Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2023-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1067-899/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-11-03
Bylos Nr.
1-1067-899/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
D. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1067-899/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10083-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.6; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant J. J.,dalyvaujant prokurorui V. B.,kaltinamajam D. D., jo gynėjui advokato padėjėjui N. U.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. 2023-03-20 apie 19.44 val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL-0737 (patikros sertifikato Nr. 1760465) jam buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Kaltinamasis D. D. teisiamajame posėdyje pagal inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis tą dieną vairavo automobilį. Dieną savais reikalais buvo (duomenys neskelbtini), paskui važiavo į namus, jį ten persekiojo. Vairavo blaivus, sustojo, norėjo išgerti degtinės, sustojo, atsilošė sėdynę ir išgėrė degtinės. Sustojo savo valia, niekas jo nestabdė ir neblokavo. Alkoholį vartojo sustojęs. Nebuvo jokio konflikto su E. B. žmona. Praeinant vienas su kitu prasikeitė, net nepažinojo, kas ji tokia. Buvo atvažiavęs pasiimti raktų, o ką jie ten prisigalvojo, nežino. Pažįsta moterį vardu R.. Ji ne draugė, o šeimos pažįstama, nėra artima moteris. E. B. jam nėra žinomas, jį posėdyje matė pirmą kartą. Kovo 20 dieną apie 13 valandą buvo (duomenys neskelbtini) pasiimti iš R. buto raktų. Vyko su „(duomenys neskelbtini)“. Ji laukė jo ant laiptų, padavė raktus, nešėsi daiktus, tai užtruko apie 2 minutes. R. sesers nepažino, jie prasikeitė tuo metu su ja. Jokio konflikto su ja nebuvo. Toliau paėjęs matė, kad jį R. sesuo fotografavo, tik nežino, dėl ko, gal automobilis patiko. Pasiėmė raktus, atsisveikino ir viskas. Po to, kaip pasiėmė raktus, buvo bute (duomenys neskelbtini), laukė savininko, jis atvažiavo, padavė jam raktus ir išvažiavo savo reikalais, savo darbais, o vakare išvažiavo į namus. Buvo bute (duomenys neskelbtini). Alkoholio nevartojo. Išvažiavo iš to buto apie 15.00 val. – 15.30 val., važinėjo su darbo reikalais, buvo ir į (duomenys neskelbtini) nuvažiavęs. Grįždamas sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pripažįsta, kad stovėjo ties (duomenys neskelbtini) namu. Sustojo, nes kalbėjosi telefonu, buvo susinervinęs. Vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorė žinojo, kad važinės juo darbo reikalais. Bendrovėje jis yra transporto vadybininkas, nežino, kas yra bendrovės akcininkai. Vienas iš akcininkų yra jis, sutuoktinė ne, yra dar kitų akcininkų, kurių negali įvardinti. Akcininkas yra jis vienas. Nematė, kad jį seka iš paskos automobilis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame būtų du vyrai. Kai sustojo ir išgėrė, jie tik tada privažiavo. Nėra peržiūrėjęs filmuotos medžiagos. Advokatas žiūrėjo, o jam niekas nerodė. Nežino, kodėl jie prie jo privažiavo, pirmą kartą juos matė. Sustojo, išgėrė, jie privažiavo, jis išlipo, jie tampytis pradėjo. Tuomet grįžinėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo dar UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsukęs pas pažįstamą, dar susitiko su klientu ir važiavo į namus UAB „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje. Tą dieną alkoholio nevartojo iš viso. Vinguriuoti su automobiliu po kelią nevinguriavo, o kai keitėsi ženklai dėl greičio, tai keitė važiavimo greitį. Kaip tik sustojo prie perėjos. Automobilyje turėjo mažiau nei 300 g degtinės, gal apie 250 g. Šitą alkoholį išgėrė. Išgėrė, nes turėjo nervingą skambutį tuo momentu dėl darbo, dėl asmeninių priežasčių. Nervus sukėlė finansiniai klausimai. Turėjo nemalonų skambutį iš kliento, sustojo, pakalbėjo, metė ragelį ir viską, kiek turėjo, išgėrė. Atsilošė sėdynę ir išgėrė visą, gal per pusę minutės, gal net ne per pusę minutės. Neplanavo važiuoti, sprendė klausimą eiti iki draugo, palikti automobilį. Tie asmenys privažiavo gal 2-3 minučių bėgyje, kai sustojo. Kai jie privažiavo, sėdėjo atsilošęs automobilyje. Išgėrė ir sėdėjo, nieko neveikė. Jie privažiavo arti, iki jo apie 1 metrą. Privažiavo, pabarbeno į langą, pats atidarė langą, jie sakė „ką čia išgėręs važinėji?“, pats uždarė langą, išlipo ir nuėjo. Jie jį bandė tampyti, norėjo perversti ant žemės. Iš pradžių galvojo, kad jie nori jį apvogti. Nieko jam nesakė. Nuo automobilio buvo nuėjęs apie 10 metrų, jie pribėgo, pradėjo jam rankas laužti. Pareigūnai nuo to laiko, kai pabaigė gerti, atvyko maždaug už 10 minučių. Bendravo su jais. Pareigūnė sakė, kad nemato priežasties sulaikinėti, rado raktą, atsirakino, paklausė, kiek laiko praėjo nuo išgėrimo, pasakė, kad gėrė prieš 15 minučių. Jo klausė, ar jis vairavo išgėręs ir kada gėrė, atsakė, kad išgėrė sustojęs, ką tik. Neneigė, kad vairavo automobilį. Nurodė, kad ėjo gatve, nes jį gatvėje sustabdė pareigūnai apie 15 metrų nuo automobilio. Pareigūnams pasakė, kad nevairavo neblaivus. Sakė, kad vairavo automobilį, gerai nepamena, ko jie ten jo klausė. Ištraukė raktą, pasakė pasitikrinti ir paklausė, kada gėrė. Jie matė tarą, kad yra tuščias butelis. Automobilio raktelį rado pas jį, nes tikrino kišenes. Klausė, kieno raktelis, atsakė, kad jo. Kaip jis galėjo neigti, kad rakteliai ne jo, jeigu jie buvo pas jį kišenėje. Neklausė, kam priklauso automobilis. Buvo apgirtęs, gal nepamena, ar nurodė, kad automobilis nepriklauso jam. E. ir M. B. iki įvykio nebuvo matęs. Mano, kad jie gali jį apkalbėti, tik nežino, dėl kokių priežasčių. Jokio konflikto su jais neturėjo. Prašė iškelti jiems baudžiamąją bylą už melagingus parodymus. Po sustojimo iki liudytojų privažiavimo iki jo galėjo praeiti 2-3 minutės. Sustojo ties UAB „(duomenys neskelbtini)“ namu, nes ten jo pažįstamas netoli gyvena ir ten buvo patogu sustoti. Išlipo ir galvojo, kas parvarys automobilį. Išlipo iš automobilio, nes gal norėjo įkvėpti oro. Atsisako komentuoti apie automobilyje rastas kontrabandines cigaretes. Nepamena, ar gėrė iš vakaro. Iš karto buvo nustatytas apie 1,75 promilės, o už 15 minučių 1,69 promilės. Staigiai krito, nes ką tik buvo išgėręs. Neprašė kraujo tyrimo, nepamena, ar pasirašė ant neblaivumo akto. Gal ir yra baustas už KET pažeidimus. Naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Apie tai, kad jo atžvilgiu yra naujas ikiteisminis tyrimas dėl to paties automobilio vairavimo neblaiviam, nekomentuos. Dėl šių asmenų veiksmų rašė skundą dėl persekiojimo. Prokuroras, kuris dalyvauja teismo posėdyje, atmetė jo prašymą. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas.

