos pačios turtinė padėtis nėra tokia gera, kad galėtų sau leisti suteikti atsakovei 173 772,01 Eur neatlygintiną paskolą neterminuotam laikui.
4.3. Bylos nagrinėjamu metu ieškovė teigdama, kad pinigus įgijo teisėtu būdu teismui nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių pinigų kilmę.
4.4. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti ieškove ir pagrįstai manė, kad ieškovė skolos raštelį yra sunaikinusi 2009 metų gruodžio mėnesį, kadangi ieškovė jokių pretenzijų atsakovei dėl pinigų grąžinimo nebuvo pareiškusi beveik 10 metų.
4.5. Ieškovė nėra pateikusi duomenų Valstybei mokesčių inspekcijai apie tai, kad yra paskolinusi R. R. 173772,01 Eur, nors tokius duomenis turėjo ir privalėjo pateikti.
4.6. Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teises normas, nepagrįstai susiaurino įrodinėjimo dalyką ties paskolos grąžinimo neįforminimo pakvitavimu, neteisingai įvertino netiesioginius įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė negrąžino ieškovei 173 772,01 Eur.
4.7. Jei atsakovė būtų skolinga ieškovei 173 772,01 Eur sumą, tai atsakovė pati būtų įtraukusi ieškovę į kreditorių sąrašą savo bankroto byloje, kadangi tai yra privaloma pagal įstatymą bei naudinga pačiai atsakovei, nes pasibaigus bankroto procedūroms, pasilikti neįtrauktą į bankroto procesą ieškovės kreditinį reikalavimą 173 772,01 Eur sumai atsakovei yra finansiškai nenaudinga, neprotinga ir nelogiška.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas kons ta tuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas ieškovės kreditinis reikalavimas bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė iš atsakovės R. R. 173 772,01 Eur skolą ieškovės Z. P. naudai. Atnaujino ieškovei Z. P. terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti, patvirtino Z. P. 173 772,01 Eur kreditinį reikalavimą R. R. bankroto byloje ir įtraukė ją į kreditorių sąrašą. Atsakovė su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas nepagrįstai susiaurino įrodinėjimo dalyką, neteisingai įvertino netiesioginius įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė negrąžino ieškovei 173 772,01 Eur sumos. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams skundžiamos nutarties motyvams.
9. Kaip byloje nustatyta, ieškovė pateikė 2009 m. gruodžio 3 d. skolos raštelio originalą, kuriuo atsakovė R. R. patvirtino, kad ieškovei Z. P. yra skolinga 173 772,01 Eur (600 000 Lt). Atsakovė tvirtina, kad paskolos sumą grąžino ieškovei dar 2009 m. gruodžio mėn., tačiau ieškovė jai negrąžino paskolos raštelio, nes tuo metu jo su savimi neturėjo. Ieškovė pažadėjo paskolos raštelį sunaikinti, tačiau nesunaikino. Atsakovė nepareikalavusi surašyti pakvitavimo apie grąžintą pinigų sumą, nes pasitikėjo ieškove, kad ji sunaikins paskolos raštelį.
10. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą.
11. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad paskolos raštelio buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, jog prievolė įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą išaiškinęs, kad paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, jog jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka būtent paskolos gavėjui. Be to, paskolos sutarties atveju svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 kt.).
12. Kaip byloje nustatyta, atsakovė pripažįsta, kad paskolą gavo, bet taip pat tvirtina, kad paskolą ieškovei yra grąžinusi, tačiau paskolos raštelis liko pas ieškovę, taigi pagal minėtas įstatymo nuostatas atsakovė, įvykdžiusi prievolę, turėjo reikalauti iš ieškovės paskolos raštelio originalo arba patvirtinimo apie prievolės įvykdymą. Ieškovė įrodė, kad pinigus atsakovei perdavė, o atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad pinigus grąžino.
13. Nors atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo remtis jos paaiškinimais ir nurodytomis aplinkybėmis, tačiau atsakovė savo atsikirtimus grindė tik deklaratyviais teiginiais, kurie nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovė paskolos sumą yra grąžinusi. Atsakovė, siekdama įrodyti prievolės įvykdymą, turėjo teikti įrodymus, nurodytus CPK 177 straipsnyje, vien teiginių, kurie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nepakanka. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė teigė, kad pinigų grąžinimo faktą gali patvirtinti tai matęs liudytojas, tačiau šio liudytojo teismo posėdyje neprašė apklausti.
14. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios teismas, tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi beveiki po 10 metų po paskolos suteikimo, kad paskola neatlygintinė, nepatvirtina paskolos sumos grąžinimo fakto. Taip pat aplinkybė, kad ieškovė nedeklaravo atsakovei suteiktos paskolos, gali būti vertinama, kaip sandorių deklaravimo pareigos pažeidimas (jeigu ieškovė tokią turėjo), bet ji savaime nepaneigia byloje esančių įrodymų visumos dėl paskolos teisinių santykių tarp ginčo šalių buvimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t.y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės - tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.
16. Taigi, byloje nepateikta rašytinių ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų skolos grąžinimą. Kaip minėta, atsakovė šias aplinkybes įrodinėjo tik savo asmeniniu paaiškinimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog atsakovė neįrodė savo atsikirtimų, tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, skolos faktas nustatytas (atsakovė pačios prievolės egzistavimo neginčijo), o skolos sugrąžinimo aplinkybės, sudariusios atsakovės atsikirtimų esmę, nepatvirtintos į bylą pateiktais įrodymais. Taigi prievolė pagal skolos raštelį turi būti vykdoma, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 173 772,01 Eur skolą.
17. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės bei materialinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.