- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-827-880/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02781-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, veikiantis Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) J. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl baudos skyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė Angelė Kvaraciejienė 2024 m. spalio 10 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-24-133-28513 kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkui N. B. baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Antstolė nurodė, kad jos kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-8080-1040/2023, kuriuo N. B. (toliau ir skolininkas) įpareigojamas pateikti J. V. (toliau ir išieškotojas) visų mažosios bendrijos (toliau – ir MB, bendrija) „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentų kopijas ir visus banko ir / ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus. Šio vykdomojo rašto pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/23/00965. 2024 m. rugsėjo 30 d. antstolės kontoroje buvo gautas išieškotojo atstovo advokato P. S. pranešimas, kad skolininkas N. B. nepateikė išieškotojui J. V. didžiosios dalies MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentų. Remiantis šiuo pranešimu nustatyta, kad nesilaikyta teismo nustatyto įpareigojimo. Išieškotojo atstovas prašė kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą, padidinant ankstesniu teismo procesiniu sprendimu paskirtą baudą nuo 20 Eur iki 40 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) J. V. atsiliepimu į antstolės pareiškimą prašė pareiškimą patenkinti ir skolininkui skirti iki 300 Eur baudą (ne mažesnę negu 40 Eur) už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną išieškotojo naudai bei priteisti išieškotojui iš skolininko bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Išieškotojas nurodė, kad jo atstovas 2024 m. rugsėjo 30 d. el. paštu antstolei pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad skolininkas taip ir nepateikė išieškotojui didžiosios dalies bendrijos veiklos dokumentų: bendrijos išrašytų sąskaitų faktūrų ir gautų sąskaitų faktūrų, grynųjų pinigų išmokėjimo ir priėmimo kasos orderių, banko sąskaitos (-ų) atidarymo ir naudojimo sutarties, bendrijos turto įsigijimo ir apskaitos dokumentų (įskaitant turto įsigijimo sutartis, sąskaitas faktūras ir kt., pvz., su UAB „Vairema“, UAB „Lytagra“), sutarties su UAB „Baltic Petroleum“ dėl kuro pirkimo, jo naudojimo ataskaitos, darbo sutarties, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbdavio įsakymų, kiek tai susiję su G. Č., R. R. įdarbinimu, taip pat R. K., A. T. įdarbinimu ar beveik 3300 Eur piniginių sumų 2022 m. balandžio 4 d. mokėjimo jiems pagrindų, 2021 m. gruodžio 30 d., 2022 m. sausio 13 d., 2022 m. vasario 24 d., 2022 m. kovo 17 d. vekselių, kuriuos skolininkas, vadovaudamas bendrijai, su ja ir sudarė ir kurių pagrindu išsimokėjo pinigines lėšas sau, viso MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo, nes šis pateiktas vos už pusmetį (nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. gegužės 16 d.), ir kt. Išieškotojas pažymėjo, kad negali pateikti baigtinio reikalaujamų dokumentų sąrašo, nes tiksliai nežino, kokie dokumentai faktiškai yra MB „(duomenys neskelbtini)“. Tik 2024 m. lapkričio 6 d. gavo iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų skolininko antstolei pateiktus, bet antstolės išieškotojui nepersiųstus dokumentus, tačiau susipažinęs su jais konstatavo, kad skolininkas taip ir nepateikė visų MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentų, teikia juos tik dalimis, taip, tikėtina, siekdamas sudaryti teismo sprendimo vykdymo įspūdį ir kartu apgaulingai sutvarkyti bendrijos buhalteriją bei išvengti atsakomybės. Skolininkas pateikė tik dalį pinigų priėmimo kvitų ir dalį sąskaitų, pateikė G. Č. ir R. R. įdarbinimo dokumentus, tačiau įmonės naudai dirbo ir R. K. bei A. T., tuo tarpu šių asmenų su bendrija sudarytų sutarčių, individualios veiklos pažymų nepateikė. Taip pat iš skolininko pateiktų dokumentų matyti, kad buhalterines paslaugas bendrijai teikė E. K., tačiau jokių su ja sudarytų sutarčių skolininkas nepateikė. Be to, nepateikti dokumentai, kurie pagrįstų bendrijos išlaidas kurui.
3. Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo (skolininkas) N. B. prašė pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti. Skolininkas nurodė, kad visus dokumentus antstolei pateikė dar 2024 m. kovo 8 d., tačiau antstolė nurodė perduoti juos Alytaus apylinkės teismui, kuris tuo metu nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2VP-1686-558/2024 ir kuriam buvo perduota vykdomoji byla. Kartu su 2024 m. kovo 13 d. lydraščiu dokumentai (iš viso 469 lapai) buvo pateikti teismui. Teismas po bylos išnagrinėjimo grąžino juos antstolei, tačiau antstolė išieškotojui dokumentų neperdavė. Antrosios bylos dėl baudos skolininkui skyrimo (Nr. 2VP-5732-393/2024) nagrinėjimo metu išieškotojas atsiliepime pagrįstai nurodė, kad jam nepateikti G. Č. ir R. R. įdarbinimo dokumentai. Skolininkas nemanė, kad jie gali būti reikšmingi, po bylos išnagrinėjimo 2024 m. rugpjūčio 28 d. prašymu juos pateikė antstolei. O dėl išieškotojo prašomų kitų dokumentų nurodė, kad R. K. ir A. T. bendrijoje nebuvo įdarbinti, jie talkino bendrijai dirbdami individualios veiklos pagrindu. Taigi, skolininkas perdavė išieškotojui visus bendrijos dokumentus. Išieškotojui teigiant, kad didžioji dalis dokumentų jam neperduota, skolininkas antstolės prašė pateikti ataskaitą apie išieškotojui perduotus dokumentus, tačiau antstolė į skolininko užklausą neatsakė. Skolininkas jau anksčiau buvo nurodęs, kad išieškotojas užblokavo jo prieigą prie bendrijos el. pašto (duomenys neskelbtini), todėl skolininkas negalėjo įsitikinti, ar visi bendrijos dokumentai išieškotojui pateikti, nes el. pašte yra bendrijos gautos sąskaitos faktūros, o galimai ir kiti dokumentai. Išieškotojas elgiasi nesąžiningai, nes nesuteikia prieigos prie el. pašto, taip sukurdamas sąlygas taikyti skolininkui baudas. Skolininkas pažymėjo, kad daugiau bendrijos dokumentų bendrijoje nėra, todėl antstolės patvarkymas dėl sprendimo neįvykdymo ir prašymas skirti skolininkui baudą yra nepagrįsti. Skolininko nuomone, jis teismo sprendimą yra įvykdęs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi antstolės Angelės Kvaraciejienės prašymą atmetė, priteist suinteresuotam asmeniui (skolininkui) N. B. iš suinteresuoto asmens (išieškotojo) J. V. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5. Teismas pažymėjo, kad išieškotojas ir jo atstovas nurodė, kad nepateikti tokie dokumentai: 1) grynųjų pinigų priėmimo kvitai (pateikta tik dalis); 2) sąskaitos faktūros (pateikta tik dalis); 3) kuro panaudojimo ataskaitos; 4) turto pripažinimo trumpalaikiu tvarka, turto apskaitos dokumentai; 5) sutartis su E. K. dėl buhalterinių paslaugų suteikimo, bendrijos atsiskaitymo su E. K. dokumentai, dokumentų perdavimo–priėmimo aktas, kurio pagrindu E. K. buvo perduoti bendrijos dokumentai buhalterinei apskaitai sutvarkyti ir metinėms ataskaitoms parengti.
6. Dėl grynųjų pinigų kvitų teismas nurodė, kad iš abiejų šalių paaiškinimų, pateiktų kvitų numerių yra pagrindo manyti, kad kvitų galėjo būti išrašyta apie dešimt. Vėliausiai išrašyto kvito data yra 2022 m. balandžio 1 d., taigi visi atsiskaitymai grynaisiais pinigais pagal kvitus turėjo vykti tuo metu, kai bendrijoje dirbo abu jos nariai – išieškotojas ir skolininkas (kaip patvirtino išieškotojas, jis nedirbo nuo 2022 m. balandžio 1 d.). Išieškotojas patvirtino, kad iki dešimties kvitų jis vežėsi pas klientus, taip pat patvirtino bendrijoje faktiškai susiklosčiusią praktiką, kad skolininkas kaip direktorius iš anksto pasirašydavo neužpildytus kvitus. Išieškotojas taip pat neneigė skolininko nurodytos aplinkybės, kad trys iš keturių pateiktų kvitų yra užpildyti jo ranka. Tai patvirtina skolininko teiginius, kad išieškotojas veždavosi neužpildytus kvitus pas klientus ir priimdavo iš jų atsiskaitymą, taigi skolininkas galėjo nežinoti nei konkrečių klientų, nei jų sumokėtų sumų. Išieškotojas tvirtino, kad jis visus kvitus grąžino padėdamas juos į seifą, tačiau šiems teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė. Esant iš esmės neprieštaringiems šalių paaiškinimams apie bendrijoje susiklosčiusią pinigų priėmimo kvitų naudojimo tvarką, aplinkybė, kad išieškotojas buvo paėmęs iki dešimties pinigų priėmimo kvitų, kuriuos pateikė klientams priimdamas iš jų pinigus, laikytina nustatyta (CPK 185 straipsnis). Byloje pateikti tik keturi kvitai. Išieškotojas tvirtino, kad visus paimtus kvitus grąžino padėdamas juos į seifą, taigi pagal CPK 178 straipsnį jam tenka pareiga šiuos teiginius įrodyti, tačiau išieškotojas įrodymų nepateikė. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog kvitai buvo grąžinti bendrijai ir skolininkas, vykdydamas teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą, galėjo juos pateikti išieškotojui. Be to, atsižvelgiant į šalių paaiškinimais nustatytas aplinkybes, kad išieškotojas veždavosi pas klientus neužpildytus kvitus, nėra pagrindo ir išvadai, kad net ir neturėdamas šių dokumentų, skolininkas galėjo juos atkurti kreipdamasis į klientus, kuriems trūkstami kvitai buvo išrašyti.
7. Dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamų ir siunčiamų sąskaitų faktūrų teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininkas dar turi nepateiktų bendrijos pirkimo ar pardavimo sąskaitų, tačiau jų nepateikia. Liudytoja apklausta E. K. paaiškino, kad tvarkydama bendrijos buhalteriją buvo pastebėjusi, kad kai kurių sąskaitų trūksta, tai matėsi iš bendrijos banko sąskaitos išrašo, kuriame fiksuojamas lėšų judėjimas turi būti pagrįstas sąskaitomis. Ji apie tai sakė N. B., jis dar ieškojo ir surado kelias trūkstamas sąskaitas. Daugiau sąskaitų nėra. Liudytoja taip pat patvirtino, kad visus jai pateiktus dokumentus, įskaitant pirkimų ir pardavimų sąskaitas faktūras, ji yra grąžinusi N. B., taigi nieko papildomai pateikti taip pat negali. Teismo vertinimu, iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skolininkas pateikė išieškotojui visas turimas sąskaitas faktūras ir išnaudojo galimybes atkurti nesamas sąskaitas. Priešingai išvadai padaryti byloje nenustatyta faktinio pagrindo. Teismas pažymi ir tai, kad išieškotojas, kaip nustatyta byloje, aktyviai dalyvavo MB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir pagal savo veiklos pobūdį (darbas su klientais, vadyba, medžiagų įsigijimas ir pan.) turėjo žinoti apie bendrijos gaunamas ir išrašomas sąskaitas (ar bent dalį jų), tačiau nenurodė nė vienos konkrečios sąskaitos, kurios skolininkas nepateikė, o rėmėsi tik bendro pobūdžio teiginiais, kad sąskaitos pateiktos ne visos.
8. Dėl kitų dokumentų – kuro panaudojimo ataskaitų, turto pripažinimo trumpalaikiu tvarkos, turto apskaitos dokumentų, sutarties su E. K., dokumentų perdavimo–priėmimo akto, atsiskaitymo su E. K. dokumentų teismas pažymėjo, kad išieškotojas taip pat dalyvavo bendrijos veikloje ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog vykdavo į objektus pas klientus. Taigi jis turėjo žinoti, ar buvo pildomos kuro panaudojimo ataskaitos, ir jeigu buvo pildomos, galėjo konkrečiai nurodyti, kokie dokumentai bendrijoje buvo sudaromi ir kokius konkrečius dokumentus skolininkas turi pateikti. Tuo tarpu išieškotojo atstovas suformulavo tik abstraktaus pobūdžio reikalavimą dėl kuro panaudojimo ataskaitų pateikimo. Iš bylos duomenų nesant pagrindo manyti, kad tokie dokumentai bendrijoje buvo, reikalavimas juos pateikti negali būti laikomas pagrįstu. Liudytoja apklausta E. K. paaiškino, kad vykdė veiklą pagal pažymą, su N. B. rašytinės sutarties dėl paslaugų teikimo nepasirašė, susitarė žodžiu, pasitikėjimo pagrindu, su ja už suteiktas paslaugas buvo atsiskaityta pagal jos išrašytą sąskaitą sumokant grynaisiais pinigais 690 Eur ir išrašant kasos išlaidų orderį. Aplinkybę, kad tarp skolininko pateiktų dokumentų yra 2023 m. liepos 28 d. E. K. išrašyta sąskaita Nr. EK231 690 Eur sumai bei 2023 m. liepos 28 d. kasos išlaidų orderis Nr. 2, pagal kurį E. K. sumokėta 690 Eur grynaisiais pinigais, teismo posėdyje pripažino ir išieškotojo atstovas advokatas P. S.. Skolininkas nuosekliai tvirtino, kad bendrijoje turto nėra. Aplinkybę, kad ilgalaikio turto bendrijoje nėra, patvirtino ir liudytoja E. K., kuri teigė, kad tai matyti iš įmonės dokumentų, iš kurių buvo matyti ir tai, kad bendrija veiklos nevykdo. Ilgalaikio turto apskaitos tvarka nebuvo patvirtinta. Skolininkui pripažįstant, kad turto apskaitos dokumentai nebuvo parengti, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad skolininkas galėjo ir privalėjo juos pateikti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išieškotojo atstovas tik abstrakčiai teigė, kad tokie dokumentai turėjo būti, tačiau aiškiai neįvardijo konkretaus bendrijos turto, kuris turėjo būti apskaitomas kaip ilgalaikis turtas, iš ko būtų galima spręsti, kad tokio turto apskritai buvo.
9. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, suinteresuotų asmenų ir jų atstovų paaiškinimus bei liudytojos E. K. parodymus, sprendė, kad nėra pagrindo laikyti nepatikimais skolininko paaiškinimų, kad jis yra pateikęs visus turimus MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir daugiau jokių dokumentų neturi ir pateikti negali. Šis skolininko tvirtinimas iš esmės atitinka bylos aplinkybes, reikšmingų prieštaravimų tarp byloje surinktų įrodymų nenustatyta ir pagrindo išvadai, kad skolininkas turi ir gali pateikti kokius nors MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kurių dar nebūtų pateikęs, nėra. Minėta, kad pats skolininkas neneigė, jog pateikė ne visus dokumentus, kurie apskritai buvo MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jo teiginys, kad jis nebeturi galimybės daugiau nieko pateikti, byloje nepaneigtas, byloje nustatytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad kitų dokumentų, kurių reikalauja išieškotojas, arba apskritai nebuvo (pvz., kuro panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, sutarties su E. K.), arba skolininkas jų neturi ir negali gauti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (pvz., dalies nepateiktų pinigų priėmimo kvitų).
10. Apibendrinant pažymėtina, kad, sprendžiant dėl to, kiek ir kokių dokumentų turėjo būti MB „(duomenys neskelbtini)“ ir atitinkamai – ar skolininkas pateikė ir galėjo pateikti visus / ne visus dokumentus, turi būti įvertintas ne tik teisinis mažosios bendrijos kaip juridinio asmens veiklos reglamentavimas, bet ir faktinės MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos aplinkybės, bendrijoje susiklosčiusi dokumentų valdymo, buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, bendrijos veiklos laikotarpis, įvertinti skolininko ir išieškotojo, kaip vienintelių bendrijos narių, santykiai dėl bendros veiklos, kurie tik po kelių mėnesių nuo bendrijos įsteigimo peraugo į konfliktinius, bet pradžioje, tikėtina, buvo grįsti pasitikėjimu, kas galėjo lemti, kad ne visi veiksmai buvo griežtai įforminami dokumentais pagal teisės aktų reikalavimus, ir pan.
