Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 243 straipsnį, ir jam paskirta 25 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. V. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, E. V., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi jas iš dalies sudedant ir E. V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. 02.05 val. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. 10.15 val. (viena para), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu E. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo paskirtos bausmės atlikimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. V. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 1510,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 cnt) sumą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą – nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, nes jis, žinodamas, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu 2020 m. vasario 21 d. jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, būdamas Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriuje supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo pasekmėmis, 2020 m. rugpjūčio 11 d. 01.00 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

1.1 Be to, jis, 2020 m. rugpjūčio 11 d. 01.00 val., (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

2. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendyje konstatuota, kad E. V. veikos tinkamai kvalifikuotos tinkamai. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra nuteistojo E. V. atsakomybę lengvinantį aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir baudžiamąjį nusižengimą bei nuoširdžiai gailėjosi, taip pat į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybę, jog baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad E. V. praeityje teistas keturis kartus, iš kurių tris kartus už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, psichiatro įstaigoje neįrašytas. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kitokios bausmės rūšies, nei laisvės atėmimas, skirti nėra pagrindo.

3. E. V. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir paskirti jam galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, neviršijančią 1 (vienerių) metų laikotarpio, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Taip pat, apeliantas prašo netaikyti jo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų ir nekonfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos.

3.1 Nuteistasis nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles, taip pat paskyrė per griežtą bausmę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Apelianto teigimu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatomis, privalėjo skirti laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė yra 1 (vieneri) metai, tuo tarpu minimali – laisvės atėmimo bausmė 3 (trims) mėnesiams. Todėl E. V. vertinimu, jam turėjo būti skirta ne griežtesnė kaip 7 (septynių) mėnesių 15 (dienų) laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, apeliantas prašo paskirti jam 7 (septynių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę, ją apėmimo būdu subendrinti su 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme, paskirta už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą, ir paskirti jam subendrintą laisvės atėmimo bausmę 7 (septyniems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų. Šią bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi jas iš dalies sudedant ir E. V. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. V. neginčija kaltės dėl jo padarytos nusikalstamos veikos ir baudžiamojo nusižengimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje šioje dalyje savo apeliacinio skundo atsisakė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsako tik tuos apeliacinio skundo argumentus, kurie susiję su bausmės E. V. individualizavimu.

7. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo argumentus dėl švelnesnės bausmės skyrimo pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo tinkamai įvertinti.

8. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tuo tarpu už BK 243 straipsnio aprašyto baudžiamojo nusižengimo padarymą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, E. V. skirdamas bausmes už jo padarytą nusikalstamą veiką ir baudžiamąjį nusižengimą, paskyrė griežčiausių rūšių ir artimas maksimaliam dydžių bausmes, t.y . areštą dvidešimt penkioms paroms (pagal BK 243 straipsnį) ir laisvės atėmimą devyniems mėnesiams (pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį). Be to, paskirtąsias bausmes subendrino bausmių apėmimo būdų, o subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos bei baudžiamojo nusižengimo, o taip pat ir nuteistojo E. V. asmenybės pavojingumą, paskirtos bausmės proporcingos, adekvačios padarytiems nusikalstamiems veiksmams bei neprieštarauja BK 41 ir 54 straipsniuose numatytiems bausmės paskirčiai bei bausmės skyrimo pagrindams, todėl galutinės subendrintos ir sumažintos bausmės (laisvės atėmimo šešiems mėnesiams) švelninti nėra pagrindo.

9. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas nėra nurodęs kaip konkrečiai turėtų būti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktiką nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius klausimus kaip kad bausmės dydžio nustatymas. Tačiau teismų praktika formuojama taip, kad skiriant bausmę, ji turi būti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes.

10. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšis ir jų dydį, atsižvelgė į E. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą.

11. Iš bylos medžiagos matyti tai, kad E. V. iki nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymo, turėdamas keturis neišnykusius teistumus, paskutiniais dviem nuosprendžiais apeliantas buvo nuteistas už analogiškus nusikaltimus – vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas didesnis negu 1,5 promilės girtumas. Ankstesniais dvejais nuosprendžiais bausmės vykdymas buvo atidėtas, o paskutiniu Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu atidedant bausmės vykdymą, buvo trejiems metams atimta specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones, taip pat jam buvo skirti įpareigojimai nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programose, gydytis priklausomybės ligas. Tačiau akivaizdu, kad teismo išreikštas pasitikėjimas jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir vėl vairavo transporto priemonę, nors tai jam buvo uždrausta paskutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir tai darė būdamas neblaivus, taip nepaisydamas jam skirtų įpareigojimų. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau jam skirtų baudų nemoka. Iš E. V. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad nuteistasis turi rimtų problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau vietoje to, kad šią problemą bandytų spręsti konkrečiais veiksmais, jis nekeičia savo gyvenimo būdo, nors pripažįsta, kad alkoholio vartojimas jam sukelia neigiamas pasekmes, t. y. asmuo suvokia, kad jam reikia pagalbos, tačiau ją visiškai ignoruoja, kas jį, kaip asmenį, daro pavojingą visuomenei.

12. Individualizuojant E. V. skiriamas bausmes esminę reikšmę turi tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis net trečią kartą traukiamas baudžiamojo atsakomybė už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, o šioje byloje nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,09 promilės) beveik pusantro karto viršija baudžiamajame įstatyme nustatytą ribą (1,51 promilės), nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Taip pat akcentuotina ir ta, kad nuo šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo elgesio E. V. nesulaikė ir prieš tai už analogiškų nusikaltimų padarymą paskirtos žymiai švelnesnės kriminalinės bausmės – dviem atvejais skirtas 6 mėnesių laisvės atėmimas, kurios vykdymas abiem atvejais buvo atidėtas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Svarbu ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, E. V. padarė įrašytas į Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus registrą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad prieš tai parodytas pasitikėjimas nuteistuoju, pastarojo elgesiui jokios įtakos neturėjo ir nesulaikė nuo analogiškos naujos nusikalstamos veikos padarymo ateityje, todėl nagrinėjamu atveju efektyvios bausmės bus tik realus asmens atribojimas nuo visuomenės, nes E. V. elgesys yra neprognozuojamas, sistemingas, nėra atsitiktinio pobūdžio, be to, didelį pavojų keliantis ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei.

13. Taip pat svarbu paminėti, kad net paskirta reali laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant už analogiško nusikaltimo padarymą E. V. nesulaikė nuo pakartotinio vairavimo esant neblaiviam. Nei baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimas, specialios teisės atėmimas), nei švelnesnės kriminalinės bausmės nuteistojo elgesio nekeičia. Konstatuotina, kad tik artimam maksimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam laikotarpiui izoliavus E. V. nuo visuomenės bus užkardyta recidyvo tikimybė ateityje, taip pat užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Priešingos išvados neleidžia daryti ir tai, kad galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bus pagrindas perkelti nuteistąjį iš atvirosios kolonijos, kadangi nuteistojo norai ir lūkesčiai toliau atlikinėti laisvės atėmimo bausmę švelnesnėmis sąlygomis nesudaro pagrindo konstatuoti, jog paskirta bausmė yra per griežta.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. V. paskyrė teisingas bausmes ir parinko tinkamus jų dydžius, kurių mažinti nėra pagrindo, taip pat teisingai subendrino paskirtas bausmes bei pagrįstai pritaikė BK 64¹ straipsnį, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

15. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma, t. y. 102,06 Eur už E. V. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog E. V. neturėjo gynėjo advokato, teismas kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius nuteistajam parinko gynėją advokatę Marytę Vietaitę.

17. Byloje būtinybę skirti gynėją advokatą numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo E. V. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.