- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-1577-619/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06071-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Andrutė Salvador, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. K. 50 Eur skolą, 13,03 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 1,91 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 34,46 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 65 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 6 d.), 65 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį ieškovė grindė 2019 m. rugsėjo 6 d. Vartojimo kredito sutartimi Nr. BOB-5wzbgcm7 sudaryta tarp pradinio kreditoriaus BnP Finance ir atsakovo bei 2020-03-03 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės sudaryta periodine reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-5wzbgcm7 bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal specialiosiose sąlygose numatytą 65 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas. Priteisė iš atsakovo A. K. ieškovei UAB „Legal Balance“ 50 Eur skolos, 13,03 Eur palūkanų, 1,91 Eur sutarties administravimo mokesčio, 24,40 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 7 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 25 d.), 65 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 6 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. kovo 26 d. – 21,51 Eur; 2021 m. balandžio 6 d. – 18,90 Eur; 2021 m. gegužės 6 d. – 16,15 Eur; 2021 m. birželio 6 d. – 13,25 Eur; 2021 m. liepos 6 d. – 10,20 Eur; 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 6,98 Eur; 2021 m. rugsėjo 6 d. – 3,59 Eur), 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (89,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 113,33 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinio netenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino viso suteikto kredito. Atsakovas ieškovei liko skolingas 50 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Atsižvelgiant į tai, tenkino ieškovės reikalavimą dėl 50 Eur negrąžinto vartojimo kredito priteisimo.
6. Teismas konstatavo, kad pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 65 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2021 m. rugsėjo 6 d. Sutartį nutraukus 2020 m. vasario 7 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 13,03 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos. Toks reikalavimas, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas, dėl to teismas jį tenkino.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administravimo mokesčio dydis specialiosiose sąlygose yra numatytas ir jo dydis yra 9,12 Eur. Teismas konstatavo, kad administravimo mokestis, neviršijantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, todėl ieškovės reikalavimą dėl 1,91 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki 2020 m. vasario 7 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, priteisimo tenkino.
8. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teismas pažymėjo, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 65 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (50 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Byloje nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 7 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 13,03 EUR, kurios priteistos šiuo sprendimu už akių. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 40,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, teismas laikė, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. vasario 7 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 6 d.) sudarytų 27,45 Eur. Ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartimi.
9. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 6 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 65 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnes kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui, negali viršyti 27,45 Eur sumos. Remdamasis išdėstytais motyvais, priteisė negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 25 d.), kurių suma – 24,40 Eur ((2,39 Eur : 30 d. x 29 d.) + 2,31 Eur + 2,23 Eur + 2,15 Eur + 2,06 Eur + 1,97 Eur + 1,87 Eur + 1,77 Eur + 1,66 Eur + 1,54 Eur + 1,42 Eur + 1,30 Eur + 1,16 Eur + (1,02 Eur : 30 d. x 19 d.), taip pat 65 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 6 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
10. Teismas pažymėjo, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 65 procentų dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad vartojimo kredito sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu buvo aptarta individualiai, kad jam tinkamai buvo atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis be 65 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 65 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalį maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos. Remdamasis kasacinio teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose ir taikydamas VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus apribojimus netesyboms: ne daugiau kaip 0,05 proc. nuo negrąžintos sumos per dieną ir ne ilgiau kaip už 180 dienų, ir esant neapibrėžtam kompensacinių palūkanų skaičiavimo laikotarpiui, bei ieškovei nepateikus neginčijamų įrodymų, kad po 24 mėnesių kreditas nebus grąžintas, ieškinio reikalavimą dėl 65 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgdamas į tai, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, vartojimo kredito sutarties sąlygą, pažeidžiančią šią įstatymo normą, teismas pripažino niekine ir negaliojančia.
11. Teismas, konstatavęs, kad iš šešių materialiųjų reikalavimų patenkinti penki, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisė 113,33 EUR bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą už akių ir priteisti ir priteisti iš atsakovo 34,46 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; priteisti iš atsakovo 65 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 6 d.); priteisti iš atsakovo 65 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
13. Apeliantės vertinimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Sutarties 1.9 p., 1.12 p., 1.31 p. nuostatose, specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Pradinis kreditorius, gavęs pilną penktąją įmoką, šią įmoką būtų iš karto galėjęs perskolinti už 65,00 proc. ir/ar didesnę palūkanų normą, kaip ir kiekvieną sekančią įmoką. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nemažėja, nes atsakovas nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos). Apeliantas mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 65,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 50 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko. Lygiai tos pačios prielaidos buvo taikytos ir ieškinyje nurodytai fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (34,46 Eur), kurią teismas priteisė, tačiau perskaičiavo pagal savo pritaikytus skaičiavimo metodus. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai apeliantės teisėtą lūkestį sieja su ta situacija, kai atsakovas būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Teismas sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantą įsivaizduoti, jog jis kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas.
14. Apeliantė, pasisakydama dėl negautų pajamų (nuostolių) ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykio, nurodė, kad teismas reikalavimą dėl 65,00 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos savo, iniciatyva prilygino kompensuojamosioms palūkanoms ir/arba netesyboms. Teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 str. 8 d. Apeliantė neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi mano, jog jos šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus Sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 str. 8 str. ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Apeliantė nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po Sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai Sutarties termino pabaigos datą kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po Sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos.
