Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) R. J. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. B., (skolininkė) G. Z.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, kuriuo prašo priimti ir tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų bei įpareigoti antstolį pateikti skolininkei motyvuotą patvarkymą, raginimą įvykdyti nustatytą bendravimo tvarką (pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 655 straipsnio 1 dalį), nustatytą vykdomajame rašte pagal pareiškėjo pateiktas faktines nevykdymo aplinkybes, kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą su prašymu nedelsiant raštu pateikti antstoliui Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir psichologo rekomendacijas dėl teismo sprendimo vykdymo eigos (pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50, 51 punktus), išaiškinti pareiškėjui jo teises vykdymo procese ir padėti pareiškėjui jas įgyvendinti, kas iki šiol antstolio nėra padaryta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kuri skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

Pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį, jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. birželio 7 d. pateikė skundą antstoliui A. B. dėl jo neveikimo. Antstolis 2025 m. birželio 13 d. patvarkymu Nr. S-25-87-14961 pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla persiuntė nagrinėti apylinkės teismui.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-84-894/2024 pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta pareiškėjo bendravimo tvarka su dukra ir pareiškėjo bendravimo tvarką išdėstė taip: 1. tuo metu, kai atsakovas išvykęs į užsienį, jis su dukra bendrauja nuotoliniu būdu per programėlę „Messenger“ pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 19 val. iki 19:30 val., sekmadieniais nuo 19 val. iki 20 val.; 2. tuo metu, kai atsakovas būna Lietuvoje, jis su dukra bendrauja nuotoliniu būdu per programėlę „Messenger“ pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 19 val. iki 19:30 val., sekmadieniais nuo 19 val. iki 20 val.; 3. ieškovė įpareigojama sudaryti sąlygas V. J. bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis; 4. tuo metu, kai atsakovas būna Lietuvoje, atsakovas su dukra bendrauja pusę vaiko rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų, apie konkrečią dukros pasiėmimo dieną galiniais ryšių įrenginiais (SMS žinute, el. paštu ar per programėlę „Messenger“) įspėjęs ieškovę ne vėliau, kaip prieš keturiolika dienų iki numatomo vaiko paėmimo, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos sutartą dieną 17 val. ir gražindamas dukrą į vaiko gyvenamąją vietą iki paskutinės bendravimo dienos 17 val.; 5. tuo metu, kai atsakovas būna Lietuvoje, jis su dukra bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas ją į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val. Apie ketinimą pasiimti dukrą bendravimui savaitgalį atsakovas informuoja ieškovę galiniais ryšių įrenginiais (SMS žinute, el. paštu ar per programėlę „Messenger“) ne vėliau kaip likus 48 val. iki numatomo bendravimo; 6. ieškovė privalo informuoti atsakovą telefonu arba SMS žinute nedelsiant apie nenumatytas aplinkybes, dėl kurių vaikas negali bendrauti su atsakovu (liga ir pan.).

Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. vasario 19 d. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, dalyje dėl pareiškėjo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 17 d. išduotas vykdomasis raštas. Pareiškėjas 2025 m. kovo 18 d. vykdomąjį raštą kartu su prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo bei kitais pareiškėjo pridedamais dokumentais pateikė priverstiniam vykdymui. Pareiškėjas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo nurodė, kad pateikia vykdomąjį dokumentą dėl vaiko perdavimo. Todėl pareiškėjo buvo paprašyta patikslinti, dėl kokios priežasties teikiamas vykdyti vykdomasis raštas. Pareiškėjui patikslinus vykdomojo rašto teikimo priverstiniam vykdymui priežastis, antstolio A. B. kontoroje 2025 m. kovo 20 d. priimtas Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2024 m. rugsėjo 17 d. Marijampolės apylinkės teismo vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-46-443/2023 pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis, priėmęs vykdomąjį raštą vykdyti bei užvedęs vykdomąją bylą, 2025 m. kovo 21 d. išsiuntė pranešimą Nr. S-25-87-7238 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui apie priimtą vykdyti teismo vykdomąjį raštą. Taip pat 2025 m. balandžio 4 d. reikalavimu pateikti informaciją apie teismo sprendimo vykdymą Nr. S-25-87-8778 skolininkės G. Z. pareikalauta iki 2025 m. balandžio 14 d. raštu pateikti paaiškinimą dėl išieškotojo R. J. nurodytų aplinkybių, susijusių su teismo sprendimu patvirtintos jo ir dukters bendravimo tvarkos nevykdymu. Skolininkė 2025 m. balandžio 10 d. pateikė paaiškinimą dėl išieškotojo nurodytų faktinių aplinkybių. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 16 d. el. paštu kreipėsi į antstolį, prašydamas antstolio 2025 m. balandžio 18 d. dalyvauti, jam pasiimant vaiką pagal nustatytą bendravimo tvarką. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 18 d. el. paštu informavo antstolį, jog skolininkė nustatytos bendravimo tvarkos nevykdo ir atsisako sudaryti sąlygas jam pasimatyti su dukra (prideda skolininkės atsakymą). Pareiškėjas 2025 m. balandžio 20 d. el. paštu kreipiasi į antstolį, prašydamas užfiksuoti bendravimo tvarkos nevykdymo faktą. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis, gavęs skolininkės 2025 m. balandžio 10 d. paaiškinimą, daugiau jokių vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebeatliko.

