- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- 1-234-416/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Kaltinamasis
- M. A.
- Civilinis ieškovas
- D. S.
- Civilinis atsakovas
- AB ,, (duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant S. Š.
kaltinamajam M. A.
M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 2015-07-02 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį - 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 2259,60 eurų bauda. Į bausmės atlikimo laiką M. A. įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-01-10 16 val. 15 min. iki 2013-01-16 13 val. 40 min., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai, galutinė bausmė - 48 (keturiasdešimt aštuoni) MGL, t. y. 1807,68 eurų (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septynių eurų, 68 euro centų) bauda, bauda nesumokėta, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. A. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata: 2019-08-06 apie 13.30 val., vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 30 punkto reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją D. S., ją kliudė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai D. S. dėl dešinio žastikaulio kaklo lūžimo, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimo ir dešinės kojos išorinės kulkšnies lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Apklaustas kaltinamuoju M. A. kaltu prisipažino pilnai. Paaiškino, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2019-08-06 apie 13.30 val. automobiliu Audi A6, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (naudotojas yra jo tėvas K. A.) važiavo namo. Automobilį vairavo blaivus, visus reikiamus dokumentus turėjo. Automobilis draustas, techninė apžiūra atlikta. Kartu važiavo brolis A. A., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo apie 50 km greičiu, judėjo nuo miesto centro Kauno gatve link Kauno miesto pusės. Tuo metu gatvėje buvo intensyvus eismas. Važiavo pirma eismo juosta. Privažiavęs prie pėsčiųjų perėjos, esančios Kauno g. prie namo Nr. 39, pastebėjo, kad automobilis, važiavęs antra eismo juosta, pradėjo iš lėto stabdyti. Todėl irgi iš lėto pradėjo automobilį stabdyti. Nepastebėjo, kad iš už antroje juostoje buvusio automobilio priekio išeina pėsčioji, dėl ko pradėjo jau staigiai stabdyti. Dėl staigaus stabdymo automobilis pradėjo čiuožti. Bandydamas išvengti susidūrimo, pasuko vairą į dešinę pusę, lik kelkraščio, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Kairiu automobilio šonu kliudė pėsčiąją, kuri nuo smūgio užkrito ant priekinio automobilio dangčio, skilo stiklas. Staigiai išlipo iš automobilio ir pamatė šone automobilio gulinčią moterį, kuri buvo sąmoninga, galvos srityje matėsi gumbas. Kažkas iš praeivių iškvietė pagalbą, medikai ją išvežė į priėmimo skyrių. Eismo įvykio meta oro sąlygos buvo geros, kelio danga buvo sausa. Dėl įvykusio įvykio savo kaltę pripažįsta, kadangi nesilaikė kelių eismo taisyklių ir pėsčiųjų perėjoje kliudė pėsčiąją. Atsiprašo nukentėjusiosios. To nepadarė anksčiau, kadangi sekančią dieną po įvykio buvo nuvykęs į ligoninę su tokiu ketinimu, tačiau nukentėjusiosios ligoninėje nerado. Buvo paaiškinta, kad ji tą pačią dieną po įvykio buvo išleista į namus. Dėl civilinio ieškinio sutinka, tačiau dėl jo dydžio nuomonės pareikšti negali. Kadangi dėl įvykio yra kaltas, supranta, kad ieškinys yra pagrįstas ir apmokės tiek, kiek teismo bus priteista. Dėl nusikaltimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S. paaiškino, kad dėl patirtos traumos paties įvykio neatsimena. Nelaimė įvyko 2019-08-06 apie 13-13.30 val. pėsčiųjų perėjoje prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), reikėjo nuo prekybos centro pereiti į kitą gatvės pusę. Gatvės ir eismo juostos terminus suvokia. Įsitikinusi, kad yra saugu, įžengė į perėją. Viena mašina ją praleido, o kita, važiavusi gretima eismo juosta kliudė. Bet viso to neatsimena, o žino tik tiek, kiek jai apie įvykį po jo papasakojo. Neatsimena nei kaip atsidūrė ant automobilio variklio dangčio, nei kaip išmušė priekinį stiklą. Iškart buvo išvežta į ligoninę. Ten teko gydytis du mėnesius. Dar ir dabar jaučia dėl traumos liekamuosius reiškinius. Gavo labai nekokybišką medicininę pagalbą. Iškart po įvykio ligoninėje buvo apžiūrėta ir išleista į namus. Sekančią dieną atvyko dukra ir vėl vežė į ligoninę. Tačiau ligoninėje tik subintavo koją ir vėl išleido į namus - liepė atvažiuoti po 2 savaičių. Kadangi namuose sveikata tik blogėjo, dukra vėl vežė į ligoninę. Tik iš trečio bandymo buvo paguldyta į ligoninę, diagnozuoti sužalojimai, atlikta operacija ir pooperacinis gydymas. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo tenkinti.
