Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-4847-1114/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-31
Bylos Nr.: eI2-4847-1114/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01571-2023-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas: V. M.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Advokatai: Asta Astrauskienė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-4847-1114/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01571-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

sekretoriaujant Dovilei Toleikienei,vertėjaujant Ingridai Kisieliūtei,dalyvaujant pareiškėjui V. M., pareiškėjos atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Simai Pamparienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. M. teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – MD, atsakovas) 2023-01-23 sprendimą Nr. 23S7945 (toliau ir – Sprendimas1); 2) panaikinti MD 2023-01-27 sprendimą Nr. 23S9261 (toliau ir – Sprendimas2); 3) panaikinti MD 2023-01-27 sprendimą Nr. 23S9726 (toliau ir – Sprendimas3) (Sprendimas1, Sprendimas2 ir Sprendimas3 toliau kartu ir – Sprendimai); 4) įpareigoti MD iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 5) priteisti pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Faktinės aplinkybės

2. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad 2022-12-27 kreipėsi į MD su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kartu užpildė jam pateiktą klausimyną.

3. MD pareiškėjo atžvilgiu priėmė tris tarpusavyje neatsiejamai susijusius sprendimus, grindžiamus tapačiais teisiniais bei faktiniais pagrindais, jog užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui:

3.1. 2023-01-23 MD priėmė sprendimą Nr. 23S7945 panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, sprendimą grindžiant tuo, kad, įvertinus klausimyne pateiktus atsakymus bei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau ir – VSD) išvadą, užsieniečio gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui;

3.2. 2023-01-27 MD priėmė sprendimą Nr. 23S9261 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, grindžiant tuo, kad, įvertinus klausimyne pateiktus atsakymus bei VSD išvadą, - užsieniečio gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui;

3.3. 2023-01-27 MD priėmė sprendimą Nr. 23S9726 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvyti ir apsigyventi 3 metus, motyvuojant iš esmės tapačiais pagrindais kaip ir Sprendimas1/Sprendimas2, t. y., kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui įvertinus klausimyne pateiktus atsakymus bei VSD išvadą ir tai, jog jau yra panaikintas leidimas laikinai gyventi ir atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi kitais MD priimtais sprendimais.

Teisiniai motyvai

4. Paaiškina, kad Sprendimuose pateikti MD argumentai, kuriais pareiškėjo atžvilgiu priimti Sprendimai panaikinti leidimą laikinai gyventi, atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi bei uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką laikytini priimti formaliai, neįvertinus individualios pareiškėjo situacijos, taip pat individualiai nepagrindus jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl turi būti panaikinti kaip priimti neteisėtai ir nepagrįstai.

5. Sprendimuose konstatuojama, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, grindžiant tuo, kad jis deklaruoja, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, tokiu būdu išreiškia paramą Rusijos Federacijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Nurodyti argumentai nepagrįsti, priimti vien tik formaliais pagrindais.

6. Klausimyne pareiškėjui buvo užduoti du klausimai, susiję su Rusijos Federacijos vykdomais veiksmais Ukrainos Respublikoje, t. y.: 1) „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą:“ – Pareiškėjas pažymėjo atsakymą „NE“; 2) „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą:“ – Pareiškėjas pažymėjo atsakymą „Rusijos Federacijoje“.

7. Taigi matyti, kad pareiškėjas aiškiai išreiškė poziciją, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos Respublikoje. Pasisakydamas dėl antrojo atsakymo apie Krymo priklausomumą, nurodė, kad, pirmiausia, klausimas formuluojamas ydingai. Nėra klausiama, kaip jūs manote, kam Krymas turėtų priklausyti? Ar, pavyzdžiui, Ar Jūs pritariate Rusijos veiksmams aneksuojant Krymą? - iš klausimo konstrukcijos suprantama, kad klausiama, kieno valdžioje Krymas yra šiuo metu. Kaip žinia, Krymas de facto valdomas Rusijos Federacijos, o Ukrainos Respublikos pajėgos siekia jį atkovoti/ grąžinti jį Ukrainai. Šiuo atveju MD tinkamai nesuformulavus klausimo tikslu išsiaiškinti pareiškėjo nuomonę dėl Krymo okupacijos, šiam aiškiai nurodžius nepritarimą dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje bei nurodžius Krymo faktinį valdymą (būtent Rusijos), - laikomos nepagrįstomis MD padarytos išvados dėl neva prorusiškų pareiškėjo pažiūrų, ir, juo labiau, dėl jo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

8. Nagrinėjamu atveju, išskyrus MD interpretacijas, Sprendimuose nepateikiama jokių objektyviai egzistuojančių įrodymų, kad pareiškėjas savo aktyviai vykdytais veiksmais būtų skleidęs informaciją, kuri skatintų nesantaiką ar pateisintų vykdomus karo nusikaltimus, primenant, kad pareiškėjas klausimyne aiškiai nurodė, kad nepritaria Rusijos vykdomai agresijai Ukrainoje, kas rodo priešingas pareiškėjo pažiūras nei interpretuoja MD. Apibendrina, kad pareiškėjo grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui konstatuota remiantis išimtinai VSD ir MD padarytomis prielaidomis, o ne nustatytais faktais.

9. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties‘ (toliau ir – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakom, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Šiame kontekste pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010). Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) 2016 m. liepos 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

10. MD ginčijamus Sprendimus grindžia vien spėjimais ir įtarimais, o ne nustatytais faktais, kurie pagrįstų pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamą realią ir akivaizdžią grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. MD bei VSD prielaidos tiek dėl sąmoningos pareiškėjo paramos Rusijos vykdomai agresyviai politikai, tiek išvada, kad nurodytas Sprendimas priimtas tikslu užkirsti kelią informacijos, kuri skatina nesantaiką, pateisina vykdomus karo nusikaltimus, sklaidą, - nepagrįstos objektyviai nustatytais faktais. Pareiškėjas nei žodžiu, nei socialinėje medijoje niekada nėra reiškęs pritarimo Rusijos Federacijos vykdomai karinei agresijai Ukrainoje, tokių įrodymų nepateikia ir MD, todėl prielaidos dėl informacijos, kurstančios neapykantą, sklaidos pareiškėjo veiksmais laikomos nepagrįstomis. Taip pat pareiškėjas klausimyne aiškiai nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje. Taigi, MD nepagrindė, kaip konkrečiai pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Taip pat MD, priimdamas ginčijamus Sprendimus, rėmėsi išimtinai VSD raštu Nr. 18-675, kurio turinys ir jame nurodyti VSD išvados pagrindimą sudarantys argumentai/dokumentai pareiškėjui taipogi nežinomi.

Šalies argumentai

11. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytų reikalavimų, nes netinkamai buvo įvertintos faktinės aplinkybės, MD nevertino individualios pareiškėjo situacijos bei nepagrindė realios ir akivaizdžios pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui, todėl yra pagrindas panaikinti ginčijamus Sprendimus.

12. Apibendrina, kad tiek VSD, tiek MD pareiškėjo grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui konstatavo formaliai, neįvertinęs nei priežasčių, dėl ko pareiškėjas išreiškė nurodytą poziciją, nei individualizavo būtent pareiškėjo keliamą realią ir akivaizdžią grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Nepagrįstai konstatavus pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, - nepagrįstai bei neteisėtai priimti Sprendimai, grindžiami pareiškėjo neva tai keliama grėsme Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

13. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad ilgai yra Lietuvoje (gyvena 5 metus: 2 metus su viza, 3 metus su leidimu gyventi) ir jokio pavojaus nekėlė. Dėl atsakymo į klausimyno 11 klausimą, pareiškėjas paaiškino, kad šiuo metu Krymas faktiškai priklauso Rusijai, todėl taip ir atsakė, nors pareiškėjas yra prieš, kad taip yra. 2022-12-27, atsakydamas į klausimyno klausimą, pareiškėjas atsakė pagal tai, kokia šiuo metu yra faktinė situacija, kam faktiškai priklauso Krymas. Pareiškėjo nuomone, Krymas turi priklausyti Ukrainai; taip mokino mokykloje per istorijos pamokas; istoriškai Krymas priklausė Ukrainai nuo senų laikų; pareiškėjo atmintyje likę, kad Krymas priklauso Ukrainai; pareiškėjas už tai, kad Krymas priklausytų Ukrainai; širdyje pareiškėjas yra už Krymą. Baltarusijoje tokie įstatymai, kad jeigu atskleidi tikrąsias pažiūras – gresia kalėjimas. Pareiškėjo brolis ir tėvas išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Nepritarimo Krymo aneksijai pareiškėjas niekaip nėra išreiškęs oficialiai, nes pareiškėjas patektų į kalėjimą, o pareiškėjas turi šeimą, vaikus. Neoficialiai visiems savo draugams, pažįstamiems sakė, kad Rusija viską padarė neteisingai; pareiškėjas nesupranta, kodėl reikėjo šito karo. Pareiškėjas Ukrainoje turi daug artimųjų. Namo į Baltarusiją pareiškėjas grįžta 2-3 savaitėms, tada vėl grįžta į Lietuvą. Pareiškėjo žmona medikė.

