- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-31
- Bylos Nr.
- eI2-10530-595/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07114-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Vita Valeckaitė, Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- O. U.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Kategorijos
- 8.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Gitanos Butrimaitės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O.U. skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 23S79671(toliau – ir Sprendimas). Sprendimu pareiškėjui buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Nurodo, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
Teigia, kad Sprendimas priimtas atsižvelgiant tik į Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštą ir vieną klausimyno atsakymą, o ne nustatytus faktus. Pareiškėjo vertinimu nebuvo atliktas įvertinimas jo individualios situacijos (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.).
Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad klausimyne jam buvo pateikti du klausimai (10 ir 11), todėl šie klausimai pagal jų pobūdį gali būti vertinami kaip tarpusavyje glaudžiai susiję. Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą" (galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą buvo pateikti du: „Taip" arba „Ne"). Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą (galimi atsakymai į 11-tą klausimą buvo du: „Ukrainai" arba „Rusijos Federacijai"). Asmuo, pildydamas klausimyną, turi pasirinkti vieną iš dviejų pateiktų atsakymų variantų; klausimyne nenumatyta galimybė asmenims, pildantiems klausimyną, įrašyti kokį nors papildomą tekstą, pastabą, komentarą. Pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne". Pareiškėjas 2023 m. kovo 3 d. pildydamas klausimyną ir atsakydamas į 11-tą klausimą pažymėjo, kad „Krymas priklauso Ukrainai", o 2023 m. kovo 27 d. pakartotinai pildydamas klausimyno 11 klausimą, nepažymėjo nei vieno iš pasirenkamų variantų ir ranka užrašė „jis mūsų bendras". Pareiškėjas, pildydamas klausimyną aiškiai išreiškė savo poziciją, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, tačiau vienu atveju nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai, o kitu pažymėjo, jog Krymas bendras.
Pastebi, kad Migracijos departamentas kaip kompetentinga viešojo administravimo institucija privalo sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus esančius įrodymus, jei reikia papildomai išsireikalauti, kurie pagrįstų ar paneigtų asmens grėsmę valstybės saugumui. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ir VSD pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja tik su pareiškėjo atsakymu į vieną iš klausimyne pateiktų klausimų, t. y. kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas. Nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, spręstina, kad tokia grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali. Grėsmė turėtų būti vertinama visumoje kartu su jo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes. Migracijos departamento priimtame Sprendime toks vertinimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliktas, byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius asmens veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti, priimant skundžiamą Sprendimą. Todėl nenustačius konkrečių veiksmų praeityje, ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, kuri grindžiama institucijų interpretacija dėl pareiškėjo atsakymo į klausimyno 11-tą klausimą, laikytina akivaizdžiai formalia.
Akcentuoja, kad Migracijos departamentas priimdamas skundžiamą Sprendimą neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nuo 1986 m. gyvena Lietuvoje su leidimais gyventi, visą šį laiką elgėsi pareigingai, nepadarė jokių pažeidimų, jis yra niekam neskolingas, jo buvusi sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėjas tiek anksčiau, tiek šiuo metu dirba Lietuvoje (UAB „M. p."), gauna draudžiamąsias pajamas ir moka valstybinio socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius, turi savo nekilnojamąjį turtą ir yra pilnai integravęsis į Lietuvos visuomenę ir laiko save šios visuomenės dalimi, čia yra visi jo draugai. Pareiškėjas gimė Donecko srityje (Ukraina), o jo sesuo U. S. V. taip pat yra gimusi Donecko srityje (Ukraina) ir yra Ukrainos pilietė, šiuo metu gyvenanti Vokietijoje. Pareiškėjas neturi jokių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Rusija bei itin retai ten lankosi ir paskutinį kartą buvo ten nuvykęs 2019 m.
Migracijos departamentas Sprendime daug kalba apie Rusijos, kaip valstybės agresiją, apie jos pradėtus karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje, apie karo nusikaltimus, tautos genocidą, kad Rusija yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė, tačiau visiškai nepagrįstai visą atsakomybę perkelia pareiškėjui vien todėl, kad jis yra šios valstybės pilietis ir sutapatina jį su Rusijos valdžia. Toks atsakovo Migracijos departamento argumentavimas neatitinka teisėtumo reikalavimų, kadangi grįsti svarbų Sprendimą vienu vieninteliu argumentu, kad asmuo kelia grėsmę yra neteisėta, nes toks sprendimas laikomas neišsamiu, nemotyvuotu, neargumentuotu, todėl negali būti laikomas tinkamai priimtu.
