Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo bei pripažinimo kreditoriumi, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjo pareiškime nurodoma, kad vadovaujantis 2017-09-28 Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 (įsigaliojo nuo 2018-01-01) 2 straipsnio 1 punktu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017-11-06 įsakymo Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 punktu, nuo 2018-01-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau - Fondo valdybos Mažeikių skyrius, arba pareiškėjas) centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų gautų iki 2017-12-31, kai dėl jų iki 2017-12-31 nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei apskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų. 2020-11-30 Fondo valdybos Mažeikių skyriuje buvo gautas 2020-11-30 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimas Nr. (28.8-08-4E) RNA-32885 dėl paveldėjimo, iš kurio paaiškėjo, kad valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM), paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio E. B. palikimą ir paveldėjo turtą. Pagal VMI prie FM 2020-11-30 raštą Nr. (28.8-08-4E) RNA-32885 nustatyta, kad valstybė paveldėjo E. B. priklausančias pinigines lėšas (926,69 Eur), esančias bankų sąskaitose ir patyrė 12,25 Eur išlaidų. Taip pat rašte nurodyta, kad VMI prie FM ketina atsiskaityti su E. B. kreditoriais ir prašoma pateikti dokumentus, pagrindžiančius kreditorinius reikalavimus, rašytinius įrodymus, kad nepraleistas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, arba teismo nutartį dėl jo pratęsimo ir skolininko pakeitimo. Palikėjo E. B. įsiskolinimas valstybės biudžetui už Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo administracija) išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas sudaro 6.561,81 Eur, iš jų: 4.320,40 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, 1.988,39 Eur palūkanų ir 253,02 Eur delspinigių. Dalies skolos, sudarančios 3.772,30 Eur, iš jų 2.546,91 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, 1.087,86 Eur palūkanų ir 137,53 Eur delspinigių, išieškojimą Vaikų išlaikymo fondo administracija 2017-02-01 raštu Nr. (1.34-2149) D2-2236 buvo perdavusi antstolės Ingai Karalienei. LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikimo atsiradimo diena yra palikėjo mirties diena - (duomenys neskelbtini), todėl įstatyme numatytas naikinamasis trijų metų terminas nėra suėjęs (sueina (duomenys neskelbtini)), o praleistas terminas, palikėjo reikalavimams pareikšti, teismo gali būti atnaujinamas. Fondo valdybos Mažeikių skyrius 2019-06-12 atliko patikrą testamentų registre, tačiau palikimo priėmimo faktų nustatyta nebuvo. 2019-07-04 buvo gautas VMI prie FM 2019-07-03 pranešimas Nr. (28.8-08-4E) RNA-16819 dėl neišmokėtų išmokų ir įsiskolinimų. 2019-07-16 raštu Nr. (11.2E) DV_S-24967 VMI prie FM buvo informuota apie E. B. skolą ir apie tai, kad Fondo valdybos Mažeikių skyrius teiks kreditorinį reikalavimą. Pakartotinai patikra testamentų registre buvo atlikta 2020-06-10 ir buvo nustatyta, kad palikimą priėmė VMI prie FM. Įvertinus gautą informaciją, Fondo valdybos Mažeikių skyrius 2020-06-23 VMI prie FM pateikė kreditorinį reikalavimą Nr. (8.20E) DV_S-12733. 2020-06-23 gautas VMI prie FM atsakymas Nr. (28.8-08-4E) RNA-16205 dėl paveldėjimo ir skolos apmokėjimo, kuriuo buvo pranešta, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas dėl (duomenys neskelbtini) mirusio E. B. turto dar negautas, todėl skolos apmokėjimas bus sprendžiamas tik gavus liudijimą. Pareiškėjas apie tai, kad valstybė paveldėjo mirusio E. B. turtą sužinojo tik 2020-11-30 gavus VMI prie FM 2020-11­30 pranešimą Nr. (28.8-08-4E) RNA-32885 dėl paveldėjimo. Pareiškėjas Fondo valdybos Mažeikių skyrius tik nuo 2018-01-01, įsigaliojus 2017-09-28 Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymui Nr. XIII-650, pradėjo vykdyti Fondo administracijos išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų išieškojimą. (duomenys neskelbtini) mirus E. B. pareiškėjas ėmėsi veiksmų paveldėtojams nustatyti, ką