Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Būtent šio vienintelio atsakymo pagrindu Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) padarė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nes tariamai palaiko Rusijos Federacijos vykdomą agresiją Ukrainos atžvilgiu, kas sudarė pagrindą panaikinti jam išduotą Leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kur jis pragyveno net 27 metus.

Pareiškėjas akcentuoja tai, kad jis klausimyne aiškiai pažymėjo, kad jis nepritaria Rusijos Federacijos karo veiksmams Ukrainoje, tokiu būdu išreikšdamas savo principinę poziciją šiuo klausimu. Nuo pat agresijos pradžios jis smerkė Rusijos Federacijos veiksmus Ukrainoje, niekada jiems nepritarė, visada palaikė Ukrainos valstybę bei jos žmones, didžiavosi Lietuvos Respublikos bei jos piliečių pastangomis prisidėti prie paramos Ukrainai, visada morališkai palaikė Ukrainą bei užjautė Ukrainos žmones dėl to, ką jiems tenka patirti dėl Rusijos vykdomos agresijos.

Pareiškėjas akcentuoja, jog jau 27 metus jis gyvena Lietuvoje ir neseka nei Rusijos Federacijos politikos aktualijų nei juo labiau jokios propagandos, susijusios su Ukrainoje vykstančiu karu. Jis tvirtai palaiko Ukrainą ir smerkia Rusijos Federaciją, kaip ir dauguma pasaulio šalių, jis net negali įsivaizduoti, kaip galima pritarti tiems teroristiniams veiksmams, kurie jau beveik metus atliekami nekaltos Ukrainos Respublikos bei tautos atžvilgiu. Pareiškėjas smerkia, smerkė ir visada smerks Rusijos Federacijos agresiją Ukrainos Respublikos atžvilgiu, ką patvirtina jo atsakymas anketoje. Pažymi, kad būtent pastarojo atsakymo pagrindu galima būtų daryti išvadą apie tai, ar asmuo remia Rusijos Federacijos agresijos veiksmus Ukrainoje, ar jiems pritaria. Kiti gi klausimyno klausimai yra papildomi, todėl atsakymai į juos turėtų vienareikšmiškai būti vertinami kartu su atsakymu į pagrindinį klausimyno klausimą, kuris užduotas aiškiai ir suprantamai kiekvienam respondentui. Į šį klausimą pareiškėjo atsakymas vienareikšmiškai byloja apie jo nepritarimą Rusijos Federacijos atliekamiems veiksmams Ukrainoje.

Teigia, kad pareiškėjas remia ir teikia pagalbą mirusios sesers anūko šeimai, padėjo jiems čia įsikurti, kadangi sesers anūkas P. O. (gim. (duomenys neskelbtini)) šiuo metu atlieka karo prievolę Odesoje ir negali išvykti, o jo šeima – žmona V. P. (gim. (duomenys neskelbtini).) ir jų dukra – A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) - prasidėjus karui atvyko gyventi į Klaipėdą. Anot pareiškėjo, jo paties šeimą palietė karas, todėl tai savaime lemia pareiškėjo nepritarimą ir Rusijos vykdomos agresijos smerkimą.

Pareiškėjas klausimą, kam priklauso Krymas, suprato kaip užduotą geografiniu, bet ne politiniu aspektu, todėl atsakė, kad Krymas formaliai priklauso Rusijos Federacijai. Tačiau į klausimą, ar, jo manymu, Rusijos Federacija teisėtai aneksavo Krymą, jo atsakymas neabejotina būtų „ne“, nes jis niekada nepritarė Krymo prijungimui prie Rusijos Federacijos ir jis nelaiko Krymo prijungimo teisėtu.

