Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.1.; 1.2.22.1.1.; 1.2.26.2.; 2.1.15.3.2.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.4.4.

2018 m. birželio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

nuteistiesiems E. M. (E. M.) bei I. O. (I. O.), jų gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. M. ir I. O. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 straipsnį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės subendrintos ir E. M. paskirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinta trečdaliu, E. M. skirta galutinė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą ir per 1 (vienerius) metus atlyginti turtinę žalą;

I. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį 60 MGL dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinta trečdaliu, I. O. skirta 40 MGL dydžio bauda.

Solidariai iš E. M., I. O. ir D. K. priteista D. K., D. J. ir A. J. po 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, D. K. taip pat priteista 5 276,82 Eur turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. ir I. O. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su D. K., 2016 m. rugpjūčio 12 d., apie 00.40 val., viešoje vietoje – prie namo, esančio Taikos g. 169, Vilniuje, įžūliai elgdamiesi, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką pribėgo prie automobilio BMW 535D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo D. K., A. J., D. J. bei mažametis D. J., ir E. M. ne mažiau kaip 8 kartus šovė iš B kategorijos šaunamojo ginklo – pistoleto, užtaisyto 9 mm kalibro pistoletiniais šoviniais su guminėmis kulkomis, į automobilį BMW 535D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko bendrais veiksmais bandė atidaryti automobilio duris, bandė rankomis ir kojomis išdaužti šio automobilio stiklus, nuspyrė kojomis abiejų pusių galinio vaizdo veidrodžius, spardė automobilį kojomis, užlipę ant variklio dangčio, bandė išspirti priekinį stiklą, pistoletų rankenomis bandė išdaužti vairuotojo ir keleivio pusės stiklą, tokiu būdu apgadino minėtą automobilį, po to sulipo į kitą automobilį BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie Taikos g. 169 namo ir nuvažiavo Taikos gatve link Justiniškių gatvės, kur ties šių gatvių sankryža blokavo D. K. vairuojamą automobilį BMW 535D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį iš paskos, po ko E. M. išlipęs iš automobilio BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) du kartus šovė į automobilį BMW 535D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pribėgęs bandė pistoletu išdaužti vairuotojo durų stiklą. Tokie jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje. E. M. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje įsigijo B kategorijos šaunamąjį ginklą – pistoletą ir 9 mm kalibro pistoletinių šovinių su guminėmis kulkomis, kurios yra B kategorijos šaudmenys ir kuriuos laikė su savimi, gabeno ir 2016 m. rugpjūčio 12 d., apie 00.40 valandą, panaudojo Vilniuje, Taikos g. 169, 171, 173 namų kieme, šaudamas ne mažiau kaip 8 kartus į automobilį BMW 535D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. K. ir kuriame buvo A. J., D. J. bei mažametis D. J., bei iš karto po to, šaudamas ne mažiau kaip 2 kartus į tą patį automobilį ties Taikos g. bei Justiniškių g. sankryža. Šioje dalyje jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu E. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendį: iš kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pašalinti ginklo ir šaudmenų įgijimą, gabenimą bei panaudojimą, sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę; pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe dalinį neturtinės žalos D. J. atlyginimą; už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą; skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendžiu; sumažinti kiekvienam nukentėjusiajam priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iki 500 Eur; panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. K. priteistos turtinės žalos ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsniu šį klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

3.1. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį skunde pažymima, jog teismas nepagrįstai E. M. pripažino kaltu dėl ginklo panaudojimo, nes šio straipsnio dispozicija nenumato baudžiamosios atsakomybės už ginklo panaudojimą. Įgijimas yra veiksmas, kurį atlikęs asmuo gauna tam tikrą daiktą, gabenimas – daikto perkėlimas iš vienos vietos į kitą. Nuosprendyje nurodyta, jog E. M. nenustatytomis aplinkybėmis įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bei juos gabeno. Nenurodytas nei ginklo ir šaudmenų įgijimo laikas, nei vieta, nei būdas, taip pat nenurodytas gabenimo maršrutas ir būdas. Taigi teismo pripažintų faktinių aplinkybių dėl ginklo ir šaudmenų įgijimo bei gabenimo patikrinti BPK nustatyta tvarka negalima, šios aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Spėjama, kad E. M. disponavo B kategorijos 9 mm kalibro pistoletu tik iš įvykio vietoje rastų šaudmenų. Teismas ginklo ir šaudmenų įgijimą bei gabenimą preziumuoja ne konkrečių įrodymų pagrindu, o prielaidomis, taip pažeidžiami BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai, BPK 20 straipsnio nuostatos. Šie pažeidimai laikytini esminiais, sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą, teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