Dėl raginimo išsiuntimo skolininkei

Pareiškėjas skunde nurodo, kad iki šios dienos skolininkei neišsiųstas joks procesinis dokumentas, kuris įpareigotų skolininkę vykdyti nustatytą bendravimo tvarką, t. y. antstolis neišsiuntė skolininkei raginimo įvykdyti teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos. Antstolis patvarkymu, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodo, vadovaujantis CPK 661 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad jeigu vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, vykdomojoje byloje siųsti raginimo skolininkei nebuvo pagrindo.

Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). CPK 661 straipsnyje numatyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Minėtas straipsnis reglamentuoja bendrosios taisyklės – pradėti vykdymo veiksmus, išsiunčiant skolininkui raginimą – išimtis, t. y. jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai antstolis turi pakankamai duomenų pagrįstai spręsti, kad teismo sprendimu nustatyta atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka yra nevykdoma ir nėra duomenų, kad tėvas (motina) ar vaikas negalėtų bendrauti dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, ligos, išvykimo ar saugaus gyvenimo priemonių karantino metu taikymo (kaip nurodyta šios nutarties 28–29 punktuose), antstolis nėra įpareigotas parengti raginimą vykdyti sprendimą, nes tai tik dar labiau vilkintų jo vykdymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

Toks pat kasacinio teismo išaiškinimas yra pateikiamas ir pareiškėjo skunde cituojamoje kasacinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023. Teismo sprendime, kuriuo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, paprastai nurodoma, kokiomis savaitės dienomis ir kokiu laiku turi vykti bendravimas (pvz., kas antrą savaitgalį, penktadienį pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.). Tai reiškia, kad tokiame teismo sprendime ir jo pagrindu išduotame vykdomajame dokumente yra nurodyti teismo sprendimo įvykdymo terminai. Todėl tokiu atveju gali būti taikoma CPK 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis – kai antstolis turi pakankamai duomenų pagrįstai spręsti, kad teismo sprendimu nustatyta atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka yra nevykdoma ir nėra duomenų, kad tėvas (motina) ar vaikas negalėtų bendrauti dėl objektyvių priežasčių, iš karto, nesiunčiant raginimo, gali būti pradedami priverstinio vykdymo veiksmai. Priešingas aiškinimas galėtų sudaryti prielaidas išvengti teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo, nes tėvo ir vaiko konkretaus bendravimo momento sugrąžinti nebūtų galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 46 punktas).

Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad teismo sprendime, kuriuo nustatyta pareiškėjo bendravimo su dukra tvarka, nustatyti aiškūs ir konkretūs bendravimo terminai, antstoliui kartu su vykdomuoju raštu buvo pateikta pakankamai duomenų, iš kurių buvo galima spręsti dėl nevykdomos įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos pareiškėjo bendravimo su vaiku tvarkos, vykdomojoje byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima pagrįstai spręsti, kad bendravimas su vaiku nevyko dėl objektyvių, nuo proceso dalyvių nepriklausančių priežasčių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolis, neišsiuntęs skolininkei raginimo įvykdyti sprendimą, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Teismo vertinimu, šiuo atveju raginimo skolininkei siuntimas neprisidėtų prie operatyvesnio vykdymo proceso, atsižvelgiant, jog pareiškėjas nurodo, kad nuo 2023 metų jam nepavyksta pasimatyti su dukra. Priešingai jį vilkintų, kadangi raginimo iš esmės paskirtis yra paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą per jame nustatytą terminą, antstoliui per raginime nustatytą terminą nesiimant priverstinio vykdymo priemonių. Be to, vykdomojoje byloje pareiškėjai išsiųstas antstolio 2025 m. kovo 20 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-87-7172, informuojantis skolininkę apie pradėtą vykdymo procesą jos atžvilgiu.