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad kaltinamasis jam yra matytas. Datos nepamena, bet buvo kovo mėnuo. Gautas pranešimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gatve nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su „(duomenys neskelbtini)“ markės automobiliu. Budėtojas turėjo ryšį telefonu su pranešėju. Jis jiems pasakė, kad pranešėjas mato, kaip „(duomenys neskelbtini)“ privažiavo prie namo. Jiems atvykus, jau pranešėjas buvo prie asmens, asmuo jau buvo išlipęs iš automobilio. Vairuotojui nustatinėjo blaivumą, nepamena kiek, bet įpūtė daugiau nei 1,5 promilės. Antru pūtimu nusistatyti iš pradžių atsisakė, bandė įtikinėti, kad reikia antro, nepamena, ar pūtė, ar ne. Buvo atliekami visi procesiniai veiksmai: fotografuojamas automobilis, leidžiama susirinkti asmeninius daiktus. Kai nuėjo pasiimti asmeninių daiktų, jis įsėdo ir nebelipo. Kviestas kitas ekipažas. Asmuo išlipo ir nuėjo savais keliais. Asmeniškai jo nepažįsta. Buvo dar du vyrai, iš kurių vienas buvo pranešėjas, kuris važiavo iš galo, o kitas sėdėjo keleivio vietoje, kuris filmavo viską ir užfiksavo. Po visko nuvažiavo pas pranešėją į namus, padarė apklausą ir paėmė vaizdo įrašą. Žiūrėjo vaizdo įrašą, buvo matyti, kaip filmuoja pro dešinį langą, pamena, kad matė vairuotojo veidą prie vairo. Tai tas pats asmuo, kuris yra kaltinamasis. Nepažįsta tų dviejų vyrų, kurie sekė ir filmavo. Paties vairavimo fakto nebuvo užfiksavę. Atvažiavo, kai automobilis buvo sustojęs į nuosavo namo įvažiavimo kiemą. Netikrino automobilio kapoto. Nepamena, ar šviesos buvo įjungtos, ar išjungtos. Kolegė atliko dalinę apžiūrą, aptiko raktelius, su kuriais bandant atrakinti, automobilis atsirakino. Nepamena, ar jis komentavo, kam priklauso tie automobilio rakteliai, nepamena, ar jis nurodė, kam priklauso automobilis. Nepripažino vairavęs automobilį. Jis sakė, kad nevairavo, bet neklausė, ką jis veikia šioje vietoje. Galėjo nurodyti aplinkybę, kad ėjo gatve. Visą laiką buvo įjungtos „body“ filmavimo kameros, jeigu jis sakė iš kur, į kur ėjo, tai bus užfiksuota vaizdo įraše. Du kartus buvo tikrinamas alkoholis, išlaikytas ne mažiau 15 minučių intervalas. Nepamena, ką nurodė dėl vartojimo. Jeigu jis sakė, kad prieš dešimt minučių vartojo, tai laukė ne mažiau 15 minučių ir iki antro tikrinimo laukė irgi ne mažiau 15 minučių. Nepamena, ką jis sakė, iš kur pas jį mašinoje alkoholis. Bendravo su pareiškėjais, paskui apsikeitė su kolege, ji bendravo. Jie kalbėjo nuosekliai, sutapo parodymai. Jie sakė, kad pastebėjo galimai neblaivų vairuotoją ir sekė jį. Ryšių nesiaiškino, buvo blaivūs, bendravo adekvačiai. Ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodė teisingas aplinkybes. Iš namo buvo išėjęs kažkoks asmuo, norėjo išvažiuoti su automobiliu, bet paskui sakė „jūs čia bendraukit ir viskas“, automobilis ne jo. Budėtojas perdavinėjo per raciją tai, ką pranešėjas jiems sakė ir perdavinėjo jiems. Viską filmuoja su „body“ kamera. Nepamena, ar salone matė alkoholinius gėrimus. Automobilio raktelius rado pas kaltinamąjį. Nepamena tarnybinio pranešimo turinio. Jis galėjo būti surašytas po įvykio praėjus ne daugiau dviem valandoms. Galėjo būti 00.40 val. Darant įvykio vietos apžiūrą, reikia užfiksuoti, koks bako likutis, tai galėjo su tais rakteliais pasisukti degimą, kad užfiksuoti bako degalų likutį. Vairuotojas išreiškė norą kalbėtis vien su juo. Esmę suprato, įspėjo dėl atsakomybės ir neleido jam išlipti iš sulaikymo patalpų. Nebuvo išreikšto konkretaus siūlymo ar prašymo.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad kaltinamasis jai asmeniškai nėra pažįstamas. Matytas darbo metu, gavus iškvietimą. Tarnybos metu gautas iškvietimas apie galimai neblaivų vairuotoją, pranešėjas sekė jį iš paskos. Nurodytas adresas, kur maždaug jis yra. Privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo pastebėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Prie to automobilio stovėjo kitas, iš kurio buvo išlipę du vyriškiai, kurie nurodė, kad jie skambino, jog vairuotojas išlipęs ir nurodė tą asmenį, kuris buvo už kelių metrų. Kolega atsivedė prie automobilio, tikrino blaivumą, asmuo neigė vairavęs. Liudytojai parodė vaizdo įrašą, kuriame jie, susilyginę su automobiliu, nufilmavo, kad kaltinamasis vairuoja automobilį. Asmuo neigė vairavęs, sakė, kad ėjo pro šalį. Nepamena, iš kur ėjo. Norėjo nustatyti blaivumą. Dalinės apžiūros metu rado pas jį raktelius ir atrakino automobilį. Paklausė, kieno raktai, jis sakė, kad ne jo raktai, nepasakė kieno arba nepamena. Kai atsirakino automobilis, jis nieko nekomentavo, tik neigė, sakė, kad tai ne jo ir jis nevairavo. Buvo nustatytas girtumas, buvo daryti du tikrinimai, su juo bendravo kolega A. P.. Negali atsakyti, koks girtumas jam buvo nustatytas. Aplinkybė, kad asmuo nurodė, jog vartojo alkoholį prieš 10 minučių, yra teisinga. Dabar nepamena. Tie asmenys, kurie sekė vairuotoją, jam nepažįstami. Jie nurodė, kad važiavo iš paskos, pamatė pavojingą vairavimą ir pradėjo sekti. Nekilo įtarimų, kad šie asmenys meluoja, jie buvo blaivūs ir adekvatūs. Nepamena, per kiek laiko atvyko, bet tai yra B kategorijos įvykis, į kurį turi atvykti per 15 minučių. Vykstant į vietą tiesiogiai su pranešėju nebendravo, jiems informaciją perduodavo budėtojas, kuris su jais bendravo. Automobilis buvo apžiūrėtas, bet nepamena, ar buvo rasta jame alkoholinių gėrimų, ar tuščių butelių. Vaizdo įraše tikriausiai girdisi jos balsas.

Liudytojas E. B. teisme parodė, kad kaltinamasis jam yra matytas, jokių santykių iki to įvykio nebuvo. Tada jį matė pirmą kartą. Po įvykio nematė. Iš viso jį mato antrą kartą. Su broliu važiavo nuo (duomenys neskelbtini) sodų, pamatė neadekvačiai besielgiantį vairuotoją, paskambino pareigūnams, pranešė, pasekė. Įvykis buvo kovo mėnesio gale, vakare, buvo tamsu, galėjo būti apie 19 val. Važiavo su broliu M. jo automobiliu (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą pamatė jį ties „(duomenys neskelbtini)“, tarp (duomenys neskelbtini) išvažiavimo iš „(duomenys neskelbtini)“, kai sukėlė įtarimą. Važiavo juodas „(duomenys neskelbtini)“, numerių nepamena. Iki įvykio nebuvo matęs to automobilio. Su broliu važiavo iki uošvienės, pastebėjo tą automobilį ir nebenuvažiavo iki jos, pradėjo sekti. Įvažiuojant į sodus pamatė jį išvažinėjant. Ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodė teisingas įvykio aplinkybes. Kaltinamasis yra vardu D., apklausos metu nurodė, kad jis galimai draugauja su R., nežino, kokie jų santykiai. R. yra jo žmonos sesuo. Ikiteisminiame tyrime nurodė, kad tarp jų konfliktai, nes jam apie tai pasakojo mama, o jis R. gal kokius 3 metus nėra matęs. Tą dieną šitas vyras užsipuolė jo žmoną, matyt, dėl sesers. Konfliktas vyko (duomenys neskelbtini). Žmona paskambino ir pasakė, kad neblaivus užsipuolė ją ir ji spėjo užsidaryti mašinoje. Važiavo į tą vietą, norėjo su juo pasikalbėti, bet neberado. Žmona sakė, kad jis atvyko tuo pačiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Žmona atsiuntė nuotrauką, su kokiu automobiliu jis atvažiavo, sakė, kad buvo neblaivus, užsipuolė ją. Žmona paskambino gal apie 14 val., pasakė, kur randasi, bet kai nuvažiavo, ji jau buvo išvažiavusi, to asmens nerado. Išvažiavo į namus. Paskui paskambino uošvienė, kad atvažiuotų ir važiavo. Žmona pasakė, kad mama paskambino, jog matė jį važinėjantį po (duomenys neskelbtini) gatvės sodus. Nuvažiavo ir pamatė šį automobilį, išvažiuojantį iš sodų. Neieškojo konkrečiai, bet važiavo iki uošvienės, kad ji papasakotų smulkiau. Paprašė brolio, kad pavežtų. Po sodus nevažinėjo ir specialiai jo neieškojo. Pamatė automobilį, galimai nutuokė, kad vairuotojas neblaivus, pamatė, kad važiuoja be šviesų, nes buvo tamsu, siauromis gatvelėmis važiavo neadekvačiai, vinguriavo. Didelio greičio sodo gatvelėje nebuvo, o kai išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, tai buvo didelis greitėjimas. Jis pasivijo autobusą ir turėjo prisistabdyti. Kėlė grėsmę, nes nepristabdė per perėją, nors žmogus stovėjo. Ten yra kalniukas, manė, kad pakils. Kai jį pamatė, tai minutės, dviejų bėgyje paskambino pareigūnams. Jį matė nepertraukiamai. Su savo telefonu kalbėjosi su pareigūnais, o su brolio filmavo. Filmavo, kad būtų įrodymas, kaip jis važiuoja. Patys pareigūnai patarė filmuoti, bet jis jau buvo pradėjęs filmuoti. Matėsi, kad vairuoja vienas, o kai sustojo šaligatvyje, pamatė, kad vienas. Kai jis pristabdė šalikelėje, atsidaręs langą jam dar bandė kažką sakyti. Buvo privažiavę šalia jo, antroje juostoje. Kai jis atsidarė langą, jam pasakė „neblaivus pilieti, ką darote?“. Jis pasuko į kažkokią gatvelę, pasistatė automobilį prie įvažiavimo į kiemą ir sustojo. Pareigūnams sakė, kad jis gali šalintis. Jis išlipo iš automobilio ir po vienos minutės atvyko pareigūnai. Automobilio rakteliai buvo su juo kartu. Pareigūnai klausė jo, bet nepamena, ką jis jiems atsakė, negirdėjo, ką jis aiškino pareigūnams, ar pripažino vairavęs. Jie bendravo su kitu pareigūnu. Ikiteisminio tyrimo apklausose viską nurodė teisingai. Jo tikslas buvo užkirsti kelią neblaiviam vairuotojui. Nebandė stabdyti patys. Važiavo per automobilio atstumą nuo jo. Kai jis sustojo ir išlipo, bandė šalintis, jie atsistojo ir stovėjo, nebandė jo sulaikyti. Buvo filmuota dalimis: jis atitolsta, išjungia filmavimą, priartėja, vėl įjungia ir toliau filmuoja. Žmona buvo įbauginta, laukė apie dvi valandas, kad įsitikintų, ar jis vairuos neblaivus. Pareigūnai pravažiavo, gal kaimynai iškvietė. Nepranešė apie žmonos užpuolimą, nes ji smurto nepatyrė, tik išgąstį. Tai nebuvo joks kerštas. Stovėjo tokioje vietoje, iš kurios matėsi automobilis. Iš akiračio važiuojančio automobilio nebuvo paleidęs. Pareigūnai atvyko per minutę. Nematė, kad išlipęs jis kažką vartojo. Dieną jį stebėjo iš savo automobilio. Paprašė brolio pavežti šiaip sau. Po sustojimo vairuotojas visą laiką buvo šalia, negalėjo vartoti alkoholio. Sustojo, atsidarė langą, pažiūrėjo į juos ir įsuko į kiemą, tai galėjo trukti apie vieną minutę. Jie stovėjo šalia jo, klausė pareigūno, ką daryti, jeigu jis pasišalins, tai jiems sakė, kad stovėtų, nebandytų sulaikyti. Jei neklysta, jis padėjo pareigūnei pašviesti, kai tikrino mašiną, tai lyg ir buvo tuščių butelių, bet negali tiksliai pasakyti. Jis galėjo vartoti ir vairuodamas. Kai jis sustojo, aiškiai jį matė, nematė, kad jis gertų gėrimus. Kai jis sustojo, iš jo veido, akių, aiškiai matėsi, kad jis neblaivus. Kai automobilis sustojo ir jie sustojo šalia jo, kad neužimti dar vienos juostos kitiems automobiliams, tai jį filmavo, matė per langą, jis tada pasuko į gatvę ir priparkavo automobilį prie kiemo įvažiavimo, tai jo nematė gal apie 10 sekundžių. Jis tik sustojo, išlipo ir privažiavo pareigūnai. Nematė apie 10 sekundžių tol, kol jis suko į kiemą, o po to nepertraukiamai matė, kol atvyko pareigūnai. Nematė tol, kol vairą pasuko į kiemą, gal net ne 10 sekundžių, o trumpiau. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad jis geria ketvirtą parą.