Teigia, kad Migracijos departamentas priimdamas Skundžiamą sprendimą visiškai neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, t.y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-3470-595/2023, 2023 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-4847-1114/2023, 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-3574-809/2023, 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-4406-816/2023, 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-3759-816/2023, 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-5834-535/2023.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas palaikė skundo reikalavimus bei prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad jis pats yra gimęs Ukrainoje, jo sesuo yra Ukrainos pilietė šiuo metu išvykusi gyventi į Vokietiją. Jis pats Lietuvoje gyvena nuo 1978 metų. Čia nuolat dirba. Įvykius Ukrainoje įvardija kaip tragediją. Jis yra prieš karą. Krymas yra poilsio vieta, kur ilsisi ir rusai ir ukrainiečiai. Jis nesupranta kuo kelia grėsmę Lietuvai. Nurodo, kad jis neteigė, jog Krymas priklauso Rusijai. Jis nėra politikas.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (pasibaigė leidimo nuolat gyventi galiojimas).
VSD 2023-04-12 rašte Nr. 18-3956 nurodė, kad VSD vertinimu, jei užsienietis atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Paaiškina, kad siekiant išsiaiškinti pareiškėjo požiūrį į Rusijos Federacijos karinę agresiją Ukrainoje, 2023-05-02 buvo atlikta pareiškėjo apklausa. Atsižvelgiant į apklausos metu pareiškėjo išsakytas mintis ir vadovaujantis VSD raštu Sprendime konstatavo, kad yra reali tikimybė, kad pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Atsakovo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo apklausos metu išsakytą poziciją dėl Krymo priklausomybės VSD pažymos kontekste, ginčijamas Sprendimas priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo: sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus (jo apklausoje pateiktus atsakymus), iš atliktų veiksmų (pateiktų atsakymų) galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje, leidžia identifikuoti tikrąsias pareiškėjo pažiūras, o tokios pažiūros kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika - šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Tokio pobūdžio ryšiai nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pažymi, kad ginčijamame Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o leidimo nuolat gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui - užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą.
Akcentuoja, kad ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
VSD nuomone, skundžiamas Migracijos departamento sprendimas priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus.
VSD vertinimu, pareiškėjas, klausimyne nurodydamas, kad Krymas yra bendras, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tiek klausimyne, tiek papildomos apklausos metu išdėstyta pareiškėjo pozicija rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.
Trečio suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis. Pareiškėjas į Lietuvą gyventi atvyko 1978 metais, nuo 1986 metų savo gyvenamąją vietą deklaruoja Lietuvos Respublikoje. Pirmasis leidimas gyventi buvo išduotas 1993 m., vėliau leidimai buvo keičiami.
Pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Nr. LT7434480 buvo išduotas 2018 m. balandžio 30 d. Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu, kuris galiojo iki 2023 m. balandžio 30 d. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 27 d. pateikė prašymą Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu.
Pareiškėjas 2023 m. kovo 3 d. Migracijos departamente pildytame klausimyne, atsakydamas į klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?" pažymėjo „Krymas priklauso Ukrainai". Pareiškėjas 2023 m. kovo 27 d. pakartotinai pildydamas Migracijos departamento klausimyną ir atsakydamas į klausimyno 11 klausimą, nepažymėjo nei vieno iš pasirenkamų variantų ir ranka užrašė „jis mūsų bendras".
Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 12 d. gavo Valstybės saugumo departamento raštą ”Dėl Klausimyno vertinimo” Nr. 18-3956 (toliau - ir VSD Raštas), kuriame nurodyta, kad užsieniečiai, besikreipiantys dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir atitinkantys Lietuvos Respublikos VSD patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją, pildo Migracijos departamento parengtą klausimyną. VSD vertinimu, jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Iš Sprendimo turinio nustatyta, kad Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti pareiškėjo požiūrį į Rusijos Federacijos karinę agresiją Ukrainoje, 2023 m. gegužės 2 d. atliko pareiškėjo apklausą. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvoje turi butą ir dirba Lietuvoje. Rusijos Federacijoje jis turi tolimesnių giminių, su kuriais palaiko ryšius, o paskutinį kartą Rusijos Federacijoje jis lankėsi 2019 m. Pareiškėjas nurodė, kad karas Ukrainoje vyksta dar nuo 2014 m., o nuo 2022-02-24 prasidėjo rimta „mėsmalė“. Jis galvoja, kad tai yra žmonių naikinimas tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis yra prieš abi puses, t. y. tiek prieš Kijevo režimą, tiek ir prieš Maskvos režimą, bei pridūrė, kad jis abu (režimus) sunaikintų. Nurodė, kad abi pusės jam yra priešai, nes jie naikina liaudį, kurstymas vyksta iš viršaus, o žmonės naikina vieni kitus, be to, yra naikinama ir teritorija. Pareiškėjas išreiškė apgailestavimą, kad tiek Bachmuto, tiek Mariupolio miestai yra sugriauti. Patikslinus, ar jis sutinka, kad minėti miestai yra Ukrainos teritorija, užsienietis nurodė, kad tai yra „mūsų tarybinė teritorija“. Visgi jis galvoja, kad Rusijos Federacijos okupuotos teritorijos yra Ukraina ir turėjo likti Ukrainai. Galvoja, kad turėjo būti paskelbta, jog visi, kas nori, gali važiuoti gyventi į Rusijos Federaciją, tačiau išreiškė abejonę, ar kas nors būtų norėjęs važiuoti gyventi į Rusijos Federaciją, nes sąlygos ten nėra geros. Taip pat jis galvoja, kad jeigu Rusijos Federacijoje vystytųsi ekonomika, pramonė, būtų statomos gamyklos, būtų darbo ir geri atlyginimai, tai visi ukrainiečiai patys persikeltų gyventi į Rusijos Federaciją. Dabar situacija yra tokia, kad tiek viena, tiek kita pusė viską pas save sunaikino, pakurstė žmones tam, kad būtų sunaikinti žmonės. Paprašytas patikslinti, kodėl pildydamas klausimyną jis nurodė, kad Krymas yra „mūsų bendras“, pareiškėjas patikslino, kad jis taip ir galvoja, kad Krymas yra mūsų bendras. Paprašytas patikslinti, kam Krymas priklauso pagal tarptautinę teisę ir kieno įstatymai toje teritorijoje turi galioti, pareiškėjas nurodė, kad faktiškai ten yra Rusijos Federacija. Pareiškėjas galvoja, kad tiekiant ginklus Ukrainai yra pilamas benzinas į ugnį, nes veikiau turėjo būti paskelbtas ultimatumas, pareikalauta nutraukti karą, ir neturėtų būti skatinami karo veiksmai. Karas turėjo būti nutrauktas dar 2014 m. ultimatumu, o dabar tiek daug žuvusių žmonių ir sunaikinta infrastruktūra. Pareiškėjas galvoja, kad karas prasidėjo ir vyksta dėl to, kad buvo sukiršintos dvi tautos. Dėl Krymo turi spręsti tarptautinė bendruomenė, jeigu mes pabaigtume karą ir nesantaiką tarp tautų, tai Krymas būtų visų bendram naudojimui.
Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į apklausos metu pareiškėjo išsakytas mintis ir vadovaujantis VSD raštu, padarė išvadą, kad pareiškėjas vengdamas vienareikšmių ir tikslių atsakymų į klausimus ir įvardindamas okupuotą Ukrainos teritoriją (Krymą) esančia „visų" ir „bendro naudojimo" teritorija, tokiu būdu bandė išsisukti nuo tiesaus atsakymo, todėl yra reali tikimybė, kad jis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.
Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Įstatymo 54 straipsnyje nustatyti leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindai. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Leidimo nuolat gyventi panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Tvarkos aprašo 104 punktas nustato, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punkte ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, arba Susitarimo 15 straipsnio 3 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi.
Tvarkos aprašo 105 punkte numatyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) išaiškino, kad sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).
Žemesnės instancijos teismas
LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija.
LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimą gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, tokiu būdu sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).
Tokiose bylose būtina įvertint individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.). Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti (žr., pvz. 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010).
