Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-3759-816/2023

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-19
Bylos Nr.: eI2-3759-816/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00603-2023-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Jovita Einikienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas: I. A.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-3759-816/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00603-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2; 8.6.4; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. A. (I. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. A. (I. A.) skundu iš esmės prašo panaikinti: 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 23S2248 dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo; 2) Departamento 2023 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 23S3520, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi; 3) Departamento 2023 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 23S4042, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2015 metų, nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 liepos 29 d. jam buvo išduota Šengeno viza. Laikotarpiais nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2017 balandžio 24 d. ir nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo išduotos Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos. Pirmasis leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2017 m. birželio 5 d. ir keičiamas pasibaigus galiojimui 2019 m. balandžio 24 d., 2021 vasario 19 d. Gyvenamąją vietą pareiškėjas Lietuvos Respublikoje deklaravo nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2019 m. balandžio 24 d., nuo 2021 m. sausio 25 d., beveik 6 metus gyvena Lietuvoje.

Nurodo, kad nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki dabar dirba (duomenys neskelbtini). Teigia jog, gyvendamas Lietuvoje elgiasi pareigingai, moka mokesčius, nėra padaręs nusikalstamų veikų ar kitų pažeidimų, jo reputacija nepriekaištinga, tai patvirtina ir teismui pateikta darbovietės (duomenys neskelbtini) charakteristika.

Teigia, kad gerbia šalį, kurioje gyvena, jo socialiniai ir kiti ryšiai su Lietuva yra stiprūs, kadangi Lietuvoje gyvena jau pakankamai ilgą laiką, 2022 metų rugsėjo mėnesį kilmės šalyje išsituokė, turi sužadėtinę Lietuvoje, ketina sudaryti santuoką Lietuvos Respublikoje. Nurodo, kad pareiškėjo motina yra gimusi Ukrainoje, yra ukrainietė, pareiškėjo šeimą sieja glaudūs ryšiai su Ukraina, vykstantis karas yra ypatingai jautri tema pareiškėjo šeimoje, taip pat nei jo šeima, nei jis nepalaiko karinės agresijos prieš Ukrainą. Taip pat teigia, jog neturi jokių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Rusija.

Nurodo, kad baigiantis leidimo laikinai gyventi (toliau – ir Leidimas) galiojimui, pareiškėjas pateikė prašymą Departamentui dėl Leidimo pakeitimo bei užpildė jam pateiktą anketą. Anketoje pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomai agresijai Ukrainos atžvilgiu, tačiau į klausimą, kam priklauso Krymas, atsakė, pažymėdamas varnele, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai.

Teigia, jog pareiškėjas tenkino visus būtinus reikalavimus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti, atsakovo sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi neteisėtas ir nepagrįstas.

Teigia, jog skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti bei netinkamai motyvuoti, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Teigia, jog sprendimai priimti vien atsakymo į klausimą apie Krymą pagrindu, neįvertinus faktinių aplinkybių visumos, nepagrįstai padarius išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui dėl tariamo Rusijos Federacijos vykdomos agresijos Ukrainos atžvilgiu palaikymo. Teigia, jog atsakovas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi savo sprendimus iš esmės grindė tik VSD pateikta išvada, neatlikęs savarankiško tyrimo ir vertinimo, jo priimti sprendimai nepagrįsti objektyviais duomenimis, neišsamūs, nemotyvuoti. Teigia, jog atsakovas nepagrindė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo, atsižvelgiant į pareiškėjo individualią situaciją, rėmėsi prielaidomis, sprendimuose nurodytų duomenų nepakanka konstatuoti, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Taip pat pažymi, jog atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su pareiškėju, prieš priimdamas ginčijamus sprendimus neatskleidė jam gautos informacijos, neiškvietė į apklausą, nesudarė galimybių apsiginti bei pateikti paaiškinimus, įrodymus.