15. Pasisakydama dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino, apeliantė nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, (2) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos procentine išraiška ir (3) už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką apeliantė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju ir trečiuoju atvejais ji neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį, pagrįstai tikėjosi gauti 65 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Apeliantės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti ir priteistini visiškai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
17. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 6 pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas A. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-5wzbgcm7, kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 50 Eur dydžio kreditą 24 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti nurodyto dydžio kreditą – 50 Eur ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 40,48 EUR mokėjimo pelno palūkanų (65,00 proc. metinė palūkanų norma) ir 9,12 Eur administravimo mokesčio Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, į pradinės kreditorės raginimus sumokėti skolą nereagavo, todėl pradinė kreditorė 2020 m. vasario 7 d. Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė. Ieškovės ir pradinės kreditorės 2020-03-03 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 ir 2020-03-03 Bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 pagrindu, ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą ieškovei būtų sumokėjęs.
18. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo: 1) 50 Eur negrąžinto kredito; 2) 13,03 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 1,91 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 34,46 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 5) 65,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50 EUR) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet neilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 6 d.); 6) 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 EUR dydžio žyminis mokestis ir 121 EUR dydžio išlaidos už procesinių dokumentų parengimą.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-5wzbgcm7 bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal specialiosiose sąlygose numatytą 65 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas. Priteisė iš atsakovo A. K. ieškovei UAB „Legal Balance“ 50 Eur skolos, 13,03 Eur palūkanų, 1,91 Eur sutarties administravimo mokesčio, 24,40 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 7 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 25 d.), 65 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 6 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. kovo 26 d. – 21,51 Eur; 2021 m. balandžio 6 d. – 18,90 Eur; 2021 m. gegužės 6 d. – 16,15 Eur; 2021 m. birželio 6 d. – 13,25 Eur; 2021 m. liepos 6 d. – 10,20 Eur; 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 6,98 Eur; 2021 m. rugsėjo 6 d. – 3,59 Eur), 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (89,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 113,33 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinio netenkino.
20. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinys ir prašo jį pakeisti, priteisiant 34,46 Eur negautų pajamų, nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 65,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 6 d.); 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; bylinėjimosi išlaidas.
21. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, todėl nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, palūkanos yra toliau skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
22. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: pirma, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; antra, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; trečia, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų; ii) nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais; iii) negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą, t. y. įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis; iv) negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas).
23. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, pavyzdžiui, reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas). Minėtoje nutartyje suformuluota tokia teisės aiškinimo taisyklė: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
24. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog tuo atveju jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs Kredito sutartį, tai ieškovė būtų gavusi 40,48 Eur palūkanų, tačiau atsakovui nevykdant sutarties, pradinė kreditorė ją nutraukė 2020 m. vasario 7 d. Taigi, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
25. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jam nebūtų skaičiuojamos nuo visos kredito sumos, o būtų skaičiuojamos tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, pagal įmokų mokėjimo grafiką, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos sumos. Todėl ši suma laikytina ta, kurią pagrįstai galėjo tikėtis gauti ieškovė, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pozicija negautas pajamas skaičiuoti nuo visos negrąžintos kredito sumos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi palūkanos sudarytų didesnę sumą, negu kad ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo lūkestį gauti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas. Atkreiptinas dėmesys, jog analogiškos praktikos laikomasi nuosekliai formuojamoje Vilniaus apygardos teismo praktikoje, sprendžiant klausimus dėl negautų pajamų skaičiavimo nutraukus vartojimo kredito sutartį (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-890-855/2021, 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-944-933/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1017-866/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1007-258/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1074-864/2021 ir kt.).
26. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalaujamas priteisti negautas pajamas skaičiavo nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir priteisė jas fiksuota 24,40 Eur suma nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 7 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 25 d.) ir procentine (65 proc.) išraiška už laikotarpį nuo 2021 m kovo 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 6 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas ieškovės negautas pajamas tokiu būdu, tinkamai taikė aktualią teismų praktiką formuojamą analogiškose bylose.
27. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo priteisti 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (50 EUR), nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino motyvuodamas tuo, kad jis prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 daliai ir pripažino tokią Sutarties nustatą nesąžininga ir negaliojančia ab initio.
28. Byloje nustatyta, kad Kredito sutartis su atsakovu nutraukta 2020 m. vasario 7 d. Remiantis šioje nutartyje cituota kasacinio teismo praktika, suformuota 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebeskaičiuojamos. Sutartį nutraukus, sutarties šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, todėl sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221–6.222 straipsniai). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reikalavimo dėl 65 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 50 Eur vartojimo kredito sumą nuo Kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo, tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas Kredito sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu sutarties įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė nekyla nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).
30. Nurodytų argumentų pagrindu, konstatuotina, jog atsakovui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties Kredito sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas kaip orientacinę priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal Kredito sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio. Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio reikalavimo netenkino, Sutarties bendrosios dalies sąlygą 6.1 pripažino nesąžininga ir negaliojančia, taigi apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
31. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
32. Atmetus apeliacinį skundą ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.