Liudytojas M. B. teisme parodė, kad kaltinamąjį mato antrą kartą. Jokių santykių su juo neturi. Važiavo automobiliu, pamatė keistai manevruojantį automobilį, paskambino policijai, paklausė, ar gali pasekti ir sakyti, kur važiuoja. Sekė automobilį, pradėjo stabdyti, vairuotojas išlipo iš automobilio ir minučių bėgyje atvyko pareigūnai. Nepasakys, kokią dieną įvykis. Galėjo būti kovo 20 d. apie 20 val. Buvo tamsu. Važiavo su savo automobiliu (duomenys neskelbtini) kartu su broliu E.. Šiaip važiavo. Brolis paprašė pavežti ir važiavo. Nepamena dėl ko paprašė pavežti. Vežė brolį, kad pasižiūrėtų galimai neblaivų vairuotoją. Nežino aplinkybių, kodėl. Ne jo problemos, nesigilina. Nepamena, ar nurodė, koks automobilis, gal ir galėjo nurodyti. Pamatė tą automobilį. Nežino, kas juo naudojasi. Pirmą kartą jį matė. Stebėjo jį nepertraukiamai, apie 5-10 minučių. Iš pradžių greičiau važiavo, net nepristabdė prie perėjos, nors žmogus stovėjo, pavojingai manevravo. Važiavo tiesiai ir nereikėjo apvažinėti kažkokių duobių, šulinių, o jis vinguriavo. Automobilis stabtelėjo, jis privažiavo prie jo ir sustojo, brolis pasakė, kad jis - neblaivus pilietis, tada jis tik šyptelėjo ir nuvažiavo į gatvelę, sustojo prie įvažiavimo į kiemą. Jie iš paskos. Kai jis sustojo, pasuko ir išlipo iš automobilio, mano, kad praėjo iki 1-2 minučių. Pareigūnai atvyko minučių bėgyje. Jeigu jis nurodė pareigūnams, kad vartojo prieš 10 minučių, tai tada jis turėjo vartoti važiuodamas, kitaip negali paaiškinti. Galėjo jo nematyti gal iki 30 sekundžių, kai jis stabtelėjo, pasisuko į gatvelę ir išlipo. Pareigūnai jį nusivedė ir negirdėjo, ką jis paaiškino jiems. Paaiškinimas, kad jis nevairavo, o ėjo gatve, yra nelogiškas, juk yra viskas nufilmuota. Atrodo, kad pareigūnė raktelius ištraukė jam iš kišenės. Ji dar atrakino mašiną. Jo kalbėsena buvo nerišli, negali pasakyti, ką jis ten kalbėjo. Neturi jokio tikslo apkalbėti šitą asmenį. Tiesiog elgėsi taip dėl savo ir kitų žmonių saugumo. Po šio įvykio jam brolis pasakojo, kad kaltinamasis pradėjo šūkauti ir koliotis. Konflikto tarp brolio žmonos ir jo detalių nežino. Brolis filmavo. Vairuotojas visada važiavo vienas, nebuvo sustojęs, niekas neišlipo. Jam tik pasakė, kai jis išlipo, kad palauktų, kol pareigūnai atvyks, tai jis sakė, kad praleistų jį. Buvo arti jo, nei metro atstumo nebuvo. Sklido alkoholio kvapas, atrodė keistai. Nestabdė jo jokiais signalais, šviesomis. Jis neturėjo pagrindo nuo jų bėgti. Nemano, kad jis matė, kad kažkas važiuoja jam iš galo, filmuoja. Neįžvelgė jo bandymo nuo jų pabėgti. Jis važiavo priekyje ir pats sustojo. Išlipo ir ėjo. Nebandė jo fiziškai sulaikyti. Nebuvo taip, kad bandė užkirsti jo mašiną. Jam sakė, kad atvyksta policija. Brolis nesakė, kad jis jį tą dieną bandė gaudyti.

Liudytoja A. D. teisme parodė, kad D. D. yra jos vyras, atsisako duoti parodymus prieš savo sutuoktinį. Dėl automobilio paaiškina, kad jis priklauso bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Prašo nekonfiskuoti, nes jis reikalingas bendrovei. Ji yra bendrovės direktorė. Savaime aišku, kad neblaiviems darbuotojams automobilių neduoda.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis D. D. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo liudytojų E. B., M. B., A. P., A. B. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2023-03-21 įvykio vietos apžiūros protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad atlikta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu paimtas automobilis su užvedimo rakteliu, automobilio registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), cigarečių pakelis su lenkiška benderole „(duomenys neskelbtini)“, trys cigarečių pakeliai „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 8-21);

- 2023-03-21 BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, iš kurios matyti, kad 2023-03-20 19.43 val. iš privataus fizinio asmens telefono gautas pranešimas, jog kelyje važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) sodų link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, sudarinėja avaringas situacijas. Pranešėjas važiuoja paskui. Sujungta su AVPK. Nustatyta, jog minėtą automobilį vairavo neblaivus (1,69 prom.) D. D., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22-26);

- 2023-03-21 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos A. B. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gauto pranešimo ROIK: (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad, gavus pranešimą, jog 2023-03-20 19.44 val. adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), kelyje važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) sodų link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, sudarinėja avaringas situacijas, o pranešėjas važiuoja paskui, apie 19.49 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pamatė ties įvažiavimu į minėto adreso kiemą stovintį „(duomenys neskelbtini)“ juodą automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo išjungtu varikliu, žmonių jame nebuvo. Už kelių metrų stovėjo trys vyrai. Du iš jų pasakė, kad tai jie skambino bendruoju pagalbos telefonu ir nurodė šalia stovėjusį vyrą, kuris, jų teigimu, vairavo minėtą automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Nuspręsta patikrinti minėto vyro blaivumą. Minėtas vyras D. D., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad vartojo alkoholį prieš 10 min., todėl buvo dar palaukta 15 min. prieš tikrinant jo blaivumą. Su alkotesteriu „Drager Alcotest 6810 ARBL 0737“, patikros sertifikato Nr. 1760465, galioja nuo 2022-12-14 iki 2023-06-13, D. D. pirmu tikrinimu 20.09 val. buvo nustatytas 1,74 prom. girtumo laipsnis, o antru (20.27 val.) - 1,69 prom. girtumo laipsnis. Vyras su tikrinimo rezultatais sutiko, tačiau kategoriškai atsisakė pasirašyti ant neblaivumo nustatymo akto, šaukimo ir kitų dokumentų. Nuo pat pradžių pradėjus bendrauti su D. D., jis teigė, kad tiesiog ėjo gatve ir jokio automobilio dabar nevairavo. Atliekant asmens dalinę apžiūrą, kairėje striukės kišenėje, pas jį buvo rastas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ užvedimo raktelis. Paklausus, ar tai jo raktelis, asmuo tai neigė. Neigė ir tai, kad jam priklauso ar jis yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Tačiau įvykio vietoje buvę broliai M. B. ir E. B. teigė, kad matė, kaip D. D. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes važiavo su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam iš paskos. Vaikinai taip pat nurodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pavojingai manevravo - vinguriavo po kelią, nesustojo praleisti pėsčiojo, tai didino, tai mažino važiavimo greitį. Todėl E. B. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir sekė iš paskos automobilį „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai bendraujant su Šiaulių OVS budėtojais. Brolių teigimu, iki atvykstant pareigūnams į įvykio vietą, buvo praėjusios 2-3 min. nuo to laiko, kai „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas sustojo ir išlipo iš automobilio. Tuo metu E. ir M. B. visą laiką buvo su D. D., kuris bandė šalintis. E. B. telefonu nufilmavo važiuojantį keliu minėtą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ bei vyrą, sėdintį už vairo. E. B. nurodė, kad tai D. D. ir pasakė, kad prireikus galėtų jį atpažinti. Dėl to D. D. buvo aiškiai paaiškinta, kad viskas yra filmuojama, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl aplinkybių aiškinimosi ir automobilis bus nutemptas ir saugomas stovėjimo aikštelėje. Aiškinantis įvykio aplinkybes, prieš nutempiant automobilį D. D. pasakė „kodėl nutempiant mano automobilį?“, taip patvirtindamas, kad tai jo automobilis. Dėl to asmeniui buvo leista pasiimti iš automobilio asmeninius daiktus. Taip pat atliekant įvykio vietos apžiūros protokolą automobilyje buvo rasti trys pradaryti kontrabandinių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ cigarečių pakeliai, kuriuose bendrai buvo 40 vnt. cigarečių, tačiau D. D. neigė, kad cigaretės priklauso jam. Dėl to buvo užregistruotas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini), o cigaretės konfiskuotos. Per klaidą su kontrabandinėmis cigaretėmis buvo paimtas ir 1 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ cigarečių su lenkiška banderole. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 27-29);