Pareiškėjas nesutinka nei su atsakovo, nei su VSD, kurio išvada remdamasis Departamentas priėmė skundžiamus sprendimus, vertinimu, jog pareiškėjas palaiko bei remia Rusijos Federacijos agresiją Ukrainos atžvilgiu, pažymėjęs, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Mano, jog klausimyne suformuluotas klausimas yra dviprasmiškas, leksiškai netikslus, neaišku, ar klausiama asmens nuomonės, ar apie faktinį Krymo valdymą, taigi pareiškėjas, nebūdamas politiku ar teisininku, tiksliai nesuprato klausimo esmės. Teigia, jog neabejotinai Krymas yra okupuota Ukrainos dalis, laikinai, be teisinio pagrindo, bet valdoma Rusijos Federacijos. Akcentuoja, jog klausimyne aiškiai pažymėjo, kad jis nepritaria Rusijos Federacijos karo veiksmams Ukrainoje, išreikšdamas principinę poziciją šiuo klausimu. Teigia, jog vertinimas, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, negali remtis vien formaliu asmens atsakymu, turėtų būti įvertinta aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad asmuo kelia realų pavojų valstybės saugumui, visuma. Teigia, jog grėsmė valstybei turėtų būti ne formali, o reali, asmens nuomonė (nors šiuo atveju pareiškėjas aiškiai nepritaria Rusijos agresijai), sprendžiant dėl jo pavojingumo Lietuvos saugumui, turėtų būti vertinama kartu su asmens atliekamais, planuojamais atlikti arba galimais atlikti veiksmais, faktiškai egzistuojančiomis galimybėmis, ryšiais su kitais asmenimis, darbine veikla, turimais ginklais ir kitomis aplinkybėmis. Teigia, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti išvadą apie pareiškėjo realų bei faktiškai egzistuojantį pavojingumą.

Rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, jog atsakovas ištaisė Klausimyno 11 punkte esantį klausimą ir dabar jį formuluoja taip: ,,Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“. Mano, jog pareiškėjas yra ne vienintelis asmuo, kuris klaidingai suprato 11 punkte buvusio pirminio klausimo formuluotę ir neteisingai į jį atsakė, nurodydamas, kam priklauso Krymas de facto, o ne de jure, dėl ko ir buvo patikslinta klausimo formuluotė. Pažymi, jog neturi nieko bendro su Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos valdžia, ar jų institucijomis, todėl VSD vertinimas, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir palaiko Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, yra nepagrįstas bei neįrodytas. Pabrėžia, jog pareiškėjas atsakė į Klausimyno 4-7 ir 9 klausimus ,,Ne“, kas reiškia, jog jis neturi jokių kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis, institucijomis, nepalaiko (nepalaikė) jokių ryšių su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo su NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, nebuvo teistas, nevykdo (nevykdė) jokio verslo, individualios veiklos bei neturi (neturėjo) jokių ryšių su NATO ar ES nepriklausančiomis valstybėmis bei neturėjo ir neturi jokių ryšių su kilmės ar kitos valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybomis.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, akivaizdžiai prijaučiantiems Rusijos režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, nes tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Pažymi, kad šiuo atveju Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Dėl tokios situacijos ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ši grėsmė nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios stipriai padidėjo.

Teigia, kad, atsižvelgdamas į VSD vertinimą, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ĮUTP) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu (atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonų sveikatai), Departamentas priėmė ginčijamus sprendimus. Pažymi, jog vadovavosi kompetentingos institucijos (VSD) išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui.

Nesutinka su skundo argumentais, kad pareiškėjas negalėjo suvokti klausimo apie Krymą esmės. Teigia, jog klausimas „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“ suformuluotas akivaizdžiai ne geografiniu ar faktinio valdymo aspektu. Teigia, jog dabartiniame kontekste klausimas yra nedviprasmiškas, o atsakymas išreiškia akivaizdžią asmens poziciją. Mano, kad net ir klausimyne neigiamai atsakius į klausimą, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, būtent klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrąsias asmens pažiūras. Pažymi, kad Lietuvos valstybės pozicija nagrinėjamu klausimu yra aiški – Rusija įvykdė Ukrainos teritorijos dalies (Krymo pusiasalio) aneksiją, pažeisdama pamatinius tarpvalstybinių santykių ir teritorinio vientisumo principus. Teigia, jog nei geografiškai, nei faktiškai Krymas Rusijai nepriklauso. Mano, kad klausimyne nurodyta formuluotė yra korektiška, nedviprasmiška, atsakymas į ją leidžia identifikuoti asmens pažiūras. Tai, kad pareiškėjas nesuprato užduodamų klausimų tikslo, šiuo atveju nėra reikšminga, nes VSD vertino pareiškėjo nurodytus atsakymus, t. y. jo nuomonę kaip palaikančią Rusiją karo su Ukraina rėmuose, nesutampančią su Lietuvos pozicija bei keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Pažymi, kad tai, jog užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, savaime nereiškia, kad šis leidimas bus pratęstas ar išduotas.

Mano, kad ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Nesutinka su skundo argumentais, kad ginčijamas sprendimas priimtas neatlikus individualaus tyrimo ir formalus. Pažymi, kad, nors esminis sprendimo pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo situacijos individualų vertinimą, nes sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, įskaitant duomenis apie jo šeiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o panaikinimas leidimo laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui (užtikrinti visuomenės saugumą) lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSD nuomone, skundžiamas Sprendimas priimtas pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.

VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir Ukrainos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Teigia, jog grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėjas leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje turėjo nuo 2017 m., ir kiti skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2023 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 23S2248, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760021389, galiojęs iki 2023 m. vasario 19 d., Departamento 2023 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 23S3520, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, ir Departamento 2023 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 23S4042, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus ir nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis.

Pareiškėjui buvo išduota Šengeno viza, galiojusi nuo 2015-07-31 iki 2016-07-29, taip pat dvi Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2016-05-09 iki 2017-04-24 ir nuo 2017-06-01 iki 2017-08-11. Pareiškėjas savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs nuo 2017-06-12 iki 2019-04-24, taip pat nuo 2021-01-25. Pareiškėjui pirmasis leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2017-06-05 ĮUTP 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu, 2019-04-24 ir 2021-02-19 pakeistas (pasibaigus galiojimui). Pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyti (patikrinus duomenis informacinėse sistemose). SODRA informacinės sistemos duomenimis šis užsienietis nuo 2016-05-23 iki 2021-08-31 buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), o nuo 2021-08-27 dirba (duomenys neskelbtini).

2022 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas Departamentui pateikė prašymą pakeisti baigiantį galioti leidimą laikinai gyventi ĮUTP 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu, nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini) ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

Bylos duomenimis 2022 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas užpildė klausimyną (toliau – ir Klausimynas). Atsakydamas į Klausimyno 10 klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ pareiškėjas atsakė „Ne“. Į klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“ pareiškėjas pažymėjo „Rusijos Federacijai“.

2023 m. sausio 3 d. Departamentas gavo VSD raštą Nr. 18-31 (toliau – ir VSD raštas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas pildydamas Departamento klausimyną deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atsižvelgdamas į minėtą faktinę aplinkybę, į Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 ,,Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ ir 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 ,,Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ apibrėžiamą Rusijos Federacijos keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, bei prašo nesuteikti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams bei šiam laikotarpiui pareiškėjo duomenis pateikti į Centrinės antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, vadovaujantis ĮUTP 35 str. 1 d. 1 p., 133 str. 5 d., 2006 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 1987/2006), 24 str.

2023 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 23S2248 (toliau – ir Sprendimas 1) Departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760021389, galiojusį iki 2023 m. vasario 19 d., tuo pagrindu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (ĮUTP 50 str. 1 d. 14 p. pagrindu, t. y. leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai). Sprendimas 1 taip pat grindžiamas šiomis teisės normomis: ĮUTP 4 str. 3 d. (užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD), ĮUTP 4 str. 6 d. (VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį).

Sprendimas 1 priimtas atsižvelgiant į VSD raštu pateiktą išvadą apie pareiškėjo buvimu Lietuvoje keliamą grėsmę valstybės saugumui, Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte, 2022-03-10 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ antroje preambulėje, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930, 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010, 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1070, Lietuvos Respublikos Seimo 2022-12-13 nutarime Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ apibrėžiamas Rusijos Federacijos keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui. Sprendime 1 įvertinta informacija apie pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpius ir tikslą, deklaruotą gyvenamąją vietą, darbovietes, socialinius ryšius.

2023 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 23S3520 (toliau – ir Sprendimas 2) Departamentas atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, tuo pagrindu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (ĮUTP 35 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t. y. išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai). Sprendimas 2 taip pat grindžiamas šiomis teisės normomis: ĮUTP 4 str. 2 d. (užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis), ĮUTP 4 str. 3 d. (užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba), ĮUTP 4 str. 4 d. (leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus minėtų institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei). Sprendime 2 nurodoma, jog vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir LLG aprašas), 10.31 p., pareiškėjas užpildė klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, o vadovaujantis LLG aprašo 76 p. 2022-12-16 Valstybės saugumo departamentui per MIGRIS buvo išsiųstas paklausimas Nr. 3112407, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Sprendimas 2 priimtas atsižvelgiant į VSD raštu pateiktą išvadą apie pareiškėjo buvimu Lietuvoje keliamą grėsmę valstybės saugumui, Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte, 2022-03-10 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ antroje preambulėje, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930, 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010, 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1070, Lietuvos Respublikos Seimo 2022-12-13 nutarime Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ apibrėžiamas Rusijos Federacijos keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui, LVAT praktika bylose, kuriose sprendžiama dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi. Sprendime 2 įvertinta informacija apie pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpius ir tikslą, deklaruotą gyvenamąją vietą, darbovietes, socialinius (nenustatyta, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje) ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika (ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika vertinti kaip neilgalaikio pobūdžio). Departamentas vertino, pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas; atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.