11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, net ir esant pagrįstai tikimybei, kad skolininkas pateikė ne visus MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, ko iš esmės neneigia ir pats skolininkas, tačiau nesant pagrindo manyti, kad skolininkas turi galimybę pateikti daugiau MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, nei jau yra pateikęs, skirti skolininkui baudą nėra teisinio pagrindo, nes nenustatyta skolininko kaltė kaip pagrindas skirti baudą, be to, baudos skyrimas skolininkui neatitiktų baudos tikslo paskatinti skolininką įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, antstolės prašymą skirti skolininkui baudą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas pažymėjo, kad išieškotojo bei skolininko interesai yra priešingi. Byla pradėta pagal antstolės kreipimąsi į teismą išieškotojo prašymu, taigi atmetus antstolės prašymą konstatuotina, kad teismo procesinis sprendimas priimtas skolininko naudai ir išieškotojo nenaudai. Atsižvelgiant į tai, išieškotojo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas. Skolininko prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinas skolininkui iš išieškotojo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Išieškotojas J. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir patenkinti antstolės A. Kvaraciejienės pareiškimą ir skolininkui pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį paskirti ne vienkartinę, o iki 300 Eur baudą (išieškotojo nuomone, ne mažesnę negu 40 Eur) už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną išieškotojo naudai; bei priteisti iš skolininko išieškotojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Antstolė, vykdanti teismo sprendimą, o esant ginčui vykdomojoje byloje, teismas privalo nustatyti, kokie dar įmonės dokumentai privalo būti skolininko žinioje ir juos išreikalauti iš skolininko, sankcijų pagalba. Tačiau nagrinėjamuoju atveju nei antstolė, nei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taip ir nenustatė, kokie apskritai įmonės dokumentai privalo būti skolininko, kaip MB „(duomenys neskelbtini)vadovo, veikloje. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamuoju atveju nepagrįstai, nutartimi tyrė ir vertino bylos aplinkybes iš esmės tik dėl išieškotojo atsiliepime į antstolės aktą nurodomų dokumentų egzistavimo MB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir jų nepateikimo į bylą.
13.2. Nutartyje nurodyta tik dalis dokumentų pagal įstatymą privalomų mažajai bendrijai ir esančių (privalančių būti) skolininko, kaip bendrijos vadovo žinioje, ar esant reikalui, jo išsireikalautinų, dėl ko pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir skolininko galimybes pateikti ir kitus pagal įstatymą privalomus mažajai bendrijai turėti ir išieškotojui pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentus, kurie nebuvo įvardinti antstolės ar išieškotojo.
13.3. Byloje nėra ginčo ir teismas nutartyje pripažino, kad skolininkas taip ir nepateikė visų įmonės dokumentų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taip ir neįvardijo visų skolininko nepateiktų dokumentų, nurodydamas tik kai kuriuos iš jų (kuro panaudojimą pagrindžiantys dokumentai, sutartis su apskaitininke E. K., dalis pinigų priėmimo kvitų).
13.4. Pirmosios instancijos teismui buvo privalu įvertinti bylos aplinkybes ir nustatyti visus skolininko, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, žinioje turėtinus dokumentus bei pasinaudojant protingomis pastangomis išsireikalautinus įmonės dokumentus, ir tik tada spręsti, kurie iš jų realiai neegzistuoja (taip ir nebuvo sudaryti), o kurie egzistuoja, tačiau skolininko taip ir nepateikti teismo sprendime nurodytu terminu. Tokia teismo pareiga aiškintina dėl to, kad tik nustačius įmonės veikloje naudotinus dokumentus, galima buvo byloje aiškintis, kurie neegzistuoja, o kurie egzistuoja, bet skolininko nebuvo pateikti į vykdomąją bylą. Ir tik po to, galima buvo teismui vertinti, ar konkrečių įmonės dokumentų skolininkas negali pateikti, kaip nurodyta nutartyje, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko valios.
13.5. Pirmosios instancijos teismas, nutartyje padarydamas išvadą, kad skolininkas negali pateikti dalies įmonės dokumentų (kvitų) dėl ne nuo skolininko priklausančių priežasčių, pažeidė įrodinėjimo taisykles ir nutartį pagrindė ne objektyviais įrodymais, o nepatikimais dėl daugkartinio ankstesnio melavimo antstolei ir teismui, kad jau visi įmonės dokumentai yra pateikti, skolininko samprotavimais. Objektyviais įrodymais, patvirtinančiais skolininko negebėjimą pateikti visu Įmonės kvitus, galėtų būti laikomi skolininko prašymai išieškotojui grąžinti kvitus, išieškotojo atsisakymas šiuos kvitus grąžinti, pagaliau kvitų praradimo aktai, bet ne jau pasižymėjusio melavimu skolininko samprotavimai, kadangi samprotavimais griežtai draudžiama grįsti teismų sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
13.6. Antstolė teismo nuomone, išdėstytą nutartyje, pateikė nepagrįstą antstolės aktą (prašymą), kuris teismo buvo nutartimi netenkintas ir todėl, būtent, iš antstolės, o ne iš išieškotojo išieškotinos skolininko naudai bylinėjimosi išlaidos tuo atveju, jeigu Antstolės aktas būtų netenkintas ir apeliacinės instancijos teismo.
