- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- 1-61-805/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32007-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- E. V.
- Advokatai
- Vladislovas Milukas
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.3.6.7Nuosprendžio nuorašų įteikimas (BPK 310 str.)
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Neringai Kaminskienei,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpino įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, specialybė stalius, našlys, iki suėmimo registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, dirbantis įkalinimo įstaigoje pagalbiniu darbuotoju, teistas:
1) 2019 m. kovo 8 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 75 MGL (3 750 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) bauda, kuri sumokėta 2019 m. balandžio 23 d.;
2) 2019 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 12 mėnesių viešųjų darbų bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė;
3) 2019 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal 243 straipsnį – 15 MGL (750,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis subendrinta su 2019 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo ir 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso – 270 valandų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
4) 2020 m. vasario 21 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo ir 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso – 270 valandų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti 1 metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis E. V. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, nes jis, žinodamas, kad 2020 m. vasario 21 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, būdamas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo pasekmėmis, 2020 m. rugpjūčio 11 d. 01.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat jis, 2020 m. rugpjūčio 11 d. 01.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais E. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino nusikaltęs, labai dėl to gailisi. Paaiškino, kad daugiau nei prieš 2 metus mirus žmonai „pasisuko smegenys“. Patvirtino, jog žinojo apie jo atžvilgiu teismo priimtą procesinį sprendimą, keliems metams buvo atimta teisė vairuoti tiksliai neprisimena, bet žinojo, kad negali vairuoti. Parodė, jog kai važiavo specialiosios teisės atėmimo terminas nebuvo pasibaigęs. Tuo metu vairavo pažįstamos automobilį Ford Mondeo, sidabrinės spalvos, važiavo iki parduotuvės apie 2,5 – 3 kilometrus nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Dabar galvoja, kad galėjo ir pėsčias nueiti, bet tada kitaip atrodė. Automobilis buvo išvežtas į aikštelę, tačiau, jo žiniomis, automobilį savininkė atsiėmė, matė ją važinėjant. Buvo įtrauktas į probacijos tarnybos registrą, supažindintas su probacijos sąlygomis ir tvarka, paskutiniu metu vengė atlikti probacijos tarnybos sąlygas, nes po paskutinio įvykio išsigando, bijojo ir nežinojo kaip elgtis. Mano, kad turi priklausomybę, kurią reikia gydyti, sutiktų gydytis. Atlikdamas bausmę nevartoja alkoholio ir gerai jaučiasi. Parodė, kad paskutinį kartą, kai buvo nustatytas girtumas, vairavo rugsėjį – spalį, gali būti ir rugpjūtį. Į parduotuvę važiavo vakare, jau tamsu buvo, išgėręs alaus, reikėjo šašlykų. Nežino koks tiksliai girtumo laipsnis buvo nustatytas, bet virš 1,5 promilės įpūtė. Su alkotesterio parodymais sutiko. Gėrė alkoholį likus 3 valandoms iki važiuojant, gerai jautėsi, todėl važiavo. Šio įvykio metu vairuotą automobilį jam davė naudotis savininkė V. K., su kuria kartu gėrė. Automobilio savininkė liko bute, o kartu su juo važiavo šios sesuo.
Nori išeiti iš įkalinimo įstaigos, gydytis, keisti gyvenimo būdą, važiuotų į užsienį pas seserį. Probacijos sąlygų nevykdė, kadangi buvo pagautas, po to labai bijojo, pilnai pripažįsta savo kaltę. Paaiškino, jog laisvės atėmimo bausmę atlieku beveik 2 mėnesius. Bausmės atlikti jam dar likę apie 10 mėnesių. Iki bausmę atliks, gydymo nuo priklausomybės alkoholiui galimai nebereikės, nes, būdamas pataisos namuose. nevartos alkoholio, tačiau mano, kad jam reikalinga psichologinė pagalba, išsikalbėjimas. Dėl nepilnamečio sūnaus paaiškino, kad iki suėmimo vaiką pasiimdavo savaitgaliais, darbo dienomis visada paskambindavo, teiravosi kaip sekasi mokslai, vaiką išlaiko jis ir seneliai, sūnų, kuris dėl ugdymo įstaigos vietovės gyvena su seneliais, norėtų pamatyti. Parodė, kad, dirbdamas įkalinimo įstaigoje, gauna minimalią algą. Turto savo vardu neturi. Turi iš anksčiau skirų baudų, automobilio konfiskaciją, vieną baudą pilnai sumokėjęs, kitas nesumokėtas atskaičiuoja antstoliai.