Šalies argumentai

14. Pareiškėjo atstovė advokatė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą tenkinti skunde nurodytais argumentais. Paaiškino, kad ginčas kilęs dėl to, ar atsakymas į vieną anketinį klausimą yra ir gali būti pagrindas pripažinti, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui. Su MD argumentu, kad MD negali vertinti VSD išvados, nesutinka, nes grėsmė turi būti reali. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui nėra reali ir akivaizdi. Pareiškėjas neteisingai suprato klausimą ir atsakė, kam šiuo metu faktiškai priklauso Krymas. Pareiškėjas dirba tolimųjų reisų vairuotoju; Lietuvoje gyvena 5 metus.

Atsiliepimas

15. MD atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Paaiškina, kad MD 2023-01-23 sprendimu Nr. 23S7945 panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023-03-24, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. MD 2023-01-27 sprendimu Nr. 23S9261 nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. MD 2023-01-27 sprendimu Nr. 23S9726 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metams bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus.

17. VSD 2023-01-12 rašte Nr. 18-443 (toliau ir – VSD Išvada) nurodė, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Motyvuojamoji dalis

18. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad MD, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Įstatymo 133 str. 5 d., užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 str. 7 ir 8 d. nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia, taip pat sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas nustatyta tvarka. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau ir - Kriterijų vertinimo tvarka) 37 p. nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

19. Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, o pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., pareiškėjui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

20. Taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau ir – Taisyklės), 15 punktu, į Šengeno informacinę sistemą įtraukti duomenys apie pareiškėją dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

21. Paaiškina, kad pareiškėjo skundo teiginiai, kad ginčijami Sprendimai yra priimti vadovaujantis tik VSD išvada, neišnagrinėjus pareiškėjo individualios situacijos, pareiškėjui nesupratus klausimo apie Krymo priklausomybę, yra nepagrįsti. Pažymi, kad priimdamas ginčijamą sprendimą MD vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Pažymi, kad MD nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, MD remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. MD VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

22. VSD Išvadoje nurodyta, kad, VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje (14 punktas), 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“, 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“. VSD vertinimu, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

23. MD nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad jis nesuprato klausimo apie Krymo priklausomybę. Pareiškėjas nenurodo, kad MD darbuotojų būtų prašęs padėti atsakyti į klausimyno klausimus ar paaiškinti klausimyno klausimus. MD nuomone, net ir klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, būtent klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrąsias leidimo gyventi Lietuvoje prašančio asmens pažiūras. Minėto klausimo formuluotė „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas“ reiškia - kaip asmuo mano, kokia yra jo personalinė pozicija, kokios valstybės dalis yra Krymas. Dabartiniame kontekste klausimas yra nedviprasmiškas, o atsakymas išreiškia akivaizdžią poziciją. Pažymi, kad Lietuvos kaip valstybės pozicija nagrinėjamu klausimu yra akivaizdi, t. y., Rusija įvykdė Ukrainos teritorijos dalies – Krymo pusiasalio aneksiją pažeisdama pamatinius tarpvalstybinių santykių ir teritorinio vientisumo principus. Rusijos Federacijos armija neteisėtai yra įžengusi į Krymo teritoriją ir ten vykdo karo nusikaltimus. Mano, kad klausimyne nurodyta formuluotė yra korektiška, nedviprasmiška, atsakymas į ją leidžia identifikuoti asmens pažiūras, vertybes. Tai, kad pareiškėjas nesuprato užduodamų klausimų tikslo, šiuo atveju nėra reikšminga, nes VSD vertino pareiškėjo nurodytus atsakymus, t. y., jo nuomonę kaip palaikančią Rusiją karo su Ukraina rėmuose, nesutampančią su Lietuvos pozicija bei keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Klausimyne nurodyta, jog pateikus netikslią, neišsamią informaciją leidimas gyventi gali būti panaikintas. Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinti leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai yra imperatyvūs, t. y., MD, nustatęs bent vieną iš jų, turi ne teisę, bet pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi.

24. Ginčijami Sprendimai priimti įvertinus pareiškėjo veiksmus (jo pateiktą atsakymą), iš atliktų veiksmų (pateikto atsakymo) galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje, leidžia identifikuoti tikrąsias pareiškėjo pažiūras, o tokios pažiūros kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Tokio pobūdžio ryšiai nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

25. Pažymi, kad šiuo atveju Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Dėl tokios situacijos ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ši grėsmė nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios stipriai padidėjo. Taigi, įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kur gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija, lojalumas Rusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą.

