- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-17
- Bylos Nr.
- e2S-978-775/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. bei atsakovo A. K. patikslintą priešieškinį ieškovei E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kalės, nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. K. (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui A. K. (toliau – atsakovas), kuriuo ieškovė be kitų reikalavimų prašo: nustatyti nepilnamečių vaikų K. ir M. (toliau – nepilnamečiai vaikai) gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti ieškovės nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Atsakovas patikslintu priešieškiniu be kitų reikalavimų prašo: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką 50/50 ir ją atitinkamai konkretizuoti.
2. Atsakovas nagrinėjamoje byloje 2025 m. sausio 30 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, nuo 2024 m. gruodžio 20 d. priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 327 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; paskirti atsakovą nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise; priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nurodė, kad 2025 m. sausio 24 d. nutartimi byloje pakeistos laikinosios apsaugos priemonės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su juo. Šalių nepilnamečiai vaikai jau nuo 2024 m. gruodžio 20 d. gyveno su atsakovu, ieškovė prie vaikų išlaikymo neprisideda, todėl, pasikeitus vaikų gyvenamajai vietai ir ieškovei neprisidedant prie vaikų išlaikymo, turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir iš ieškovės priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams nuo 2024 m. gruodžio 20 d. (t. y. nuo tada, kai vaikai pradėjo gyventi su atsakovu). Nuo 2025 m. sausio 1 d. padidėjus minimaliai mėnesinei algai ir padidėjus vaiko išmokai, iš ieškovės kiekvienam vaikui turėtų būti priteista po 327 Eur kas mėnesį mokamos periodinės išmokos.
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašė atsakovo prašymą atmesti. Nurodė, kad 2025 m. sausio 24 d. nutartis, kuria pakeistos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, yra apskųsta. Panaikinus nurodytą nutartį, liktų galioti 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Be to, ieškovė 2025 m. sausio 7 d. yra pateikusi prašymą nustatyti bendravimo tvarką su abiem nepilnamečiais vaikais 50/50 ir tuo atveju sutinka mokėti minimalų laikiną išlaikymą, pvz. 100 Eur kiekvienam vaikui.
5. Institucija teikianti išvadą byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad įvertinus prašyme išdėstytas aplinkybes, atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš ieškovės laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams po 327 Eur kiekvienam nuo 2025 m. sausio 24 d. iki sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo. Atsakovą paskyrė nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Nutartį nutarė vykdyti skubiai. Kitos prašymo dalies netenkino.
7. Teismas nustatė, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Šalys neranda sutarimo dėl nepilnamečių vaikų, tame tarpe, tarp šalių kyla ginčas ir dėl išlaikymo vaikams teikimo. Byloje 2025 m. sausio 24 d. nutartimi pakeistos 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu. Pakeitus nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, minėta nutartimi nebuvo išspręstas laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas. Nors ieškovė teigia, kad minėta nutartis yra apskųsta, tačiau 2025 m. sausio 24 d. nutarties dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu leista vykdyti skubiai. Tad nutarties apskundimas nesudaro pagrindo netenkinti atsakovo, su kuriuo gyvena vaikai, prašymo dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
8. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad yra reikšminga tai, jog ji yra pateikusi prašymą nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką 50/50, kadangi šis ieškovės prašymas nebuvo tenkintas, be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, tenka didesnė jų išlaikymo našta.
9. Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas vadovavosi minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris teismų praktikoje pripažįstamas orientaciniu vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
10. Teismas pažymėjo, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (toliau – MMA) sudaro 1 038 Eur iki mokesčių, 777,39 Eur į rankas, kuri preziumuojama kaip būtina minimali suma, reikalinga vaiko poreikių tenkinimui. Spręsdamas dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią, nepilnamečiui vaikui skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio išmoka per mėnesį, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 122,50 Eur. Todėl visą nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo dydį sumažino minėta išmoka ir nustatė, kad kiekvienam iš tėvų priklausančios teikti išlaikymo dalies dydis vaikui yra 327 Eur (777,39 Eur – 122,50 Eur/2).
11. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas iš ieškovės nutarė priteisti laikiną išlaikymas po 327 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
12. Atsakovas prašė priteisti laikiną išlaikymą nuo 2024 m. gruodžio 20 d., t. y. nuo tada kai nepilnamečiai vaikai faktiškai pradėjo gyventi su atsakovu. Teismas sprendė, kad šis prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Kadangi nutartis, kuria laikina vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, priimta 2025 m. sausio 24 d. Iki nutarties priėmimo galiojo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikina vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Aplinkybė, kad pažeidžiant teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, vaikai pradėjo gyventi su atsakovu, negali būti pripažintina teisėtu pagrindu priteisti laikiną išlaikymą vaikams iš ieškovės nuo 2024 m. gruodžio 20 d. Priešingu atveju būtų pažeistas vienas iš pagrindinių teisės principų, kad iš neteisės negali gimti teisė. Todėl šią prašymo dalį nutarė atmesti ir laikiną išlaikymą iš ieškovės priteisė nuo 2025 m. sausio 24 d. teismo nutarties priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovė E. K. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, nepilnamečių išlaikymo priteisimo institutą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
13.2. Nusprendęs priteisti laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymą po 327 Eur kiekvienam vaikui, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik kasacinio teismo praktika, kurioje suformuota teisės taikymo taisyklė apie orientacinį vaiko būtinųjų poreikių dydžio kriterijų, tačiau nesivadovavo teisės normomis, reglamentuojančiomis nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo institutą, t. y. CK 3.192 straipsnio 2–3 dalimis. Teismas privalėjo įvertinti vaikų poreikius ir turtinę padėtį, tačiau į ją visiškai neatsižvelgė nei spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, nei dėl išlaikymo proporcijos kiekvienam iš tėvų.
13.3. Byloje esantys duomenys apie šalių turtinę padėtį patvirtina, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra apie 3 900 Eur atskaičius mokesčius. Apeliantės vidutinės pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius siekė apie 1 715 Eur, o 2024 metais – apie 1 384 Eur. Iš to seka, jog 2024 metai atsakovo gaunamos pajamos yra beveik tris kartus didesnės nei ieškovės. Esant ženkliai šalių turtinei disproporcijai, vertintina kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo proporcija. Priteistas laikinas išlaikymas sudaro beveik pusę apeliantės gaunamų pajamų. Vertinant aplinkybę, jog apeliantė moka šalių bendros paskolos įmokas, išlaiko šalių bendrą turtą, moka su šalių bendro turto išlaikymu ir naudojimu susijusius komunalinius mokesčius, jai lieka vos keli šimtai eurų pragyvenimui. Teismas nevertino jokių faktinių aplinkybių apie šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, dėl šios priežasties neįvertino akivaizdžios ir esminės šalių gaunamų pajamų disproporcijos, dėl ko nepagrįstai priteisė iš apeliantės ½ dalį kiekvienam iš vaikų reikalingo išlaikymo – po 327 Eur kiekvienam vaikui.
13.4. Apeliantės vertinimu, šiuo atveju egzistuoja pagrindas išlaikymą priteisti proporcingai tėvui turtinei padėčiai, t. y. apeliantė dengtų 1/3 nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo, o atsakovas turėtų padengti likusią 2/3 dalį nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo. Laikytina, jog toks išlaikymo teikimo paskirstymas yra proporcingas šalių turtinei padėčiai, o taip pat atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
13.5. Teismas nenurodė nei vieno nepilnamečių vaikų išlaikymo institutą reglamentuojančio teisės akto ir šiais teisės aktais nesivadovavo. Iš to seka, jog teismo nustatytas ir iš apeliantės priteistas išlaikymas yra iš esmės nepagrįstas. Nesivadovaudamas nei viena teisės norma, kuri reglamentuoja priteistino išlaikymo dydį, teismas objektyviai negalėjo tinkamai įvertinti bylos aplinkybių ir priimti pagrįstos ir motyvuotos nutarties dėl priteistino išlaikymo. Dėl šios priežasties teismo priimta nepagrįsta ir nemotyvuota nutartis privalo būti panaikinta.
Atsiliepimas
14. Atsakovas A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
14.1. Apeliantės teiginiai, jog teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, nemotyvavo savo išvados, yra visiškai nepagrįsti. Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas įvertino, jog nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA sudaro 1 038 Eur iki mokesčių, atskaičius mokesčius – 777,39 Eur, kurią vertino kaip būtiną minimalią sumą, reikalingą vaiko poreikių tenkinimui. Teismas taip pat įvertino, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnį skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (122,50 Eur) ir šia suma sumažino išlaikymo dydį bei nustatė, jog kiekvienam iš tėvų priklausančios teikti išlaikymo dalies dydis yra 327 Eur.