Liudytojas A. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2019-08-06 kartu su savo broliu M. A. tėvui K. A. priklausančiu automobiliu ,,Audi A6“ važiavo Kauno gatve Marijampolėje. Judėjo nuo miesto centro Kauno kryptimi, pirma eismo juosta. Automobilį vairavo brolis, o jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Greičio neviršino, nes buvo intensyvus eismas. Greitis, jo manymu, galėjo būti apie 50 km/h. Netoli prekybos centro „Iki“ ' matė, kad priekyje yra pėsčiųjų perėja, kad antroje eismo juostoje važiuoja daug kitų automobilių, kurie iš lėto mažina greitį. Kad kas nors eitų per perėją asmeniškai nematė, į tai nekreipė dėmesio, nes ne pats vairavo. Likus apie 20 metrų iki perėjos, pastebėjo, kad iš kairės pusės pėsčiųjų perėja eina moteris. Matomai, tai pastebėjo ir automobilį vairuojantis brolis, kadangi iš karto pradėjo stabdyti. Jis pasuko vairą į dešinę, bandydamas išvengti susidūrimo, tačiau automobilis kairės pusės priekine dalimi vis tiek kliudė pėsčiąją. Nuo smūgio moteris pargriuvo ant kelio dangos, įtrūko priekinio automobilio stiklo kairė pusė. Išlipęs iš automobilio matė, kad nukentėjusioji yra sąmoninga, nekraujavo. Kažkas iš praeivių iškvietė policiją ir medikus. Medikai ją išsivežė į ligoninę. Brolis automobilį vairavo blaivus, visus reikiamus dokumentus turėjo.
Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 720/2019 (06), iš kurios matyti, kad D. S. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairio smilkinio srityje, pakaušio srityje, kairiame žaste, kairiame klube, dešinėje šlaunyje, kairės šlaunies apatinio trečdalio - kairės blauzdos viršutinio trečdalio srityje, odos nubrozdinimai pakaušio srityje ir kairės alkūnės - kairio dilbio užpakalinio paviršiaus srityje, dešinio žastikaulio kaklo lūžimas, dešinės kojos išorinės kulkšnies lūžimas, lengvos formos trauminė galvos smegenų liga. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, smogiant judančio automobilio dalimis, krentant ant automobilio kėbulo ir atsitrenkiant į kelio dangos ar grunto paviršių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio žastikaulio kaklo lūžimo ir dešinės kojos išorinės kulkšnies lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b.l. 38-39); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. pG 913/2019(06), iš kurios matyti, kad D. S. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairio smilkinio srityje, pakaušio srityje, kairiame žaste, kairiame klube, dešinėje šlaunyje, kairės šlaunies apatinio trečdalio - kairės blauzdos viršutinio trečdalio srityje, odos nubrozdinimai pakaušio srityje ir kairės alkūnės - kairio dilbio užpakalinio paviršiaus srityje, dešinio žastikaulio kaklo lūžimas, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimas, dešinės kojos išorinės kulkšnies lūžimas, lengvos formos trauminė galvos smegenų liga. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio žastikaulio kaklo lūžimo, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimo ir dešinės kojos išorinės kulkšnies lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Nurodoma, kad specialisto 2019-08-09 išvados Nr. G 720/2019 (06) akte duotos išvados 1 punktą, aptariantį teismo medicininę diagnozę, bei 4 punktą, aptariantį sveikatos sutrikdymo masto kvalifikaciją, laikyti negaliojančiais, kadangi išvada buvo duota neturint duomenų apie tolimesnį nukentėjusiosios ištyrimą ir gydymą (t. 1, b.l. 44-45); 2019-08-06 Marijampolės AVPK kelių policijos skyriaus kelių patrulių 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės R. Č. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2019-08-06 apie 13.37 val. iš Marijampolės apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą apie įskaitinį eismo įvykį, per kurį Kauno gatvėje prie 39 numeriu pažymėto namo, Marijampolės m., esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje automobilis patrenkė pėsčiąją. Nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad automobilio ,,Audi A6'“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris kliudė pėsčiąją, vairuotojas M. A. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesumažino greičio ir nenustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą įžengusios pėsčiosios D. S., kuri dėl sužalojimų išvežta į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių. Vairuotojui patikrinus blaivumą buvo nustatyta, kad jis blaivus, sužalojimų nepatyrė. Įvykio metu kelio danga - sausa, oro sąlygos - giedra (t. 1, b.l.26); 2019-08-06 Marijampolės AVPK Reagavimo skyriaus tyrėjo A. S. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. apie 13.37 val. Marijampolės AVPK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko įskaitinis eismo įvykis, kurio metu automobilis ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas M. A., gim. (duomenys neskelbtini), kliudė per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos į VšĮ ,,Marijampolės ligoninė“ priėmimo skyrių buvo pristatyta pėsčioji D. S., kuriai po medikų apžiūros buvo nustatytas dešiniojo žastikaulio lūžimas bei galvos sumušimas. D. S. po medikų apžiūros išleista namo gydytis ambulatoriškai (t. 1, b.l. 5-6); 2019-08-06 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad automobilis ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ties (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje dalyje. Automobilio galinė dalis yra ant pėsčiųjų perėjos, priekiu į šiaurės pusę (link R. Juknevičiaus g. pusės). Nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ašies iki Kauno g. ties 39-tu namu esančios saugumo salelės yra 4,2 m., o nuo galinio kairės pusės rato ašies iki Kauno g. ties 39-tu namu esančios saugumo salelės yra 4,2 m. Nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ašies iki išvestinės linijos, išvestos nuo Kauno g. 39 namo šiaurinės namo sienos, yra 8 m. Nuo Kauno g. 39 namo šiaurinės namo sienos iki kairės pusės, žiūrint link R. Juknevičiaus g. pusės, yra 23,5 m. atstumas. Nuo automobilio priekinio dešiniojo rato ašies iki išvestinės linijos su Jaunimo gatve yra 7 m. atstumas. Pėsčiųjų perėjos Nr. 1.13 "Zebro" vienos baltos juostos plotis yra 4 m. ilgis ir 0,5 m. Kauno g. kelio važiuojamosios dalies pirmoje juostoje yra matoma automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės ratų stabdymo žymė, kurios ilgis yra 24 m. Nuo minėto automobilio kairės pusės ratų stabdymo žymės pradžios iki dešinė pusės kelkraščio, žiūrint link R. Juknevičiaus g. pusės, yra 2,2 m. atstumas. Automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės ratų stabdymo žymės ilgis yra 16 m. Nuo minėto automobilio dešinės pusės ratų stabdymo žymės pradžios iki dešinė pusės kelkraščio, žiūrint link R. Juknevičiaus g. pusės, yra 0,3 m. atstumas. Atstumas nuo dešinės pusės kelkraščio, žiūrint link R. Juknevičiaus g. pusės, iki automobilio dešinės pusės ratų stabdymo žymės pabaigos yra 0,1 m. Galima susidūrimo vieta yra Kauno g. kelio važiuojamosios dalies pirmoje juostoje ant pėsčiųjų perėjos. Nuo galimos susidūrimo vietos iki dešinė pusės kelkraščio, žiūrint link R. Juknevičiaus g. pusės, yra 1,8 m. atstumas. Nuo galimos susidūrimo vietos iki automobilio Audi A6 galinio kairės pusės rato ašies yra 3 m. (t. 1, b.l. 9-11); Fotolentele prie 2019-08-06 kelių eismo įvykio apžiūros protokolo (b.l.13-24). Nubraižyta eismo įvykio vietos planas (t. 1, b.l. 12); Asmenų neblaivumo nustatymo registracijos žurnalo išrašu, iš kurio matyti, kad 2019-08-06 13.42 val. M. A. buvo blaivus, nustatyta 0,00 promilės (t. 1, b.l. 155,56).
Kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę pagal kaltinimą ir teismui ištyrus įrodymus, neginčytinai nustatyta ir įrodyta, kad M. A., vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tarp kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių – sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl kaltinamojo veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius.
