Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2014-05-30 administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 30 d., apie 11.30 val., būdamas neblaivus (1,03 prom.) viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), rodydamas nepagarbą visuomenei, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, spardė kėdę.

Institucija administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio poveikio priemonių taikymo persiuntė apylinkės teismui.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-06-02 nutarimu R. G. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino nagrinėti Institucijai motyvuojant tuo, kad ši administracinio teisės pažeidimo byla žinybinga tiek policijai, tiek teismui ir tik motyvuotu administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio organo nutarimu ji gali būti perduota nagrinėti teisme, kas šiuo atveju padaryta nebuvo.

Institucija skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-02 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde teigiama, kad teismas, gavęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo vadovautis ATPK 280 str., 282 str. nuostatomis ir bylą išnagrinėti per nustatytus terminus. Skunde nurodo, kad nors ATPK 225 str. numatyta, kad tokios bylos žinybingos policijai, tačiau ATPK 174 str. sankcija numato galimybę skirti asmeniui administracinį areštą, kurio skyrimas, pagal ATPK 29 str. 1 d., yra išimtinai teismo teisė. Būtent dėl to ši byla buvo persiųsta nagrinėti teismui, kad nebūtų suvaržyta galimybė skirti bet kurią iš straipsnio sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų, tame tarpe – ir administracinį areštą. Taip pat pažymi, kad tokia nuomonė buvo pagrįsta ir Policijos departamento prie VRM 2014-02-28 rašte, kuriame rekomenduojama laikytis vieningos praktikos visose policijos įstaigose ir administracinio teisės pažeidimo bylas dėl ATPK 174 str. numatytų pažeidimų, perduoti nagrinėti apylinkės teismams, rekomendacija surašyta remiantis teismų praktika, Panevėžio apygardos teismo nutartimi byloje Nr. ATP-538-491/2013.

Atsiliepimų negauta.

Institucijos skundas atmetamas.

Apygardos teismas, remdamasis ATPK normų nuostatomis, sprendžia, kad Institucija, surašiusi R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepagrįstai, nesilaikydama įstatymo reikalavimų, bylą dėl sprendimo priėmimo persiuntė apylinkės teismui.

ATPK 224 str. ir 225 str. reglamentuoja galimybę bylas dėl ATPK 174 str. numatytų pažeidimų nagrinėti tiek policijai, tiek apylinkių teismams. ATPK 174 str. sankcijoje numatytos dvi alternatyvios nuobaudų rūšys – bauda ir administracinis areštas. Pagal ATPK 29 str. nuostata administracinio arešto skyrimo galimybė suteikiama tik teismui. ATPK 287 str. 1 d. 3 p. numato, kad bylą tiriantis organas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismui bylą gali perduoti tik motyvuotu nutarimu.

Šių paminėtų ATPK normų turinio kontekstas suponuoja išvadą, jog bylose dėl ATPK 174 str. pažeidimų bendra tvarka nutarimus priima administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs organas, o esant tam tikrom aplinkybėm, jam sudaryta galimybė bylą perduoti kitam organui, t.y. teismui, o įstatyme nurodytas toks bylos perdavimas motyvuotu nutarimu reiškia, kad bylos perdavimas turi būti teisiškai pagrįstas. Aukščiau paminėta ATPK 29 str. nuostata leidžia daryti išvadą, jog bylą dėl ATPK 174 str. numatyto pažeidimo tiriantis pareigūnas, įvertinęs visas nuobaudos rūšies parinkimui reikšmės turinčias aplinkybes, bei manantis, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai gali būti pasiekti tik skiriant griežtesnę sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį, tokį savo sprendimą motyvuoja nutarime perduoti bylą teismui.

Tačiau šios įstatymo nuostatos jokiu būdu neleidžia daryti išvados, kad policijos pareigūnai apskritai negali nagrinėti bylų dėl ATPK 174 str. numatytų pažeidimų ir visos jos besąlygiškai turi būti perduotos nagrinėti apylinkės teismui.

Institucija skundą grindžia Policijos departamento prie VRM 2014-02-28 raštu, kuriame rekomenduojama laikytis vieningos praktikos visose policijos įstaigose ir administracinio teisės pažeidimo bylas dėl ATPK 174 str. numatytų pažeidimų, perduoti nagrinėti apylinkės teismams, rekomendacija surašyta remiantis teismų praktika, Panevėžio apygardos teismo nutartimi byloje Nr. ATP-538-491/2013. Įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, tačiau būtina pažymėti, kad minimoje nutartyje teismas sprendimą priėmė konstatavęs, jog sutinkamai su ATPK 287 str. 3 p., Institucija turėjo priimti motyvuotą nutarimą šią bylą perduoti nagrinėti apylinkes teismui, nors minima įstatymo norma nenumato Institucijai bylos perdavimo teismui imperatyvo, o, kaip aptarta aukščiau, tik tokią galimybę, esant nustatytoms tams tikroms aplinkybėms, todėl išvadai, jog byla buvo išnagrinėta nekompetentingo organo (pareigūno), nebuvo įstatyminio pagrindo. Paminėtina ir kita teismo nutartis, kurioje konstatuota, kad bylos dėl ATPK 174 str. numatyto pažeidimo priskiriamos apylinkės teismo kompetencijai (ATPK 224 str. 1 d.), dėl ko ATPK 287 str. 3 p. numatytą reikalavimą laikė formaliu ir nebūtinu bylos perdavimui apylinkės teismui (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-595-582/2014), nors ATPK 287 str. aiškiai reglamentuoja bylą išnagrinėjusio organo pareigą priimti vieną šiame straipsnyje numatytų nutarimų, o 3 punkte numatytas sprendimas privalo būti motyvuotas.

Teisėjas, vykdydamas teisingumą, yra nešališkas ir klauso tik įstatymų (Teismų įstatymo 3 str. 2 d.), todėl teismų sprendimai, priimti nesivadovaujant imperatyviomis įstatymo nuostatomis, negali būti laikomi betarpiška ir vienareikšmiai taikytina praktika. Minėtose teismų nutartyse išsakyta nuomonė dėl aptariamos kategorijos bylų žinybingumo besąlygiškai tik teismams, nepanaikina ATPK 225 str. 1 d. išdėstytų įstatymo nuostatų, todėl negali būti taikoma visoms administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., byloms.

Apygardos teismas daro išvadą, kad tik išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas), individualiai įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo ir jį padariusio asmens pavojingumo visuomenei laipsnį, gali spręsti, ar yra pagrindo skirti pažeidėjui griežtesnę iš ATPK 174 str. sankcijoje numatytų bausmių rūšį – administracinį areštą, ir tik nustačius tokį pagrindą ir jį tinkamai motyvavus, byla gali būti perduodama teismui, vadovaujantis ATPK 287 str. 1 d. 3 p.

Apygardos teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija, bylą teismui perduodama be motyvuoto nutarimo, t.y. nenurodydama priežasčių ir aplinkybių, dėl ko bylą išspręsti turi teismas, pažeidė įstatymo reikalavimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.