13.7. Pažymėtina, kad nors išieškotojas prašė antstolės priimti tokį antstolės aktą, tačiau antstolė privalo elgtis nešališkai ir savarankiškai priimti sprendimus, be kita ko, esant pagrindui, konstatuoti, kad skolininkas tinkamai įvykdė teismo sprendimą ir į teismą su antstolės aktu nebesikreipti ir tuo pačiu nurodyti išieškotojui tokio nesikreipimo motyvus, o esant reikalui, pasiūlyti išieškotojui pateikti papildomus paaiškinimus ar įrodymus dėl tokio kreipimosi į teismą reikalingumo ir pan. Dar daugiau, kaip nurodyta ir nutarties 53 punkte, antstolė neperdavė išieškotojui 2024-03-13 skolininko pateiktų dokumentų, o kad apie šių dokumentų turinį skolininko atstovas nežinojo, matyti iš išieškotojo atstovo 2024-09-30 prašymo surašyti antstolės aktą turinio, taip pat iš išieškotojo atstovo prašymų teismui dėl susipažinimo su šiais dokumentais turinio.
Atsiliepimas
14. Skolininkas N. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo išieškotojo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Iš esmės išieškotojo atstovo suformuluota išvada dėl teismo netinkamo bylos nagrinėjimo yra neaiški, nesuprantama ir beprasmiška. Teismas, atlikęs didžiulį darbą turbūt nustatytų, kokie dokumentai turi būti sudaryti įsteigus įmonę, tačiau visais atvejais ras vieną ir tą patį faktinį rezultatą – įmonėje tokie dokumentai nebuvo sudaromi, jų nėra, jis tokiais dokumentais nedisponuoja ir pateikti negali.
14.2. Teismą įpareigoti atlikti Išieškotojo atstovo reikalaujamą darbą, būtų beprasmiškas Teismo laiko, finansinių ir ypač Teismo žmogiškųjų resursų eikvojimas.
14.3. Teismo išvada, kad išieškotojas paėmęs kvitus (ir pinigus), turi įrodyti kad paimtus kvitus (ir pinigus) man grąžino, pagrįsta. Išieškotojas pripažinęs tokių dešimt buvusių kvitų paėmimo atvejų, neįrodo 6 kvitų su gautais pinigais grąžinimo.
14.4. Įmonė veiklą pradėjo 20211201 – ją įsteigus. Pirma žinoma (pateikta) Sąskaita Nr. 2021_026 yra 20211214 datos. Trūksta visų 25 – erių pirmųjų, nuo Nr. 001 iki Nr. 025 sąskaitų. Teismui aš paaiškinau, kad šių pirmųjų 25 sąskaitų (nuo Nr. 2021_001 iki Nr. 2021_025) nėra, nes Įmonės sąskaitų numeracija pradėta nuo mano Individualios veiklos sąskaitų numeracijos, t. y. po paskutinės individualios veiklos sąskaitos Nr. 2021_025, Įmonės pirma sąskaita Nr. 2021_026. Tai, savo paaiškinimuose pripažino ir J. V.. Kitų sąskaitų numeracija peršoka arba dingsta, pvz. sąskaitų, Nr. 2022_046, Nr. 2022_047, Nr. 2022_048, Nr. 2022_049, Nr. 2022_051,Nr. 2022_052, 2022_053 ir Nr. 2022_054 trūkusių vasario mėn., atsiranda kovo mėn. Analogiškai su 2022 m. balandžio mėn. sąskaitomis pagal nuoseklumą visos, tačiau trūksta pirmos sąskaitos Nr. 2022_061, kuri yra kovo mėnesyje. Sąskaitų numeracija supainiota.
14.5. Kitų išieškotojo pasigendamų sąskaitų skolininkas nežino, galimai jos yra išieškotojo užblokuotame įmonės el. pašte (duomenys neskelbtini), kuriame išieškotojo atstovas savo 20240708 atsiliepime nurodo – “ ir tikrai jame yra atsakovo valdomos įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ gautos sąskaitos faktūros.“ Priėjimo prie įmonės el. pašto skolininkas neturi, priėjimas užblokuotas išieškotojo, aš negaliu patikrinti ir todėl galimai yra ir kitų, Įmonės pateiktų užsakovams sąskaitų faktūrų.
14.6. Dėl atskirojo skundo argumento, kad teismas nepagrįstai neįvardijo visų konkrečių skolininko nepateiktų Įmonės dokumentų, skolininko nuomone, teismas padarė pagrįstas išvadas. Išieškotojas teismui paaiškino, kad įmonės veikloje aktyviai dalyvavęs: užsiėmė reklama, vertino darbus, sudarydavo darbų kainos skaičiavimus, rengė sutartis, sąskaitas, vykdavo į vietą su pinigų priėmimo kvitais, juos užpildydavo, paimdavo pinigus ir atlikdavo kitus Įmonės veiklos reikalus. Dokumentai, kuriuos jis kartu su išieškotoju arba atskirai sudarė ir kuriuos jis turėjo, išieškotojui pateikti. Daugiau dokumentų neturi ir negali pateikti. Teismas aiškinosi išsamiai ir pilnai, netgi pagal išieškotojo atstovo prašymą apklausė ir E. K. parengusią įmonės finansinės atskaitomybės rinkinius – pas ją dokumentų nėra. Jis daugiau kitų įmonės veiklos dokumentų neturi. Nėra duomenų, kad Įmonės dokumentų būtų pas kitus asmenis.
14.7. Tiesa, yra vieta, kurioje yra, nei jam, nei teismui nežinomų įmonės dokumentų, tai Įmonės el. paštas (duomenys neskelbtini). El. pašte esančių dokumentų jis nepateikė, nes neprieina prie el. pašto. Teismas negali, neįmanoma nustatyti, kokiais konkrečiai dokumentais jis disponuoja, tačiau nepateikė. Jokie kiti įmonės dokumentai neegzistuoja, jis neturi ir pateikti negali.
14.8. Sutinka, su išieškotojo atstovo teiginiais dėl antstolės veiklos vykdomojoje byloje – jos veikla žemiau kritikos ir, iš esmės, teisinga būtų visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš jos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria netenkintas antstolės prašymas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl baudos skyrimo neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti veiksmus
17. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
18. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
19. Teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.
20. Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Tačiau, pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, taip pat atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nutarčiai, kuri yra teisinga, teisėta ir pagrįsta.
22. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsiaiškino ir nutartyje nenurodė visų įmonės žinioje pagal įstatymą privalomų turėti dokumentų, dėl ko nepagrįstai nepakankamai tiksliai ir išsamiai įvertino, kad dalis iš nepateiktų įmonės dokumentų nepateikti skolininko, nes jie paprasčiausiai neegzistuoja, o dalis nepateikti dėl to, kad skolininkas jų negali gauti dėl priežasčių nepriklausančių nuo skolininko valios.
23. Su šiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
24. Pirmiausia pažymėtina, kad tiek atsiliepime į antstolės pareiškimą, tiek ir bylos nagrinėjimo metu išieškotojas nekėlė reikalavimo, kad pirmosios instancijos teismas turi nustatyti mažosios bendrijos veikloje pagal įstatyminį reglamentavimą privalomų turėti dokumentų, o analizavo jau pateiktus skolininko dokumentus bei teikė argumentus dėl, jo nuomone, trūkstamų MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentų. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išieškotojo poziciją, pagrįstai nustatė, kad išieškotojo teigimu nepateikti tokie dokumentai: 1) grynųjų pinigų priėmimo kvitai (pateikta tik dalis); 2) sąskaitos faktūros (pateikta tik dalis); 3) kuro panaudojimo ataskaitos; 4) turto pripažinimo trumpalaikiu tvarka, turto apskaitos dokumentai; 5) sutartis su E. K. dėl buhalterinių paslaugų suteikimo, bendrijos atsiskaitymo su E. K. dokumentai, dokumentų perdavimo–priėmimo aktas, kurio pagrindu E. K. buvo perduoti bendrijos dokumentai buhalterinei apskaitai sutvarkyti ir metinėms ataskaitoms parengti, bei analizavo, ar dėl jų nepateikimo yra skolininko kaltė.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad atskirajame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, išieškotojo atskirajame skunde išdėstyti argumentai vertintini kaip nauji, dėl kurių nepasisakė pirmosios instancijos teismas.
26. Be to, nors išieškotojas teigia, kad jis net neprivalėjo teikti atsiliepimo byloje ir išaiškinti antstolei ir teismui, kokie dokumentai nėra pateikti, vis tik, apeliacinio teismo vertinimu, tokio pobūdžio teismo sprendimo tinkamą įvykdymą ar neįvykdymą gali įrodyti tik pačios šalys, t. y. išieškotojui teikiant duomenis, patvirtinančius, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas, o skolininkui teikiant šiuos duomenis paneigiančius įrodymus.
27. Nagrinėjamu atveju svarbios faktinės MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos aplinkybės.
28. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, MB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2021 m. gruodžio 1 d., jos vadovas nuo įsteigimo momento yra N. B., steigėjai ir nariai – J. V. ir N. B.. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad išieškotojas ir skolininkas įsteigė MB „(duomenys neskelbtini)“ siekdami vykdyti veiklą (tvorų, vartų įrengimas ir pan.) ir uždirbti pelno, pasiskirstė darbus taip, kad J. V. dirbo su klientais, važiuodavo į objektus, sudarydavo darbų sąmatas, rūpinosi sutarčių sudarymu ir pan., o N. B. vykdė užsakymus, t. y. faktiškai atlikdavo darbus, be to, bendrija samdė ir subrangovus darbams atlikti. Iš išieškotojo ir skolininko paaiškinimų nustatyta, kad medžiagas, reikalingas darbams atlikti, pirko jie abu. Išieškotojo paaiškinimu, N. B. užėmė direktoriaus pareigas, nes taip buvo patogiau, jis gyveno Alytuje, kur bendrija faktiškai vykdė veiklą, o išieškotojas – Druskininkuose. Tarp J. V. ir N. B. kilus nesutarimų, J. V. nuo 2022 m. balandžio 1 d. nedalyvavo bendrijos veikloje (išvyko atostogų), o nuo 2022 m. gegužės 1 d. išvyko dirbti ir gyventi į Norvegiją. Bendrija veiklą vykdė iki 2022 m. balandžio mėn. įskaitytinai.
29. Taigi tiek išieškotojas, tiek ir skolininkas buvo mažosios bendrijos steigėjai ir nariai. Atitinkamai nors bendrijos direktoriumi buvo skolininkas, vis tik darytina išvada, kad atsižvelgiant į atliekamus darbus, išieškotojui, lygiai taip pat kaip ir skolininkui, galėjo ir turėjo būti žinoma, kokie bendrijos veiklos dokumentai buvo sudaromi. Ypač įvertinus tai, kad bendrija veiklą vykdė itin trumpą laiką.
30. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepatikimais skolininko paaiškinimais, užuot rėmęsis išieškotojo paaiškinimais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas analizavo abiejų suinteresuotų asmenų – tiek išieškotojo, tiek skolininko, duotus parodymus, lygino juos su kitais bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais ir padarė pagrįstas išvadas, kurios atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o būtent, kad daugiau MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų skolininkas negali pateikti dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių,.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo plačiąja prasme priėmimas ir vykdymas nėra savitikslis, bet juo turi būti išsprendžiama susidariusi teisinė situacija, kuriai išspręsti tas sprendimas ir yra priimamas. Iš 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8080-1040/2023 matyti, kad sprendimo už akių rezultatas buvo įpareigojimas skolininkui pateikti išieškotojui MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentų kopijas ir visus MB „(duomenys neskelbtini)“ banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus. O to tikslas išieškotojo susipažinimas su MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, nes kaip nurodyta sprendime už akių išieškotojas gavo duomenų, kad atsakovas netinkamai vykdo savo, kaip bendrijos vadovo, pareigas, sudarinėja abejotino teisėtumo sandorius, nevykdo įsipareigojimų klientams ir pan. Dėl šių aplinkybių ieškovas kreipėsi į atsakovą žodžiu ir raštu, prašydamas jo atstovui advokatui P. S. pateikti visų MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų kopijas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju manytina, kad skolininko pateiktų dokumentų pakanka išieškotojo siekiamam tikslui pasiekti, o būtent susipažinti su MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ir finansine situacija. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju trūksta kelių grynųjų pinigų priėmimo kvitų ir sąskaitų faktūrų, nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo tokių dokumentų negalėjo pateikti priežastis.
32. Nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties ir atskirojo skundo argumentai, kad skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ne iš išieškotojo, o iš antstolės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad šiuo atveju būtent išieškotojas ir skolininkas yra bylos (vykdymo proceso) šalys turinčios priešingą interesą. Būtent išieškotojas kreipėsi į antstolę teigdamas, kad teismo sprendimas vis dar nėra įvykdytas. Taigi būtent jo, o ne antstolės, interesas buvo nubausti skolininką. Atitinkamai tokio prašymo netenkinus, skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš išieškotojo.
33. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
36. Išieškotojo atskirąją skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.
37. Tuo tarpu skolininkas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 950 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šioms išlaidoms pagrįsti skolininkas pateikė 2025 m. vasario 9 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1120131.
38. Skolininko prašomas priteisti išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytą dydį už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, todėl jam priteistinos išlaidos mažintinos iki 895,16 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
apelianto (suinteresuoto asmens) J. V. atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) N. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens (išieškotojo) J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 895,16 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 16 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.