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD Rašte pateikta informacija. Teismas ginčo atveju akcentuoja, kad nurodytame VSD Rašte nėra individualizuojama konkrečiai situacija dėl grėsmės valstybės saugumui pareiškėjo atžvilgiu. Rašte pateikiamas bendras situacijos vertinimas apie užsieniečius teigiamai atsakiusius į Klausimyno 10 klausimą ir (arba), kurie atsakydami į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, vertinant, kad jie taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai bei, kad tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog VSD yra suteikta kompetencija teikti vertinimus dėl užsieniečių, kurie kreipiasi dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo ar pakeitimo, vertinimo grėsmės nacionaliniam saugumui požiūriu, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad VSD neatliko pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimo, nes Migracijos departamentas rėmėsi VSD Raštu, kuris yra bendro pobūdžio, t. y. jame nėra nurodyti pareiškėjo duomenys, nėra konkrečiai su pareiškėju susijusių išvadų, todėl konstatuotina, jog nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui yra realios ir akivaizdžios. Be to, Sprendime nėra įvertintas prieštaravimas tarp pareiškėjo atsakymų į Klausimyno 10 ir 11 klausimus.
Kaip nurodyta VSD pareiškėjo individualios situacijos ir jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nevertino.
Atsakovas priimdamas ginčijamą Sprendimą pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja su pareiškėjo atsakymu į Klausimyne vienu iš pateiktų klausimų, t. y. kam priklauso Krymas bei pareiškėjo pokalbio metu išsakyta nuomone į Rusijos Federacijos karinę agresiją Ukrainoje.
Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas tiek pildydamas klausimyną, tiek apklausos Migracijos departamente metu yra nurodęs, kad jis nepritaria Rusijos karinei agresijai. Apklausos metu pareiškėjas taipogi nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai, tik faktiškai dabar valdomas Rusijos. Nurodė, kad tarptautinė bendruomenė turi spręsti kam priklauso Krymas.
Ginčijamame Sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo ekonominiais, socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika, atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tikslais, įsidarbinimu, nagrinėjamu atveju laikytinos nedarančiomis įtakos vertinimui dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius asmens veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realią, o ne formalią ir deklaratyvią grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas nepagrindė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl neturėjo pagrindo vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu priimti Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo.
Teismas daro išvadą, kad nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, tokia grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali. Grėsmė turėtų būti vertinama visumoje kartu su pareiškėjo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes. Ginčo atveju toks vertinimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliktas.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas pildydamas Klausimyną aiškiai nurodė savo poziciją, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, tačiau vertinant pareiškėjo grėsmę šitas klausimas nebuvo analizuojamas. Pažymėtina, kad ir pokalbio metu Migracijos departamente pareiškėjas smerkė karą ir tautos naikinimą.
Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius asmens veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamą Sprendimą. Pažymėtina, jog nenustačius konkrečių veiksmų, ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikytina akivaizdžiai formalia.
LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Ginčo atveju aktualu tai, kad individualaus pareiškėjo grėsmės vertinimo valstybės saugumui VSD net neatliko.
Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, valstybės saugumui turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Būtent taip veikti Migracijos departamentą įpareigoja Įstatymas bei jį įgyvendinantis Tvarkos aprašas, taip pat tiek LVAT, tiek EŽTT praktikoje suformuoti reikalavimai.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo Migracijos departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD teiginiais dėl neabejotino ir tiesioginio Rusijos priešiškumo demokratija pagrįstai pasaulio tvarkai fakto bei jos kaip valstybės agresorės teisinės padėties. Tačiau, nepaisant to, šios bylos kontekste, pareiškėjo situacija turi būti įvertinta individualiai, vertinant surinktų duomenų visumą.
Pažymėtina, kad išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, kuri turi ypač skausmingas pasekmes asmeniui, kurio atžvilgiu ji priimta, todėl ji turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga bei adekvati. Pažymėtina, kad pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 1986 metų, tai yra 37 metus, yra užmezgęs socialinius ir ekonominius ryšius, be to, yra garbaus amžiaus.
Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinė- je byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
Ginčo atveju teismas konstatuoja, kad individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko, neįvertino visų duomenų visumos bei nevertino Sprendimo proporcingumo principo.
Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas gali patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1400 Eur bei sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio.
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija įsigaliojo 2015-03-20) (toliau - Rekomendacijos), 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žymių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus konstatuotina, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų, todėl jos priteistinos pareiškėjo naudai iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. U. (O. U.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 23S79671 ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi.
Priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1422,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt du eurus 50 cnt) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.