2023 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 23S4042 (toliau – ir Sprendimas 3) Departamentas pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus ir nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus, tuo pagrindu, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui (ĮUTP 133 str. 5 d., t. y. užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.). Sprendimas 3 priimtas taip pat vadovaujantis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS reglamentas) 24 str. 1 d. (duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu) ir 2 d. (perspėjimas įvedamas, kai šio straipsnio 1 d. nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 p. (15 p. nustato, jog duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ar 25 str. nustatytus pagrindus), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5 p. ir 37 p. (priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje).

Sprendimas 3 priimtas atsižvelgiant į VSD raštu pateiktą išvadą apie pareiškėjo buvimu Lietuvoje keliamą grėsmę valstybės saugumui, Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte, 2022-03-10 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ antroje preambulėje, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930, 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010, 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1070, Lietuvos Respublikos Seimo 2022-12-13 nutarime Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ apibrėžiamas Rusijos Federacijos keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui, į aplinkybę, jog priimti Sprendimas 1 ir Sprendimas 2. Sprendime 3 įvertinta informacija apie pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpius ir tikslą, darbovietes, socialinius (nenustatyta, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje) ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika (ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika vertinti kaip neilgalaikio pobūdžio).

Dėl laikotarpio, kuriuo pareiškėjui draudžiama atvykti, Sprendime 3 nurodoma, jog įvertinus ĮUTP 133 str. 5 dalyje įvertintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, aplinkybę, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad šio užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, kad šiam užsieniečiui buvo atsisakyta pakeisti darbo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi, o turimas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris vertintinas kaip proporcingas.

Dėl įtraukimo Nacionalinį sąrašą ir duomenų teikimo Šengeno informacinei sistemai Sprendime 3 nurodoma, jog pareiškėjo duomenys vadovaujantis NAS taisyklių 15 p., iš Nacionalinio sąrašo teiktini Šengeno informacinei sistemai, įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir tai, kad jis ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, kad sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką atitinka SIS reglamento 24 str. 1 ir 2 d. nustatytus pagrindus.

2023 m. sausio 11 d. pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamais sprendimais, kreipėsi į teismą.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ĮUTP) (aktuali ginčui teisės akto redakcija nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką, įskaitant leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo, panaikinimo pagrindus ir tvarką.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonų sveikatai.

Įstatymo 133 str. 5 d. nustato, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir LLG aprašas), 10.3¹ p. nustato, jog užsienietis, užpildęs prašymą išduoti ar pakeisti leidimą per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į Įstatymo 28 straipsnyje nustatytą instituciją, išskyrus Aprašo 11¹ punkte nurodytą atvejį, ir užpildyti Departamento parengtą klausimyną, jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų) atitinka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (kategorijas) (šis papunktis taikomas, kai užsienietis asmeniškai atvyksta į Departamentą).

LLG aprašo 76 p. nustato: „<...> Jeigu nagrinėjamas užsieniečio prašymas pakeisti leidimą ir nustatoma, kad Aprašo 26 punkte nurodytu atveju prašyme pakeisti leidimą yra duomenų, kad užsienietis turimo leidimo laikinai gyventi laikotarpiu lankėsi ir (ar) gyveno užsienio valstybėse, nurodytose Sąraše, tai Migracijos departamentas per 5 darbo dienas nuo prašymo pakeisti leidimą priėmimo Migracijos departamente dienos per MIGRIS Valstybės saugumo departamentui išsiunčia paklausimą, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos Migracijos departamentui per MIGRIS ar raštu pateikia išvadą, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.

Migracijos departamentas, nustatęs, kad užsienietis Aprašo 10.3¹ papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, siųsdamas paklausimą Valstybės saugumo departamentui, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, nurodo, kad užsienietis Aprašo 10.3¹ papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui.

Jeigu Valstybės saugumo departamentas dėl svarbių priežasčių negali pateikti išvados per nustatytą terminą, tai apie tai per MIGRIS ar raštu informuoja Migracijos departamentą. Bendras Valstybės saugumo departamento išvados pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo Migracijos departamento paklausimo gavimo dienos.“

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) išaiškino, kad sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis, su pareiškėjo asmeniu susijusiomis, konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimą gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, tokiu būdu sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).