- 2023-03-20 neblaivumo nustatymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog D. D. 2023-03-20, 20.09 val. nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, o 20.27 val. nustatytas 1,69 promilių neblaivumas. Nurodoma, kad D. D. su neblaivumo parodymais sutinka, tačiau ant neblaivumo nustatymo akto pasirašyti atsisakė (1 t., b. l. 30);

- 2023-03-20 priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktas, iš kurio matyti, kad priimant sprendimą priverstinai nuvežti (paimti) transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apžiūrint minėtą automobilį dalyvavo D. D., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad ant priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto D. D. pasirašyti atsisakė, teigia, kad nevairuoja (1 t., b. l. 31);

- 2023-03-20 transporto priemonės aprašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nurodomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 32-33);

- 2023-03-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad E. B. savanoriškai pateikė 4 vaizdo įrašus (1 t., b. l. 34-35);

- 2023-03-22 – 2023-03-24 daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta vaizdo įrašų, užfiksuotų pareigūnų kūno kameromis, liudytojo E. B. pateiktų vaizdo įrašų bei pokalbio su BPC darbuotoja įrašo apžiūra (1 t., b. l. 36-43);

- VšĮ „Emprekis“ išrašas, iš kurio matyti, kad D. D. vairuoto automobilio vidutinė rinkos vertė su PVM – 11 640 Eur (1 t., b. l. 44);

- liudytojos A. D. parodymai, iš kurių matyti, kad ji sutinka duoti parodymus vyro D. D. atžvilgiu, sutinka atsakyti į visus klausimus. Jos šeima turi verslą - UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima tarptautiniais pervežimais. Šioje įmonėje direktore dirba ji, o D. D. dirba transporto vadybininku. Jis yra vienintelis šios bendrovės akcininkas. Kartais, kaip buvo šiuo atveju, jis vyksta į keliones vežti krovinių pats asmeniškai. Jos vyras D. D. 2023-03-13 ryte grįžo iš reiso iš (duomenys neskelbtini). Tik grįžęs į namus, D. pradėjo vartoti alkoholį, tačiau jį vartojo ne visą laiką. Jis dirbo, ieškojo detalių. 2023-03-20 ryte apie 11.00 val. jis išvyko iš namų, sakė, kad važiuoja į kirpyklą. D. prieš tai vakare vartojo alkoholį - degtinę, kiek išgėrė, nežino. Jis buvo pasikvietęs draugų, jie visi buvo pirtyje. Vakare išsiskirsčius draugams, jis nuėjo miegoti apie 22.00 val. ir atsikėlė prieš 11.00 val. Ryte jis jai atrodė blaivus, todėl ji jam nedraudė važiuoti su automobiliu. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pirktas už bendrovės pinigus. Automobiliu naudojasi abu vienodai - tiek D., tiek ji. Jis yra skirtas darbo reikalams. Ji nežinojo, kad D. važiuos automobiliu neblaivus, nes ankščiau to jis niekada nedarydavo. Tai yra, jeigu vartodavo alkoholį, tai palikdavo automobilį ir jį parveždavo taksi arba draugai. Tai pirmas toks atvejis, kai jis vairuoja automobilį neblaivus. 2023-03-20 apie 22.00 val. į namus grįžo D.. Jis jai nieko nesakė, kad iš jo atėmė automobilį, apie įvykį nieko nepasakojo. Ji net nepastebėjo, kad jis grįžo be automobilio. Jis nuėjo į namo apačią ir daugiau tą dieną ji jo nebematė. Ryte jis nieko nesakęs, kažkur išvyko. Po kelių valandų jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad jį išvežė į psichiatrijos ligoninę. Šiuo metu jis guli ūmių būsenų skyriuje, artimiausią savaitę išleisti neketina. Ji nežinojo, kad D. D. važiavo automobiliu girtas. Nežino kur jis vartojo alkoholį, nes iš namų jis išvažiavo blaivus. Jeigu būtų žinojusi, kad jis važiuos girtas, ji jam nebūtų leidusi to daryti. Prieš išvažiuojant į kirpyklą, jokių konfliktų tarp jos ir D., dėl ko jam reikėtų vartoti alkoholį, nebuvo (1 t., b. l. 85-88);

- 2023-03-21 policijos duomenų bazės informacija, iš kurios matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 108);

- 2023-03-21 juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys, iš kurio matyti, kad minėtos bendrovės akcininkas yra D. D., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 109);

BK 281¹ straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Pagal šio straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Nors kaltinamasis D. D. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigia, tačiau teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltės nepripažino, ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė (1 t., b. l. 162-164), o teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog kaltinime nurodytą dieną vairavo darbo reikalais UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ būdamas blaivus. Alkoholį vartojo tik sustojęs. Norėdamas išgerti automobilyje turėtos degtinės sustojo ties (duomenys neskelbtini) namu ir išgėrė. Sustojo kaltinime nurodytoje vietoje, nes ten jo pažįstamas netoli gyvena ir ten buvo patogu sustoti, o išgėrė dėl asmeninių priežasčių, tuo momentu turėjo nervingą skambutį dėl darbo. Niekas jo nestabdė ir neblokavo. Jokio konflikto su E. B. žmona nebuvo. Kad jį būtų sekę iš paskos automobilis (duomenys neskelbtini), kuriame būtų buvę du vyrai, nematė. Vyrai privažiavo tik jam sustojus ir jau išgėrus. Vyrams privažiavus, jis išlipo, jie pradėjo jį tampyti. Važiuodamas po kelią nevinguriavo, tik dėl greitį reguliuojančių kelio ženklų keitė važiavimo greitį. Prie perėjos kaip tik buvo sustojęs. Išgėręs važiuoti neplanavo, sprendė klausimą automobilį palikus eiti iki draugo. Jam sustojus, prie jo asmenys privažiavo gal po 2-3 minučių. Jiems privažiavus, sėdėjo automobilyje atsilošęs ir nieko neveikė. Asmenims paklausus, kodėl važinėja išgėręs, išlipo iš automobilio ir nuėjo. Išlipo iš automobilio, nes gal norėjo įkvėpti oro. Asmenys jį bandė tampyti, norėjo perversti ant žemės, iš pradžių galvojo, kad jie nori jį apvogti. Nuo automobilio nuėjus apie 10 metrų, asmenys pribėgo, pradėjo rankas laužti. Atvykusiems pareigūnams nurodė, kad ėjo gatve, o išgėrė sustojęs, ką tik. Vairavęs automobilį neneigia ir pareigūnams sakė, kad automobilį vairavo. Dėl kišenėje rasto automobilio raktelio prisipažino, kad jo, o kam priklauso automobilis, niekas neklausė. Buvo apgirtęs, todėl gal nepamena, ar nurodė, kad automobilis priklauso ne jam. Kaltinamojo manymu, E. ir M. B. gali jį apkalbėti, tik nežino, dėl kokių priežasčių. Jokio konflikto su jais neturėjo. Kraujo tyrimo neprašė, nepamena, ar pasirašė ant neblaivumo akto.

Tačiau šie kaltinamojo D. D. paaiškinimai dėl veikos, numatytos BK 281¹ str. 1 d., vertintini kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltinamojo iškelta versija, jog jis alkoholį pavartojo tik sustojęs, t. y. tik pastatęs automobilį, prieštarauja tiek jo paties išsakytiems pirminiams paaiškinimams įvykio vietoje atvykusiems policijos pareigūnams, tiek liudytojų parodymams, tiek kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams, dėl ko tokie kaltinamojo paaiškinimai teismo yra atmetami ir negali būti vertinami kaip objektyvūs dėl nagrinėjamų bylos aplinkybių.