26. Pažymi, kad kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 p. nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 p. užsieniečiui, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis. Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o šio užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esami ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikiai ir negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., pareiškėjui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, į Šengeno informacinę sistemą įtraukti duomenys apie pareiškėją dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

27. MD atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti remiantis atsiliepime pateiktais argumentais. Paaiškino, kad jeigu vertintume individualią pareiškėjo situaciją, tai pažymėtina, kad pareiškėjas 5 metus gyvena Lietuvoje, turi aukštąjį išsilavinimą; Lietuvoje daug diskutuojama dėl Krymo, kam jis priklauso, teisėtai ar neteisėtai prijungtas, jeigu pareiškėjas būtų integravęsis į Lietuvos erdvę, palaikytų Lietuvos poziciją, jam nekiltų klausimų, kam priklauso Krymas, jis negalėtų suprasti klausimo dviprasmiškai. Asmenį išreiškiantį asmeninę nuomonę, nesutampančią su Lietuvos pozicija, galima traktuoti kaip palaikantį Rusijos politiką, lojalų prorusiškai kultūrai, dėl to ir laikoma grėsme.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

29. Mano, kad skundžiami MD Sprendimai priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie Pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus.

30. Vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kurios reglamentuoja, kad VSD atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD Išvada pateikė MD vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

31. Pareiškėjas, pildydamas MD pateiktą klausimyną, kuriuo klausiama užsieniečio nuomonės, kam priklauso Krymas (nėra klausiama apie faktinę situaciją), nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausioje - 2022 metų - grėsmių vertinimo ataskaitoje.

32. Paaiškina, kad Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje (14 punkte). Rusijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose: 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“, 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“, 2022 m. rugsėjo 15 d, rezoliucijoje Nr. XIV-1416 „Dėl Rusijos Federacijos organizuojamų neteisėtų referendumų Ukrainoje nepripažinimo“.

33. VSD pažymi, kad LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. A-858-2720-2014). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) praktikoje ne kartą pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT, tiek EŽTT (pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.

Teismas konstatuoja:

34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti MD Sprendimą1; 2) panaikinti MD Sprendimą2; 3) panaikinti MD Sprendimaą3; 4) įpareigoti MD iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 5) priteisti pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta:

36.1. 2022-12-27 pareiškėjas V. M., Baltarusijos Respublikos pilietis, gim. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į MD su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

36.2. 2022-12-27 pareiškėjas rusų kalba užpildė klausimyną, kuriame yra 11 klausimų. Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą yra du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“.

36.3. Pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą atsakė „Rusijos Federacijai“.

36.4. MD kreipėsi į VSD 2022-12-27 su paklausimu Nr. 3163274, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

36.5. VSD 2023-01-12 rašte Nr. 18-443 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau ir – VSD Išvada), adresuotame MD, nurodė:

36.5.1. VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą.

36.5.2. Pareiškėjas, pildydamas MD klausimyną, nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai.

36.5.3. VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

36.5.4. Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje (14 punkte). Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą, plataus masto ir neišprovokuotas karas Europoje įvertinti kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalus išpuolis prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms.

36.5.5. Atsižvelgdamas į visą anksčiau išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi bei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsniu, prašo nesuteikti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams bei šiam laikotarpiui minėto asmens duomenis pateikti į Centrinės antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

36.6. MD Sprendime1 nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2023-03-24, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime1 nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Sprendime1 konstatuota, kad:

36.6.1. 2023-01-12 MD gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

36.6.2. Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje (14 punktas). Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje (16 straipsnis), 2022-03-10 Lietuvos Respublikos Seimo nutarime Nr. XIV-932 ,,Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ (antroji preambulė). Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose: 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“, 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“, 2022 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1070 „Dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje pripažinimo genocidu ir specialiojo tarptautinio baudžiamojo tribunolo įsteigimo Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti“. Remiamais Lietuvos Respublikos Seimo 2022-12-13 nutarimu Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“.

36.6.3. Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui.

36.6.4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aktyviai reiškiamą poziciją, smerkiančią Rusijos Federacijos vykdomus agresyvius karinius veiksmus, pareiškėjo sąmoninga pozicija, pasireiškianti neteisėtai okupuotos Ukrainos teritorijos priskyrimu Rusijai, tokiu būdu palaikant ir Rusijos karinius veiksmus, apimančius ypač žiaurius karo nusikaltimus žmogiškumui prieš Ukrainos žmones, pripažintinus Ukrainos tautos genocidu, akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos visuomenės rimčiai bei Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Pažymi, kad prokremliškam režimui palankumą reiškiantis asmuo taip pat yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti, kad taip pat nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais.

36.6.5. VSD vertinimu pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD, vadovaudamasis Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p., 50 str. 1 d. 2 p., 133 str. 5 d. bei SIS reglamento 24 str., prašo panaikinti šiam užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus bei įvesti į C SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metams.

