Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.4.

2023 m. spalio 17 d.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

D. D. 2023 m. rugpjūčio 22 d. apie 1³⁰ val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6820“ Nr. ARBL-0349 (patikros sertifikato Nr. 1834966) nustatyta 1,89 promilių), ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo (įtariamojo) D. D. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. apie 10⁰⁰ val. įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirba, priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo darbo reikalais. Automobilį pasistatė namo kieme, prie „(duomenys neskelbtini)“. Susitvarkęs darbo reikalus, bare gėrė degtinę. Nežino, kiek išgėrė, gal 300 g. Bare buvo ilgai. Iš baro išėjo labai vėlai, buvo naktis. Nuėjo prie automobilio, sėdo ir važiavo namo. Buvo vienas. Jautėsi girtas, bet vis tiek važiavo; negalvojo apie tai, kad yra girtas, važiavo, ir tiek. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g., sustabdė policijos pareigūnai. Iš pradžių pareigūnai aiškino, kad kaltinamasis (įtariamasis) lyg neparodė posūkio, bet tikrai jį parodė. Pareigūnai iškart įtarė, kad kaltinamasis (įtariamasis) neblaivus, ir paprašė pasitikrinti. Kaltinamasis (įtariamasis) sutiko ir jam nustatė 1,89 promilių. Gailisi, kad padarė nusikaltimą.

Liudytojos A. D. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole, kuriame teigiama, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, jos sutuoktinis D. D. yra įmonės savininkas, turi 100 % įmonės akcijų. Automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi darbo reikalais.

Liudytoja A. D. nežinojo, kad sutuoktinis D. D. 2023 m. rugpjūčio 22 d. vairuos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuos neblaivus. Sutuoktinis D. D. iš namų išvažiavo 2023 m. rugpjūčio 21 d. apie 8⁰⁰-9⁰⁰ val. tvarkyti reikalų. Dienos metu ji kalbėjo su juo telefonu. Iš balso sutuoktinis D. D. atrodė blaivus. Sutuoktinis D. D. minėjo, kad dar turi reikalų. Liudytoja A. D. neklausė, ką jis veiks ir kada grįš namo. Apie tai, kad neblaivus sutuoktinis vairavo įmonei priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji sužinojo 2023 m. rugpjūčio 22 d. apie 6⁰⁰ val., kai sutuoktinis parašė žinutę, kad jis yra ligoninėje, o automobilis policijoje.

Liudytojos I. V. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole, kuriame rašoma, kad ji dirba Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyr. patrule. Liudytoja I. V. 2023 m. rugpjūčio 22 d. dirbo su Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiuoju patruliu D. B. ir I. S.. Gali būti, kad minėtą dieną važiuodami (duomenys neskelbtini), pastebėjo priekyje važiuojančią tamsios spalvos transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“. Neprisimena, koks buvo automobilio modelis ir valstybiniai numeriai. Prisimena, kad važiavo paskui šį automobilį. Automobilis neparodė posūkio, todėl (duomenys neskelbtini), sustabdė minėtą automobilį. Priėjus prie vairuotojo, jis atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojo vardas buvo D. Vairuotojas nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, alkoholį vartojo gal prieš 4 valandas. Vairuotojui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo I. S. tarnybiniu pranešimu, kuriam nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. dirbo Šiaulių mieste su Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiuoju patruliu D. B. ir I. V.. Pareigūnai apie 1²⁸ val. važiavo (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo priekyje važiuojančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas pasuko į kairę pusę neparodęs atitinkamos krypties šviesos posūkio signalo. Taip pat pareigūnai prisiminė, kad ši transporto priemonė figūravo ankstesniame pranešime ROIK 0123000496823, pagal kurį vairuotojas buvo, kaip įtariama, neblaivus, todėl nusprendė sustabdyti vairuotoją. Įjungė raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, važiavo link transporto priemonės jos nuvažiavimo kryptimi, priartėjo prie transporto priemonės, papildomai įjungė tarnybinio automobilio garsinį signalą ir taip sustabdė transporto priemonę ties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apie 1³⁰ val. Priėjo prie transporto priemonės, prisistatė ir paaiškino sustabdymo priežastį bei paprašė pateikti reikiamus dokumentus. Vairuotojas iš karto prisipažino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, tačiau teisę vairuoti turi; reikiamų dokumentų nepateikė, tvirtindamas, kad neturi. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pasiteiravus, ar vairuotojas vartojo alkoholį, šis nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro. Norint įvertinti bendrą, kaip vėliau paaiškėjo, D. D. būklę, asmeniui sutikus, jo buvo paprašyta išlipti iš transporto priemonės ir eiti tiesia linija pėda už pėdos. Vairuotojas nesugebėjo atlikti šio veiksmo. Taip pat prašė stovint su pirštu pataikyti į nosies galą. Šį veiksmą vairuotojas galėjo atlikti. Apie 1³² val. alkotesteriu pirmu putimu D. D. nustatyta 1,89 promilių, po 18 minučių, atlikus antrąjį pakartotinį tikrinimą, nustatyta 1,93 promilių. Naudojantis informacine sistema „POLIS II“, rasta, kad D. D. turi teisę vairuoti, tačiau VRĮS naršyklėje Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre buvo pastebėta, kad asmeniui dėl identiškos situacijos 2023 m. kovo 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10083-23, kuriame buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad D. D. 2023 m. rugpjūčio 22 d. 1³² val. nustatyta 1,89 promilių, 1⁵⁰ val. – 1,93 promilių. D. D. sutiko su patikros rodmenimis.