14.2. Atsakovas, prašydamas priteisti iš apeliantės minimalų išlaikymą paaugliams vaikams, neteikė įrodymų, kurie patvirtina realių vaikų poreikių dydį, kadangi tokie įrodymai buvo teikti į bylą 2024 metais pačios apeliantės, jai prašant padidinti atsakovo teiktą laikiną išlaikymą (K. – 1 345 Eur per mėnesį, M. – 1 015 Eur per mėnesį). Šie įrodymai patvirtina, kad nepilnamečiams vaikams reikalingas kur kas didesnis išlaikymo dydis. Teismo priteistas laikinas išlaikymas po 327 Eur per mėnesį yra minimalus ir toks išlaikymo poreikis neturi būti atskirai įrodinėjamas.
14.3. Minėtu prašymu apeliantė pripažino, jog nepilnamečių vaikų išlaikymui realiai reikalingos gerokai didesnės sumos, nei jų savo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašė atsakovas. Apeliantė nenurodo, jog nuo jos prašymo padidinti laikiną išlaikymą, vaikų poreikiai būtų sumažėję, tam tikros sumos yra nebeskiriamos vaikams išlaikyti ar tapo nebetikslingos, kas neginčytinai patvirtina faktą, jog realiai vaikų poreikiai yra gerokai didesni, nei juos nurodo atsakovas. Atsakovas teismo prašė priteisti tik minimalias sumas, skirtas vaikams išlaikyti, kas patvirtina, jog jis prisiima didesnę vaikų išlaikymo naštą dabar ir ateityje.
14.4. Apeliantė nurodo, jog jos turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, todėl ji neturi pareigos teikti net ir minimalaus išlaikymo. Šie argumentai yra ne tik kad nepagrįsti, bet ir klaidinantys (melagingi), kadangi apeliantė neatskleidžia teismui duomenų apie realią savo turtinę padėtį. Apeliantės turtinė padėtis yra gera ir gali būti geresnė, be to, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog ji sąmoningai yra pabloginusi savo turtinę padėtį turėdama tikslą dalies santuokinio turto nepadalinti. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 100 vnt. (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų. Akcijų rinkos vertė 2020 m. gruodžio 31 d. (santuokos iširimo momentui) buvo 32 000 Eur. Šiuo metu įmonė turi likviduojamos įmonės statusą. Atsakovo vertinimu, per teisminio proceso laikotarpį apeliantė sąmoningai sumažino įmonės vertę, padarė ją nuostolinga, šį procesą baigdama įmonės likvidavimo procesu. Nurodytas aplinkybes patvirtina apeliantės ir jo atstovo susirašinėjimas, apeliantės ranka surašyta santuokinio turto padalijimo strategija. Apeliantė, nurodydama aplinkybes apie savo turtinę padėtį, piktnaudžiauja teise, kadangi ji, būdama bendrovės akcininke, veikė taip, kad įmonė taptų nuostolinga.
14.5. Atsakovas pažymėjo, kad apeliantė yra baigusi vokiečių kalbos bakalaurą, marketingo magistrą, yra apsigynusi daktaro disertaciją (rinkodaros srityje). Ji konsultuoja farmacines įmones rinkodaros, reklamos klausimais, rengia reklamos planus, veda paskaitas Lietuvoje medicinos darbuotojams, atstovaudama farmacininkus. Yra (duomenys neskelbtini) direktorė, taip pat dirba pagal individualią veiklą (duomenys neskelbtini). Dėl savo išsilavinimo ir patirties apeliantė turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti tokias lėšas, kurios būtų pakankamos ne tik prisidėti prie minimalių vaikų poreikių užtikrinimo, bet taip pat ir prie adekvačių/realių vaikų poreikių tenkinimo, o taip pat ir pačiai pilnavertiškai gyventi.