36.6.6. MD duomenimis, pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nuo 2022-05-26 deklaruoja adresu: (duomenys neskelbtini). Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018-07-04 iki 2019-06-04 turėjo išduotą nacionalinę vizą, nuo 2019-12-06 iki 2020-03-05 asmeninę C vizą, nuo 2020-02-21 iki 2021-02-05 išduotą nacionalinę vizą. 2021-03-24 pareiškėjas darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2023-03-24. Pareiškėjas nuo 2021-03-24 dirba (duomenys neskelbtini). MD nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

36.6.7. Pareiškėjas, VSD vertinimu, yra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, o įvertinus visų aplinkybių visumą, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei valstybės saugumo užtikrinimas. MD vertinimu, pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

36.7. MD Sprendime2 nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendime2 nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Sprendime2 MD konstatavo, kad:

36.7.1. Pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad Lietuvoje veikiančioje įmonėje ketina dirbti vairuotoju. Įstatymo 40 str. 1 d. nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus; Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje.

36.7.2. Įstatymo 4 str. 2 d. nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja MD ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 d. - kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei - pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taigi, tiesiogiai Įstatyme įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia Valstybės saugumo departamentas. Pagal Įstatymo straipsnio 4 str. 4 d., leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus minėtų institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

36.7.3. 2022-12-27 pareiškėjas asmeniškai atvyko į MD pateikti prie prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau ir – Aprašas) 10.3¹ p., prašymo priėmimo metu užsieniečiui buvo pateiktas užpildyti klausimynas dėl papildomos informacijos gavimo. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai) pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijai.

36.7.4. Siekiant nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p., dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi bei vadovaujantis Aprašo 76 p., 2022-12-27 VSD per MIGRIS išsiųstas paklausimas Nr. 3163274 ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. 2023-01-13 MD gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijai, išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

36.7.5. Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog išduodant leidimą laikinai gyventi būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti Rusijos režimą palaikantiems ar su režimus bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiama teisė būti tiek Lietuvoje, tiek keliauti po visą Šengeno teritoriją būtų naudojama Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti, pvz., Rusijos prorežiminio turinio ir komentarų sklaida žodžiu, teigiamų pasisakymų apie režimą skleidimas. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės ir valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.

36.7.6. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aktyviai reiškiamą poziciją, smerkiančią Rusijos Federacijos vykdomus agresyvius karinius veiksmus, pareiškėjo sąmoninga pozicija, pasireiškianti neteisėtai okupuotos Ukrainos teritorijos priskyrimu Rusijai, tokiu būdu palaikant ir Rusijos karinius veiksmus, apimančius ypač žiaurius karo nusikaltimus žmogiškumui prieš Ukrainos žmones, pripažintinus Ukrainos tautos genocidu, akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos visuomenės rimčiai bei Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Pažymėtina, kad prokremliškam režimui palankumą reiškiantis asmuo taip pat yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti, kad taip pat nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais.

36.7.7. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018-07-04 iki 2019-06-04 turėjo išduotą nacionalinę vizą, nuo 2019-12-06 iki 202003-05 Šengeno vizą, nuo 2020-02-21 iki 2021-02-05 išduotą nacionalinę vizą. 2021-03-24 pareiškėjui darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2023-03-24. Nuo 2018-0716 iki 2019-02-26 pareiškėjas dirbo Lietuvoje kitoje įmonėje. Įmonėje, veikiančioje Lietuvoje dirba nuo 2021-03-24 iki dabar.

36.7.8. MD nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Užsienietis prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad yra vedęs, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

36.7.9. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo darbo laikotarpiai nelaikytini ilgalaikiu ryšiu su Lietuva ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. MD vertinimu, atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

36.7.10. Įstatymo 35 str. 1 d. nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai, Įstatymo nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į užsieniečio turėtus dokumentus, suteikiančius teisę būti Lietuvos Respublikoje, užsieniečio teisėto buvimo, bei darbo šalyje laikotarpį.

36.8. MD Sprendime3 nusprendė uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius. Sprendime3 nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis be kita ko Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi. Sprendime3, be kita ko, konstatuota, kad

36.8.1. 2023-01-13 MD gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijai, išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

36.8.2. Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti Rusijos režimą palaikantiems ar su režimus bendradarbiaujantiems asmenims, o teisė būti tiek Lietuvoje, tiek keliauti po visą Šengeno teritoriją būtų naudojama Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti, pvz., Rusijos prorežiminio turinio ir komentarų sklaida žodžiu, teigiamų pasisakymų apie režimą skleidimas. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės ir valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.

36.8.3. VSD vertinimu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Vadovaudamasis Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p., 50 str. 1 d. 2 p., 133 str. 5 d. bei SIS reglamento 24 str., VSD prašo šiam užsieniečiui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus ir įvesti į C SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metams.

36.8.4. 2023-01-23 MD priėmė sprendimą Nr. 23S7945 panaikinti pareiškėjo išduotą leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p. nustatytu pagrindu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. 2023-01-27 MD priėmė sprendimą Nr. 23S9261 atsisakyti leisti V. M. pakeisti darbdavį.

36.8.5. MD duomenimis, pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nuo 2022-05-26 deklaruoja adresu: (duomenys neskelbtini). Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018-07-04 iki 2019-06-04 turėjo išduotą nacionalinę vizą, nuo 2019-12-06 iki 2020-03-05 asmeninę C vizą, nuo 2020-02-21 iki 2021-02-05 išduotą nacionalinę vizą. 2021-03-24 pareiškėjo darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra panaikintas MD 2023-01-23 sprendimu. Pareiškėjas nuo 2021-03-24 dirba (duomenys neskelbtini). MD nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo ryšiai su Lietuva, vertintini kaip išskirtinai ekonominio pobūdžio ir jie nėra ilgalaikiai.

36.8.6. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas manyti, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. MD vertinimu, pareiškėjui uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

36.8.7. Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, tai, kad šio užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., pareiškėjui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

37. Įstatyme nustatyta:

37.1. Valstybės politiką užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (4 straipsnio 1 dalis); užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD (4 straipsnio 3 dalis); MD, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei (4 straipsnio 4 dalis); VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja MD, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 5 dalis); VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja MD, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 6 dalis).

37.2. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37.3. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (40 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

37.4. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (50 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37.5. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (50 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

37.6. Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (133 straipsnio 1 dalis). Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (133 straipsnio 5 dalis). Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia MD Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (133 straipsnio 7 dalis). Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba MD; draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (133 straipsnio 8 dalis).

38. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.

39. Apraše nustatyta:

39.1. MD, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir (ar) žodžiu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus (80.2 papunktis).

39.2. Kai užsienietis asmeniškai atvyksta į MD, turi užpildyti MD parengtą klausimyną, jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų) atitinka VSD patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as) (10.3(1) papunktis).

39.3. MD, nustatęs, kad užsienietis Aprašo 10.3(1) papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, siųsdamas paklausimą VSD, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, nurodo, kad užsienietis Aprašo 10.3(1) papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui (76 punkto antra pastraipa).

40. LVAT praktikoje konstatuota:

40.1. Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi (žr., be kita ko, LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010; LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

40.2. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015).

40.3. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015).

40.4. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

40.5. Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

40.6. Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo. Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nėra sankcija, taikytina pagal baudžiamosios teisės nuostatas. Tai, kad baudžiamieji įstatymai nenumato atsakomybės už tam tikrų veiksmų atlikimą, arba nediferencijuoja atsakomybės priklausomai nuo to, kieno atžvilgiu jie buvo atlikti, neužkerta kelio administracinę bylą nagrinėjančiam teismui įvertinus visas reikšmingas aplinkybes pripažinti, jog tokie veiksmai gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl Įstatyme vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr. LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

41. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Sprendimuose konstatuojama, jog jis kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, grindžiant tuo, kad pareiškėjas deklaruoja, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, tokiu būdu išreiškia paramą Rusijos Federacijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Pareiškėjas paaiškina, kad nurodyti argumentai nepagrįsti, priimti vien tik formaliais pagrindais. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad ginčas kilęs dėl to, ar atsakymas į vieną anketinį klausimą yra ir gali būti pagrindas pripažinti, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui.

42. MD Sprendime1 nurodyta, kad jis priimtas remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Sprendime1 nurodyta, kad sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinamas dėlto, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Kaip matyti iš Sprendimo1 turinio, išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, iš esmės yra grindžiama VSD Išvada.

43. Kaip minėta, VSD Išvadoje nurodė, kad, VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą; kad pareiškėjas, pildydamas MD klausimyną, nurodė, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai; VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai; tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

44. Teismas atkreipia dėmesį, kad klausimyne pareiškėjui buvo pateikti du klausimai (10 ir 11), kurie, teismo vertinimu, pagal jų pobūdį gali būti vertinami kaip tarpusavyje glaudžiai susiję. Kaip minėta, klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą buvo pateikti du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą buvo du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Asmuo, pildydamas klausimyną, turi pasirinkti vieną iš dviejų pateiktų atsakymų variantų; klausimyne nenumatyta galimybė asmenims, pildantiems klausimyną, įrašyti kokį nors papildomą tekstą, pastabą, komentarą.

45. Kaip minėta, pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą atsakė „Rusijos Federacijai“. Taigi, pareiškėjas, pildydamas klausimyną, atsakė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje, tačiau mano, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, o ne Ukrainai.

46. Atsižvelgiant į išdėstytą, į VSD Išvados turinį, lieka neaišku, ar, rengiant VSD Išvadą, buvo vertinamas ir pareiškėjo atsakymas į klausimyno 10 klausimą; jeigu nebuvo vertinamas, kodėl, nes, kaip minėta, klausimyno 10 ir 11 klausimai pagal savo pobūdį vertintini kaip tarpusavyje glaudžiai susiję. VSD Išvados turinys, kita byloje esanti medžiaga, suponuoja išvadą, kad VSD Išvadoje pareiškėjo vertinimas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo pagrįstas išimtinai vienu pareiškėjo atsakymu į vieną klausimą – klausimyno 11 klausimą.

47. Pareiškėjas skunde teigia, kad MD klausimyne 11 klausimas suformuluotas ydingai, netinkamai. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad , taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad, atsakydamas į klausimyno 11 klausimą, nurodė faktinę situaciją, jog Krymo teritorija šiuo metu yra faktiškai valdoma Rusijos Federacijos. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad 2022-12-27, atsakydamas į klausimyno klausimą, pareiškėjas atsakė pagal tai, kokia šiuo metu yra faktinė situacija, kam faktiškai priklauso Krymas. Pareiškėjo nuomone, Krymas turi priklausyti Ukrainai; taip mokino mokykloje per istorijos pamokas; istoriškai Krymas priklausė Ukrainai nuo senų laikų; pareiškėjo atmintyje likę, kad Krymas priklauso Ukrainai; pareiškėjas už tai, kad Krymas priklausytų Ukrainai; širdyje pareiškėjas yra už Krymą.

48. Pareiškėjas 2023-03-20 prašymu pateikė į administracinę bylą informaciją, kad MD vėliau, kai pareiškėjas klausimyną jau buvo užpildęs, pakeitė klausimyno 11 klausimo struktūrą, t. y. naujai pateiktame klausimyne, kurį pildo užsieniečiai kreipdamiesi dėl leidimo laikinai gyventi, 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Pareiškėjas paaiškina, kad šiuo atveju klausiama apie tai, kuriai valstybei Krymas priklauso teisėtai, o ne de facto, kaip buvo nurodyta klausimyne anksčiau. Į administracinę bylą patiktas ir pats klausimynas su nauja 11 klausimo formuluote.

49. Kaip matyti, naujoji klausimyno versija nuo ankstesnės (tos, kurią pildė pareiškėjas) skiriasi tuo, kad anksčiau buvo klausiama „kam priklauso Krymas“, vėliau klausiama „kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas“.

50. Teismas, vertindamas klausimyno 11 klausimo formuluotę, pažymi, kad asmuo, atsakydamas į klausimyno 11 klausimą, turi pateikti savo nuomonę dėl to, kam priklauso Krymas. Tai, kokia yra asmens nuomonė tam tikru klausimu, gali priklausyti nuo įvairių veiksnių.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą paaiškino, kad klausimyne klausiant užsieniečio nuomonės, kam priklauso Krymas, nėra klausiama apie faktinę situaciją. MD atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas nenurodo, kad MD darbuotojų būtų prašęs padėti atsakyti į klausimyno klausimus ar paaiškinti klausimyno klausimus. MD nuomone, net ir klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, būtent klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrąsias leidimo gyventi Lietuvoje prašančio asmens pažiūras; minėto klausimo formuluotė „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas“ reiškia - kaip asmuo mano, kokia yra jo personalinė pozicija, kokios valstybės dalis yra Krymas. Dabartiniame kontekste klausimas yra nedviprasmiškas, o atsakymas išreiškia akivaizdžią poziciją.

52. Teismas, sutinka, kad klausiant asmens nuomonės tam tikru klausimu ar klausimais, asmens atsakymai parodo asmens asmeninę poziciją tokiais klausimais. Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakydamas į MD pateikto klausimyno 11 klausimą, atsakė apie faktinę situaciją, nes dabar Krymą faktiškai yra valdo Rusijos Federacija.

53. Teismas, vertindamas klausimyno 11 klausimo formuluotę, neturi pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad klausiant užsieniečio nuomonės, kam priklauso Krymas, nėra klausiama apie faktinę situaciją. Teismas šiuo konkrečiu atveju neturi pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėjas turėjo suprasti, kad klausiama ne apie faktinę situaciją. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, atsakymas į šį klausimą pasirenkant variantą „Rusijos Federacijai“, pats savaime nėra pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti asmens grėsmę valstybės saugumui. Dėl atsakovo atsiliepime pateiktos pozicijos, kad pareiškėjas nenurodo, jog MD darbuotojų būtų prašęs padėti atsakyti į klausimyno klausimus ar paaiškinti klausimyno klausimus, teismas pažymi, kad, teismo vertinimu, tokia situacija, kai MD darbuotojai padėtų atsakyti į klausimyno klausimus ar paaiškintų klausimyno klausimus, vertintina kritiškai, nes tai galėtų reikši, kad užsieniečiai, pildydami klausimyną, atsidurtų nelygiateisėje padėtyje, turėdami skirtingą informaciją: vieni nurodytą klausimyne, o kiti – nurodytą klausimyne ir dar papildomai pateiktą MD darbuotojo. Be to, kyla pagrįstų abejonių dėl to, kaip MD darbuotojai aiškintų klausimyno 10 ir 11 klausimus, jų turinį.

54. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, Sprendimas1 naikintinas.

55. Sprendimas2 ir Sprendimas3 yra priimti remiantis VSD Išvada, iš esmės remiantis tais pačiais argumentais kaip Sprendimas1, yra susiję su Sprendimu1; priėmus Sprendimą1 ir Sprendimą2, atsižvelgiant į Įstatymo 133 straipsnio nuostatas, priimtas Sprendimas 3.

56. Atsižvelgiant į tai, remiantis anksčiau išdėstytais motyvais naikintini Sprendimas2 ir Sprendimas3, o MD įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

57. Pažymėtina, kad ši teismo išvada nereiškia, kad iš naujo nagrinėjant pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, negali būti priimtas tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis sprendimas.

58. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

59. Pareiškėjo skundas iš esmės patenkintas, todėl sprendžiamas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

60. Pareiškėjas prašo priteisti iš MD pareiškėjo naudai visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

61. Byloje yra 2023-02-15 mokėjimo nurodymas Nr. 4207, kad Advokatų profesinė bendrija „Spectrum Legis“ sumokėjo 69,00 Eur žyminio mokesčio. Į bylą pateikta 2023-02-08 Teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. AAA-2023/0010, sudaryta tarp pareiškėjo ir advokatų profesinės bendrijos „Spectrum Legis“, atstovaujamos advokatės Astos Astrauskienės, kuria advokatei Astai Astrauskienei pavesta atstovauti pareiškėją, 2023-03-21 prašymas priteisti pareiškėjo naudai iš MD pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 69 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur advokato teisinėms paslaugoms apmokėti pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. AAA-2023/0010, 2023-02-10 išankstinė mokėjimo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-02-13 Kasos pajamų orderis serija (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjas sumokėjo advokatų profesinei bendrijai „Spectrum Legis“ 769 Eur.

62. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 straipsnio 1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (40 straipsnio 5 dalis); atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (40 straipsnio 5 dalis); dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (41 straipsnio 1 dalis); teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (40 straipsnio 4 dalis).

63. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

64. LVAT, aiškindamas pirmiau nurodytas nuostatas, pažymėjo, kad proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS(525)-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS(492)-153/2013).

65. Kaip minėta, byloje yra 2023-02-15 mokėjimo nurodymas Nr. 4207, kad Advokatų profesinė bendrija „Spectrum Legis“ sumokėjo 69,00 Eur žyminio mokesčio. Vadovaujantis ABTĮ 35 straipsnio 1 ir 3 dalimis, už skundą, paduodamą teismui tik elektroninio ryšio priemonėmis, mokama 22,50 Eur žyminio mokesčio (30 Eur – 25 proc.). Pareiškėjas už elektroninio ryšio priemonėmis paduotą skundą (skundu skundžiamus 3 sprendimus) sumokėjo 69 Eur, todėl jam grąžintina 1,50 Eur žyminio mokesčio permoka (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjui iš MD priteistina pareiškėjo 67,50 Eur (22,50 Eur x 3=67,50 Eur) sumokėto žyminio mokesčio.

66. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti jo naudai iš MD 700 Eur advokato pagalbai apmokėti.

67. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas; teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1330-556/2015). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021); tai reiškia, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1308-492/2016). Teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, esminės įtakos neturi pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio, – sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų atlyginimo tvarkos, tačiau teismas iš pralaimėjusios šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas (LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1308-492/2016).

68. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (LVAT 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo; jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia; tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021).

69. Teismo vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašoma priteisti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas mažintina iki 500 Eur vadovaujantis tuo, kad byla nėra labai sudėtinga tiek faktinėmis, tiek teisinėmis aplinkybėmis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 23S7945, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo V. M. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 23S9261, kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 23S9726, kuriuo nuspręsta uždrausti V. M. pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. M. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjo V. M. prašymą priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. M., (duomenys neskelbtini), iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188610666, 567,50 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Likusią pareiškėjo V. M. prašymo priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas dalį atmesti.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Spectrum legis“, juridinio asmens kodas 302598834, 1,50 Eur (vieną eurą ir 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023-02-15 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) per SEB banką iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Sigita FomičiovaIndrė Pukanasytė-BiekšėGediminas Užubalis