3.2. Dėl bausmių bendrinimo skunde pažymima, jog teismas nustatė, kad E. M. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu panaudotas šaunamasis ginklas. Taigi konstatuota, kad vienu metu įvykdytos dvi skirtinguose BK straipsniuose numatytos veikos, taigi už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Pažeisdamas viešąją tvarką E. M. tam tikslui panaudojo šaunamąjį ginklą, ne kartą iššaudamas į D. K. automobilį, visi atlikti veiksmai buvo vienu metu, atlikti per labai trumpą laiko tarpą, esant vieningam sumanymui, ginklo panaudojimas buvo sudėtinė atliktų veiksmų dalis. Be to, teismas bendrindamas bausmes pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, nenurodė motyvų dėl pridedamos bausmės dalies parinkimo. Teismas nepagrįstai nesubendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su bausme, paskirta ankstesniu įsiteisėjusiu nuosprendžiu, taip pažeidė BK 63 straipsnio 9 dalį.

3.3. Dėl D. K. prašymo priteisti turtinę žalą skunde nurodoma, kad D. K. pateikta sąmata nėra įrodymas, jog ieškovas faktiškai patyrė nurodytas automobilio remonto išlaidas. Jokių apmokėjimo dokumentų prie ieškinio pateikta nebuvo, D. K. teismo posėdyje nedalyvavo, paaiškinimų dėl reikalaujamos sumos nedavė. Kita vertus, automobilio, kuriuo naudojosi D. K., vidutinė rinkos vertė yra apie 5 000 Eur, taigi pateiktoje sąmatoje nurodyta remonto darbų suma viršija automobilio vidutinę rinkos kainą. Byloje nebuvo nustatyta automobilio likutinė vertė, todėl priteisdamas nukentėjusiajam tariamas remonto išlaidas, atitinkančias automobilio rinkos vertę, teismas sudarė sąlygas D. K. nepagrįstai praturtėti. Be to, sąmatoje nurodyti kai kurie automobilio remonto darbai, kurių sugadinimai nefiksuoti apžiūroje, todėl neaišku, kokiomis aplinkybėmis jie atsirado. D. K. padarytos turtinės žalos dydį teismas grindė nepagrįstomis prielaidomis ir spėlionėmis, o ne įrodymais. BPK 115 straipsnio 2 dalis numato galimybę pripažinti civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šių nuostatų teismas nepaisė, netinkamai taikė BPK 115 straipsnį.

3.4. Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio skunde pažymima, jog teismų praktikoje vertinant panašias situacijas (esant BK 284 straipsnyje numatytam nusikaltimui) neturtinė žala nustatoma nuo 500 iki 2 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011). Dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamo neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 500 iki 7 000 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-605/2011, 2K-136/2008). Bylose, kai nustatomas nesunkus sveikatos sužalojimas, priteista 580 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-258-699/2015) ar 1 160 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-136/2008). Didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, neįgalumas ar liekamieji reiškiniai. Nagrinėjamu atveju nei vienam nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nebuvo. Civiliniuose ieškiniuose ieškovai nurodo formalaus pobūdžio teiginius, kaip antai dvasiniai išgyvenimai, baimė, nepatogumai dėl bendravimo galimybių sumažėjimo, reputacijos pablogėjimas, tačiau šie teiginiai nepagrindžiami jokiais objektyviais įrodymais. Nei vienas iš nusikaltimą padariusių asmenų nematė automobilyje moters su vaiku dėl tamsintų langų, D. J. atžvilgiu jokie veiksmai atlikti nebuvo, jai prieš teismą atlyginta 300 Eur, tai nepagrįstai nepripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.