Pareiškėjas iš esmės teigia, jog ginčijami sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, netinkamai motyvuoti, kadangi priimti remiantis vien pareiškėjo atsakymu į Klausimyno klausimą apie Krymą, neišnagrinėjus faktinių aplinkybių visumos, neatsižvelgus į pareiškėjo poziciją, jog nepalaiko Rusijos Federacijos karo prieš Ukrainą, nepagristai darius išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nepagrindus šios grėsmės realumo, tuo pažeidžiant VAĮ nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų, konstatuotina, jog priimdamas ginčijamus sprendimus atsakovas rėmėsi VSD išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, kuri iš esmės kildinama tik iš aplinkybės, jog pareiškėjas į Klausimyno klausimą apie Krymą („Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas“) atsakė nurodydamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog VSD yra suteikta kompetencija teikti vertinimus dėl užsieniečių, kurie kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo, vertinimo grėsmės nacionaliniam saugumui požiūriu, taigi VSD pateikė išvadą veikdama pagal savo kompetenciją, tačiau papildomų aplinkybių tyrimo (ar papildomos užklausos VSD) atsakovas, priimdamas ginčijamus administracinius sprendimus, neatliko (neteikė).

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamą Sprendimą, papildomai pateikė į bylą papildomus įrodymus, kurių atsakovas nevertino priimdamas skundžiamus sprendimus, kadangi jų neturėjo (civilinės metrikacijos įstaigų duomenys, charakteristikos iš darbdavio).

Kaip minėta, teismų praktikoje suformuotas aiškinimas, jog sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu), atsižvelgiant į konkretaus užsieniečio individualią situaciją, grėsmės vertinimas turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Atsižvelgiant į tai, jog ginčijami sprendimai grindžiami vienintele aplinkybe (atsakymu į klausimyno klausimą apie Krymą („Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas“), ir ypač atkreipiant dėmesį į tai, jog į pareiškėjas į kitą Klausimyno klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ atsakė neigiamai, laikytina, jog nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Teismas pažymi, jog ginčijamuose sprendimuose nėra įvertintas minėtas prieštaravimas tarp pareiškėjo atsakymų į Klausimyno 10 ir 11 klausimus, sprendimai priimti neatlikus išsamesnio tyrimo dėl pareiškėjo pozicijos Rusijos karo Ukrainoje ir susijusių aspektų požiūriu. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, jog klausimyne suformuluotas ginčo klausimas apie Krymą klausimyną pildantiems asmenims gali sukelti tam tikrų abejonių dėl jo esmės. Kitos ginčijamuose sprendimuose nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo ekonominiais, socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika, atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tikslais, įsidarbinimu, nagrinėjamu atveju laikytinos nedarančiomis įtakos vertinimui dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius asmens veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Minėtų aplinkybių pagrindu teismas vertina, jog atsakovas nepagrindė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl neturėjo pagrindo remiantis ĮUTP 35 str. 1 d. 1 p., 50 str. 1 d. 14 p. ir 133 str. 5 d. priimti sprendimų dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi ir uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo įvedimo.

Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinė- je byloje Nr. A756-997/2014). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis o turi būti pagrįsti teisės normomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014). Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio

akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių

faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasa-

rio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį

administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje

byloje Nr. A444-2366/2012).

Pažymėtina, kad išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, kuri turi ypač ženklias pasekmes tiek asmeniui, kurio atžvilgiu ji priimta, tiek ir jo šeimai, turėtų būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga bei adekvati, o ne formali. Šiuo atveju, nenustačius pareiškėjo konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikytina akivaizdžiai formalia.

Valstybės saugumo departamento rašte nurodyta, kad, jų vertinimu, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau teismas pažymi, kad Sprendimus priimantis subjektas yra atsakovas ir būtent jis turi atlikti nustatytų aplinkybių vertinimą ir padaryti galutinę išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui.

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. LVAT 2017-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017-06-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas dėl leidimo gyventi nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (pvz., LVAT 2012-03-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi atsižvelgti į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik Valstybės saugumo departamento išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turėjo visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (jo šeima, jo gyvenimo trukmė Lietuvoje, jo padaryti pažeidimai, kitos aplinkybės), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, galėjo daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą.

Ginčo atveju teismas konstatuoja, kad tokio individualaus vertinimo Migracijos departamentas neatliko, į Sprendimą buvo perkelta Valstybės saugumo departamento išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant Sprendimo proporcingumo principo.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiami Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti, neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų bei viešojo administravimo išsamumo, objektyvumo principų, todėl naikintini.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Tenkinus pareiškėjo skundą, tenkintinas ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pareiškėjui priteistina 23 Eur žyminio mokesčio suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjo I. A. (I. A.) skundą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 23S2248, 2023 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 23S3520 bei 2023 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 23S4042.

Patenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti pareiškėjo I. A. (I. A.) naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 23 Eurus patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėArūnas KaminskasFausta Vitkienė