Byloje pareikštas civilinis ieškinys. Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S. prašo priteisti 122,31 Eur turtinės žalos atlyginimo, 26 670,00 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, 161,01 Eur kuro išlaidų atlyginimo bei 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 25-26).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė nurodė, kad turtinę žalą, patirtą dėl medikamentų įsigijimo, atlygino draudimo bendrovė, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimų atsisakoma.
Ieškinyje teigiama, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Savo patirtus dvasinius išgyvenimus vertina 30 000 Eur suma. AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 3 330 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tad šia dalimi mažina reikalaujamos priteisti sumos neturtinei žalai atlyginti dydį. Atsižvelgiant į tai, kad visiško pasveikimo tikimybė yra nedidelė, kad patirti sužalojimai atsilieps jos gyvenimo kokybei, sukelto sveikatos sutrikdymo pasekmės išliks visą gyvenimą, nurodo, kad turėtų būti priteista 26 670 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 396 Eur iki 4 000 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2010 (šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje sukant į dešinę per perėja partrenkta pėsčioji, iš nuteistojo nukentėjusiajai priteista sumažinta 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277/2010 (per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją partrenkti ėję du pėstieji (vaikas ir tėvas), iš nuteistojo nukentėjusiesiems priteista sumažinta 3 000 Lt (868,86 Eur) neturtinė žala; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2010 (per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją partrenktas ėjęs pėstysis, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai: skeveldriniu dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas, iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteista 3 452,80 Lt (1 000 Eur) neturtinės žalos, o iš nuteistojo nukentėjusiajam priteista 6 547,20 Lt (1 896,20 Eur) neturtinės žalos; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17/2011 (degant raudonam šviesoforo signalui, bet ties šviesoforu esant pritvirtintai į dešinę nukreiptai žaliai rodyklei, asmuo nedavė kelio į perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, įžengusiam pėsčiajam) iš civilinio atsakovo nukentėjusiajam priteista 3 452,80 Lt (1 000 Eur) neturtinės žalos, o iš nuteistojo nukentėjusiajam priteista 6 547,20 Lt (1 896,20 Eur) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-644/2012 (pėsčioji ėjo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir buvo parblokšta, nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai: kairio šeivikaulio galvutės ir kairiojo blauzdikaulio išorinio krumplio lūžiai bei kairės plaštakos nykščio išnirimas. Nukentėjusioji buvo operuota – sujungti blauzdos kaulai, įdėta metalinė plokštelė, koja susiūta dešimčia siūlių, ji buvo įtverta gipso langete ir atstatytas nykščio išnirimas, įmobilizuojant jį be galimybes pajudinti bet kuria kryptimi, iš nuteistosios nukentėjusiajai priteista 1 368 Lt (Eur eurų, draudimo bendrovė nukentėjusiajai buvo atlyginusi 8 632 Lt (2 500 Eur); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2013 (sankryžoje nuteistoji suko į kairę ir nepraleido į jos važiavimo krypties antrąją eismo juostą pėsčiųjų perėjoje įėjusios pėsčiosios, iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės nukentėjusiajai priteista 6 500 Lt (1 882,53 Eur) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje (nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkta pėsčioji, nukentėjusiajai buvo stipriai sužalotas gyvybiškai svarbus organizmo centras – padarytas pakauškaulio lūžimas (atviras kaukolės lūžis), iš nuteistosios nukentėjusiajai priteista sumažinta 17 000 Lt (4 923,54 Eur) neturtinės žalos) ir kt.).
Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 4 400 iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-386/2009, Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013). Tačiau tai padaryta atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, t. y. į sužalotus gyvybiškai svarbius organizmo centrus, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydomas stacionariai, jam atliekama operacija, dėl ko tokio sužalojimo pasekmės išlieka pakankamai ilgą laiką, jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis.