Kaltinamojo gynėjas – advokatas Vladislovas Milukas teisiamajame posėdyje nurodė, kad E. V. ne kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau norėtųsi, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgtų į tai, jog kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, išlaiko nepilnametį sūnų, kuriam suėjo 9 metai, paaiškino, kad jam reikalingas gydymas nuo priklausomybės. Pastebėjo, kad ginamasis, jau vien būdamas laisvės atėmimo vietoje, gydymą faktiškai gauna, nes joje nevartoja alkoholio. Mano, kad šiuo atveju viena iš efektyviausių gydymosi priemonių faktiškai yra savaiminis visiškas alkoholio vartojimo nutraukimas. Mano, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę yra atliekamas ir kaltinamojo priklausomybės gydymas. Kadangi automobilis ginamajam nepriklauso, todėl prašo taikyti automobilio vertės lėšų konfiskavimą ir priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu E. V. parodė (1 t., b. l. 103-140), kad pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas. Paaiškino, kad jis ne kartą vairavęs automobilį neblaivus, kai neblaivumas buvo virš 1,51 promilių, ir už tai yra teistas. 2019 m. Prienų teismas už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, kai jam buvo nustatyta virš 1,51 promilės alkoholio, jam atėmė teisę vairuoti automobilį dvejiems metams. Po to jis buvo iškviestas į probacijos tarnybą, kurioje supažindintas su pasekmėmis, jeigu nesilaikys teismo sprendimo, t. y., jei vairuos automobilį uždraustu laikotarpiu. Tuo laikotarpiu buvo pagautas vairuojant automobilį neblaivus tris kartus. Visus kartus vairuodamas automobilį suprato, kad tai darydamas pažeidžia teismo sprendimą, tačiau galvodavo, kad niekas jo nesustabdys. 2020 m. rugpjūčio 10 d. pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), automobiliu Ford Mondeo atvažiavo jo draugė V. su seserimi R.. Visi gėrė alų. Tos pačios dienos vėlai vakare, tiksliai kuriuo laiku pasakyti negali, sugalvojo važiuoti į miestelį. Jautėsi neblogai, todėl paprašė pas V. mašinos raktelių ir ši davė. Mano, kad ji nesuprato, kad jis yra neblaivus, nes galvoja, kad, jei būtų supratusi, būtų nedavusi savo automobilio. Jis negali pasakyti ar V. žino, kad jam uždrausta teisė vairuoti, kadangi su ja draugauja tik dvi savaitės. Tada jis, neturėdamas teisės vairuoti ir žinodamas, kad yra gėręs alkoholio, išvažiavo automobiliu iš savo namų į miestelį. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini), pamatė, kad jį stabdo policijos automobilis. Jis prisipažino policijos pareigūnams, kad vairavo neblaivus ir neturintis teisės jo vairuoti. Jam policijos pareigūnai liepė pūsti į alkotesterį. Jis pūtė du kartus, kiek prisimena, įpūtė virš dviejų promilių. Po to policijos pareigūnai jį pristatė į policijos komisariatą, o automobilį išvežė į saugomą aikštelę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko gynėjas ir prokuroras. Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. P. 2020 m. rugpjūčio 11 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 6), kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. apie 01.00 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai patruliuodami patikrinimui (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus E. V., kuriam 01.40 val. nustatyta 2,09 promilių neblaivumas, o 02.00 val. nustatyta 2,14 promilių neblaivumas. Automobilis Ford Mondeo pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį priklauso V. P.;
2020 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas bei fotonuotraukos (1 t., b. l. 9-10, 11-17), kuriuose užfiksuota, kad pilkos spalvos automobilis Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini), važiuojamosios kelio dalies pakraštyje. Automobilio priekinė dalis nukreipta (duomenys neskelbtini) miestelio link. Po apžiūros automobilis užplombuotas ir saugomas adresu (duomenys neskelbtini);
neblaivumo nustatymo aktas (1 t., b. l. 18), kuriame konstatuota, kad E. V. alkotesteriu ALCOTEST 6810 Nr. ARFM-0253, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 11 d. 01.40 val. nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 02.00 val. nustatytas 2,14 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Su tikrinimo rezultatais E. V. sutiko;
neblaivumo nustatymo rezultato kopija (1 t., b. l. 19), kurioje užfiksuota, kad E. V. 2020 m. rugpjūčio 11 d. 01.40 val. nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, o 2020 m. rugpjūčio 11 d. 02.00 val. nustatytas 2,14 promilių neblaivumas;
2020 m. rugpjūčio 11 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos V. B. tarnybinis pranešimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo (1 t., b. l. 21), kuriame nurodyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32007-20 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. apie 01 val., (duomenys neskelbtini), E. V. būdamas neblaivus, neturintis teisės, vairavo automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam pirmu pūtimu 01.40 val. nustatytas 2,09 promilių, o 02.00 val. antru pūtimu nustatytas 2,14 promilių girtumas. 2019 m. kovo 8 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį E. V. nuteistas 48 MGL bauda ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti automobilį dvejiems metams. E. V. žinodamas, kad 2019 m. kovo 8 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, būdamas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo pasekmėmis, 2020 m. rugpjūčio 11 d. 01.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl E. V. veiksmuose yra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje;
2020 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus raštas (1 t., b. l. 23-24, 25-38, 42-49), kuriame nurodyta, kad E. V. į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus registrą įrašytas 2019 m. balandžio 5 d. pagal 2019 m. kovo 8 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta teisė vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. Bausmės pabaiga 2021 m. vasario 5 d. E. V. 2019 m. birželio 3 d. supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis. 2020 m. sausio 19 d. E. V., kadangi vairavo neblaivus, kai jam nustatyta 2,11 promilių girtumas, 2020 m. vasario 21 d Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo ir devynių mėnesių viešųjų darbų bausmės, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones trejus metus. E. V. dar kartą į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus registrą įrašytas 2020 m. kovo 16 d., bausmės pabaiga 2023 m. vasario 21 d., 2020 m. kovo 24 d. pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už teismo įpareigojimų nevykdymą ir administracinius nusižengimus;
Žemesnės instancijos teismas
liudytojos V. P. apklausos protokolas (1 t., b. l. 51), kuriame užfiksuota, kad ši parodė, jog automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirko šių metų gegužės mėnesį iš E. B., tačiau iki šiol nėra jo užsiregistravusi savo vardu. Šis automobilis yra apdraustas, jam atlikta techninė apžiūra. 2020 m. rugpjūčio 10 d. ji kartu su savo seserimi jai priklausančiu automobiliu nuvažiavo pas savo draugą E. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ten išgėrė po skardinę alaus. Ar iki jos atvažiavimo E. V. buvo gėręs alkoholio nejautė. Tą pačią dieną, tiksliau, jau vėlai vakare, E. V. sugalvojo kažkur važiuoti ir paprašė jos automobilio. Ji jam leido naudotis jos automobiliu. Jai E. V. neatrodė neblaivus. Neseniai jį pažįsta, tai nelabai žino, kaip jis būna girtas ir kaip atrodo. Kad E. V. neturi teisės vairuoti automobilio ji nežinojo, jis jai to sakęs nebuvo. Jei būtų žinojusi, kad jis neturi teisės vairuoti ir yra neblaivus, tai tikrai būtų neleidusi jam naudotis jos automobiliu;
liudytojo D. Ž. apklausos protokole pažymėta (1 t., b. l. 54-55), kad jis yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Regavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. 2020 m. rugpjūčio 11 d. apie 01.00 val. patruliavo tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo link (duomenys neskelbtini) miestelio važiuojantį automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio manevravimas sukėlė įtarimą, kad jį vairuoja girtas asmuo, taip pat tamsiu paros metu šio automobilio gale nešvietė jokie šviesų žibintai. Sustabdžius šį automobilį paaiškėjo, kad jį vairuoja E. V.. Bendraujant su minėtu asmeniu jautėsi nuo jo sklindantis alkoholio kvapas. E. V. alkoholio kiekio matuokliu 01.40 val. nustatytas 2,09 promilių girtumas, antru pūtimu 02.00 val. nustatytas 2,14 promilių girtumas. Taip pat E. V. prisipažino, kad jam teisė vairuoti motorines transporto priemones yra atimta, o jo vairuojamas automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka ir jam nepriklauso;
sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (1 t., b. l. 64) patvirtina, kad E. V. 2020 m. rugpjūčio 11 d. 01.40 val. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo dėl nustatyto girtumo;