Dėl kreipimosi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą su prašymu nedelsiant raštu pateikti antstoliui Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir psichologo rekomendacijas dėl teismo sprendimo vykdymo eigos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 50, 51 punktai)

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kartu su prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo pateikė įrodymus, jog nevykdoma teismo nustatyta bendravimo tvarka, pareiškėjui sudaromos dirbtinės kliūtys, sukeliami nepatogumai, skolininkė Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos buvo įspėta dėl pareiškėjo bendravimo su vaiku tvarkos užtikrinimo. Antstolis patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo, nurodo, kad užvedus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalauta, kad skolininkė pateiktų paaiškinimą dėl išieškotojo nurodytų aplinkybių. Gavus skolininkės paaiškinimą, nuspręsta, jog nėra pagrindo surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą. Antstolis nurodo, kad vykdomojoje byloje esanti informacija patvirtina, jog netikslinga kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą su prašymu nedelsiant pateikti antstoliui Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir psichologo rekomendacijas dėl teismo sprendimo vykdymo eigos. Tačiau antstolis patvarkyme nenurodo jokių motyvų ir argumentų, lėmusių tokio sprendimo priėmimą.

Pažymėtina, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Komentuojamoje normoje nustatytos bendrosios antstolio pareigos vykdymo procese. Be kita ko, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti. Įstatyme nurodyti antstolio veiklos principai yra svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, bet to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo mastas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nustatytas teisinis reguliavimas lemia pareigą antstoliui suteiktas teises vykdymo proceso metu naudoti taip, kad būtų pasiekti įstatyme nustatyti tikslai, todėl tam tikrais atvejais, atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, antstolis privalo naudotis įstatymo leidėjo jam suteiktais instrumentais, nors konkreti teisės norma lingvistiškai yra išreikšta kaip dispozityvioji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013). Todėl kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, tiek jie, tiek jų teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinantis antstolis turi veikti vadovaudamiesi vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais, taip, kad vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje maksimaliai geriausiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tam tikrais atvejais kreipimasis dėl sankcijos už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą taikymo gali būti viena geriausių priemonių, kad būtų pašalintos kliūtys vykdyti teismo sprendimą. Taip pat tai gali būti priemonė, leidžianti pateisinti buvusį teismo sprendimo nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte nustatyta, kad <...>. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nustatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023).

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą ir kasacinio teismo išaiškinimus, antstolio patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos surašomas ne visais sprendimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo atvejais, o tik antstoliui nustačius, kad to reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Dėl pažeidimų vykdymo procese pasekmių sprendžiama, atsižvelgiant į tai, ar, antstoliui neįvykdžius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytų veiksmų, buvo pažeisti geriausi vaiko interesai ar kilo grėsmė juos pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023).

Atkreiptinas dėmesys, kad papildomas aspektas vertinant sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdančio asmens kaltę yra tas, ar bendravimo tvarkos nevykdymas turi ilgalaikes pasekmes – ar nyksta (nesiformuoja) natūralus vaiko ir tėvo (motinos) ryšys dėl vaiko nebendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir sprendimo nevykdymo aplinkybes pagrindžia, kad sprendimo nevykdantis asmuo siekia šių pasekmių (ryšio išnykimo) arba suvokia, kad tokios pasekmės kils (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, akcentuodamas antstolio padarytus Sprendimų vykdymo instrukcijos 50, 51 punktų pažeidimus, nepateikia argumentų dėl vaiko interesų pažeidimo būtent tuo aspektu, jog nebuvo pasitelktas psichologas. Be to, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktą, tokią teisę turi ir pats pareiškėjas. Teismas, susipažinęs su vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo pateiktais duomenimis bei skolininkės 2025 m. balandžio 10 d. pateiktu paaiškinimu, nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų kilęs poreikis antstoliui su Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptarti sprendimo vykdymo priemonių pobūdį, sprendimo vykdymui pasitelkti psichologą, kaip minėta, tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas.

Tačiau iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų teismas sprendžia, kad antstolis nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos būti aktyviu vykdymo proceso dalyviu, imtis visų įmanomų priemonių vykdymo kliuviniams pašalinti ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad sprendimas būtų realiai vykdomas.

Kaip minėta, Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nustatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo.

Pareiškėjas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstoliui pateikė duomenis, jog bendravimas pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką nevyksta, jam su vaiku pasimatyti nepavyksta nuo 2023 metų, kartu pridėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos raštą, iš kurio matyti, kad skolininkė vaiko teisių apsaugos specialistų buvo įspėta, bei duomenis, jog skolininkė nesikooperuoja dėl bendravimo su vaiku tvarkos užtikrinimo, neatsako pareiškėjui ir kt. Antstolis, reaguodamas į pareiškėjo pateiktus duomenis, išsiuntė reikalavimą skolininkei pateikti paaiškinimą dėl nurodytų aplinkybių, gavęs skolininkės paaiškinimą, iš esmės daugiau jokių veiksmų vykdomojoje byloje neatliko. Po vykdomosios bylos užvedimo pareiškėjui kreipusis į antstolį dėl bendravimo su vaiku tvarkos užtikrinimo, antstolis taip pat elgėsi pasyviai, nesiėmė veiksmų nustatyti bendravimo tvarkos nevykdymo priežastis, nesikreipė į skolininkę dėl paaiškinimo pateikimo, nesikreipė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių dėl informacijos pateikimo, kas gavus tokią informaciją ir kartu su kitomis vykdomojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, galėtų sudaryti pagrindą antstoliui spręsti klausimą dėl Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo ar kitų reikalingų teisės aktuose numatytų veiksmų atlikimo, siekiant realaus teismo sprendimo vykdymo, nepažeidžiant vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad šioje dalyje pareiškėjo skundas iš dalies yra pagrįstas ir tenkintinas. Antstolis įpareigotinas, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktu, kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atitinkamą teritorinį skyrių dėl turimos informacijos pateikimo.