14.6. Atsakovo vertinimu, apeliantė siekia išvengti pareigos išlaikyti vaikus, perkeldama šią pareigą atsakovui. Toks jos siekis vertintinas kaip itin nesąžiningas ir tuo aspektu, kad nuo vaikų persikėlimo gyventi pas atsakovą, apeliantė su vaikais bendrauja minimaliai – per 2,5 mėnesių laikotarpį buvo tik keletas kartų, per šį laiką vaikai nei karto nenakvojo jų buvusiuose namuose. Todėl akivaizdu, jog visa vaikų priežiūros našta tenka atsakovui, kas taip pat turi esminės reikšmės apeliantės išlaikymo pareigos vykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
18. Apeliantė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2024 m. rugpjūčio 28 d. pažymą apie atsakovo darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2024 m. sausio iki 2024 m. liepos mėn.; pažymą apie apeliantės darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2023 m. sausio iki 2023 m. gruodžio mėn.; dvi pajamų mokesčio deklaracijas už 2023 metus.
19. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė keturias fotonuotraukas – dvi iš apeliantės susirašinėjimo elektroniniais laiškais su jos atstovu, dvi apeliantės ranka rašyto teksto.
20. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
21. Apeliantės pateikti įrodymai apie šalių gaunamas pajamas yra susiję su šios apeliacijos objektu, jie atitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo reikalavimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apeliantės pateikti įrodymai priimtini ir pridėtini prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
22. Atsakovo pateikti įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, todėl juos atsisakytina priimti, kaip perteklinius.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
23. Apeliantė iš esmės nesutinka su priteisto laikino išlaikymo dydžiu. Jos vertinimu, priteistas laikinas išlaikymas nėra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neatitikties formuojamai kasacinio teismo praktikai ir teisės normoms, reglamentuojančioms laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, pripažįsta nepagrįstais.
24. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Abu tėvai privalo teikti vaikams nuolatinį išlaikymą, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas kaip apsaugos priemonė gali būti taikomas iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetinių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
25. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas užtikrinti vaikų interesus. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011).
26. Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priteisiant vaikams išlaikymą (net ir laikiną) pirmiausia yra atsižvelgiama į vaikų poreikius ir interesus, o tik po to į tėvų turtinę padėtį. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Sprendžiant laikino išlaikymo klausimą, kol negalima nustatyti nei tikrųjų vaikų poreikių, nei realios tėvų turtinės padėties, svarbu atsižvelgti į minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymą (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 1 038 Eur (atskaičius mokesčius 777 Eur)), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Vadovaujantis nurodytu, darytina išvada, kad nėra pagrindo spręsti, jog teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, nesivadovavo šiam klausimui aktualia teismų praktika ar teisiniu reguliavimu.
27. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-101/2010).
28. Nurodyti principai taikytini ir nustatant laikinąjį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kiek tai įmanoma nesprendžiant klausimo iš esmės. Laikinasis išlaikymas taip pat turi būti pakankamas prioritetiniams vaiko poreikiams užtikrinti.
29. Susipažinus su civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina nepilnamečių ginčo šalių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove. 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkinus iš dalies, iš atsakovo šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo priteistas laikinas išlaikymas po 250 Eur kiekvienam vaikui nuo šios nutarties priėmimo dienos (2022 m. lapkričio 21 d.) iki sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo.
30. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 17 d. pateikė prašymą pakeisti 2022 m. lapkričio 21 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, priteisti iš atsakovo 672 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečio vaiko K. išlaikymui, ir 507 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečio vaiko M. išlaikymui. Savo prašymą dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovė motyvavo tuo, kad per laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. iš esmės pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalinga suma. Ieškovė kartu su prašymu pateikė nepilnamečių vaikų poreikių lenteles, iš kurių matyti, kad K. poreikiams patenkinti reikalinga 1 345 Eur per mėnesį, M. – 1 015 Eur per mėnesį. Ieškovė pažymėjo, kad laikino išlaikymo dydis neatitinka teismų praktikos nustatyto orientacinio išlaikymo dydžio.
31. Teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi įvertinęs, pasikeitusius nepilnamečių vaikų poreikius, tačiau atsižvelgęs į tai, kad ieškovė prašo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemonės, kurios yra didesnės savo apimtimi nei reiškiamas patikslinto ieškinio reikalavimas, ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi priteisto išlaikymo dydį pakeitė, iš atsakovo nutarė priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikas po 303 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
32. Teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartimi buvo tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir pakeistos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta iki sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo nustatyta su atsakovu. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartis palikta nepakeista.
33. Apeliantės vertinimu, priteisto išlaikymo dydis neatitinka šalių turtinės padėties ir gaunamų pajamų, nurodo, jog teismas šiuo atveju neįvertino akivaizdžios ir esminės šalių gaunamų pajamų disproporcijos. Su šiais atskirojo skundo argumentais nesutiktina, jie nesudaro pagrindo keisti šalių nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo dydį.
34. Apeliantės argumentas, kad priteistas materialinis išlaikymas neatitinka jos turtinės padėties laikytinas deklaratyvu. Nors apeliantė teigia, kad jos pajamos yra ženkliai mažesnės nei atsakovo, tačiau apeliantės pateikti duomenys apie šalių gautas pajamas už 2023–2024 metus yra susiję su ankstesniais laikotarpiais, aktualių duomenų apie šiuo metu apeliantės ir atsakovo gaunamas pajamas ieškovė nepateikė. Spręstina, kad apeliantės pateikti duomenys neatskleidžia šiuo metu šalių gaunamų pajamų ir neatskleidžia tikrosios jų turtinės padėties sprendžiamo klausimo nagrinėjimo metu, juolab, kad pagal civilinės bylos duomenis šalys yra įgijusios kito turto, todėl minėti duomenys negali būti vertinami kaip objektyvus pagrindas daryti vienareikšmę išvadą apie apeliantės turtinę padėtį laikotarpiu, kuris yra aktualus skundžiamos nutarties priėmimui. Pažymėtina, kad apeliantė yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, jog dėl sveikatos problemų neturėtų galimybės dirbti ir gauti pajamas, pakankamas mokėti priteistą laikiną materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.
35. Pačios apeliantės su 2024 m. rugsėjo 17 d. prašymu pateikti nepilnamečių vaikų poreikiai patvirtina, kad K. poreikiams patenkinti reikalinga 1 345 Eur per mėnesį, M.– 1 015 Eur per mėnesį. Skundžiama nutartimi teismas iš esmės priteisė tik minimalius vaikų poreikius tenkinantį laikiną išlaikymą, įvertinęs nuo 2025 m. sausio 1 d. pasikeitusį MMA dydį, kuris atskaičius mokesčius sudaro 777,39 Eur į rankas. Teismas nustatytą visą vienam nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo dydį sumažintino BSI išmoka ir nustatė, kad kiekvienam iš tėvų priklausančios teikti išlaikymo dalies dydis vaikui yra 327 Eur (777,39 Eur – 122,50 Eur/2), kuris nuo 2024 m. spalio 24 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo padidėjo tik 24 Eur suma. Pažymėtina, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
36. Vadovaujantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiekvienam nepilnamečiui vaikui priteistas 327 Eur dydžio laikinas materialusis išlaikymas yra tinkamai individualizuotas, atsižvelgiant į vaikų amžių, protingo dydžio, patenkina minimalius, būtinuosius šalių nepilnamečių vaikų poreikius. Apeliantė tik deklaratyviai nesutinka su priteisto laikino materialinio išlaikymo dydžiu, tačiau nepagrindžia, kodėl nepilnamečiams vaikams iš jos turėtų būti priteistas mažesnis negu orientacinis minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, juolab, kad pagal pačios apeliantės pateiktus duomenis šalių nepilnamečių vaikų poreikiai per mėnesį yra ženkliai didesni, o atsakovui su kuriuo 2025 m. sausio 24 d. nutartimi nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir taip tenka didesnė nepilnamečių vaikų išlaikymo našta.
37. Pažymėtina, kad mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Nagrinėjamu atveju, nenustatyta reikšmingų aplinkybių, kurios objektyviai sudarytų pagrindą mažinti iš apeliantės priteisto laikino materialinio išlaikymo dydį. Be to, apeliantės įgytas išsilavinimas – vokiečių filologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, marketingo magistro diplomas bei disertacija rinkodaros srityje – kartu su turima profesine patirtimi ir kvalifikacija sudaro objektyvų pagrindą vertinti, kad apeliantė turi realias galimybės gauti didesnes nei vidutines pajamas.
38. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas galės įvertinti, tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Tuo tarpu, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir vaikui teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgęs į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau, kaip minėta, bet kuriuo atveju, sprendžiant laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui klausimą, prioritetas teikiamas būtent vaiko interesų apsaugai ir tėvų teikiamas išlaikymas jam turi atitikti bent minimalius jo poreikius jo normaliam vystymuisi. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą (nustatyti tiek didesnį, tiek mažesnį reikalingą išlaikymą), nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas, o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš skyrium gyvenančio vieno iš tėvų priteisimo ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.