Atsižvelgtina ir į apygardų teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose: Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-535-245/2016 (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nuteistasis nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį ir nepraleido perėjoje ėjusio pėsčiojo, nukentėjusysis patyrė sumušimus kaktos kairėje pusėje, viršugalvyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, krūtinės sumušimą su kairės pusės VI šonkaulio lūžiu, odos nubrozdinimus abiejų blauzdų srityse, abiejų blauzdikaulių krumplių intrasąnarinius ir abiejų šeivikaulių lūžius, iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteista 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo); Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-474-487/2016 (išvažiuodamas iš sankryžos į gatvę ir atsiradus kliūčiai, kurią jis galėjo pastebėti, t. y. į gatvės važiuojamąją dalį jo atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, degant raudonam šviesoforo signalui, nepastebėjo įžengusios ir link kitos gatvės pusės einančios pėsčiosios, nukentėjusiajai nustatyti stuburo krūtinės 12-o ir juosmens 1-o slankstelių lūžiai su tarpketerinio raiščio (tarp Th12 ir L1) plyšimu, kairės kojos šeivikaulio apatinio trečdalio (skeveldrinis), ir kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžiai su kairės pėdos panirimu ir kiti sužalojimai, nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ir nuteistojo subsidiariai priteista 2 000 Eur neturtinės žalos); Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-843/2017 (įvažinėdamas į gatvės eismo pusės, skirtos važiuoti gatvės kryptimi, antrąją eismo juostą nepraleido ir partrenkė ties gatvių važiuojamųjų dalių sankirta esančia pėsčiųjų perėja degant žaliam šviesoforo signalui jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę per gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją, po autoįvykio nukentėjusioji 6 mėnesius buvo gydoma ambulatoriškai, jai metams nustatytas netektas 10 procentų darbingumas, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji dėl kūno sužalojimų patyrė didesnį nei įprastinis profesinių galimybių praradimą, juto didesnį nerimą ir pergyvenimus dėl savo kaip šokėjos choreografės profesinės ateities, pajamų negavimo. Šios aplinkybės įvertintinos kaip kompensaciją didinantis kriterijus, nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės priteista 2 100 Eur (900 Eur buvo atlyginta) neturtinės žalos); Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-97-491/2018 (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesulėtino greičio, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai: kairės kūno pusės sumušimas, pasireiškęs kairio raktikaulio ir kairio klubakaulio skiauterės lūžiais, odos nubrozdinimais kairio peties, kairės alkūnės, kairio klubo srityse, poodinėmis kraujosruvomis kairio peties, juosmens kairės pusės, kairio klubo, kairės šlaunies srityse, nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės priteista 4 000 Eur neturtinės žalos) ir kt.).
Kaip matyti iš pateiktų teismų praktikos pavyzdžių, akivaizdu, jog pagal formuojamą teismų praktiką, eismo įvykių bylose yra priteisiami žymiai mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei šiuo atveju prašoma civiliniu ieškiniu. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tokio dydžio neturtinė žala, kokią prašo priteisti nukentėjusioji, teismų praktikoje yra atlyginama ne tuomet, kai yra nesunkiai sutrikdoma sveikata, bet Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu. Artimiesiems priteistinų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui ar motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai D. S. buvo padarytas dešinio žastikaulio kaklo lūžimas, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimas bei dešinės kojos išorinės kulkšnies lūžimas, kas įvertinta nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismas neabejoja, kad dėl nurodytų sužalojimų nukentėjusioji patyrė didžiulį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Teismas atsižvelgia į tai, jog dėl patirtų traumų nukentėjusioji buvo gydoma VšĮ „Marijampolės ligoninės“ stacionare nuo 2019-08-16 iki 2019-09-24. Taip pat atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, kad sužalojimo mastas būtų artimas sunkiam sveikatos sutrikdymui. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai būtų nustatytas nuolatinis slaugos ar kito asmens priežiūros poreikis. Nustatant neturtinės žalos dydžio klausimą svarbu ir tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, eismo įvykio kaltininkas nuo pat baudžiamojo proceso pradžios pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, vairavo blaivus.
Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra išmokėjusi 3 330 Eur dydžio išmoką, daro išvadą, ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi draudimo bendrovės išmokėtas 3 330 Eur neturtinės žalos dydis yra adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuluotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir nustatytus dydžius.
Ieškinyje parašyta, kad dėl patirtų traumų nukentėjusioji buvo gydoma VšĮ „Marijampolės ligoninės“ stacionare nuo 2019-08-16 iki 2019-09-24. Buvo taikomas operacinis gydymas. Dėl žąstikaulio, gaktikaulio bei kulkšnies lūžių neturėjo galimybės pati apsitarnauti, reikėjo kitų asmenų pagalbos. Kol buvo gydoma ligoninėje, ją prižiūrėjo ir slaugė dukra, kuri kas antrą dieną atvykdavo iš Alytaus į Marijampolę. Jos patirtas išlaidas kurui, ji atlygino iš savo asmeninių lėšų. Šios išlaidos sudaro 161,01 Eur. Prideda kuro pirkimo kvitus (1 t., b. l. 55-56).
Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo priteisti 161,01 Eur kelionės išlaidas, skirtas nukentėjusiosios dukters vykimui į gydymo įstaigas, būtina nustatyti tokių išlaidų būtinumą bei ryšį su įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji dėl patirtų traumų buvo gydoma VšĮ „Marijampolės ligoninės“ stacionare nuo 2019-08-16 iki 2019-09-24. Neabejotina, kad įvertinus nukentėjusios patirtą sveikatos sukrikdymo mastą, priežiūros būtinybę, nukentėjusiosios stacionaraus gydymo Všį „Marijampolės ligoninėje“ metu, jos dukrai teko periodiškai vykti į gydymo įstaigą, dėl ko buvo patirtos kuro įsigijimo išlaidos. Pažymima, kad nukentėjusiosios dukra ne tik vykdavo aplankyti mamos, tačiau padėdavo jai apsitarnauti, prižiūrėjo ir ją slaugė. Teismas sprendžia, kad kuro išlaidos buvo susijusios su nukentėjusiosios gydymu, rūpinimusi, jos priežiūra, todėl tokios išlaidos pripažįstamos sveikatos grąžinimui būtinomis išlaidomis CK 6.283 straipsnio 2 dalies prasme. Pažymima, kad pagal teismų praktiką tokio pobūdžio išlaidos kurui apmokėti priteisiamos iš civilinio atsakovo kaip turtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-728-530/2016, Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-78-530/2017, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-512-988/2019).
Nukentėjusieji turi teisę reikalauti, kad iš kaltinamųjų būtų išieškotos išlaidos nukentėjusiojo advokato, kaip jo atstovo išlaidoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis), todėl nukentėjusiajai priteistinos išlaidos, ją atstovavusiai advokatei apmokėti. Iš byloje esančių duomenų, seka, kad D. S. turėjo 300 Eur išlaidų advokatės V. P. pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 17). Kadangi civilinėje teisėje yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.249-6.251 straipsnis, 6.263 straipsnis), ši suma nukentėjusiosios naudai priteistina iš kaltinamojo M. A..
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.
Kaltinamojo įvykdyta veika, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje, įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimą bei jį įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad M. A. už veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, skirtina baudos bausmė. Kadangi byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, nėra galimybės taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų. Tačiau parenkant skirtinos baudos dydį, į tai atsižvelgtina ir bauda skirtina artima minimaliam sankcijoje numatytam jos dydžiui.
Paskirtoji bauda BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu subendrintina visiško bausmių sudėjimo būdu su baudos bausme, paskirta 2015-07-02 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu. Bausmes sudedant atsižvelgtina, kad 2015-07-02 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskiriant baudą bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 37,66 Eur.
Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, nustatytinas ilgesnis skirtos baudos sumokėjimo terminas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, kartu su bausme, gali būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, įvykio aplinkybes, kaltinamojo požiūrį į savo veiksmus ir jais sukeltas pasekmes, teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti be baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304, 305 ir 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. A. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 50 (penkiasdešimties) MGL ( 2500,00 eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėti neįvykdytą 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL (1807,68 eurų) baudos bausmę, paskirtą 2015-07-02 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 4307,68 eurų (keturių tūkstančių trijų šimtų septynių eurų ir šešiasdešimt aštuonių eurocentų) baudą.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies reikalavimais, M. A. paskirtai baudai sumokėti nustatyti 18 (aštuoniolikos) mėnesių savanoriško sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Kvitas turi būti pateiktas teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai
Įsiteisėjusiojo nuosprendžio nuorašą išsiųsti Kauno apygardos teismui vykdomojo rašto dėl baudos bausmės pagal 2015-07-02 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.N1-165-593/2015 atšaukimui.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Civilinį ieškinį tenkinti dalinai.
Iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės ieškovės D. S. naudai priteisti 161,01 Eur jos patirtų išlaidų kuro kompensavimui.
Civilinį ieškinį dalyje dėl 26 670,00 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priimti civilinės ieškovės D. S. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 122,31 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Iš Mindaugo A. D. S. naudai priteisti 300,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.