Vienas iš tiesiogiai įvykyje dalyvavusių liudytojų E. B., apklausiamas teisme, nuosekliai nurodė, kad kaltinamasis sukonfliktavo su jo žmona ir jos seserimi. Tą dieną kaltinamasis (duomenys neskelbtini) užsipuolė jo žmoną, galimai dėl žmonos sesers. Paskambinusi žmona pasakė, kad neblaivus D. ją užsipuolė, po ko ji spėjo užsidaryti savo mašinoje. Žmona atsiuntė jam nuotrauką, kad D. atvažiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Todėl liudytojas E. B. važiavo į tą vietą norėdamas su juo pasikalbėti, bet jo neberado. Vėliau paskambino uošvienė ir paprašė atvažiuoti. Žmona pasakė, kad mama paskambino, jog matė jį važinėjantį po (duomenys neskelbtini) gatvės sodus. Konkrečiai neieškojo, bet važiavo iki uošvienės, jog ši papasakotų smulkiau. Paprašė brolio, kad pavežtų. Važiuojant su broliu M. jo automobiliu (duomenys neskelbtini), pamatė neadekvačiai besielgiantį vairuotoją, todėl paskambino pareigūnams ir pranešė, jį pasekė. Pamatęs automobilį „(duomenys neskelbtini)“, numerių nepamena, pastebėjo, kad važiuoja be šviesų, nes buvo tamsu, siauromis gatvelėmis važiavo neadekvačiai, vinguriavo. Sodo gatvelėje didelio greičio nebuvo, bet išvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę buvo didelis greitėjimas. Vairuotojas kėlė grėsmę, nes nepristabdė prieš perėją, nors ir žmogus stovėjo. Pamačius taip besielgiantį vairuotoją, minutės ar dviejų minučių laikotarpyje liudytojas paskambino pareigūnams. Liudytojas teigė, kad vairuotoją matė nepertraukiamai iki kol atvyko pareigūnai. Iš akiračio važiuojančio automobilio nebuvo paleidęs. Nematė gal apie 10 sekundžių, gal net mažiau, tik kol jis suko į kiemą ir priparkavo automobilį prie kiemo įvažiavimo. Įvykį filmavo brolio telefonu, o savo telefonu kalbėjosi su pareigūnais. Liudytojas patvirtino, kad matė, jog kaltinamasis vairuoja vienas, o sustojus šaligatvyje pamatė, kad tikrai buvo vienas. Vienu momentu buvo privažiavę šalia jo, antroje juostoje ir atsidaręs langą užklausė, ką neblaivus pilietis daro. Po ko vairuotojas pasuko į kažkokią gatvelę, pasistatė automobilį prie įvažiavimo į kiemą ir sustojo. Patys stabdyti nebandė, tik važiavo per automobilio atstumą nuo jo. Vairuotojui išlipus ir bandžius šalintis, jo sulaikyti nebandė, sulaikė per minutę atvykę pareigūnai. E. B. nurodė, kad nematė išlipusio vairuotojo kažką vartojant, o po sustojimo vairuotojas visą laiką buvo šalia, todėl alkoholio vartoti negalėjo. Vairuotojui sustojus, aiškiai jį matė ir geriantį gėrimų nematė. Nurodė, kad vairuotojui sustojus, iš jo veido, akių, aiškiai matėsi, jog yra neblaivus. Analogiškai aplinkybes liudytojas parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y., kad iškart pamatė, jog prieš juos važiuojantis juodos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtartinai manevruoja po kelią, neadekvačiai didina ir mažina greitį, todėl su broliu M. iškart suprato, kad vairuotojas galimai yra neblaivus. Prie pėsčiųjų perėjos, prie kurios laukė norėdamas pereiti pėsčiasis, vairuotojas net nestabtelėjo ir dideliu greičiu važiavo toliau, dėl ko paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, kur tiesiogiai buvo sujungtas su Šiaulių OVS budėtojais. Su broliu nusprendė važiuoti iš paskos iki atvyks policijos pareigūnai. Vairuotojas, galimai pamatęs ir supratęs, kad jis yra sekamas, pradėjo mažinti greitį ir galiausiai sustojo (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie vairuotojo pusės, aiškiai matė, kad vairavo vyras apie 50 metų su barzda, pilkų plaukų, žilstelėjęs, trumpais skustais šonais. Automobilyje daugiau žmonių nebuvo. Sustojęs vairuotojas išlipo iš automobilio, užrakino jį nuotoliniu valdymo pulteliu ir pradėjo eiti link centro. Vyrui pradėjus šalintis, su broliu sekė jam iš paskos iki atvyko policijos pareigūnai, o jie atvyko 2-3 minučių laike nuo vyro sustojimo. Darytame vaizdo įraše aiškiai matosi už vairo sėdintis vyras (1 t., b. l. 70-72). Papildomos apklausos metu liudytojas iš esmės analogiškai papasakojo, jog tarp kaltinamojo ir jo žmonos sesers nuolat kyla konfliktai. Nurodė, kad sulaukė iš žmonos skambučio, jog ši yra nuvykusi pasiimti savo sesers iš neblaivaus D. namų, be to, neblaivus D. jai grasino ir ji pasislėpė savo automobilyje. Žmona nurodė, jog D. geria jau ketvirtą parą ir gali važiuoti girtas, todėl jam atsiuntė automobilio nuotrauką, kurioje užfiksuotas automobilio numeris. Apie 18-19 val. jam žmona pasakė, kad jos sesuo matė D. automobilį, važinėjantį po (duomenys neskelbtini) gatvės sodus. Todėl liudytojas su broliu M. sėdo į brolio automobilį ir važinėjo po sodus ieškodami D. automobilio, kuomet apie 19.40 val. jie jį pastebėjo išvažiuojantį iš sodų bendrijos. Su broliu sekė jam iš paskos, atsilikę apie 50 m. Jo iš akių paleidę nebuvo. Jokių automobilių daugiau gatve nevažiavo. Liudytojui akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas neblaivus, nes „plaukiojo“ po kelią, staiga padidindamas ar sulėtindamas greitį, pro perėją pralėkė dideliu greičiu, nepraleidęs laukiančio pėsčiojo, pro prieš perėją esančius kalniukus pravažiuodavo net nestabdydamas. Nurodė, kad jis įvykį filmavo ir skambino pareigūnams. Pasukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, vairuotojas pradėjo greitį lėtinti ir toliau važiavo praktiškai 40 km/h greičiu. Pastebėjęs, kad yra filmuojamas, vairuotojas paklausė, ko čia filmuoja, pradėjo šypsotis. Matė, kaip vairuotojas, išlipęs iš automobilio ir jį užrakinęs, bandė pasišalinti pėsčiomis. Ėjo jam iš paskos, nes paisė pareigūnų nurodymų patiems nesulaikinėti, kadangi pareigūnai buvo netoli. Pareigūnams atvykus, vairuotojas buvo sulaikytas ir pasodintas į policijos automobilį. Nuo tos vietos, kai pradėjo sekti kaltinamojo automobilį, iki tol, kol šis sustojo ir išlipo iš automobilio, jie visą laiką jį sekė ir nebuvo iš akių pametę. Automobilyje D. buvo vienas ir iš karto matėsi, kad yra neblaivus, nes eidamas svirduliavo, priėjus artyn, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas (1 t., b. l. 73-76).

Kitas iš tiesiogiai įvykyje dalyvavusių liudytojų M. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė analogiškas aplinkybes, kad važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini) su broliu E.. Važiavo, nes brolis paprašė pavežti, galimai pasižiūrėti neblaivų vairuotoją. Pamatę keistai kelyje manevruojantį automobilį, paskambino policijai, paklausė, ar gali pasekti, sakydami, kur važiuoja. Automobilį sekė, o sustojus vairuotojas išlipo iš automobilio ir minučių laikotarpyje atvyko pareigūnai. Vairuotoją stebėjo nepertraukiamai, apie 5-10 minučių. Iš pradžių vairuotojas važiavo greičiau, pavojingai manevruodamas, prie perėjos, nors ir stovėjo žmogus, net nepristabdė. Patys važiavo tiesiai, nereikėjo apvažinėti jokių duobių, šulinių, tačiau sekamas automobilis vinguriavo. Automobiliui stabtelėjus ir prie jo privažiavus bei sustojus, brolis pasakė, kad vairuotojas yra neblaivus pilietis, tada vairuotojas tik šyptelėjo ir nuvažiavo į gatvelę, kur sustojo prie įvažiavimo į kiemą. Jie važiavo jam iš paskos. Automobiliui sustojus ir vairuotojui iš jo išlipus, galimai praėjo iki 1-2 minučių, kol atvyko pareigūnai. Liudytojo teigimu, jeigu vairuotojas nurodė pareigūnams, kad vartojo alkoholį prieš 10 minučių, tai tada jis turėjo vartoti važiuodamas, kitaip paaiškinti negali, nes galėjo jo nematyti iki 30 sekundžių, iki kol pasisuko į gatvelę ir išlipo. Nurodė, kad yra filmuota medžiaga, todėl paaiškinimas pareigūnams, kad neva jis ėjo gatve, o ne vairavo, yra nelogiškas. Liudytojas parodė, kad vairuotojo kalbėsena buvo nerišli, atrodė keistai, būnant arčiau nei metro atstumu nuo jo, juto sklindantį alkoholio kvapą. Nurodė, kad neturi jokio tikslo apkalbėti šį asmenį. Jokiais signalais, šviesomis jo nestabdė, pagrindo nuo jų bėgti liudytojas neįžvelgė. Liudytojas tvirtino, kad vairuotojas visada važiavo vienas, sustojęs nebuvo, niekas neišlipo, važiavo priekyje jų ir sustojo pats. Tada išlipo ir ėjo. Fiziškai jo nei sulaikyti, nei „užkirsti“ jo mašiną nebandė. Vairuotojui tik pasakęs, kad atvyksta policija ir, kad jų palauktų, tai vairuotojas atsakęs, kad jį praleistų. Taip pasielgė dėl savo ir kitų žmonių saugumo. Tapačiai įvykio aplinkybes liudytojas dėstė ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y., kad brolis E. paprašė jį pavežti, nes galimai yra vairuotojas, važinėjantis išgėręs, todėl reikia pasižiūrėti. Važinėjo (duomenys neskelbtini) gatve ir brolis buvo nurodęs, kad girtas vairuotojas turėtų būti su juodos spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo minėtą automobilį, kuris „plavinėjo“ po kelią, tai sulėtindamas, tai padidindamas greitį. Pasukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, greitį pradėjo mažinti ir važiavo labai lėtai. Brolis telefonu filmavo ir pranešė policijos pareigūnams apie girtą vairuotoją. Vairuotojas sustojo prie vieno iš namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, privažiavo prie sustojusio automobilio ir jis su broliu. Pamatė, kad automobilyje vairuotojas buvo vienas. Išlipęs iš automobilio ir jį užrakinęs vairuotojas bandė pasišalinti, tačiau jis su broliu to padaryti neleido. Buvo pakankamai arti to vyriškio, todėl juto sklindantį alkoholio kvapą, eidamas svirduliavo. Visą laiką, nuo kada pastebėjo vyriškio automobilį, iki tol, kol šis sustojo, jis automobilio iš akių nebuvo paleidęs. Taip pat ir vyriškio, kuris išlipo iš automobilio iki tol, kol jį sulaikė policijos pareigūnai, iš akių nebuvo pametęs. Automobilis sustojo tik vieną kartą ir pareigūnai sulaikė būtent tą vyriškį, kuris vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 79-82).