Apeliaciniu skundu I. O. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendį: sumažinti kiekvienam nukentėjusiajam priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iki 500 Eur; panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. K. priteistos turtinės žalos ir šį klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

4.1. Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio skunde pažymima, jog nei vienas iš nukentėjusiųjų į teismą neatvyko, bylos eiga nesidomėjo, civilinio ieškinio pagrįstumo nepaaiškino, jokių įrodymų apie patirtą stresą ar sukeltus nepatogumus nepateikė. A. J. ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių nurodė labai išsigandęs, jo žmona ir vaikas patyrė didelį stresą. Apklausiamas tą pačią dieną, tik vėliau, tvirtino, kad patirtas stresas jam praėjo vos grįžus namo. D. K., apklaustas 2016 m. rugpjūčio 12 d., nurodė išsigandęs, tačiau savo būsenos nedetalizavo. D. J. 2016 m. rugsėjo 7 d. apklausos metu nurodė, kad visi nukentėjusieji patyrė stresą. Taigi iš tokių duomenų nukentėjusiųjų būsenos įvertinti nėra galimybės. Nei vieno nukentėjusiojo atžvilgiu fizinis smurtas naudotas nebuvo, sveikata nesutrikdyta. Taigi teismas išvadą apie patirtą stresą, išgąstį ir nepatogumus grindė prielaidomis, o ieškinius išsprendė nesilaikydamas įstatymo nuostatų. Teismas, priteisdamas po 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-437/2011, 2K-258-699/2015, 2K-136/2008). I. O. padarė tyčinį nusikaltimą, tačiau šis nusikaltimas įstatymo leidėjo priskiriamas prie mažiausiai pavojingų. I. O. turtinės padėties teismas nesiaiškino. Svarbios ir nukentėjusiojo asmeninės savybės, pavyzdžiui, byloje yra duomenų, kad A. J. ne kartą teistas, šiuo metu slapstosi nuo policijos vengdamas jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

4.2. Dėl turtinės žalos A. K. skunde pažymima, jog pridėta automobilio tvarkymo sąmata negali būti laikoma tinkamu žalos pagrindimo dokumentu, joje nėra nei paskaičiavimus sudariusio asmens parašo, nei įmonės antspaudo. Be to, sąmatoje tarp remonto darbų nurodyti ir tokie darbai, kurių atsiradimo aplinkybės byloje nebuvo tiriamos ir nustatytos – sąmatoje nurodytos darbų kainos už durų apdailas, ratus, parkavimo sistemą ir pan., tokie automobilio sugadinimai nėra inkriminuoti, jie nefiksuoti automobilio apžiūros protokole, todėl neturi būti priteisti. Be to, nebuvo nustatyta automobilio likutinė vertė – yra duomenų, kad automobilis 11 metų senumo, teismas konstatavo, kad jo vertė per metus sumažėja 10-15 procentų. Iš skelbimų internete tokio automobilio kaina svyruoja nuo 5 000 iki 7 000 Eur, taigi pateikta automobilio remonto darbų sąmata viršija vidutinę rinkos kainą. Teismas nurodė, kad reikalavimas priteisti turtinę žalą už automobilio remontą mažintinas 50 procentų ir nepriteisiamas PVM, priteisė 5 276,82 Eur, nors pusė sumos nuo 7 360,06 Eur yra 3 680,01 Eur. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio nemotyvavo ir nepagrindė objektyviais ir neginčijamais įrodymais, kaip to reikalauja įstatymas, šis pažeidimas suvaržė I. O. teisę gintis nuo pareikšto ieškinio.

Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, tenkinti tik dalyje dėl bausmės E. M. bendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu.

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo

Skundžiamu nuosprendžiu E. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje įsigijo B kategorijos šaunamąjį ginklą (pistoletą) ir 9 mm kalibro pistoletinių šovinių su guminėmis kulkomis (kurios yra B kategorijos šaudmenys) ir kuriuos laikė su savimi, gabeno ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. du kartus panaudojo (šaudamas į nukentėjusiojo D. K. automobilį). Apeliaciniame skunde pažymima, jog nagrinėjamu atveju nuosprendyje nenurodytas nei ginklo ir šaudmenų įgijimo laikas, vieta, būdas, nei gabenimo maršrutas ir būdas, E. M. inkriminuojami veiksmai - ginklo įgijimas ir gabenimas - apelianto teigimu nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Dėl ginklo panaudojimo skunde pažymima, jog BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicija nenumato atsakomybės už ginklo panaudojimą (3.1. punktas). BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Iš BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijos matosi, kad šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia keliais arba bent vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų nėra tapačios, jos turi savarankišką prasmę, kurią reikia įrodyti atskirai. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas objektyviai gali pasireikšti ir kelių alternatyvių veiksmų padarymu, tačiau ir šiuo atveju kiekviena iš tokių veikų turi būti aptarta teismo priimtame sprendime ir įrodyta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nepateikė jokių motyvų dėl E. M. kaltės padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, aprašęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas tiesiog pažymėjo, jog „tokiu būdu“ visiškai įrodyta, kad E. M. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nors byla pirmosios instancijos teisme ir buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, tai neatleidžia teismo nuo pareigos motyvuoti savo sprendimą. Atlikus įvykio vietoje rastų daiktų apžiūrą, specialistas pateikė išvadą, kad įvykio vietoje rastas pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletinis šovinys su gumine kulka yra B kategorijos šaudmuo, apžiūrėtos dvi tūtelės - tai pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletinių šovinių su guminėmis kulkomis dalys (1 t., 42-46 b. l.). Pirmosios instancijos teisme E. M. pripažino įvykio metu turėjęs pistoletą, kuris šaudė guminėmis kulkomis, nurodė kelis kartus iš jo šovęs į nukentėjusiojo automobilį. Aptarti duomenys patvirtina, kad E. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, nurodytu laiku laikė ir panaudojo B kategorijos šaunamąjį ginklą. Nors BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir nenumatyta atsakomybė už ginklo panaudojimą, įstatymas nedraudžia pateikiant nusikalstamos veikos aprašymą tiksliai nurodyti asmens atliktus veiksmus. Nagrinėjamu atveju ir pats E. M. neneigė šovęs iš ginklo, t. y. jį panaudojęs, taigi ši aplinkybė pagrįstai nurodyta aprašant BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau tai nereiškia, kad šis veiksmas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ginklo gabenimas šiuo atveju taip pat yra įrodytas. Akivaizdu, jog ginklas tiesiog neatsirado nusikaltimo vietoje - Taikos g. 169, 171, 173, Vilniuje, namų kieme. Nors vieta, iš kurios ginklas buvo atgabentas, šiuo atveju ir nenustatyta, tačiau E. M. pirmosios instancijos teisme patvirtino 2016 m. rugpjūčio 12 d., apie vidurnaktį, vairavęs automobilį ir kartu su kitais dviem nuteistaisiais važinėjęs po Vilnių, kuomet D. K. paprašius sustoti, sustojo Taikos g., t. y. nusikaltimo padarymo vietoje. Taigi minėto pasivažinėjimo po Vilnių metu E. M. neabejotinai su savimi turėjo ir ginklą (jį gabeno), kurį vėliau panaudojo darydamas nusikalstamą veiką. Ginklo gabenimas jam inkriminuotas pagrįstai. Aprašant BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nurodyta, jog E. M. neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje įgijo B kategorijos šaunamąjį ginklą – pistoletą bei kaltinime nurodytus šovinius. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nėra jokio neteisėto šaunamojo ginklo ir šovinių įgijimo fakto pagrindimo byloje išnagrinėtais įrodymais. Įrodymų, kurie pagrįstų neteisėtą ginklo ir šovinių įgijimo faktą, byloje taip pat nėra. Byloje nenustatyta, kur, kokiomis aplinkybėmis ir iš ko E. M. įgijo ginklą su šoviniais; apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis nurodė, jog jis tiksliai nepamena, gal ginklą padovanojo, gal jis jį rado, anksčiau ginklas buvo legalus, policija jį buvo apžiūrėjusi ir jam grąžinusi, jis gulėjo automobilyje, po veikos padarymo jis jį išmetė į Neries upę. Tokios E. M. nurodytos aplinkybės dėl neteisėto ginklo įgijimo nebuvo tikrinamos, o neteisėtas įgijimas teismo paprasčiausiai preziumuojamas remiantis šaunamojo ginklo laikymo ir panaudojimo faktu. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. inkriminuotas neteisėtas šaunamojo ginklo ir šovinių neteisėtas įsigijimas neįrodytas, teismo nuosprendžio dalis keistina BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, iš aptariamo kaltinimo pašalinant aplinkybę, kad E. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje įsigijo kaltinime nurodytą šaunamąjį ginklą ir šovinius. Apeliaciniu skundu, pašalinus aplinkybes dėl neteisėto ginklo ir šaudmenų įgijimo bei panaudojimo, prašoma sumažinti už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog šioje dalyje E. M. apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies (pašalinama aplinkybė tik dėl ginklo neteisėto įgijimo). Antra, BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai yra alternatyvūs, baudžiamajai atsakomybei kilti užtenka ir vieno iš jų, o šiuo konkrečiu atveju E. M. veiksmai dėl neteisėto ginklo laikymo ir gabenimo yra įrodyti. E. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė už BK 253 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos padarymą, o ne už kiekvieną iš alternatyvių nusikalstamų veiksmų padarymą, tad pagrindo mažinti paskirtą bausmę šiuo atveju nėra.

Dėl bausmių bendrinimo

E. M. skunde pažymi, jog už du nusikaltimus jam paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu – esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, kadangi nusikaltimai padaryti vienu metu (3.2. punktas). Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Nagrinėjamu atveju E. M. pagrįstai nuteistas ne tik už ginklo ir šaudmenų laikymą, tačiau ir už jų gabenimą. Ginklo ir šaudmenų gabenimas laiko atžvilgiu nėra tapatus BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo laikui, taigi nėra pagrindo pripažinti nusikaltimus kaip padarytus idealiąja sutaptimi. Už BK 253 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas E. M. buvo atitinkamai paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, subendrinus šias bausmes E. M. skirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai; pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų nenurodė motyvų dėl pridedamos bausmės dalies, tačiau kaip matyti, E. M. prie 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. minimalus šios bausmės rūšies dydis (BK 50 str. 2 d.). Taigi nors nenurodydamas pridedamos bausmės dalies motyvų teismas ir nesilaikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatų, dėl šios aplinkybės E. M. teisinė padėtis nebuvo pabloginta. E. M. skundu taip pat prašo subendrinti jam bausmę, paskirtą skundžiamu nuosprendžiu, su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendžiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendžiu E. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 34 MGL dydžio bauda, tačiau šis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka – Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 24 d. nuosprendžiu minėtą apylinkės nuosprendį panaikino ir atleido E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Taigi pagrindo bausmių bendrinimui nebeliko.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

E. M. apeliaciniu skundu prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nukentėjusiajai D. J. prieš teismą atlygino 300 Eur neturtinės žalos, skunde nurodo, kad nepripažinus šios aplinkybės atsakomybę lengvinančia, buvo pažeistas BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.).Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų E. M. dalį neturtinės žalos atlygino tik vienam iš nukentėjusiųjų (nukentėjusiaisiais šioje byloje buvo pripažinti trys asmenys), jokių pastangų atlyginti neturtinę žalą kitiems dviem nukentėjusiesiems E. M. nedėjo, turtinė žala dėl automobilio sugadinimo D. K. nebuvo atlyginta jokia apimtimi, tartis dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo D. K. jis taip pat nebandė. Taigi pagrindo pripažinti E. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ar BK 59 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju nėra.

Dėl turtinės žalos

Tiek E. M., tiek I. O. nesutinka su nukentėjusiajam D. K. priteistos turtinės žalos dydžiu, prašo klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).D. K. civiliniame ieškinyje nurodė, jog jam padaryta turtinė žala yra 7 360,06 Eur, ši žala – tai išlaidos apgadintos transporto priemonės, automobilio BMW 535D, remontui (3 t., 144, 145 b. l.). Kartu su ieškiniu buvo pateikta UAB „Gralis“ sąmata (3 t., 146-152 b. l.). Spręsdamas turtinės žalos dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal UAB „Gralis“ sąmatą, automobilio atstatomojo remonto kainą sudaro: 2 468,53 Eur už detales ir 4 891,49 Eur už remonto darbus, viso 7 360,02 Eur. Teismas taip pat pažymėjo, jog automobilis BMW 535D buvo 11 metų senumo, pagal internete skelbiamas kainas, tokių automobilių kaina buvo 7000 – 9000 Eur, t. y. faktiškai remonto išlaidos sudaro jo rinkos vidutinę kainą; be to, duomenų, kad automobilis buvo suremontuotas ir kokios buvo faktinės išlaidos, nepateikta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas nusprendė pareikštą sumą mažinti 50 proc. atsižvelgiant į automobilio nusidėvėjimą (pagal nusistovėjusią praktiką automobilio vertė per metus mažėja 10-15 %) ir nepriteisti išlaidų PVM mokėjimui. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog D. K. turtinei žalai atlyginti buvo priteista 5 276,82 Eur. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad nors civiliniame ieškinyje D. K. nurodė, jog išlaidos automobilio remontui sudaro 7 360,02 Eur, tokios sumos nepagrindžia prie civilinio ieškinio pateikta UAB „Gralis“ sąmata. Šioje sąmatoje nurodyta, jog: darbų kaina yra 438,02 Eur, dažymo kaina yra 1 136,00 Eur ir dalių kaina yra 2 468,53 Eur; viso remonto kaina yra 4 042,55 Eur be PVM (4 891,49 Eur su PVM) (3 t., 151 b. l.). Sudėjus darbų, dažymo ir dalių kainas (438,02 + 1 136,00 + 2 468,53) gaunama viso remonto kaina, t. y. 4 042,55 (be PVM), tačiau civiliniame ieškinyje, taip pat skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodoma, jog remonto kaina viso yra 7 360,02 Eur, ši suma – tai prie visos remonto kainos (4 891,49 Eur, kaina su PVM) dar kartą pridėta detalių kaina (2 468,53 Eur). Vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo atlikti skaičiavimai yra netikslūs. Antra, neaišku kokią sumą pirmosios instancijos teismas mažino 50 procentų. Jei būtų mažintas prašytos priteisti turtinės žalos dydis, 50 procentų nuo 7 360,02 Eur sudarytų 3 680,01 Eur, tačiau priteistos turtinės žalos dydis dėl neaiškių priežasčių yra 5 276,82 Eur. Teisėjų kolegija, taip pat pažymi, jog D. K. dėl nusikalstamų veiksmų jam padarytą turtinę žalą grindė UAB „Gralis“ sudaryta automobilio remonto sąmata, t. y. faktiškai prašė teismo priteisti būsimą žalą – būsimas tikėtinas automobilio remonto išlaidas. Nors nusikalstama veika, kurios metu buvo apgadintas automobilis, padaryta pakankamai seniai - beveik prieš dvejus metus, duomenys apie tai, kiek faktiškai kainavo automobilio remontas, teismui taip ir nebuvo pateikti. Teisėjų kolegijos vertinimu žalos padarymo faktas (remonto išlaidos automobiliui) šiuo atveju nėra nei akivaizdus, nei lengvai įrodomas. Kaip jau minėta, D. K. prašoma priteisti turtinė žala neatitinka automobilio sąmatoje nurodytos remonto kainos. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar visos UAB „Gralis“ sąmatoje nurodytos išlaidos automobilio remontui yra susijusios būtent su žala automobiliui, kuri buvo padaryta dėl nusikalstamos veikos. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniuose skunduose, sąmatoje yra nurodyti kai kurie automobilio remonto darbai, kurių sugadinimai nefiksuoti automobilio apžiūroje - pavyzdžiui, sąmatoje nurodytos darbų kainos už durų apdailas, ratus, parkavimo sistemą, nors tokie automobilio sugadinimai nėra inkriminuoti. Kadangi civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos (neišsiaiškinus realių išlaidų automobilio remontui, taip pat nepatikrinus remonto sąmatoje nurodytų išlaidų pagrįstumo), skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas – D. K. pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 328 str. 4 p.).

Dėl neturtinės žalos

Pirmosios instancijos teismas solidariai iš visų nuteistųjų D. J., A. J. ir D. K. priteisė po 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su priteistos neturtinės žalos dydžiu, prašoma sumažinti neturtinės žalos dydį iki 500 Eur kiekvienam nukentėjusiajam. Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteisiamos neturtinės žalos dydį, pažymėjo, kad nukentėjusieji patyrė stresą, buvo stipriai išgąsdinti, jautė nepatogumus, taip pat atsižvelgė į įvykio trukmę, įvertino aplinkybę, jog sveikatai žala nebuvo padaryta. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose (kuomet asmenys nuteisiami pagal BK 284 straipsnį) svyruoja nuo 145 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–144/2010) iki daugiau nei 4 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-467-976/2015). Vis dėlto praktikoje dažniausiai pasitaiko atvejai, kuomet padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nukentėjusiam asmeniui taip pat sukeliamas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdoma sveikata. Nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą, neturtinė žala svyruoja nuo 290 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2011) iki 579 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-522/2013). Esant padarytam nežymiam sveikatos sutrikdymui, neturtinės žalos dydis dažniausiai neviršija 1 000 Eur, vidutiniškai priteisiama 420 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–316/2008, 2K-382/2009, 2K–144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-35/2014). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiųjų sveikata, kaip teisingai pažymėta apeliaciniuose skunduose, sutrikdyta nebuvo. Vis dėlto turi būti vertinamos ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Į automobilį, kuriame sėdėjo nukentėjusieji, buvo šaudoma, bandoma į jį patekti, automobilis gadinamas, atliktų veiksmų pobūdis teisėjų kolegijos vertinimu neabejotinai sukėlė nukentėjusiesiems išgąstį. Apklausiami ikiteisminio tyrimo metu visi trys nukentėjusieji nurodė dėl įvykio labai išsigandę, D. J. taip pat nurodė, jog dėl įvykio patyrė daug streso, po įvykio savaitei išvyko į Palangą, nes nenorėjo būti namuose, buvo neramu. Tai, kad nuteistieji nematė, jog įvykio metu automobilyje sėdėjo mažametis (penkių mėnesių kūdikis), neturi jokios reikšmės tėvų patirtam išgąsčiui ir stresui dėl mažamečio asmens saugumo, galimo jo sužalojimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat aukščiau aptarą kasacinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose, bei tai, kad išskyrus išgąstį jokie sužalojimai nukentėjusiesiems nebuvo padaryti, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis (1 500 Eur) yra per didelis, todėl mažintinas iki 800 Eur (BPK 328 str. 4 p.). Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo D. J. buvo pervesta 300 Eur suma (6 t., 121 b. l.), tačiau nustatydamas jai priteisiamos neturinės žalos dydį teismas šios aplinkybės nevertino. Atsižvelgiant į tai, kad dalis žalos nukentėjusiajai buvo atlyginta, jai priteisiama likusi neatlyginta neturtinė žala - 500 Eur. I. O. apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nevertino I. O. turtinės padėties. Teisėjų kolegija pažymi, kad I. O. yra pakankamai jaunas, darbingas, pirmosios instancijos teisme nurodė dirbantis UAB „E.“, jokių duomenų apie sunkią materialinę padėtį nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį dėl I. O. turtinės padėties, kurios jis faktiškai nepagrindė, teisėjų kolegijos vertinimu nėra. Dėl I. O. skundo argumentų, jog teismas turėjo vertinti tai, kad nukentėjusysis A. J. ne kartą teistas, slapstosi nuo policijos vengdamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pažymėtina, jog nurodytos nukentėjusįjį A. J. charakterizuojančios aplinkybės nėra niekaip susijusios su padaryta nusikalstama veika, taigi neturi reikšmės sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti:

E. M. iš kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pašalinti aplinkybę, jog jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje įsigijo kaltinime nurodytą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis (BPK 328 straipsnio 3 punktas);

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. K. solidariai priteista iš E. M., I. O. ir D. K. 5276,82 Eur turtinės žalos atlyginimo;

D. K. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, klausimą dėl ieškinio dydžio nustatymo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 328 straipsnio 4 punktas);

D. K., A. J. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 800 (aštuonių šimtų) Eur; D. J. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) ir priteisti likusią neatlygintą 500 Eur (penkių šimtų eurų) sumą (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.