2020 m. rugpjūčio 11 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio D. Ž. tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo (1 t., b. l. 65), kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. patruliuojant tarnybiniu automobiliu apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), pastebėjo link (duomenys neskelbtini) miestelio važiuojantį automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio manevravimas jiems sukėlė įtarimą, kad jį vairuoja girtas asmuo, taip pat tamsiu paros meta šio automobilio gale nešvietė jokie šviesų žibintai. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jį vairavo E. V.. Jam alkoholio kiekio matuokliu 01.40 val. nustatė 2,09 promilės girtumą, o antru pūtimu 02.00 val. nustatė nustatė 2,14 promilių girtumą. Taip pat E. V. prisipažino, kad jam teisės vairuoti motorines transporto priemones yra atimta, o jo vairuojamas automobilis Ford Mondeo, valstybinis N. (duomenys neskelbtini) neįregistruotas nustatyta tvarka ir jam nepriklauso.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad E. V., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 2,09 promilių girtumas. Tokiais veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Be to, pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Baudžiamojo poveikio priemonių rūšys reglamentuotos BK 67 straipsnio 2 dalyje, kurios 1 punkte įtvirtintas draudimas naudotis specialia teise. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuojamas vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones BK 68 straipsnio pagrindu. Šį baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad E. V. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi jis 2020 m. rugpjūčio 11 d. 01.00 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam 2020 m. vasario 21 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Šios aplinkybės – besikartojantys Kelių eismo taisyklių pažeidimai, padaryti vairuojant transporto priemonę, neturint teisės vairuoti, esant supažindintam probacijos tarnybos su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo/atlikimo tvarka, sąlygomis bei pasekmėmis, patvirtina kaltinamojo sąmoningą veikimą ir rodo neatsakingą požiūrį į teismo paskirtus draudimus ir tuo pačiu rodo padarytos veikos didesnį pavojingumą. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 243 straipsnį, kaip baudžiamasis nusižengimas, kvalifikuota teisingai.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo E. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, jis padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis 2,09 promilės girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam atimta, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad turi 9 metų amžiaus vaiką, kurį iki bausmės atlikimo augino pats, sutuoktinė mirusi prieš daugiau nei dvejus metus, tačiau bylos duomenimis kaltinamasis E. V. nebuvo susituokęs, jis nepilnamečių išlaikytinių neturi (1 t., b. l. 68), praeityje jis teistas keturis kartus, iš kurių tris kartus už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 70-77), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 78-85), niekur nedirba (1 t., b. l. 86, 156-157), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 87), psichiatro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 90). Pasak jo paties, vaikas auga pas senelius, toje vietovėje lanko ugdymo įstaigą, nuolat su tėvu negyvena, duomenų, kad būtų teikiamas išlaikymas sūnui byloje nėra pateikta. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, kaltinamajam skirtinos prokurorės pasiūlytų bausmių rūšys, nes kitos bausmės rūšies nei, kad laisvės atėmimas dėl padaryto nusikaltimo, nagrinėjamu atveju skirti pagrindo nėra, kadangi kaltinamasis, teismui panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, šiuo metu atlieka ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vertinant tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl jam skirtina bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, kurios tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Be to, bylos duomenimis matyti, kad E. V. 2020 m. vasario 21 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu (2019 m. sausio 19 d. veika) pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo ir 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso – 270 valandų. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi E. V. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, kaltinamajam skirtinos bausmės subendrintinos su 2020 m. vasario 21 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi.
Kaltinamasis E. V. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. 02.05 val. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. 10.15 val. (1 t., b. l. 96-97, 98), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).
Kaltinamajam E. V. 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 106-107), kuri 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje palikta nepakeista (1 t., b. l. 118-119).
Į teisiamąjį posėdį, paskirtą 2020 m. spalio 6 d. 09.30 val., kaltinamasis neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, teismo posėdžio atidėti neprašė (1 t., b. l. 133-134), todėl teismo nutartimi buvo nutarta į kitą teisiamąjį posėdį jį atvesdinti (1 t., b. l. 135-136).