Aukščiau aptartų liudytojų E. ir M. B. parodymus patvirtina ir kitų liudytojų - pareigūnų A. B. ir A. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Teisme liudytoja A. B., nurodydama įvykio aplinkybes, paaiškino, kad tarnybos metu gavo iškvietimą apie galimai neblaivų vairuotoją, o pranešėjas sekė jam iš paskos. Privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo pastebėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, prie kurio stovėjo kitas automobilis, iš kurio buvo išlipę du vyriškiai ir jie nurodė, jog tai jie skambino. Vyrai nurodė, kad važiavo iš paskos ir pamatė pavojingą vairavimą, todėl pradėjo sekti. Pareigūnams nurodė, kad vairuotojas yra išlipęs ir buvo už kelių metrų. Kolega nurodytą asmenį atsivedė prie automobilio, du kartus tikrino jo blaivumą. Dėl nustatyto girtumo laipsnio atsakyti negali, tačiau buvo daryti du blaivumo tikrinimai. Liudytoja nurodė, jog asmuo pareigūnams teigęs, kad alkoholį vartojo prieš 10 minučių. Vairavimo faktą asmuo neigė, sakydamas, kad tik ėjo pro šalį. Tačiau liudytojų parodytame vaizdo įraše matyti, kad nufilmuota, kaip kaltinamasis vairuoja automobilį. Toliau liudytoja parodė, kad dalinės apžiūros metu radus pas kaltinamąjį raktelius, asmuo sakęs, kad raktai ne jo, o paklausus, kieno raktai, nepasakė arba nepamena. Kad atrakinus automobilį asmuo nieko nekomentavęs, tik neigė, sakė, kad tai ne jo ir jis nevairavo. Įtarimų, jog šie asmenys meluoja, liudytojai nekilo, nes jie buvo blaivūs ir adekvatūs. Iš esmės identiškai aplinkybes liudytoja parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y., kad atvykus į įvykio vietą, pamatė stovintį juodos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį išjungtu varikliu, žmonių jame nebuvo, buvo užrakintas. Už kelių metrų stovėjo trys vyrai. Du iš jų pasakė, kad jie skambino ir nurodė asmenį, kuris, jų teigimu, vairavo. Nustačius asmens tapatybę, paaiškėjo, kad tai D. D. ir nuspręsta patikrinti vyro blaivumą. Kadangi vyras nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 10 min., todėl prieš tikrinant blaivumą, buvo palaukta 15 minučių. Pirmu tikrinimu nustatytas 1,74 prom. girtumas, antru – 1,69 prom. girtumas. Liudytoja teigė, kad su tikrinimo rezultatais vyras sutiko, bet kategoriškai atsisakė pasirašyti ant neblaivumo nustatymo akto, šaukimo ir kitų dokumentų. Liudytoja nurodė, kad nuo pat bendravimo pradžios D. D. teigė ėjęs gatve ir jokio automobilio nevairavęs. Dalinės apžiūros metu dėl asmens striukės kišenėje rasto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ užvedimo raktelio asmuo neigė, kad raktelis yra jo, neigė ir tai, kad jam priklauso automobilis „(duomenys neskelbtini)“. A. B. teigimu, įvykio liudytojai – broliai M. ir E. B. pareigūnams sakė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavo būtent D. D., kad jo vairuojamas automobilis pavojingai manevravo – vinguriavo po kelią, nesustojo praleisti pėsčiojo, tai didino, tai mažino greitį, todėl liudytojai paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir sekė jam iš paskos. A. B. parodymais, broliai teigė, kad nuo to laiko, kai „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas sustojo ir išlipo iš automobilio, iki atvykstant pareigūnams buvo praėjusios 2-3 min. ir, kad broliai B. su D. D., kuris bandė šalintis, buvo visą laiką. Liudytoja taip pat parodė, kad D. D. buvo paaiškinta, jog viskas yra filmuojama, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir, kad automobilis bus nutemptas ir saugomas stovėjimo aikštelėje, tačiau prieš nutempiant automobilį D. D. paklausęs, kodėl yra nutempiamas jo automobilis, tokiu būdu patvirtindamas, kad automobilis yra jo. Apžiūrint automobilį, jame, be kita ko, buvo rasta vyriška rankinė, kurią parodžius D. D., šis nurodęs, jog rankinė priklauso jam. Rankinėje rastas D. D. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas. Prieš nutempiant automobilį, D. D. nurodęs, kad automobilis priklauso jam, dėl ko jam buvo leista pasiimti automobilyje buvusius asmeninius daiktus (akinius ir rankinę) (1 t., b. l. 91-94).

Liudytojo A. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės paantrino aukščiau aptartų liudytojų parodymus, kad gavo pranešimą apie (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) važiuojantį galimai neblaivų vairuotoją „(duomenys neskelbtini)“ markės automobiliu. Budėtojas buvo telefoniniame ryšyje su pranešėju, todėl budėtojas pareigūnams sakė, jog pranešėjas mato, kaip automobilis „(duomenys neskelbtini)“ privažiavo prie namo. Atvykus pareigūnams, pranešėjas jau buvo prie asmens, o asmuo jau buvo išlipęs iš automobilio. Du kartus buvo tikrinamas alkoholis, išlaikant ne mažiau 15 minučių intervalą. Liudytojas teisme neprisiminė tikslaus vairuotojui nustatyto neblaivumo, bet nurodė, kad daugiau nei 1,5 promilės. Liudytojo parodymais, iš pradžių antru pūtimu nusistatyti blaivumą asmuo atsisakė, todėl bandė įtikinėti, kad reikia ir antro karto, tačiau ar pūtė, ar ne nepamena. Atliekant įvykio tyrimą, buvo fotografuojamas automobilis, leidžiama susirinkti asmeninius daiktus. Liudytojas nurodė, kad asmeniui nuėjus pasiimti asmeninių daiktų, jis įsėdo į automobilį ir nebelipo, todėl buvo kviestas kitas ekipažas. Žiūrėtame vaizdo įraše buvo matyti, kad filmuojama buvo pro dešinį automobilio langą ir pamena, jog matė vairuotojo veidą prie vairo, tai būtent tas pats asmuo, kuris yra kaltinamasis. Teisme liudytojas neprisiminė, ar asmuo komentavo apie tai, kam priklauso rasti automobilio rakteliai, neprisiminė, ar asmuo nurodė, kam priklauso automobilis, tačiau nurodė, kad asmuo nepripažino vairavęs automobilį. Teigė, kad galėjo nurodyti aplinkybę, jog ėjo gatve. Taip pat A. P. parodė, kad apie įvykį pranešę liudytojai kalbėjo nuosekliai, jų parodymai sutapo, jog jiems pastebėjus galimai neblaivų vairuotoją, jį pradėjo sekti. Liudytojai buvo blaivūs, bendravo adekvačiai. Tarnybinio pranešimo turinio teisme neprisiminė, bet nurodė, kad jis galėjo būti surašytas po įvykio praėjus ne daugiau dviem valandoms. Kadangi teisminio nagrinėjimo metu liudytojas patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai, todėl teismas remiasi ir ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo duotais parodymais, kad tarnybos metu gavo pranešimą apie (duomenys neskelbtini) kelyje nuo (duomenys neskelbtini) sodų link (duomenys neskelbtini) važiuojantį galimai neblaivų automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, o pranešėjas važiuoja iš paskos. Atvykus į įvykio vietą, pamatė prie (duomenys neskelbtini) namo, ties įvažiavimu į kiemą, juodos spalvos minėtą automobilį. Žmonių automobilyje nebuvo, automobilis buvo užrakintas. Netoliese stovėjo trys vyriškiai, du iš jų nurodė, kad tai jie skambino ir nurodė šalia stovėjusį vyrą, kuris, jų teigimu, vairavo minėtą automobilį. Nuo vyriškio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, koordinacija sutrikusi, todėl nuspręsta patikrinti vyro blaivumą. Nustačius vyro tapatybę, paaiškėjo, jog tai D. D., kuris nurodęs, jog alkoholį vartojo prieš 10 minučių, todėl, iki tikrinant jo blaivumą, buvo palaukta 15 min. Pirmu tikrinimu nustatytas 1,74 prom., antru – 1,69 prom. girtumas. Liudytojas parodė, kad su tikrinimo rezultatais vyras sutiko, tačiau kategoriškai atsisakė pasirašyti ant neblaivumo nustatymo akto ir kitų dokumentų. Taip pat liudytojas parodė, kad D. D. neigė vairavęs automobilį ir teigė, kad tiesiog ėjo gatve. Asmuo neigė ir tai, kad minėtas automobilis priklauso jam, neigė ir tai, kad asmens dalinės apžiūros metu rastas minėtas automobilio užvedimo raktelis priklauso jam. Tačiau paspaudus pas D. D. rastą minėto automobilio pultelį, automobilis atsirakino. Nurodė, kad informavus asmenį, jog automobilis bus nutemptas ir saugomas stovėjimo aikštelėje, asmuo paklausęs, kodėl nutempia jo automobilį, tokiu būdu patvirtindamas, kad automobilis yra jo. Be to, atliekant automobilio apžiūrą, be kita ko, buvo rasta ir vyriška rankinė, kurią parodžius D. D., šis nurodęs, jog ji priklauso jam. Rankinėje rastas ir paimtas D. D. vairuotojo pažymėjimas (1 t., b. l. 97-100).