Taip pat įvykio vietos ir daiktų apžiūros 2023 m. rugpjūčio 22 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriuose užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra; BIRT ataskaitų žiūrykle; kitų objektų (įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų) apžiūros 2023 m. rugsėjo 13 d. protokolu.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo ir tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai neblaiviam vairavus transporto priemonę teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, [...] būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, [...], gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 281¹ str. 1 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 60 parų arešto bausmę, ją sumažinti 1/3 ir skirti 40 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 5-6, 8 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metus ir skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant D. D. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 24⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val. būti savo gyvenamojoje vietoje, neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto, rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Į atliktos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. 1³⁰ val. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. 10²⁵ val., t. y. 1 dieną, tai prilyginant 1 arešto parai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1-3 dalimis, skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonę. Automobilio dokumentus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. D. D. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų (paso ir ATK) paėmimą – palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, vaizdo įrašus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi. Prašo arešto bausmės vykdymą atidėti, neskirti intensyvios priežiūros.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d., 12 str.). Nusikalstamos veikos sudėtis formali. Veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). Nuo 2005 m. birželio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018-2023 m. 4 kartus surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais. Dominuoja smulkūs KET pažeidimai. 1998 m. teistas už krašto apsaugos tarnybos statutų taisyklių pažeidimą. 2004-2022 m. 4 kartus teistas Vokietijoje už nusikaltimus mokesčių tvarkai ir muitų teisės aktų pažeidimus, vagystes (BK 97 str. 1 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatytą po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jo dydį parinkdamas artimą vidurkiui (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir skirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Su intensyvia priežiūra teismas gali skirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo (pagal analogiją – arešto atlikimo), kad šiuo atveju pakanka nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).

Kaltinamasis leido sau vairuoti neblaiviam. Už tai jis teisiamas arešto bausme pirmą kartą. Teismas parodo kaltinamajam atsargų pasitikėjimą ir arešto bausmės vykdymą atideda su intensyvia priežiūra bei pareigomis (BK 75 str. 1 d., 4 d., 5 d. 5-6 ir 10 p.).

Kaltinamasis Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. 1³⁰ val. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. 10²⁵ val. Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, laikino sulaikymo laikas (1 para) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į atliktą arešto bausmę.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.).

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).

BK 72 straipsnio 4 dalies 4 punktas numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu [...] šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip 50 % juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai.

Nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltinamasis padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio savininkas nuo 2021 m. gegužės 1 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis yra vienintelis šios įmonės akcininkas, todėl automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, konfiskuojamas ir perduodami valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn.

Daiktai skirstomi į pagrindinius ir antraeilius. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (Civilinio kodekso 4.12-4.13 str.). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (Civilinio kodekso 4.19 str. 1 d.). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Civilinio kodekso 4.14 str. 1 d.).

Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), privalomojo draudimo sutarties liudijimas ir automobilio užvedimo raktelis yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniai, todėl jie, kaip ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuojami ir perduodami valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn (BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str. 2 d.).

LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 5 dalis numato, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpiau negu vienerius metus.

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius tikrina, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo laidavimo metu nepadarė naujų administracinių nusižengimų ir/ar nusikalstamų veikų, pvz., nėra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint specialios teisės, nes ši teisė atimta (Administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 2-3 d.).

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (ATK Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – taikomos tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas; jam įsiteisėjus panaikinamos (BPK 139 str. 3 d.).

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – vaizdo įrašai su policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytais vaizdo ir garso įrašais – kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami su byla.

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 54 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 54 parų arešto bausmę sumažinti trečdaliu iki 36 parų arešto.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 5-6, 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerius) metus su intensyvia priežiūra, įpareigodamas D. D. per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 24⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val. būti Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jei nebuvimas namuose susijęs su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra; dirbti arba, netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol pradės dirbti; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą arešto bausmę santykiu 1:1 įskaityti D. D. laikino sulaikymo laiką (vieną parą) ir laikyti, kad jis atliko vieną arešto parą.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti D. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 metus naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, skirti D. D. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti ir perduoti valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, su priklausiniais: automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), privalomojo draudimo sutarties liudijimu ir automobilio užvedimo rakteliu.

D. D. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (ATK Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas; jam įsiteisėjus panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – vaizdo įrašus su policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytais vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Išaiškinti D. D., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.