rodo atliktos dvi patikros testamentų registre, taip pat sužinojus apie galimą paveldėtoją VMI prie FM, 2020-­06-23 buvo teiktas kreditorinis reikalavimas, tačiau gautas atsakymas, kad dar negautas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Palikimą priėmusi valstybė, atstovaujama VMI prie FM, apie atsiradusį palikimą Fondo valdybos Mažeikių skyrių informavo tik 2020-11-30, todėl LR CK 5.63 str. 1 dalyje nustatytas 3 (trijų) mėnesių terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo nepriklausiusių aplinkybių. Akivaizdu, kad pareiškėjas savo veiksmais stengėsi sužinoti galimus palikimo priėmėjus, kad galėtų pareikšti kreditorinį reikalavimą, tačiau dėl anksčiau paminėtų aplinkybių (dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nebuvimo) negalėjo imtis aktyvių veiksmų kreditoriniam reikalavimui pareikšti, tai, pareiškėjo įsitikinimu, sudaro teismui pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Pagal LR Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (galiojusio iki 2017-12-31) 11 straipsnio 1 dalį, Fondo administracija, šio įstatymo nustatyta tvarka mokanti vaikų išlaikymo fondo išmokas, turi teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo administracijos išmokas bei įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Taigi, valstybė, atstovaujama Fondo administracijos, buvo perėmusi skolininko E. B. pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti, todėl E. B. valstybės biudžetui liko skolingas 6.561,81 Eur: 1) už vaikui Povilui P. B., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008-02-07 iki 2011-10­31 priskaičiuotų ir išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų - 2.218,13 Eur, palūkanų - 900,53 Eur, delspinigių - 119,78 Eur; 2) už vaikui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2008-11-26 priskaičiuotų ir išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų - 99,05 Eur, palūkanų - 255,28 Eur, delspinigių - 25,07 Eur; 3) už vaikui R. B., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008-02-07 iki 2011-01-25 priskaičiuotų ir išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų - 2.003,22 Eur, palūkanų - 832,58 Eur, delspinigių - 108,17 Eur. Pareiškėjas nuo 2018-01-01 pagal 2017-09-28 Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-650 2 straipsnio 6 punktą, vadovaudamasis Įstatymo 14 straipsniu centralizuotai pradėjo vykdyti Fondo administracijos išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų išieškojimą iš skolininkų, todėl turi teisę reikšti kreditorinį reikalavimą E. B. palikimą priėmusiai valstybei. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus įsitikinimu, prašyme nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti jas kaip atitinkančias svarbias aplinkybes LR CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste, kurios sudaro pagrindą pratęsti terminą, nes jos nepriklausė nuo pareiškėjo valios, negalėjo būti jo kontroliuojamos. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, teismui yra pagrindas - atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti pareiškėjo pareikštą kreditorinį reikalavimą. Prašo pripažinti, kad pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius LR CK 5.63 str. 1 d. nurodytą terminą, palikėjo kreditoriniams reikalavimams pareikšti, praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti; patvirtinti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 6.561,81 Eur kreditorinį reikalavimą valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės). Nuo 2020 m. gegužės 8 d. galiojančios Taisyklių redakcijos 43 punktas numato, kad, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti mokesčių inspekciją apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas mokesčių inspekcijos administruojamas turtas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamas turtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją (toliau – Turto valdytojas), jeigu paveldimas Turto valdytojo administruojamas turtas. Minėtų institucijų administruojamas turtas nurodytas Taisyklių 2 punkte: Turto valdytojas administruoja