Aptartos įvykio aplinkybės identiškai išdėstytos ir tyrėjos A. B. 2023-03-21 tarnybiniame pranešime, kuriame užfiksuota, jog buvo gautas pranešimas apie kaltinime nurodytu laiku ir vietoje važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus ir kelyje sudarinėja avaringas situacijas, pranešėjas važiuoja iš paskos. Į įvykio vietą atvykus pareigūnams, pastebėtas kaltinime nurodytoje vietoje stovintis minėtas automobilis išjungtu varikliu, be viduje buvusių žmonių. Už kelių metrų stovėjo trys vyrai, iš kurių du pasakė, jog tai jie skambino bendruoju pagalbos telefonu ir nurodė šalia stovėjusį vyrą, kuris, jų teigimu, vairavo minėtą automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Minėtas vyras D. D., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo nurodęs, kad vartojo alkoholį prieš 10 min., todėl prieš tikrinant jo blaivumą, buvo palaukta dar 15 min. D. D. pirmu tikrinimu 20.09 val. buvo nustatytas 1,74 prom. girtumo laipsnis, o antru (20.27 val.) - 1,69 prom. girtumo laipsnis. Su tikrinimo rezultatais asmuo sutiko, tačiau kategoriškai atsisakė pasirašyti ant neblaivumo nustatymo akto, šaukimo ir kitų dokumentų. Nuo pat bendravimo su D. D. pradžios asmuo teigė, kad jokio automobilio dabar nevairavo, o tiesiog ėjo gatve. Atliekamos asmens dalinės apžiūros metu pas asmenį radus automobilio „(duomenys neskelbtini)“ užvedimo raktelius ir paklausus, ar tai jo, asmuo tai neigė. Neigė ir tai, kad jam priklauso ar jis yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Įvykio vietoje buvę broliai M. B. ir E. B. teigė matę, kaip D. D. vairavo minėtą automobilį, nes važiavo savo automobiliu jam iš paskos. Vaikinai taip pat nurodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pavojingai manevravo, vinguriavo po kelią, nesustojo praleisti pėsčiojo, tai didino, tai mažino važiavimo greitį. Todėl E. B. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir sekė iš paskos automobilį „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai bendraudamas su Šiaulių OVS budėtojais. Brolių teigimu, iki atvykstant pareigūnams į įvykio vietą buvo praėjusios 2-3 min. nuo to laiko, kai „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas sustojo ir išlipo iš automobilio. E. ir M. B. visą laiką buvo su D. D., kuris bandė šalintis. E. B. telefonu nufilmavo keliu važiuojantį minėtą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ bei vyrą, sėdintį už vairo. E. B. nurodė, kad tai D. D. ir pasakė, kad prireikus galėtų jį atpažinti. D. D. buvo aiškiai paaiškinta, kad viskas yra filmuojama, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl aplinkybių aiškinimosi, o automobilis bus nutemptas ir saugomas stovėjimo aikštelėje. Tačiau prieš nutempiant automobilį D. D. paklausęs, kodėl nutempia jo, taip patvirtindamas, kad tai yra jo automobilis. Dėl to asmeniui buvo leista pasiimti iš automobilio asmeninius daiktus.

Tiek liudytojų parodymus, tiek minėtame tarnybiniame pranešime detaliai užfiksuotas įvykio aplinkybes patvirtina ir byloje esantys pareigūnų kūno kamerų daryti vaizdo ir garso įrašai bei liudytojo E. B. pateikti vaizdo ir garso įrašai, iš kurių aiškiai matyti, kad būtent kaltinamasis D. D. užfiksuotas vairuojantis automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad jam iš paskos važiuoja liudytojų E. ir M. B. automobilis, kaip liudytojas E. B., sekdamas kaltinamojo vairuojamą automobilį, skambina į Bendrąjį pagalbos centrą, kuris tiesiogiai sujungia su pareigūnais, ir pareigūnams liudytojas detaliai aiškina sekamo automobilio važiavimo kryptį, eigą, kaip sekamas automobilis sulėtina greitį, paskui sustoja, kaip liudytojai privažiuoja prie pat kaltinamojo, aiškiai nufilmuoja jo veidą prie vairo, kaip kaltinamasis atidaro automobilio vairuotojo pusės langą, šypsosi, matyti kaip į įvykio vietą atvyksta pareigūnai. Matyti, kaip D. D. pareigūnams aiškina, jog jis nevairavo, o tik ėjo gatve, kad išgėrė prieš 10 minučių, todėl pareigūnai nusprendė 15 min. palaukti iki blaivumo tikrinimo. Matyti, kad kaltinamasis iš pradžių tikrintis blaivumą atsisakė, jam buvo išaiškintos atsisakymo pasekmės, pasiūlyta galimybė pasidaryti ir kraujo tyrimą gydymo įstaigoje. Galiausiai pareigūno įtinkintas kaltinamasis sutiko pūsti į alkoholio matuoklį, pirmu pūtimu nustatytas 1,74 prom., o antru – 1,69 prom. neblaivumas. Kaltinamojo paklausus, kam priklauso automobilis, neigė, kad jis yra jo, o paklausus, kam priklauso dalinės asmens apžiūros metu rasti automobilio rakteliai, šis atsakęs, kad taip pat ne jam, kam jie priklauso, nežinantis. Tačiau pareigūnei pabandžius jais atrakinti automobilį, šis atsirakino. Filmuotoje medžiagoje aiškiai matyti, kaip kaltinamasis viso bendravimo su pareigūnais metu vairavimo faktą neigė, nurodydamas, kad jis ėjo tik gatve, alkoholį vartojo prieš 10 minučių, kad automobilis ir jo užvedimo raktelis priklauso ne jam.

Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis D. D., po visų liudytojų apklausų teikdamas paaiškinimus, jau tvirtino, kad alkoholį vartojo tik po to, kai sustabdė vairuotą automobilį, o tada iš jo išlipo ir nuėjo. Vairavęs automobilį teisme neneigė, o aplinkybę, kad ėjo gatve pareigūnams nurodęs tik todėl, kad pareigūnai jį sustabdė gatvėje apie 15 metrų nuo automobilio. Teigė, kad pareigūnams buvo sakęs, jog vairavo, tačiau neblaivus nevairavo. Paklaustas, kieno automobilio raktelis, atsakė, kad jo, ir jis negalėjo neigti, kad rakteliai ne jo, nes jie buvo rasti pas jį kišenėje. Kam priklauso automobilis, niekas neklausė. Kaip matyti, teisme kaltinamojo pateikta versija kategoriškai prieštarauja užfiksuotiems byloje tiek jo paties pirminiams paaiškinimams, pateiktiems įvykio vietoje ir kurie užfiksuoti pareigūnų kūno kamera, tiek liudytojų parodymams, kurių pateikti duomenys vienareikšmiškai tarpusavyje sutapo, tiek rašytiniams duomenims, tiek filmuotai medžiagai ir neabejotinai tokie kaltinamojo teisme duoti paaiškinimai vertintini kaip akivaizdus bandymas priderinti juos prie byloje užfiksuotų aplinkybių ir tokiu būdu išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodymus duoti išvis atsisakė, nusikaltimą padaręs neprisipažino, o teisme iškelta versija neva jis alkoholį vartojo tik sustojęs ir pastatęs automobilį, akivaizdžiai taikoma prie esamų bylos aplinkybių. Dar kartą akcentuotina, kad pirminiais kaltinamojo paaiškinimais įvykio vietoje pareigūnams jis nenurodė, kad alkoholį vartojo tik sustojęs, t. y. po vairavimo, anaiptol, viso bendravimo metu kategoriškai teigė, jog nevairavo („įrodykit, kad aš vairavau“, 1 t., b. l. 38, 40, „nevairavau“, 1 t., b. l. 39), o tik ėjo gatve, neigė ir aplinkybes, kad automobilis ir jo užvedimo raktelis priklauso jam ir tik ruošiantis nutempti automobilį į saugojimo aikštelę, kaltinamasis užklausia pareigūnų, kodėl nutempia jo automobilį. Teisminio nagrinėjimo metu D. D. jau teigia visiškai priešingai, kad visgi vairavo kaltinime nurodytą automobilį ir teigia, kad pareigūnams pasakė, jog nevairavo neblaivus, jiems sakė, kad vairavo automobilį ir rasti kišenėje automobilio rakteliai negalėjo nepriklausyti ne jam, tačiau tokias aplinkybes akivaizdžiai paneigia filmuota medžiaga iš įvykio vietos, kas rodo, jog kaltinamasis vengia teismui sakyti tiesą ir buvo visiškai nenuoširdus aiškindamas įvykio aplinkybes. Teismas, vertindamas liudytojų E. B., M. B., A. B., A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus dėl aplinkybių, susijusių su kaltinime nurodytu įvykiu, atkreipia dėmesį, kad, kaip jau buvo minėta, jų parodymai yra nuoseklūs, detalizuoti, tarpusavyje sutampantys ir vieni kitus papildantys, atitinkantys kitus bylos duomenis, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų parodymų teisingumu, juolab, kad minėti liudytojai šioje baudžiamojoje byloje buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, jiems buvo išaiškinta pilietinė priedermė ir pareiga nurodyti tik teisingas įvykio aplinkybes. Nenustatytas ir liudytojų interesas melagingai apkaltinti D. D., o priežasčių piktybiškai apkalbėti kaltinamąjį ir jam pakenkti teismas nenustatė. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog, jo manymu, E. ir M. B. gali jį apkalbėti, tik nežino, dėl kokių priežasčių, vertintina kaip gynybinė ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta. Iš byloje esančio Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo L. N. 2023-06-22 nutarimo, nors dar neįsiteisėjusio, matyti, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą E. B. atžvilgiu pagal BK 167 str. 1 d. (neteisėtas informacijos apie privataus asmens gyvenimą rinkimas), konstatuojant, kad neturima jokių pagrįstų įrodymų ar duomenų, kad buvo neteisėtai renkama informacija apie D. D., o E. B., kaip numato teisės aktai, tik pranešė apie D. D. daromą nusikalstamą veiką, o asmenys turi teisę fiksuoti ir pranešti valstybinėms institucijoms apie galimai padarytų nusižengimų faktus, todėl veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių ir ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta. Nagrinėjamu atveju teismas kaltinamojo argumentą, kad E. ir M. B. galimai siekia jį neteisingai apkaltinti, atmeta, nes šiuo atveju bylos duomenys vienareikšmiškai liudija, kad D. D. sekimas kaltinime nurodytu laiku buvo pagrįstai manant, kad jis vairuoja neblaivus ir šis faktas pasitvirtino, juo labiau, su pareigūnais buvo susisiekta nedelsiant, vos tik pastebėjus ir įtarus, kad vairuoja neblaivus asmuo, su pareigūnų žinia asmuo buvo sekamas, iš akiračio sekamas automobilis nebuvo pamestas, buvo važiuojama iš paskos visą laiką iki pat jam sustojus ir vairuotojui išlipus iš automobilio, pareigūnai atvyko itin greitai, vos kelių minučių laikotarpyje po sustojimo ir kaltinamasis pareigūnų buvo sulaikytas. Be to, remiantis nuosekliais liudytojo E. B. parodymais, liudytojas kaltinamąjį bandė susirasti ir dienos metu, kadangi turėjo duomenų, jog asmuo yra neblaivus, be to, agresyvus, nes buvo po įvykusio konflikto, ir tokios būklės galimai gali vairuoti, tokiu būdu keldamas grėsmę kelių eismo saugumui. Dar daugiau, nuosekliais liudytojų E. ir M. B. parodymais kaltinamasis D. D. po sustojimo visą laiką buvo šalia, todėl vartoti alkoholio sustojęs niekaip negalėjo, kaltinamasis akylai liudytojų buvo stebimas ir jie nematė, kad sustojęs jis būtų ką nors gėręs. Todėl sutiktina, kad E. ir M. B. atliko pilietinę pareigą informuodami teisėsaugos instituciją apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ir tokiu būdu užkardė kelią galimai galėjusiems kilti sunkesniems padariniams – avarijai ar kitai eismo nelaimei, dėl ko priežasčių piktybiškai pakenkti kaltinamajam ar neteisingai jį apkaltinti neįžvelgtina.