Dėl pareiškėjo teisių ir pareigų išaiškinimo

Iš vykdomojoje byloje esančios rašytinės medžiagos teismas nustatė, kad išieškotojas, pateikdamas antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą, prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo patvirtino, kad yra susipažinęs su CPK 639, 640 straipsniuose reglamentuotomis išieškotojo teisėmis ir pareigomis. Skunde pareiškėjas nenurodo, kokios konkrečios jo teisės ar pareigos, jų turinys, įgyvendinimo tvarka ar kitos aplinkybės, susijusios su vykdymo procese jam nustatytomis teisėmis ir pareigomis, pareiškėjui nebuvo išaiškintos.

Vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad išieškotojas būtų kreipęsis į antstolį dėl konkrečių jo teisių ar pareigų vykdymo procese išaiškinimo, o antstolis į tokį išieškotojo kreipimąsi nepateikęs atsakymo ar suteikęs netikslią informaciją. Todėl teismas daro pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju išieškotojo reikalavimo įpareigoti antstolį išaiškinti pareiškėjui jo, kaip išieškotojo, teises ir pareigas vykdymo procese tenkinimui nėra jokio teisinio pagrindo bei tokiu įpareigojimu nebūtų pasiekti jokie vykdymo proceso tikslai.

Dėl bendravimo pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį

Antstolis patvarkyme dėl skundo netenkinimo paaiškina, kad pagal vykdomojo rašto 5 punktą, tuo metu kai atsakovas būna Lietuvoje, jis su dukra bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas ją į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val., tokiu atveju pirmas 2025 m. kovo savaitgalis (atsižvelgiant į tai, kad išieškotojas gali prasiimti dukrą penktadienį), buvo 2025 m. kovo 7-9 dienos, taigi skundo argumentai, kad išieškotojui 2025 m. kovo 1 d. (šeštadienį) atvykus dukros gyvenamosios vietos adresu, skolininkė nesudarė galimybių jam bendrauti su dukra, yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad minimo vykdomojo rašto 5 punkte numatyta, kad tuo metu, kai atsakovas būna Lietuvoje, jis su dukra bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas ją į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val. Apie ketinimą pasiimti dukrą bendravimui savaitgalį atsakovas informuoja ieškovę galiniais ryšių įrenginiais (SMS žinute, el. paštu ar per programėlę „Messenger“) ne vėliau kaip likus 48 val. iki numatomo bendravimo. Pagal vykdomojo rašo 6 punktą, skolininkė privalo informuoti išieškotoją telefonu arba SMS žinute nedelsiant apie nenumatytas aplinkybes, dėl kuriu vaikas negali bendrauti su atsakovu (liga ir pan.).

Šiuo atveju teismas sutinka su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, jog 2025 m. kovo 1, 2 d. jis turėjo teisę ir pareigą bendrauti su dukra, o skolininkė turėjo pareigą sudaryti sąlygas išieškotojui bendrauti su dukra, o esant objektyvioms priežastims, dėl kurių toks bendravimas negalėtų įvykti, nedelsiant informuoti pareiškėją. Kitoks aiškinimas sudarytų prielaidas nukrypti nuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.

Dėl 2025 m. birželio 13 d. antstolio patvarkymo, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas, panaikinimo

Papildomu civilinėje byloje pateiktu prašymu pareiškėjas prašo panaikinti antstolio A. B. 2025 m. birželio 13 d. patvarkymą Nr. S-25-87-14961, kuriuo antstolis netenkino pareiškėjo skundo. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 510 straipsnio 3 dalimi, antstolio patvarkymas, kurio nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas. Remiantis aptariama teisės norma, tenkinti tokį pareiškėjo prašymą nėra jokio pagrindo.

Teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir įpareigoti antstolį A. B. kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl informacijos pateikimo, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktu (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo R. J. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų tenkinti iš dalies.

Įpareigoti antstolį A. B. kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktu.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Nutarties kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.