Į teisiamąjį posėdį, paskirtą 2020 m. lapkričio 3 d. 09.30 val., kaltinamasis vėl neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, teismo posėdžio atidėti neprašė (1 t., b. l. 147), nors Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyrius 2020 m. spalio 29 d. raštu informavo teismą, jog kaltinamasis pasirašytinai įsipareigojo atvykti į paskirtą teisiamąjį posėdį (1 t., b. l. 145, 146), todėl teismas nutarė į kitą teisiamąjį posėdį kaltinamąjį atvesdinti pakartotinai bei paskyrė jam 5 MGL (250 Eur) baudą (1 t., b. l. 148-150).
Į teisiamąjį posėdį, paskirtą 2020 m. gruodžio 1 d. 09.30 val., kaltinamasis vėl neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, teismo posėdžio atidėti neprašė (b. l. 164), policijos komisariatas nurodė, kad galimybės atvesdinti kaltinamąjį nėra, nes jis namuose nerandamas, telefono ragelio nekelia (1 t., b. l. 165), todėl teismas nutarė paskelbti kaltinamojo paiešką (1 t., b. l. 166-168).
2021 m. vasario 17 d. teisme gauta PK informacija, kad E. V. sulaikytas 2021 m. vasario 5 d., jo paieška nutraukta, kadangi jis pasiųstas atlikti ankstesniu teismo procesiniu sprendimu jam paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 180).
Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 4 metams. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą vidutinį (2,09 promilių) girtumo laipsnį, nepaisant to, kad kaltinamajam E. V. 2020 m. vasario 21 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau šią baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamajam būtina taikyti siekiant apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas E. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui, jos terminą skaičiuojant BPK 357 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. nuo paskirtos bausmės atlikimo.
Be to, BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas E. B. vardu, 2020 m. gegužės 15 d. pranešta apie naują savininką V. P., 2020 m. gegužės 25 d. automobilis išregistruotas (1 t., b. l. 57). Liudytoja V. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirko šių metų gegužės mėnesį iš E. B., tačiau dar iki šiol jo nėra užsiregistravusi savo vardu. 2020 m. rugpjūčio 10 d. ji davė E. V. vairuoti savo automobilį, kadangi pastarasis neatrodė jai neblaivus. Kad E. V. neturi teisės vairuoti automobilio ji nežinojo, jis jai to sakęs nebuvo. Jei būtų žinojusi, kad jis neturi teisės vairuoti ir yra neblaivus, tai tikrai būtų neleidusi jam naudotis jos automobiliu. Šiuo atveju automobilis Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Vertinant tai, kad transporto priemonės savininkas nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, dėl ko netikslinga konfiskuoti kito asmens vardu registruotą ir jam priklausančią transporto priemonę. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl autotransporto kainos Lietuvoje nurodyta, kad lengvojo automobilio Ford Mondeo vidutinė kaina su PVM 2020 metų rugpjūčio mėnesį yra 1 510 Eur, be PVM – 1 247 Eur (1 t., b. l. 59). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis), nėra aktualios PVM įstatymo nuostatos, susijusios su konfiskuotino turto apmokestinimu PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2015, Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-593/2021). Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, į tai, kad VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl autotransporto kainos Lietuvoje lengvojo automobilio Ford Mondeo vidutinė kaina su PVM 2020 metų rugpjūčio mėnesį nurodyta 1 510 Eur, kaltinamajam neginčijant tokios transporto priemonės vertės nustatymo pagrįstumo, nepateikus jokių duomenų (pavyzdžiui, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis), kurie patvirtintų mažesnę minėto automobilio vertę, iš kaltinamojo priteistina 1 510 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Juo labiau, kad ši vertė nėra itin didelė, kaltinamasis yra darbingo amžiaus asmuo, todėl gali dirbti ir atlyginti šią finansinę naštą, kuri atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punkto pagrindu, E. V. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, E. V. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. vasario 21 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi jas iš dalies sudedant ir E. V. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, E. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (ketveriems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo paskirtos bausmės atlikimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 – 66 straipsniais į bausmės laiką E. V. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. 02.05 val. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. 10.15 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš E. V. konfiskuotino turto – automobilio Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 1 510,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dešimties eurų 00 ct) sumą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.