nekilnojamąjį turtą – statinius ar jų dalis, įskaitant jiems priskirtą žemės sklypą, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka gali būti parduodamas, ir akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas; Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai – žemės sklypą (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas (jo dalys) būtų priskirtas, žemės sklypą (jo dalis), ant kurio yra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų ir kuris įstatymų nustatyta tvarka neparduodamas, taip pat žemės sklypą (jo dalis), kai žemės sklypo (jo dalies) savininkas nėra jame esančių statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų savininkas; mokesčių inspekcija – turtą, kurio neadministruoja aukščiau nurodytos institucijos. Nagrinėjamoje byloje palikėjo E. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą sudarė piniginės lėšos, todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, palikėjo E. B. turtą paveldint valstybės vardu, valstybei atstovavo VMI prie FM. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis, VMI prie FM veiksmus dėl palikėjo E. B. turto paveldėjimo valstybės vardu inicijavo gavusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-18710-854/2019, kuria patvirtintas faktas apie UAB „Intrum Lietuva“ 2019 m. balandžio 29 d. pareikštą turtinį reikalavimą mirusio palikėjo E. B. įpėdiniams, o jų nesant, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI prie FM. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2020-10-13, paveldimą E. B. turtą pagal šį liudijimą sudarė 926,69 Eur piniginių lėšų. Atlikdama paveldėjimo valstybės vardu procedūras, VMI prie FM patyrė 12,25 Eur išlaidų, taip pat nustatyti šie E. B. kreditoriai ir jų reikalavimai: kreditorė UAB „Intrum Lietuva“ pagal aukščiau nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir kreditoriniai reikalavimai antstolio Donato Kisieliaus (išieškotoja UAB „Intrum Lietuva“) bei antstolės Ingos Karalienės (išieškotoja VSDFV) vykdomosiose bylose. Minėtose antstolės Ingos Karalienės kontoroje vykdomose bylose Nr. 0139/17/00305 ir Nr. 0139/17/00304 išieškotojo VSDFV naudai nurodytas piniginis išieškojimas atitinkamai 2003,22 Eur skola ir 853,43 Eur palūkanų (Nr. 0139/17/00305) ir 543,69 Eur skola ir 291,21 Eur palūkanų (Nr. 0139/17/00304. Remiantis VSDFV pareiškime ir jo prieduose pateikta informacija ir antstolės pateikta informacija, laikotarpis, už kurį E. B. apskaičiuota įsiskolinimo suma yra tas pats. Kasacinis teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 (44 punktas) konstatavo, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS) yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Remiantis išdėstytu, kadangi E. B. palikimas pagal įstatymą perėjo valstybei, laikytina, kad dėl skolinių įsipareigojimų E. B. įpėdiniams, kurie, palikėjui esant gyvam, buvo išviešinti AIS (antstolė Inga Karalienė), CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, yra įvykdyti, todėl papildomi VSDFV veiksmai (termino atnaujinimas dėl AIS išviešintų reikalavimų) šiuo atveju nereikalingi. Pagal CK 5.63 straipsnį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šį terminą teismas gali pratęsti, jeigu jį kreditorius praleido dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo priėmimo dienos nėra praėję daugiau nei trys metai. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai neįtvirtinti trijų mėnesių termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padariniai. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino atnaujinimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis ir dokumentais, susijusiais su byla, konstatuotina: E. B. mirė (duomenys neskelbtini); informacijos apie tai, kada tiksliai VSDFV sužinojo apie skolininko E. B. mirtį pareiškime nepateikta; 2019-06-12 VSDFV atliko patikrą dėl palikėjo Testamentų registre. Darytina išvada, kad VSDFV, kaip valstybinė institucija, turinti prieigą prie valstybinių registrų ir galinti operatyviai nustatyti fizinio asmens (palikėjo) mirties faktą, turėjo galimybę per trijų mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, teisės aktų nustatyta tvarka pareikšti savo reikalavimą dėl E. B. įsiskolinimo: nesant palikimą priėmusių įpėdinių, testamento vykdytojo, palikimo administratoriaus, per minėtą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos (t. y. iki (duomenys neskelbtini)) galėjo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą, kad šis patvirtintų faktą apie pareiškėjos reiškiamą kreditorinį reikalavimą mirusiojo E. B. įpėdiniams, kaip tai analogiškoje situacijoje padarė E. B. kreditorė UAB „Intrum Lietuvoje“ civilinėje byloje Nr. e2SP-18710-854/2019. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą. VSDFV savo pareiškime nurodo, kad pareiškėjas savo veiksmais stengėsi sužinoti galimus palikimo priėmėjus, kad galėtų pareikšti kreditorinį reikalavimą, tačiau dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nebuvimo negalėjo imtis aktyvių veiksmų kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Kadangi palikimą priėmusi valstybė, atstovaujama VMI prie FM, apie atsiradusį palikimą VSDFV informavo tik 2020-11-30, todėl CK 5.63 str. 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, VSDFV nuomone, buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo nepriklausiusių aplinkybių. VMI prie FM nuomone, šios VSDFV nurodytos aplinkybės laikytinos subjektyviomis, priklausančiomis nuo terminą praleidusio asmens valios. Pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių. CK 5.63 str. 1 dalies norma nustato kreditoriaus pareigą savo reikalavimus pareikšti nurodytu terminu, o įpėdiniui, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių (palikimo priėmimo būdo, reikalavimų pareiškimo būdo ir kt.), apie šiuos reikalavimus gali tapti žinoma vėliau. Vadinasi, VSDFV neveikimas negali būti pagrįstas tuo, kad VMI prie FM apie inicijuotus palikimo priėmimo veiksmus ar palikimo priėmimo faktą pranešė praėjus trims mėnesiams nuo palikėjo mirties. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati pareiškėja nurodo, kad iki teisės aktais nustatyto palikimo priėmimo termino (2020-02-01) net neatliko patikros Testamentų registre veiksmų, o tai rodo, kad VSDFV nebuvo pakankamai aktyvi šiame procese. Šiuo atveju VSDFV turėjo taip organizuoti darbą, pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad nebūtų praleisti įstatymais reglamentuoti procesiniai terminai juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Vadinasi, tai, kad VSDFV per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepasinaudojo savo, kaip kreditorės, teise CK 5.63 str. nustatytu būdu pareikšti kreditorinį reikalavimą (nesant nei palikimą priėmusių įpėdinių, nei paskirto testamento vykdytojo ar palikimo administratoriaus, pareiškiant palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui) yra subjektyvi ir nuo pareiškėjos VSDFV valios bei atitinkamų sprendimų priklausanti aplinkybė. Pareiškėja subjektyviai pasirinko, kaip elgtis dėl E. B. įsiskolinimo, o nepagrįstas delsimas pareikšti reikalavimą mirusiojo asmens įpėdiniams laikytinas neapdairiu ir nerūpestingu pačios pareiškėjos elgesiu, kurio pasekmės tenka pačiai pareiškėjai. Pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi kreditorė, nes žinodama apie palikėjo mirtį ir skolinius įsipareigojimus, duomenų rinkimą ir kreipimąsi į teismą dėl termino atnaujinimo organizavo neoperatyviai, t. y. dėl subjektyvių priežasčių į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo kreipėsi daugiau kaip po 1 m. ir 10 mėn. po skolininko mirties. VSDFV, žinodama apie palikėjo mirtį, dėl subjektyvių priežasčių praleido įstatyme nustatytą terminą tinkamai pareikšti kreditoriaus reikalavimą būsimiems įpėdiniams (šiuo atveju – būtent tą pareiškime nurodytą reikalavimo dalį, kuri iki palikėjo mirties nebuvo išviešinta AIS), o, praleidus šį terminą, nedėjo maksimalių pastangų kreiptis į teismą kiek įmanoma greičiau (į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip 1 m. ir 10 mėn. po palikėjo mirties), dėl ko prašymas atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti yra nepagrįstas ir turėtų būti netenkintas. Prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškimas atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad E. B. nevykdė pareigos mokėti išlaikymą vaikams P. P. B., A. B. ir R. B. išlaikyti, todėl valstybės biudžetui už Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo administracija) liko skolingas 6561,81 Eur išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas, iš kurių 4320,40 Eur išmokėtos vaikų išlaikymo išmokos, 1988,39 Eur palūkanos, 253,02 Eur delspinigiai. E. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro 2019 m. birželio 12 d. išrašo duomenimis pareiškėjas nustatė, kad po E. B. mirties jo palikimo niekas nepriėmė. VMI prie FM, atstovaujanti valstybei, 2019 m. birželio 23 d. pranešimu „Dėl paveldėjimo ir skolos apmokėjimo“ Nr. (28.8-08-4E)RNA-16205 informavo pareiškėją, kad palikimo teisės perėjimo valstybei liudijimas dar negautas, todėl skolos apmokėjimo klausimą spręs tik gavę liudijimą. Be to, pažymėjo, jog gavus palikimo teisės perėjimo valstybei liudijimą, papildomai informuos. 2019 m. liepos 3 d. VMI prie FM, atstovaujanti valstybei, informavo pareiškėją, jog galimai yra E. B. turto paveldėtoja, todėl paprašė informuoti apie mirusio susidariusias skolas. Pareiškėjas 2019 m. liepos 16 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (11.2E)DV_S-24967 informavo VMI prie FM apie mirusio E. B. susidariusį įsiskolinimą. Testamentų registro 2020 m. birželio 10 d. išrašo duomenimis pareiškėjas nustatė, kad VMI prie FM priėmė palikimą po E. B. mirties. 2020 m. birželio 23 d. raštu Nr. (8.20E) DV_S-12733 pateikė VMI prie FM savo kreditorinius reikalavimus. 2020 m. spalio 12 d. VMI prie FM išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriame nurodyta, kad valstybė po E. B. mirties paveldėjo jo turtą, t. y. pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje – 4,71 Eur bei pensijų kaupimo fonde – 917,77 Eur. VMI prie FM 2020 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (28.8-08-4E) RNA-32885 nurodė, kad valstybė paveldėjo E. B. priklausančias pinigines lėšas (926,69 Eur), esančias bankų sąskaitose ir patyrė 12,25 Eur išlaidų. Pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020 m. gruodžio 8 d.

Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Plėtodama kasacinio teismo formuojamą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas ir jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriui prašant, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui pagal šio straipsnio 4 dalį pratęsti, įstatymuose nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006). Sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, reikia įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, inter alia, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

Taigi, palikimo atsiradimo data laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). E. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas iki (duomenys neskelbtini) turėjo teisę atlikti CK 5.63 str. 1 dalyje numatytus veiksmus. Šis terminas nėra naikinamasis, tačiau jam suėjus ši teisė išnyksta, ir tik teismo nutartimi pratęsus terminą, kreditorius gali realizuoti savo veiksmus, reikšdamas reikalavimus palikimą priėmusiam asmeniui. Kaip minėta, nei CK 5.63 str. 4 dalyje, nei CPK 576-578 str. nenurodomi kriterijai, kurias vadovaujantis įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys gali būti pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti įvertinęs įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1, 7 d.; CK 1.5 str. 4 d.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti (atnaujinti) terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Pareiškėjas nurodo, kad apie tai, kad valstybė peveldėjo mirusio E. B. turtą sužinojo tik 2020 m. lapkričio 30 d., t. y. gavus VMI prie FM 2020 m. lapkričio 30 d. pranešimą Nr. (28.8-08-4E)-RNA-32885 dėl paveldėjimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui apie E. B. mirtį tapo žinoma dar 2019 m. birželio 12 d. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo 2019 m. birželio 12 d. atlikta patikra testamentų registre, kuria palikimo po E. B. mirties priėmimo faktas nenustatytas. Į teismą dėl termino pratęsimo pareiškėjas kreipėsi tik 2020 m. gruodžio 8 d., t. y. praėjus beveik 1 metams ir 11 mėnesiams nuo to momento, kai pareiškėjas sužinojo apie E. B. mirtį. Pareiškėjas yra valstybės biudžetinė įstaiga. Kasacinio teismo praktika formuojama nuosekliai, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Pareiškėjas taipogi teigia, kad tik nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus 2017 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymui Nr. XIII-650, pradėjo vykdyti Fondo administracijos išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų išieškojimą. Teismas pažymi, kad skolininkas mirė jau po minėto įstatymo įsigaliojimo, todėl pareiškėjas turėjo pareigą vykdyti išlaikymo išmokų išieškojimą, domėtis skolininko padėtimi ir naujinti informaciją. Be to, perleidus reikalavimo teisę, t. y. šiuo atveju pakeitus įstatymą, naujasis kreditorius – pareiškėjas, iš ankstesniojo kreditoriaus Vaikų išlaikymo fondo perėmė ne tik teises, bet ir pareigas, įskaitant ir terminų laikymąsi. Todėl minėta pareiškėjo termino praleidimo priežastis laikytina nesvarbi.

Pažymėtina, kad pareiškėjui, kaip valstybės biudžetinei įstaigai, yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą ir jam pasitelkti tokius žmogiškuosius bei kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti bei administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Todėl pareiškėjo pakankami ilgo neveikimo laikotarpio nepateisina ta aplinkybė, jog nebuvo aiškūs palikėjo teisių perėmėjai. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad 3 mėnesių terminas buvo praleistas ženkliai, t. y. daugiau nei 1 m. 10 mėn. (skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. gruodžio 8 d.) kai pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl termino kreditoriui pateikti reikalavimus įpėdiniams atnaujinimo. Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmai vertintini kaip nerūpestingi ir aplaidūs, ir toks elgesys neatitinka civilinėje teisėje protingu ir pateisinamu įvardinto bonus pater familias asmens elgesio. Veikdamas nerūpestingai ir aplaidžiai pareiškėjas negali tikėtis, kad teismas pateisins tokius jo veiksmus (neveikimą) ir laikys protingu. Todėl atsižvelgdamas į pareiškėjo teisinį statusą, itin ilgą savo teisių negynimą, svarbių priežasčių nenurodymą, teismas nepratęsia (neatnaujina) įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti, nes laiko, jog pareiškėjas nenurodė termino praleidimą pagrindžiančių svarbių priežasčių, ir pats dėl savo aplaidumo ženkliai praleido įstatymo nustatytą terminą. Nepratęsdamas (neatnaujindamas) termino teismas vadovaujasi aplinkybėmis analogiškoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos priimtu išaiškinimu, kur 6 mėn. juridinio asmens praleistas terminas nebuvo atnaujintas (2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009), taip pat 2014 m. balandžio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos priimtu išaiškinimu dėl teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas, kai palikimas pereina valstybei, aiškinimo ir taikymo (2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18-2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo. Be to, kreditorius, žinodamas, kad palikėjo įpėdinių nėra, o palikimą priims valstybė, gali tiesiogiai kreiptis į palikimą priimsiantį asmenį ir jį informuoti apie palikėjo skolas (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-169-852/2016). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę savo kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdiniams pareikšti per nustatytą 3 mėnesių terminą, vienu iš išvardintų būdų, tačiau šiomis galimybėmis nepasinaudojo dėl neįrodytų objektyvių priežasčių.

Kadangi atmestinas prašymas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimą patvirtinti pareiškėjo 6561,81 Eur kreditorinį reikalavimą valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškimą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.