Be to, D. D. teiginys, išsakytas pareigūnams, kad jis alkoholį vartojo prieš 10 min., taip pat paneigia ir jo paties iškeltą versiją, kad jis alkoholį vartojo tik sustojęs, nes pagal bylos duomenis policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko per žymiai trumpesnį laiko tarpą po asmens sustojimo. Svarbu ir tai, kad liudytojas E. B., kurio nuosekliais ir detalizuotais parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtino, jog D. D. nematė tik apie 10 sekundžių ar net mažiau, kai jis automobiliu suko į kiemą ir priparkavo automobilį prie kiemo įvažiavimo, tačiau pats kaltinamasis teisme nenurodė, kad alkoholį vartojo būtent darydamas posūkį ar priparkuodamas automobilį prie kiemo įvažiavimo. Atloštos vairuotojo sėdynės automobilyje faktas, įvertinus kitą surinktą baudžiamosios bylos medžiagą, kuri neginčijamai patvirtina nusikaltimo, numatyto BK 281-1 str. 1 d., padarymą, neturi jokios esminės įrodomosios vertės.

Baigiamosios kalbos metu kaltinamojo gynėjas nurodė, kad teismas turėtų aptarti ir galimybę kaltinamojo veiksmus įvertinti kaip savarankišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad pagal BK 23 straipsnio 1 ir 2 dalis dalį savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo nusikalstamos veikos rengimosi ar pasikėsinimo stadijos metu savanoriškai atsisako pabaigti nusikalstamą veiką, suprasdamas, kad turi realią galimybę ją užbaigti. Asmuo, savo noru atsisakęs pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, pagal šį kodeksą atsako tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Pagal formuojamą teismų praktiką savanoriškas atsisakymas – tai sąmoningas, savo valia priimtas sprendimas, kurį asmuo priima ne priverstas kitų asmenų ar susidūręs su neįveikiamomis ar sunkiai įveikiamomis aplinkybėmis (kliūtimis), neleidžiančiomis pabaigti pradėtą veiką. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką galimas iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos. Pabaigus nusikalstamą veiką, atsisakymas tęsti nusikalstamus veiksmus nepašalina baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277/2012, 2010-03-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54/2010, 2005-05-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2005). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. D. vairavo neblaivus, kai jam nustatytas 1,69 promilių girtumas, o automobilį pastatė ir iš jo išlipo jau esant baigtai nusikalstamos veikos stadijai, t. y. atlikus vairavimą būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo baigta ir šiuo atveju BK 23 straipsnio nuostatos jo atžvilgiu negali būti taikytinos.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, visus aptartus įrodymus jungiant į vieną vientisą įvykių grandinę, darytina išvada, kad D. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini) Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL-0737 (patikros sertifikato Nr. 1760465) jam buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

D. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas Lietuvos Respublikoje neteistas – teistumui išnykus (1 t., b. l. 132-137). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad D. D. atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023-10-17 priėmė baudžiamąjį įsakymą dėl analogiškos nusikalstamos veikos, tačiau baudžiamasis įsakymas dar nėra įsiteisėjęs. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 59-60 str.) nenustatyta. Baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 138-141), dirbantis (1 t., b. l. 142-144). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus D. D. prokuroro siūlomą sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis, įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad kaltės nepripažįsta, taip pat kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytinas kiek didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės minimumas. Prokuroro pasiūlyta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, įvertinus, kad asmuo nusikalto būdamas neteistas, jam nustatytą girtumo laipsnį (1,69 prom.), taip pat tai, kad iš kaltinamojo į valstybės biudžetą bus išieškotina nusikalstamos veikos priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, kuri gana ženkli, šiuo atveju būtų per griežta.

D. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas (2 t, b. l. 165-181) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

Baudžiamojo poveikio priemonės - tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis).

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kad BK 281 straipsnyje ir BK 281-1 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. D. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nepripažino įvykdęs nusikaltimą, dėl savo elgesio nesigailėjo. Todėl D. D. taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, jam nustatytą girtumo laipsnį, kaltės nepripažinimą, D. D. nustatytinas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023-06-06.

Teismas pažymi, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tai reiškia, kad šioje byloje nustačius, jog transporto priemonė buvo D. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Analizuojamu atveju matyti, kad D. D. vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,69 promilių girtumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ D. D. dirba transporto vadybininku, jo sutuoktinė A. D. yra šios įmonės direktorė. Ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodė, kad įvykio dieną kaltinamajam važiuoti automobiliu nedraudė, nes jis jai atrodė blaivus. Kad D. D. važiuos neblaivus, nežinojo, nes anksčiau jis taip niekada nedarydavo. Tai pirmas toks atvejis, kai jis vairuoja neblaivus. Nežinojo, kur jos sutuoktinis vartojo alkoholį, nes iš namų išvažiavo būdamas blaivus. Jeigu būtų žinojusi, kad jis važiuos girtas, ji jam nebūtų leidusi to daryti. Automobiliu naudojasi abudu vienodai, jis skirtas darbo reikalams (1 t., b. l. 85-88). Teisme A. D. dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad neblaiviems darbuotojams automobilių neduoda ir prašė teismo automobilio nekonfiskuoti, nes jis reikalingas vykdant bendrovės veiklą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai baudžiamojoje byloje Nr. e1-1563-900/2023 kaltinamojo D. D. atžvilgiu 2023-10-17 priėmė baudžiamąjį įsakymą dėl analogiškos nusikalstamos veikos, padarytos ta pačia transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir minėtu baudžiamuoju įsakymu paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jo priklausinių - automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), privalomojo draudimo sutarties liudijimo ir automobilio užvedimo raktelio konfiskaciją. Kaltinamasis šiuo nagrinėtinu atveju panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra sveikas, darbingo amžiaus, dirbantis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tame tarpe – kad automobilis priklauso bendrovei, šios bendrovės direktorė nežinojo, kad automobilį vairuos neblaivus asmuo, į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskacija jau yra paskirta kitoje baudžiamojoje byloje, taip pat į tai, jog pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina su PVM yra 11 640 eurų, iš kaltinamojo išieškotina vairuoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. D. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju tam tikri asmens turtiniai interesai ar transporto priemonės vertė negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, panaikinančiomis BK 72 straipsnio taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Asmuo žinojo, kad už tokią veiką gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau ši aplinkybė jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos, jam nustatytas vidutinio girtumo laipsnis rodo, kad kitiems eismo dalyviams buvo kilusi reali grėsmė ir toks vairuotojo elgesys negali būti toleruotinas. Pagrindo mažinti išieškotiną sumą, teismo vertinimu, nėra, priešingu atveju, būtų pažeisti teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės prieš įstatymą principai, visuomenėje įsivyrautų nebaudžiamumo už padarytus nusikaltimus tendencijos, juolab, kad asmuo savo kaltės nepripažino, savo itin pavojingų veiksmų kritiškai nevertino. Be to, išieškotinos sumos mažinimas, nesant duomenų apie itin sunkią finansinę padėtį (priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. D. yra vienintelis veikiančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas), neatitiktų formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-09-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023).

Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023-03-30 nutarimu (1 t., b. l. 53-56) nuo 2023-03-30 iki 2023-09-30 skirtas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-09-20 nutartimi 2 mėnesiams pratęstas (terminą skaičiuojant nuo 2023-09-30), laikinas nuosavybės teisių apribojimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį turtą - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti (parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę), turto saugotoju paliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotąją atstovę A. D., paliktinas taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas.

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- cigarečių pakelis (1 vnt.) su lenkiška banderole ir su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, paimtas įvykio vietos apžiūros metu 2023-03-20 pagal 2023-03-21 įvykio vietos apžiūros protokolą ir įdėtas į voką Nr. 3 bei saugomas Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate, - grąžintinas D. D.;

- kompaktinė laikmena su garso ir vaizdo įrašais, esanti voke prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - paliktina prie bylos;

- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. D. vardu, - perduotinas VĮ „Regitra“;

- dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio užvedimo raktelio tolimesnio likimo pasisakyta baudžiamojoje byloje Nr. e1-1563-900/2023.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 120 MGL (6 000 eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti D. D., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, D. D. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti D. D. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023-06-06;

- turto konfiskavimą, išieškant iš D. D. į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 640 Eur (vienuolika tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt eurų) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalis).

D. D. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dokumentų paėmimo, specialiosios teisės sustabdymo - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023-03-30 nutarimu nuo 2023-03-30 iki 2023-09-30 skirtą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-09-20 nutartimi 2 mėnesiams pratęstą (terminą skaičiuojant nuo 2023-09-30), laikiną nuosavybės teisių apribojimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį turtą - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti (parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę), turto saugotoju paliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotąją atstovę A. D., palikti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Daiktinius įrodymus, dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- cigarečių pakelį (1 vnt.) su lenkiška banderole ir su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, paimtą įvykio vietos apžiūros metu 2023-03-20 pagal 2023-03-21 įvykio vietos apžiūros protokolą ir įdėtą į voką Nr. 3 bei saugomą Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate, - grąžinti D. D.;

- kompaktinę laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią voke prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos;

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. D. vardu, - perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas