Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje dėl to, kad jis 2014 m. birželio 15 d. 00.02 val. Alytuje, Rotušės aikštėje, miesto šventės metu, aplinkinių akivaizdoje iškeikė šventės dalyvius, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Skunde nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-538-491/2013 nurodė, jog policijos pareigūnai negali nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylų ir skirti administracines nuobaudas už ATPK 174 str. numatytus pažeidimus, nes nagrinėdami jas, jie iš anksto yra suvaržyti ir negali nagrinėti klausimo dėl visų sankcijoje numatytų nuobaudų skyrimo bei turi priimti išankstinius sprendimus, kad administracinis areštas nebus skiriamas. Tai trukdo policijos pareigūnams objektyviai ištirti visas aplinkybes, tinkamai įvertinti atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir teisingai išspręsti kitus asmens atsakomybės individualizavimo klausimus. Remdamasis šia nutartimi ir vadovaudamasis ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 3 p., 224 str. 1 d., policijos pareigūnas administracinio teisės pažeidimo protokolą ir visą surinktą medžiagą perdavė nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Institucija nesutinka su teismo argumentu, kad pareigūno nutarime nurodyti motyvai yra abstraktūs, visiškai neatsižvelgta į šios konkrečios bylos pažeidimo padarymo aplinkybes bei pažeidėjos asmenybę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad S. B. padarė šiurkštų teisės pažeidimą, pats pažeidimas buvo daromas veikiant tiesiogine tyčia, jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, o vien tik simbolinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, remdamasis ATPK normų nuostatomis, sprendžia, kad Institucija, surašiusi S. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepagrįstai bylą dėl sprendimo priėmimo persiuntė apylinkės teismui.

ATPK 224 str. ir 225 str. reglamentuoja galimybę bylas dėl ATPK 174 str. numatytų pažeidimų nagrinėti tiek policijai, tiek apylinkių teismams. ATPK 174 str. sankcijoje numatytos dvi alternatyvios nuobaudų rūšys – bauda ir administracinis areštas. Pagal ATPK 29 str. nuostata administracinio arešto skyrimo galimybė suteikiama tik teismui. ATPK 287 str. 1 d. 3 p. numato, kad bylą tiriantis organas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismui bylą gali perduoti tik motyvuotu nutarimu.

Šios ATPK normos suponuoja išvadą, jog bylose dėl ATPK 174 str. pažeidimų bendra tvarka nutarimus priima administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs organas – policija, ir tik esant tam tikrom aplinkybėm, jam sudaryta galimybė bylą perduoti kitam organui, t.y. teismui, tačiau įstatyme nurodytas bylos perdavimas motyvuotu nutarimu reiškia, kad jis turi būti teisiškai pagrįstas. Anksčiau paminėta ATPK 29 str. nuostata leidžia daryti išvadą, jog bylą dėl ATPK 174 str. numatyto pažeidimo tiriantis pareigūnas, įvertinęs visas nuobaudos rūšies parinkimui reikšmės turinčias aplinkybes bei manantis, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai gali būti pasiekti tik skiriant griežtesnę sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį, tokį savo sprendimą motyvuoja nutarime perduoti bylą teismui.

Tiek Institucijos 2014 m. gegužės 29 d. nutarimas, tiek apeliacinis skundas grindžiami Panevėžio apygardos teismo nutartimi byloje Nr. ATP-538-491/2013. Tačiau pastebėtina, kad vykdydamas teisingumą, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, teismas yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymų (Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 3 str. 2 d.). Bet kokios grandies teismas savo procesiniais sprendimais negali keisti, naikinti ar kurti teisės normas. Taigi minėta Panevėžio apygardos teismo nutartis nepanaikina ATPK 225 str. 1 d. nuostatos, pagal kurią administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., bylas nagrinėja policija. Minėtoje Panevėžio apygardos teismo nutartyje išsakyta nuomonė negali formuoti absoliučios teismų praktikos dėl tokios kategorijos bylų žinybingumo ir negali būti taikoma visoms administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 174 str., byloms savaime. Kiekvienos tokios bylos aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo ir jį padariusio asmens pavojingumo visuomenei laipsnį ir nustatant, ar yra pagrindo skirti pažeidėjui administracinį areštą. Tik nustačius tokį pagrindą ir jį tinkamai motyvavus byla gali būti perduodama teismui. Būtent tokią praktiką šio metu formuoja teismai (Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP-243-519/2014; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-833-256/2014; Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-781-785/2014, ATP-811-785/2014, ATP-866-327/2014, ATP-869-634/2014).

Atsižvelgiant į šias nuostatas, sutiktina su skundžiama nutartimi, kad Institucijos nutarime, kuriuo byla perduota nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui, išdėstyti motyvai yra abstraktūs, jame visiškai nevertintos ATPK 30 str. numatytos nuobaudos skyrimui ir jos rūšies parinkimui reikšmės turinčios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog yra pagrįsta tikimybė, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti S. B. skiriant griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą, tuo labiau, kad jis nėra anksčiau baustas už administracinės teisės pažeidimus, duomenų apie teistumą tai pat nėra, su pažeidimu sutinka ir dėl jo nuoširdžiai gailisi.

Apygardos teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios Institucijos nutarimas bylą perduoti teismui nėra pakankamai motyvuotas, t.y. nenurodytos tam būtinos priežastys ir aplinkybės, o vien minėtos Panevėžio apygardos teismo nutarties citavimas nėra pakankamas pagrindas, leidžiantis perduoti šią konkrečią bylą nagrinėti teismu. Tokiu būdu Institucija netinkamai taikė ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir neteisingai išsprendė administracinio teisės pažeidimo bylos perdavimo nagrinėjimui teismui klausimą, todėl apylinkės teismas pagrįstai S. B. bylą grąžino Institucijai.

Atsižvelgiant į aptartas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis yra teisėtas ir pagrįstas, ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį nepakeistą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.