Pažymi, kad šis klausimas yra netiesioginis ir iš esmės klaidinantis, nes reikalaujama ne tiesioginio atsakymo, o asmens nuomonės bei vertinimo dėl Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos teisėtumo, tad respondentams, ypač atsižvelgiant į jų protinius gebėjimus, amžių, sveikatos būklę, laiko stoką, kitas individualias aplinkybes, gali būti sunku suprasti tikrąją šio klausimo potekstę. Pareiškėjo, kuriam yra net 75 metai, protas jau nėra toks aštrus, tad jis tiesiog negalėjo taip greitai susiorientuoti, nes klausimas kaip dabar suprantama, yra netiesioginis, turintis politinę potekstę. Dėl klausimo formuluotės netikslumo bei interpretacinių galimybių, atsakymas į šį klausimą turėjo būtį vertinamas kitų atsakymų visumoje, ypač kartu su pagrindiniu klausimu dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos vertinimo, o, esant neaiškumams, pareiškėjui turėjo būti suteikta galimybė patikslinti atsakymą į šį klausimą, ypač kai kiti klausimyno atsakymai leidžia daryti išvadą apie pareiškėjo aiškų nepritarimą Rusijos Federacijos karo veiksmams Ukrainoje.

Nurodo, jog pareiškėjas 27 metus gyvena Lietuvoje, deklaruoja čia savo gyvenamąją vietą, Lietuvoje palaidojo savo tėvus bei seserį, likusiai gyvai vienai iš seserų, kuri turi rimtų sveikatos problemų, jis padeda, vasarą su ja gyvena, kitų giminaičių sesė neturi. Lietuvoje pareiškėjas visiškai integravosi, pažino Lietuvos kultūrą bei žmones, susirado draugų bei pažįstamų. Lietuvą laiko savo tėvyne, čia jis nori nugyventi savo likusį gyvenimą ir būti palaidotas prie savo šeimos narių. Tad tikrai atsižvelgiant į pareiškėjo šaknis, ilgalaikį nepertraukiamą gyvenimą Lietuvoje, kurioje yra jo visų interesų centras, pavyzdingą elgesį, garbų amžių, pagarbą tiek Lietuvai, tiek jos tautai, yra ne tik nepagrįsta vieno jo netikslaus atsakymo pagrindu panaikinti teisėto gyvenimo Lietuvoje pagrindą, bei ir nesąžininga ir neproporcinga bei neadekvatu, kai vienas neteisingai suprastas klausimas, esant jo interpretacijų galimybėms, gali formaliai nubraukti net 30 metų asmens gyvenimo valstybėje, kurioje jis įleidęs šaknis bei nori nugyventi likusį gyvenimą.

Pažymi, kad konstatavimas, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturi remtis vien formaliu asmens atsakymu, tačiau, pareiškėjo vertinimu, turėtų būti įvertinta aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad asmuo kelią realų pavojų valstybės saugumui, visuma, t. y. turėtų būti atsižvelgiama į jo atliktus/ planuojamus atlikti veiksmus prieš Lietuvos valstybės interesus, į jo vykdomą veiklą, ryšius su asmenimis bei organizacijomis Rusijos Federacijoje, jo aktyvius pagalbos veiksmus Rusijai, jo aiškiai reiškiamus įsitikinimus bei bandymus palenki kitus asmenis, jo amžių, sveikatos būklę, fizinį pasirengimą, ginklų ir kt. technikos turėjimą, galimybę daryti įtaką kitiems asmenims ir pan. Taigi, grėsmė valstybei turėtų būti visgi ne formali, o reali, o vien asmens tam tikros nuomonės turėjimas (nors šiuo atveju pareiškėjas aiškiai nepritaria Rusijos agresijai), sprendžiant dėl jo pavojingumo Lietuvos saugumui, turėtų būti vertinamas visumoje kartu su jo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižlegiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, ginklų turėjimą, darbinę veiklą ir kitas aplinkybes.

Nėra nustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti išvadą apie pareiškėjo realų bei faktiškai egzistuojantį pavojingumą valstybės saugumui - jis yra 75 metų silpnos sveikatos senjoras, kurio vienintelė veikla - pagalba jo sergančiai seseriai, jis niekada neteistas, jokiuose neramumuose, riaušėse nedalyvavęs. Taigi, šiuo atveju, kai kalba eina apie paramą Rusijos Federacijai jos atliekamose agresijos veiksmuose, turėtų būti nustatytos ir kitos aplinkybės, kurios šią grėsmę daro ne deklaratyvią, bet realią, tačiau tokių aplinkybių pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta ir jų tiesiog neegzistuoja.

Panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, jis netenka teisėto buvimo Lietuvoje statuso, kas yra pagrindas jį grąžinti į jo kilmės valstybę - Rusijos Federaciją. Pareiškėjas nepalaiko karo veiksmų, juos smerkia, tad jo gyvenimas Rusijos Federacijoje yra neįsivaizduojamas dėl jaučiamo priešiškumo ne tik Rusijos Federacijos valdžiai, bet ir valstybei. Pareiškėjas yra įpratęs atvirai ir drąsiai reikšti savo pažiūras, tad jam net baisu pagalvoti, kokie veiksmai jo atžvilgiu gali būti atlikti, jam išreiškus savo poziciją dėl Rusijos Federacijos tarptautinių nusikaltimų žmoniškumui, jam esant grąžintam į Rusijos Federaciją. Jis pagal savo asmenines savybes tikrai negalės meluoti ir apsimetinėti kad palaiko Rusiją, žinodamas, kokius karo nusikaltimus ji daro, kiek nekaltų Ukrainos gyventojų, tarp jų ir vaikų yra išžudyta, kai tuo tarpu Rusijoje, kaip žinia, reikalaujama besąlygiško pritarimo šios valstybės atliekamiems veiksmas. Tad neabejotinai, pareiškėjas, jam pareiškus savo nuomonę, pateks į Rusijos Federacijos struktūrų akiratį. Pareiškėjas nurodo, jog Rusijoje jis neturi nei giminių, nei gyvenamosios vietos, jis yra senjoras, tad dirbti taip pat negalės, jį grąžinus į Rusiją jis geriausiu atveju turėtų kreiptis į socialines įstaigas dėl labdaros bei paramos teikimo, kas tikrai nėra laikoma oriu asmens gyvenimu. Rusijos Federacijoje pareiškėjas mažų mažiausiai jausis nekomfortiškai, neturės, kur gyventi, o blogiausiu atveju dėl savo pažiūrų bei įsitikinimų užsitrauks Rusijos Federacijos struktūrų dėmesį.

Nurodo, kad vienas neteisingas atsakymas į klausimą, kurį pareiškėjas neteisingai suprato (jo esmės jam niekas nepaaiškino pildant anketą, nors mano, kad turi būti arba papildomai paaiškinta, kokiu aspektu reikia atsakyti, arba pats klausimas turėtų būti formuluojamas kitaip, klausiant ar Krymo prijungimas buvo teisėtas), negali sudaryti pagrindo padaryti išvadai, apie asmens realiai keliamą grėsmę valstybės saugumui, kai nėra jokių kitų duomenų, pagrindžiančių šio pavojaus realumo bei tikrumo, ypač kai į tiesiogiai užduotą klausimą apie pritarimą/ nepritarimą Rusijos Federacijos vykdomai agresijai pareiškėjas atsakė neigiamai. Šis atsakymas taip pat vertintinas visumoje su kitais atsakymais, o, esant abejonėms, pareiškėjui turėjo būti užduoti patikslinantys klausimai, ypač atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, sveikatos būklę ir kitas individualias aplinkybes bei savybes.

Akcentuoja, jog sprendžiant dėl Leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti. Taigi, daro išvadą, kad jei grėsmės valstybės saugumui galimybė tikrovėje neegzistuoja (yra nereali) arba tokios grėsmės galimybė tik tariamai gali atsirasti kažkada ateityje (nėra akivaizdi laiko požiūriu), manytina, kad negalima naikinti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, ypač kai asmuo taip ilgai yra išgyvenęs Lietuvoje. Bet kuriuo atveju būtina užtikrinti teisingą valstybės interesų ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą.

Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumu ir vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

2022 m. gruodžio 13 d. Migracijos departamentas gavo VSD raštą Nr. 18-10390, kuriame nurodyta, kad, VSD vertinimu, pareiškėjas deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos - VSD - išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos.

Nesutinka su skundo argumentais, kad pareiškėjas, pildydamas klausimyną nesuprato klausimo apie Krymo priklausomybę. Pareiškėjas klausimyną pildė savo ranka, nenurodė, kad Migracijos departamento darbuotojo būtų prašęs padėti atsakyti į klausimus ar prašęs jam paaiškinti. Mano, kad net ir klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, būtent klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrąsias leidimo gyventi Lietuvoje prašančio asmens pažiūras. Galų gale, klausimas suformuluotas taip, t. y. „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas“ kaip tik rodo, kad klausimas ne geografinis, ne apie tai, kas dabar okupavęs, faktiškai dabar valdo ir pan. Krymą, o būtent - kaip asmuo mano, kokia yra jo personalinė pozicija, kokios valstybės dalis yra Krymas. Dabartiniame kontekste klausimas yra nedviprasmiškas, o atsakymas išreiškia akivaizdžią poziciją. Pažymi, kad Lietuvos kaip valstybės pozicija nagrinėjamu klausimu yra akivaizdi, t. y., Rusija įvykdė Ukrainos teritorijos dalies - Krymo pusiasalio aneksiją pažeisdama pamatinius tarpvalstybinių santykių ir teritorinio vientisumo principus. Taigi, nei geografiškai, nei faktiškai Krymas Rusijai nepriklauso, nes Rusijos armija neteisėtai yra įžengusi į tą teritoriją ir ten vykdo karo nusikaltimus. Mano, kad klausimyne nurodyta formuluotė yra korektiška, nedviprasmiška, atsakymas į ją leidžia identifikuoti asmens pažiūras, vertybes. Tai, kad pareiškėjas nesuprato užduodamų klausimų tikslo, šiuo atveju nėra reikšminga, nes VSD vertino pareiškėjo nurodytus atsakymus, t. y., jo nuomonę kaip palaikančią Rusiją karo su Ukraina rėmuose, nesutampančią su Lietuvos pozicija bei keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Mano, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo amžiaus ir sesers sveikatos būklės taip pat nepagrįstos ir vertintinos kaip gynybinė pozicija. Klausimyne nurodyta, jog pateikus netikslią, neišsamią informaciją gali būti atsisakoma išduoti leidimą. Pažymi ir tai, kad tai, jog užsieniečiui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi, savaime nereiškia, kad šis leidimas negali būti panaikintas.

Mano, kad ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl, anot atsakovo, sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nesutinka su skundo argumentais, kad ginčijamas sprendimas priimtas neatlikus individualaus tyrimo ir formalus dėl to, kad jo turinyje atsispindi VSD išvada. Pažymi, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo šeiminę padėtį, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.

Pažymi, kad šiuo atveju Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Dėl tokios situacijos ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ši grėsmė nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios stipriai padidėjo.

Pasisakant dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jo su Rusija nesieja jokie socialiniai ryšiai, neturi ten pažįstamų ir turto, nagrinėjamu atveju, atsakovo manymu, nėra aktuali bylai aplinkybė, nes bylos pagrindas yra susijęs su Lietuvos saugumu, be to, tai nepaneigia Migracijos departamento išvadų. Pažymi, kad ginčijamame sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat ir duomenys apie jo šeiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o panaikinimas Leidimo nuolat gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui - užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje.

VSD nuomone, skundžiamas Departamento Sprendimas priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.

VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėjas leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje turėjo nuo 1996 m., ir kiti skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, VSD mano, kad surinkus pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, jo interesas atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo, kad iki skundžiamo Sprendimo priėmimo pareiškėjui buvo išduoti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Įstatymo 54 straipsnyje nustatyti leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindai. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Tvarkos aprašo 104 punktas nustato, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punkte ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, arba Susitarimo 15 straipsnio 3 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi.

Tvarkos aprašo 105 punkte numatyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi.