Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-11 · Civilinė byla Nr. 2A-990-577/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-11
Bylos Nr.
2A-990-577/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-44163-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė
Atsakovas
(duomenys neskelbtini), bendrijai „(duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija“
Ieškovas
V. S., D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-990-577/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44163-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6.; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Neringos Švedienės ir Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S., D. S. ieškinį atsakovei bendrijai „(duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, leidžiant prisijungti prie namo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

bendraieškiai V. S. ir D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę bendriją „(duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija“ leisti ieškovams nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias namo pusrūsyje, prijungti prie namo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų. Nurodė, kad ieškovai yra 28,39 kv.m. ploto negyvenamosios patalpos – pusrūsio/sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Patalpos yra daugiabutyje, kurio bendrojo naudojimo objektams valdyti, naudoti prižiūrėti ir tvarkyti yra įsteigta bendrija. Ieškovai, 2014 m. birželio 13 d. nusipirkę patalpas iš M. M., pradėjo rūpintis patalpų įrengimu, kad galėtų jomis naudotis. 2014 m. rugpjūčio 20 d. su prašymu-paraiška kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Vilniaus vandenys“ (toliau - UAB „Vilniaus vandenys“) dėl prisijungimo prie gyvenamajame name įrengtų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų; 2014 m. rugsėjo 3 d. buvo išduotos prisijungimo sąlygos Nr. 14/1625, kur buvo nurodyta ieškovams pareiga patalpose suprojektuotų šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų prijungimą prie gyvenamojo namo bendro naudojimo vandens ir nuotekų tinklų derinti su bendrija. Atsakovės pirmininkas leidimo nedavė, nurodydamas, kad bendrijos nariai susirinkimuose tam nepritarė. Ieškovai teigia, kad UAB „Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygas parengė, padariusi prielaidą, jog patalpose gali funkcionuoti gyvenamajame name sumontuotos sanitarinės technikos sistemos. UAB „Matavimų centras“ 2014 m. kovo 25 d. parengtoje Patalpų kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/22028 užfiksuoti kadastriniai duomenys apie patalpose galintį funkcionuoti komunalinį vandentiekį ir nuotekų šalinimą bei nurodyta, kad patalpoje yra 1,82 kv.m. sanitarinis mazgas. Patalpų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad reikalingas šalto vandens tiekimo sistemos atnaujinimas, o ne atsakovo sutikimas. Pasak ieškovų, UAB „Vilniaus vandenys“ išduotos prisijungimo sąlygos bei projektuotojo T. D. parengtas paprastojo remonto techninis projektas patvirtina, kad Patalpų sanitarinės technikos sistemų prijungimui prie gyvenamojo namo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų bei šalto vandens skaitiklio įrengimui egzistuoja techninės galimybės. Ieškovai nurodo turintys teisę kaip patalpų savininkai naudotis į gyvenamąjį namą tiekiamu šaltu vandeniu bei jame esančia nuotekų šalinimo sistema, o atsakovė nepagrįstai be jokios priežasties šią ieškovų teisę neproporcingai riboja, ką patvirtina atsakovės 2015 m. birželio 18 d. susirinkime priimtas sprendimas atsisakyti duoti ieškovams leidimą, nenurodant jokios priežasties. Anot ieškovų, ankstesnis patalpų savininkas D. M. yra pateikęs viešam registrui 2014 m. kovo 25 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, o paprastojo remonto teisėtumą yra patvirtinusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, išnagrinėjusi atsakovės pirmininko skundą. Pažymi, kad atsakovės atsisakymo prielaidos apie kenkimą centrinei sistemai vien dėl to, kad ji suprojektuota 24 butams, yra niekuo nepagrįstos, nes UAB „Vilniaus vandenys“ nematė kliūčių prijungti prie jos ieškovų patalpas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai ir jų atstovė advokatė I. B. palaikė ieškovų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją; pažymėjo, kad buvęs patalpų savininkas patvirtino, jog vandenį atjungė atsakovės pirmininkas; vienintelė kliūtis, trukdanti ieškovams prisijungti prie namo vandentiekio ir nuotekų sistemų, – trūksta atsakovės pirmininko parašo; ieškovai sutinka atbulinį vožtuvą pastatyti savo patalpose. Taip pat pažymėjo, kad ne bendrija, o ekspertai ir vandens tiekėjai turi vertinti prisijungimo projektą; visos klaidos pagal ekspertizės aktą buvo ištaisytos, o kito eksperto pateikta tik rekomendacinio pobūdžio nuomonė; atsakovė teisme neginčijo įrašų viešame registre apie patalpose įrengtą vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemą. Atsakovė bendrija „(duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija“ atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti; nurodo, kad pradinis patalpų savininkas M. M. neturėjo teisės sandėlyje įrengti vandentiekio ir nuotekų sistemos bei jų pajungti prie pastato sistemų bei negalėjo tokios prisijungimo teisės perleisti ieškovams, dėl ko ieškovai su pretenzijomis turi kreiptis į pradinį patalpų savininką. Pastatas nebuvo suprojektuotas taip, kad jo rūsyje būtų galima gyventi, todėl jame nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, vėdinimo. Ieškovai naudoja blogą praktiką, turėdami tikslą sandėlyje įrengti gyvenamąsias patalpas, o po to viską įforminti. Atsakovės teigimu, ieškovai nėra pastato vandentiekio ir nuotekų sistemos šalinimo bendraturčiai, nes jie nemokėjo už šių sistemų pajungimą į namo išorę, ką darė pirmieji statomo namo savininkai. Jokiems asmenims negali būti suteikiama teisė nemokamai naudotis bendraturčių turtu, nesant jų sprendimo. Dėl šios priežasties ieškovai negali reikalauti prisijungimo, kuomet tam nepritaria bendraturčiai. Atsakovės manymu, ieškovai buvo suklaidinti, kad patalpos yra gyvenamos, dėl ko jie turi kreiptis į pradinį savininką. Kadastro byloje nurodoma, kad sandėlyje yra vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas, kas neatitinka Pastato informacijos kadastrinių matavimų bylos, kur nurodyta, kad rūsyje nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, karšto vandens. Pažymi, jog ieškovų pateiktame techniniame projekte projektuojamas tik vandentiekio įvadas į butą, o nuotekų tinklai yra paliekami esami; nuotekų tinklų įrengimas ir pajungimas nėra atvaizduotas ieškovų pateiktame plane, o viešame registre yra fiksuota klaidinanti informacija apie sandėlyje esantį vietinį centrinį šildymą, komunalinį vandentiekį bei komunalinį nuotekų šalinimą. Be to, viešame registre užfiksuota informacija apie statybos paprastųjų remonto darbų pabaigą, kurie su atsakove nebuvo derinti. Atsakovės nuomone, buvo atliktas kapitalinis remontas. Mano, kad tik įvertinus padarytą žalą bei pašalinus neteisėtų veiksmų padarinius, gali būti keliamas klausimas dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų įvedimo į pastato pusrūsio patalpas. Nei ieškovai, nei ankstesni sandėlio savininkai nėra sumokėję atsakovui už naudojimąsi vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistema, nors tą privalėjo padaryti pradinis savininkas prieš perleisdamas butą ieškovams. Kadangi pastato pusrūsio patalpose nebuvo suprojektuota prisijungimo taškų, ieškovų reikalavimo tenkinimo atveju būtų nutolstama nuo pirminio projekto ir atsirastų neigiamų padarinių – avarijos – rizika, išsibalansuotų inžinerinių sistemų apkrova, iškyla rizika, kad bendraturčiai negalės naudoti visa apimtimi sistemos, tampa sudėtingesnė ir brangesnė sistemos priežiūra, sutrumpėja eksploatavimo laikotarpis; o dėl vėdinimo ir šildymo sistemos nebuvimo pusrūsyje padidėja drėgmės lygis, kuris kenkia savininkų saugomoms vertybėms rūsyje. Pastatas suprojektuotas 24 gyvenamiems plotams (butams), tam pritaikyta ir visa inžinerija, o butų savininkai mokėjo didesnes kainas už butus nei rinkoje, tikėdamiesi, kad niekas daugiau neįrenginės negyvenamosios patalpos gyvenamąja. Ieškovai yra pasyvūs ir vengia bendradarbiauti su atsakove, nedalyvauja susirinkimuose, kur sprendžiama dėl leidimo ieškovams suteikimo. Atsakovė nesupranta, ar ieškovai siekia įteisinti savavališkas statybas, ar reiškia reikalavimą gauti sutikimą dėl planuojamų darbų atlikimo, kurie jau yra atlikti, todėl toks ieškovų reikalavimas yra tariamas. Pažymi, kad negali duoti ieškovams leidimo, nes ieškovų pateiktas supaprastintas projektas nesuderintas su daugiabučio namo projektuotoju, projekte nėra privalomo nuotekų tinklų techninio aprašymo, projekte kalbama apie nelegalius darbus, atliktus statant nuotekų tinklus be projekto. Atsakovė nurodo, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos, nes jei ieškovai būtų pateikę derinimui kokybiškesnį supaprastintą projektą, o ne jį taisę pagal atsakovės reikalavimus, bylos nebūtų arba ji būtų daug paprastesnė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Atsakovės pirmininkas G. K. papildomai pažymėjo, kad jei ieškovai būtų ištaisę projekte nurodytas klaidas, nebūtų prieštaravimo jų prisijungimui. Advokatas M. P. papildomai paaiškino, kad visi ekspertai rėmėsi prezumpcija, jog patalpose įrengtos vandens ir nuotekų šalinimo sistemos ir prisijungimas yra legalus, nors taip nėra; sandėliavimo patalpai nebūtinas vandentiekis; nėra suprojektuota atkarpa nuo ieškovų patalpų iki namo sistemų, dėl ko neaišku, kas bus kaltas, įvykus nelaimei.Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai paaiškino: liudytojas T. D., kuris, ieškovų prašymu, rengė patalpų sistemos prijungimo prie namo bendros sistemos projektą, be kitų paaiškinimų taip pat nurodė, kad projektas yra parengtas tinkamai bei pataisytas pagal ekspertų pastabas, trūksta tik bendrijos pirmininko parašo. Ekspertai A. K., V. P., kurie vertino atsakovo prašymu T. D. parengtą projektą, be kitų paaiškinimų, taip pat nurodė, kad iš pradžių buvo nustatytos devynios pastabos, kurios buvo projektuotojo pataisytos, išskyrus pastabą Nr. 3, pagal kurią ant akto turėjo būti bendrijos pirmininko parašas, jo vienintelio trūko; ekspertas A. K. papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju net nebuvo būtina rengti techninio projekto, buvo ieškovams užkelti paaukštinti reikalavimai, galima buvo paprasčiau žiūrėti. Ekspertas L. P., kuris, atsakovo prašymu, teikė pastabas dėl T. D. parengto projekto, be kitų paaiškinimų, taip pat nurodė, kad jo pastabos yra tik rekomendacinio pobūdžio nuomonė, o ne privalomi reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino; leido ieškovams V. S. ir D. S. prijungti negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), inžinerines sistemas prie namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų be atsakovės bendrijos „(duomenys neskelbtini) -oji daugiabučio namo savininkų bendrija“ sutikimo. Priteisė ieškovams iš atsakovės 1 441,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė į valstybės biudžetą 30,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.1. Teismas, vadovaudamasis CK 4.82 str. 1 d. nuostatomis, Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, konstatavo, jog nuo to momento, kai ieškovai tapo negyvenamųjų patalpų (pusrūsio/sandėlio) savininkais, jie taip pat tapo ir namo, kuriame yra negyvenamosios patalpos (pusrūsis/sandėlis), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendro naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos bendrasavininkiais kartu su kitais butų/patalpų, esančių tame name, savininkais. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovai kaip negyvenamųjų patalpų savininkai nėra prijungti prie namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos, nereiškia, kad jie nėra šios sistemos bendrasavininkiai; minėta aplinkybė gali būti aktuali tik sprendžiant klausimą dėl ieškovų pareigos dengti dalį išlaidų tokios sistemos priežiūrai/išlaikymui, kuomet kiti bendrasavininkiai neleidžia ieškovams šia sistema naudotis; taip pat sprendžiant dėl pareigos dengti išlaidas dėl sistemos pritaikymo konkretiems ieškovų poreikiams ir pan., tačiau pastarieji klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovės argumentus, kad ieškovai nėra namo, kuriame yra jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios patalpos, vandentiekio sistemos ir nuotekų šalinimo sistemos bendrasavininkiai, laikė nepagrįstais.

4.2. Svarstydamas dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimą ieškovams prijungti savo patalpas prie namo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos ir ja naudotis pagrįstumo, pirmos instancijos teismas:

4.2.1. atsakovės motyvus, kad ieškovai negyvenamąsias patalpas (pusrūsio/sandėlio) ketina naudoti ne pagal paskirtį, t.y. ne kaip sandėliavimo, o kaip gyvenamąsias/komercines, kam jie neturi teisės; naudojant patalpas pagal paskirtį nereikia vandentiekio ar nuotekų, atmetė kaip nepagrįstus argumentuodamas tuo, kad atsakovė painioja du skirtingus ginčo dalykus – leidimą pakeisti patalpų naudojimo paskirtį iš negyvenamųjų į gyvenamąsias/komercines ir leidimą patalpas prijungti prie namo vandens ir nuotekų sistemų. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl leidimo pajungti negyvenamąsias patalpas prie namo vandens ir nuotekų šalinimo sistemų. Joks viešasis teisės aktas nėra įtvirtinęs draudimo asmeniui, turinčiam negyvenamąsias patalpas, jose įsirengti sanitarinį mazgą bei pajungti patalpas prie namo vandens ir nuotekų šalinimo sistemos. Aplinkybė, kad ieškovai šias patalpas naudoja ar galimai naudos ne pagal paskirtį, taip pat pati savaime nenulemia draudimo jiems šias patalpas pajungti prie namo vandens ir nuotekų šalinimo sistemų bei niekaip nesukuria atsakovei (bendrijai) neigiamų pasekmių, susijusių būtent su ieškovų naudojimusi namo vandens ir nuotekų šalinimo sistema.

4.2.2. atsižvelgdamas į tai, jog viešo registro duomenimis, ieškovų negyvenamojoje patalpoje (pusrūsyje/sandėlyje) yra įregistruoti juridiniai faktai, kad patalpoje yra įrengtas vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas; šie duomenys nėra nuginčyti teisme, atsakovo argumentus, kad ieškovų patalpose įrengtas vandentiekis, nuotekų šalinimas ir sanitarinis mazgas įrengti nelegaliai, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, jog (net ir tuo atveju, jei atsakovė inicijuotų atskirą ginčą, kuriame galimai nuginčytų viešo registro duomenis bei įrodytų, kad vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos ieškovų patalpoje įrengtos nelegaliai) pagal kasacinio teismo praktiką vien nelegali statyba pati savaime nesudaro pagrindo atsisakyti bendraturčiui duoti sutikimą pakeisti bendrą daiktą; tokiu atveju atsisakymą davęs asmuo turi nurodyti, kaip tokios nelegalios statybos (kurias bendraturtis siekia įteisinti) esmingai suvaržė/pakenkė būtent atsisakymą davusio bendraturčio teisėms ir interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

4.3.3. Teismas pažymėjo, jog atsakovės atsisakymo duoti sutikimą argumentai, kad projektuotojo T. D. parengtas supaprastintas projektas dėl vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų turi trūkumų, yra paneigti atsakovės pasamdytų ekspertų padarytų išvadų apie projekto pastabų (trūkumų) ištaisymą. Ieškovai siekia prisijungti savo negyvenamąsias patalpas prie namo, kuriame jos yra, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų. UAB „Vilniaus vandenys“ 2014 m. rugsėjo 3 d. išdavė ieškovams Prisijungimo sąlygas Nr. 14/1625, kurias išpildžius ieškovų patalpoms galėtų būti pajungtas šalto vandens tiekimas bei prijungta nuotekų šalinimo sistema, esančios name. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ekspertų išvadas, teismas sprendė, jog ieškovai faktiškai įvykdė visus prisijungimo sąlygose ieškovams iškeltus reikalavimus, išskyrus tai, kad vidaus vandentiekio tinklų aktas yra nepasirašytas atsakovės bendrijos pirmininko; tačiau teismas nepasirašymo priežastį laikė nepagrįsta. Todėl argumentus dėl supaprastinto projekto trūkumų (atsisakymo duoti leidimą) atmetė.

4.3.4. Teismas akcentavo, kad apskritai ne atsakovė turi vertinti, ar projektas bei kitos sąlygos, būtinos prisijungimui, yra tinkamai įgyvendintos. Šią pareigą turi UAB „Vilniaus vandenys“, kuri turi patikrinti, ar ieškovai tinkamai įgyvendino prisijungimo sąlygas (įskaitant ir tai, ar pateikė tinkamai parengtą projektą). Bendraturčio sutikimo davimas ar teismo sprendimas leisti keisti/gerinti daiktą be bendraturčio sutikimo (nustačius, kad atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas) nėra prilyginamas tokiam pagerinimui/pakeitimui būtinų statybos/projekto dokumentų turėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-132/2009). Vadinasi, bendraturčiai (šiuo atveju ieškovai) siekiantys atlikti bendrąja daline nuosavybe valdomos daikto (namo sistemų) pakeitimą, tam reikalingus dokumentus (pagal AB „Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygas) turi gauti įstatymo nustatyta tvarka, nepaisant to, kad jie yra gavę bendraturčio sutikimą ar teismo leidimą daiktą keisti be bendraturčio sutikimo.

4.3.5. Teismas laikė neįrodytais atsakovės atsisakymo duoti sutikimą argumentus, kad namo sistema buvo kurta funkcionuoti tik 24 butams, ji labiau dėvėsis, padidės jos išlaikymo kaštai bei avarijos tikimybė (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Priešingai nei teigia atsakovė, įvertinęs AB „Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygas, teismas sprendė, kad toks prijungimas yra galimas, nepaisant pirminio namo projektavimo, tačiau jis turi būti įgyvendintas pagal tam tikras prisijungimo sąlygas.

4.3.6. Teismas, įvertinęs atsakovės motyvus dėl nesutikimo leisti ieškovų patalpas prijungti prie namo vandens ir nuotekų šalinimo sistemos, konstatavo, kad atsakovė neįrodė negatyvaus poveikio bendraturčių interesams, susijusiems su naudojimusi namo vandens ir nuotekų šalinimo sistema, kurį nulemtų vien tai, kad prie šios sistemos būtų pajungtos ieškovų patalpos (laikantis prisijungimo taisyklių). Taip pat teismas nenustatė, kad ieškovams priklausančių negyvenamųjų patalpų pajungimas prie namo vandens ir nuotekų šalinimo sistemų prieštarautų viešosios teisės aktui. Iš nustatytų byloje aplinkybių teismas sprendė, kad atsakovė (bendrijos nariai) yra nepatenkinta, jog ieškovai negyvenamąsias patalpas (pusrūsio/sandėliavimo) galimai ketina naudoti ne pagal paskirtį, o gyvenimui, komercijai, biurui ir pan. Tačiau ši aplinkybė niekaip neįrodo, kad vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas iš tokių patalpų, naudojantis namo vandens ir nuotekų šalinimo sistema, pakenks/esmingai apribos/eliminuos atsakovės (bendrijos narių) iki šiol turėtą galimybę naudotis namo vandens ir nuotekų šalinimo sistema.

4.3.7. Teismas pažymėjo, kad daugiabutyje gyvenantys asmenys valdo ir naudojasi savo asmeniškai turimomis patalpomis/butais tokiu būdu, koks jiems atrodo tinkamiausias, ir niekas negali riboti absoliučios nuosavybės teisės, išskyrus išimtinius atvejus (CK 4.37 straipsnis). Vadinasi, net ir tuo atveju, kai didžioji dauguma daugiabučio gyventojų nenori, kad patalpų savininkas pradėtų naudotis namui priklausančia bendrąją daline nuosavybe (vandens ir nuotekų šalinimo sistemomis), tokio apribojimo vien dėl to, kad bendraturčiams tai nepatinka, jie to neplanavo, patalpų savininkui negalima taikyti. Bendrosios dalinės nuosavybės valdymo principo esmė yra ta, kad turi būti derinami visų bendraturčių interesai ir negali būti nepagrįstai ribojamas nei vieno bendraturčio interesas (net jei to ir pageidauja dauguma kitų bendraturčių).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė bendrija „(duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-24 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovų V. S. ir D. S. ieškinio netenkinti. Apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais:

5.1. Anot atsakovės, ieškovų pateikta UAB „Rosma“ 2017 m. balandžio 7 d. TV Vamzdynų apžiūros ataskaita Nr. 17VS10, kurioje nurodoma, jog buvo atliekama buitinių nuotekų kanalo bendra būklės diagnostika, priešingai nei pripažino pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina, jog ieškovai įvykdė imperatyvų prisijungimo sąlygų Nr. 14/1625 reikalavimą nustatyti vidaus vandentiekio tinklų ir vidaus nuotekynės tinklų techninį stovį. Atsakovės tvirtinimu, UAB „Rosma“ atliko buitinių nuotekų kanalo bendrą būklės diagnostiką, tačiau netyrė vidaus vandentiekio tinklų stovio, tuo tarpu būtent abiejų - tiek vidaus vandentiekio tinklų, tiek vidaus nuotekynės tinklų - techninį stovį privalo nustatyti ieškovai, siekdami teisėtai prisijungti prie namo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų (būtent prie šių abiejų tinklų ieškovai pageidauja prisijungti). Pasak atsakovės, nežinomo asmens ranka padarytas įrašas „vamzdyno lūžio, papildomų pajungimų nepastebėta“ negali būti prilyginamas specialių žinių turinčio asmens išvadai, jog vidaus nuotekynės tinklų techninis stovis yra geras / tinkamas / pakankamas dar vieno vartotojo, nenumatyto pirminėje namo projektinėje dokumentacijoje, prijungimui. Tvirtina, esą ieškovai neįgyvendino privalomų prisijungimo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas ir dėl šios priežasties neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo leisti ieškovams prijungti Patalpų inžinerines sistemas prie namo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų be atsakovo sutikimo.

Žemesnės instancijos teismas

5.2. Pirmos instancijos teismas be pagrindo suteikė Dalinės ekspertizės tarpiniam aktui Nr. DT 17-10.1 ekspertizės išvados / ekspertizės akto, tuo pačiu - faktiškai didesnės įrodomosios galios įrodymo teisinę reikšmę; teismas be pagrindo sumenkino eksperto L. P. ekspertinio vertinimo reikšmę. Teismo teiginys „rekomendacinio pobūdžio eksperto išvada nėra pakankama byloje esančiam ekspertizės aktui paneigti“ yra nepagrįstas, kadangi tiek Dalinės ekspertizės tarpinis aktas Nr. DT 17-10.1, tiek ekspertinis įvertinimas procesine prasme yra lygiaverčiai „rekomendacinio pobūdžio“ dokumentai, nesukeliantys asmenims jokių privalomų prievolių (būtent šią aplinkybę 2017-05-12 teismo posėdyje akcentavo ekspertas L. P.). Vertinant šiuos dokumentus išsamumo, motyvavimo, įtikinamumo kriterijais, pirmenybė teiktina būtent eksperto L. P. ekspertiniam vertinimui, kadangi jis yra išsamesnis, aiškesnis ir labiau argumentuotas. Pastebėjo, jog L. P. specializuojasi būtent vandentvarkos projektų srityje ir, kaip patvirtino 2017-05-12 teismo posėdyje, yra projekto vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalies atestuotas ekspertizės vadovas. Akcentavo, jog UAB „Darbasta“ ekspertai nevertino ir net nematė ketvirtojo ieškovų parengto supaprastinto projekto, kurį vertino ekspertas L. P.. Todėl mano, kad lyginti UAB „Darbasta“ ir L. P. ekspertinius vertinimus iš esmės sudėtinga arba net neįmanoma, kadangi skiriasi ekspertinių vertinimų objektai (ekspertai vertino ne tuos pačius projektus).

5.2.1. Pažymėjo, jog L. P. ekspertiniame vertinime pateikti 16 projekto trūkumų sąlygojo jo išvadą, jog ieškovų pateiktas projektas neatitinka statybos teisės aktų reikalavimų. Atsakovei ekspertas rekomendavo nederinti projekto. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė nė dėl vieno iš nurodytų trukumų, nors šiais trūkumais (be kitų argumentų) atsakovės atstovai grindė savo atsikirtimus teikdami paaiškinimus / sakydami baigiamąsias kalbas 2017-07-03 teismo posėdyje. Skundžiamu teismo sprendimu sukurta teisinė situacija, kuomet teismas leido ieškovams prijungti Patalpų inžinerines sistemas prie namo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų pagal projektą, kurį šios srities specialistas pripažino neatitinkančiu statybos teisės aktų reikalavimų. Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo procesinę pareigą paaiškinti, kodėl atmetė visus be išimties L. P. ekspertiniame vertinime pateiktus argumentus (projekto trūkumus), kuriais, be kita ko, savo atsikirtimus grindė atsakovė. Nesant jokios teismo pozicijos šiuo klausimu, išlieka pagrįstos abejonės ieškovų pateikto projekto, t.y. pagrindinio dokumento, kurio pagrindu ieškovai jungsis prie namo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, teisėtumu.

Žemesnės instancijos teismas

5.3. Nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentais, kad AB „Vilniaus vandenys“, o ne atsakovė turi vertinti, ar projektas bei kitos sąlygos, būtinos prisijungimui, yra tinkamai įgyvendintos. Anot atsakovės, būtent atsakovė privalo tikrinti ir derinti ieškovo projektuojamo prisijungimo (inter alia jo dokumentacijos) atitikimą išduotoms prisijungimo sąlygoms. Bendrijos vaidmuo šiame procese nėra formalus ir/ar savitikslis. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nuvertino bendrijos vaidmenį aptariamame procese, atsakomybę ir lemiamą vaidmenį priskirdamas UAB „Vilniaus vandenys“, kuri yra lauko tinklus eksploatuojanti įmonė ir pastato / patalpų viduje vykstantys procesai jos iš esmės nedomina. Tai iš esmės palikta pastato / patalpų savininkų kompetencijai. Pažymėjo, jog atsakovai siekia naudoti patalpas ne pagal jų paskirtį, t.y. kaip gyvenamąsias patalpas (butą); todėl net ir be papildomų įrodomų pagrįsta teigti, jog ne pagal paskirtį naudojant patalpas / inžinerines sistemas kyla ar objektyviai gali kilti neigiamų pasekmių kitiems bendraturčiams (padidėja drėgmės lygis visose rūsio patalpose, dėl naujo, pirminiame projekte nenumatyto vartotojo prijungimo išbalansuojama esamų inžinerinių sistemų apkrova ir eksploatavimo intensyvumas, padidėja avarijų tikimybė ir kt.).

5.4. Prašo prijungti papildomus įrodymus – UAB „Vilniaus vandenys“ 2016-06-23 raštą; nurodo, jog šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo, apeliantei susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva priėjo išvados, jog „apskritai ne atsakovas turi vertinti ar projektas bei kitos sąlygos, būtinos prisijungimui, yra tinkamai įgyvendintos. Šią pareigą turi akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, kuri turi patikrinti, ar ieškovai tinkamai įgyvendino prisijungimo sąlygas (įskaitant ir tai, ar pateikė tinkamai parengtą projektą)“. Šiomis aplinkybėmis ieškovai nesirėmė ir savo reikalavimų negrindė, todėl tik šiuo metu atsakovė turi procesinę galimybę atsikirsti / pakomentuoti nurodytą teiginį.

Ieškovai V. S. ir D. S. atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-24 sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

6.1. Ieškovai pagal LR CK 4.82 straipsnio 1 dalį pripažintini gyvenamojo namo bendrojo naudojimo geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų bendraturčiais, jie turi teisę šiais tinklais naudotis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti asmenys, nuosavybės teise valdantys gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas; ieškovų teisės patalpų inžinerines sistemas prijungti prie gyvenamojo namo bendrojo naudojimo tinklų įgyvendinimo faktinis pagrindas yra UAB „Vilniaus vandenys“ 2014 m. rugsėjo 3 d. ieškovams išduotos prisijungimo sąlygos Nr. 14/1625 ir šių sąlygų reikalavimus atitinkantis projektuotojo T. D. parengtas Patalpų (konkrečiai - jų sanitarinio mazgo) paprastojo remonto techninis projektas. Civilinės bylos nagrinėjimo metu teisingai buvo nustatyti visi teisiniai ir faktiniai pagrindai, leidžiantys teismui konstatuoti ieškovų, kaip patalpų savininkų, teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo tinklais tiekiamu geriamu vandeniu bei gyvenamajame name funkcionuojančia nuotekų šalinimo sistema.

6.2. Pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo esmė yra leisti ieškovams naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomais gyvenamojo namo bendrojo naudojimo geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklais be apelianto sutikimo; jis negali būti prilyginamas paprastojo remonto projekto turėjimui (ar, šio ginčo atveju, parengto Projekto patvirtinimui). Įsiteisėjus ginčijamam sprendimui, prisijungimo sąlygų pagrindu parengto Projekto sprendiniai bus įgyvendinami (t.y. atliekamas patalpų paprastasis remontas) atitinkamų norminių teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog tiek apeliantė, tiek UAB „Vilniaus vandenys“ turi galimybę kontroliuoti patalpų inžinerinių sistemų prijungimą prie gyvenamojo namo bendrojo naudojimo tinklų, tačiau ieškovų teisė naudotis gyvenamojo namo geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistema negali būti paneigta.

6.3. Anot ieškovų, apeliantė, ginčydama Projekto sprendinių atitiktį statybos techniniams reglamentams, iš esmės nesivadovauja ginčo esme, kurią sudaro ieškovų teisės patalpų inžinerines sistemas prijungti prie gyvenamojo namo bendrojo naudojimo tinklų turinys bei įgyvendinimo sąlygos. Šiuo pagrindu apeliantės argumentai dėl Projekto neteisėtumo atmestini kaip neturintys reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

6.4. Nesutinka su apeliantės pozicija, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino eksperto V. P. surašytą 2017 m. vasario 8 d. Dalinės ekspertizės tarpinį aktą Nr. DT 17-10.1. Ieškovų teigimu, nurodyto eksperto išvada apie ieškovų iniciatyva tinkamai ištaisytą ir Prisijungimo sąlygas atitinkantį Projektą nei apeliantės, nei ginčo nagrinėjimo metu rekomendacines pastabas pateikusio eksperto L. P. nebuvo paneigta, todėl ja abejoti nėra pagrindo.

6.5. Apeliantė nepagrįstai, netinkamai motyvuodama ir pažeisdama teisingumo principą riboja ieškovų teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomais gyvenamojo namo bendrojo naudojimo geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklais. Tiek apeliaciniame skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu apeliantė tik deklaratyviai paaiškina prielaidas gyvenamojo namo patalpų savininkų teisių pažeidimui atsirasti tuo atveju, jeigu ieškovai patalpose naudosis geriamu vandeniu ir nuotekų šalinimo sistema; tokie įrodymais nepagrįsti ir labiau teorinio pobūdžio teiginiai negali sudaryti pagrindo sprendimo panaikinimui padarant išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo.

6.6. Patalpose esančių inžinerinių sistemų (sanitarinio mazgo) įrengimo neteisėtumas bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytas, į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą įrašytų patalpų kadastro duomenų preziumuojamas teisingumas nepaneigtas. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad 1,82 kv.m. ploto sanitarinis mazgas patalpose buvo įrengtas neteisėtai (savavališkai), atmestini.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatytos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad ieškovai V. S., D. S. yra negyvenamųjų patalpų (pusrūsio/sandėlio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių naudojimo paskirtis – kita, savininkai, įsigiję šias patalpas bendrąja jungtine nuosavybe pagal 2014 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Patalpos yra daugiabutyje, kurio bendrojo naudojimo objektams valdyti, naudoti prižiūrėti ir tvarkyti yra įsteigta bendrija (atsakovė). 2014 m. rugpjūčio 20 d. ieškovai kreipėsi UAB „Vilniaus vandenys“ dėl prisijungimo prie gyvenamajame name įrengtų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų; 2014 m. rugsėjo 3 d. ieškovams buvo išduotos prisijungimo sąlygos Nr. 14/1625, kur buvo nurodyta, kad ieškovų patalpoms galėtų būti pajungtas šalto vandens tiekimas bei prijungta nuotekų šalinimo sistema, esančios name, ieškovams įvykdžius tokias sąlygas: 1) prisijungti nuo vidaus vandentiekio tinklų, nustačius jų stovį; 2) surašyti aktą, dalyvaujant užsakovui, namą eksploatuojančio administratoriaus atstovui ir projektuotojui; 3) poreikiui esant, tinklus rekonstruoti; 4) suprojektuoti ir įrengti vandens apskaitą; 5) prisijungimą derinti su namo administratoriumi. UAB „Rosma“, atlikusios ieškovų užsakymu vamzdynų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūrą 2017 m. balandžio 7 d. TV Vamzdynų apžiūros ataskaitoje Nr. 17VS10, nurodyta, kad vamzdyno lūžio, papildomų pajungimų nepastebėta. Ieškovų užsakymu projektuotojo T. D. buvo parengtas paprastojo remonto techninis projektas. 2014-11-05 prašymu ieškovai kreipėsi į atsakovę dėl raštiško pritarimo dėl patalpose suprojektuotų šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų prijungimo prie gyvenamojo namo bendro naudojimo vandens ir nuotekų tinklų. Atsakovė, motyvuodama tuo, kad bendrijos nariai susirinkimuose ieškovų prašymui nepritarė, leidimo prisijungimui nedavė. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė leisti ieškovams prijungti negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), inžinerines sistemas prie namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų be atsakovo bendrijos „(duomenys neskelbtini) -osios daugiabučio namo savininkų bendrija“ sutikimo. Pirmos instancijos teismas ieškovų ieškinį tenkino. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), taip užtikrinant galimybę bendro daikto kiekvienos dalies savininkui turimą nuosavybės teisę įgyvendinti savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009). Vėlgi, pagal kasacinio teismo praktiką atsisakymas yra laikomas motyvuotu tada, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (iš esmės apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto sutikimus yra pagrįstas, tai yra kad sutikimo davimo atveju bus pažeistos iš esmės kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (asmenims) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-571/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas).Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo išvada, kad ieškovai įvykdė 2014-09-03 UAB „Vilniaus vandenys“ išduotų Prisijungimo sąlygose Nr. 14/1625 vandentiekiui ir nuotekynei pusrūsio patalpai – sandėliui ieškovams nurodytą pareigą prisijungti nuo vidaus vandentiekio tinklų, taip pat nuotekas nuleisti į vidaus nuotekynės tinklus, nustačius jų techninį stovį. Anot apeliantės, buvo atlikta buitinių nuotekų kanalo bendra būklės diagnostika, tačiau nebuvo tirtas vidaus vandentiekio tinklų stovis, dėl šios priežasties pirmos instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo leisti ieškovams prijungti patalpų inžinerines sistemas prie namo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo be atsakovės sutikimo.Tačiau, kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, jog T. D. parengtas patalpų sistemos prijungimo prie namo bendros sistemos projektas (su vėlesniais pataisymais) buvo vertintas ekspertų V. P., A. K., L. P.. Eksperto A. K. atsakymai į projekto bendrosios ekspertizės pastabas (t. 2, b.l. 43) patvirtina, jog UAB „Darbasta“ 2017-02-08 Dalinės ekspertizės tarpiniame akte Nr. DT-10.1 (ekspertas V. P.) nustatyti projekto trūkumai (t. 2, b.l. 30) buvo ištaisyti, išskyrus vieną pastabą, kurioje nurodoma, kad pateiktas Vandentiekio ir nuotekų tinklų techninio stovio nustatymo aktas nepasirašytas bendrijos pirmininko. E. L. P. išvadoje (išvados 16 p.) nurodoma, kad projekte pateiktas 2016-12-15 „Vandentiekio ir nuotekų tinklų techninio stovio nustatymo aktas“ neatitinka tikrovės, tačiau dėl kokių priežasčių daroma tokia išvada, platesnių paaiškinimų nėra; išvadų dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų techninio stovio nepadaryta; taip pat nurodoma, kad dokumentas pateiktas be namo bendrijos pirmininko parašo. Iš Vandentiekio ir nuotekų tinklų techninio stovio nustatymo akto turinio (t. 2, b.l. 51) matyti, kad jame užfiksuotas vandentiekio ir nuotekų tinklų būklės vertinimas siekiant nustatyti jų techninį stovį ir galimumą prisijungti prie jų; tyrimai atlikti prisilaikant STR 01.03.01:2016 reglamento; aktas namo bendrijos pirmininko nepasirašytas, tačiau jokių nepasirašymo priežasčių nenurodoma. Nenurodant jokių priežasčių namo bendrijos pirmininko nepasirašytas ir 2017-03-31 Vandentiekio ir nuotekų tinklų techninio stovio nustatymo aktas (t. 2, b.l. 74). Preliminaraus vandentiekio ir nuotekynės magistralinių tinklų techninio stovio nustatymo 2017-03-31 akte (t. 2, b.l. 75) (surašytas namo bendrijos pirmininko) apeliuojama į tai, kad ginčo patalpose nuotekų išvado atšaka įrengta nelegaliai, todėl, anot atsakovės, atšakos vizualiniu būdu techninio stovio nustatyti neįmanoma ir reikia išardyti grindis; pajungiant vandentiekio įvadą būtina pakeisti defektuotą, nesandarų trišakį. Vadinasi, projekto derinimo stadijoje atsakovės akto nepasirašymo motyvai iš esmės siejami ne su vandentiekio ir nuotekų tinklų techniniu stoviu ( jų (ne)tinkamumu), o su tuo, kad, atsakovės teigimu, įrenginiai ar vamzdžiai, susiję su ieškovų patalpomis, yra įrengti nelegaliai. Tačiau, kaip teisingai akcentavo pirmos instancijos teismas, ieškovų negyvenamojoje patalpoje (pusrūsyje/sandėlyje) yra įregistruoti juridiniai faktai, kad patalpoje yra įrengtas vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas (b.l. 11, t. I), nėra nuginčyti teisme (CK 4.242 str.), o tai visiškai paneigia atsakovės argumentus apie komunalinio vandentiekio įregistravimo nelegalumą. Be to, ieškovai, siekdami įvykdyti UAB „Vilniaus vandenys“ išduotose sąlygose jiems nustatytas pareigas, kreipėsi į UAB „Rosma“ dėl vamzdynų apžiūros atlikimo; UAB „Rosma“ 2017 m. balandžio 7 d. TV Vamzdynų apžiūros ataskaitoje Nr. 17VS10 nurodyta, kad Diagnostikos tikslas – bendra būklės diagnostika, kanalo paskirtis – buitinių nuotekų kanalas; taip pat ataskaitoje nurodyta, kad vamzdyno lūžio, papildomų pajungimų nepastebėta (t. 2, b.l. 69-72). Į bylą pateiktas CD įrašas patvirtina, kad buvo atlikta tinklų teleskopinė apžiūra. Apeliantės samprotavimai dėl to, kad ranka padarytas įrašas „vamzdyno lūžio, papildomų pajungimų nepastebėta“ yra nežinomo asmens, nepagrįsti; priešingai nei teigia apeliantas, iš akto turinio matyti, kad įrašas padarytas E. M., yra šio asmens parašas, uždėtas antspaudas. Kolegijos vertinimu, šie aptariami atsakovės argumentai taip pat negali sudaryti pagrindo išvadai dėl vidaus nuotekynės tinklų techninio stovio netinkamumo.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl procesinių normų pažeidimo vertinant įrodymus; visiškai nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmos instancijos teismas vienam rašytiniam įrodymui, t.y. Dalinės ekspertizės tarpiniam aktui Nr. DT 17-10.1, suteikė faktiškai didesnės įrodomosios galios įrodymo – ekspertizės išvados / ekspertizės akto teisinę reikšmę ir be pagrindo sumenkino eksperto L. P. ekspertinio vertinimo reikšmę. Tiek iš teismo posėdžio garso įrašo, tiek iš teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas analizavo visus apeliantės minimus rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą buvo iškviesti visi 3 ekspertai: A. K., V. P., L. P., kurie davė paaiškinimus dėl vertinamo projekto ir išvadų. Teismas jų paaiškinimus išsamiai aptarė sprendime, argumentavo ir pagrindė savo padarytas išvadas. Akcentuotina, jog pats ekspertas L. P. bylos nagrinėjimo metu duodamas paaiškinimus pažymėjo, kad esminių trūkumų dėl pateikto projekto nenustatyta, o jo vertinimas yra tik rekomendacinio pobūdžio nuomonė dėl projekto trūkumų, todėl pirmos instancijos teismo išvados dėl L. P. vertinimo yra pagrįstos; vėlgi, eksperto V. P. išvada (2017 m. vasario 8 d. Dalinės ekspertizės tarpinis aktas Nr. DT 17-10.1) eksperto L. P. nebuvo paneigta. Be to, iš ekspertų paaiškinimų akivaizdu, kad esminiu T. D. parengto projekto trūkumu jie įvardija tai, kad tinklų apžiūros aktas nepasirašytas bendrijos pirmininko. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teikė prioritetą vieniems ir nesuteikė tinkamos reikšmės kitiems apeliantės minimiems įrodymams. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino tinkamai, vadovaudamas įstatymais, logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės; o konstatuoti įrodymo vertinimo taisyklių pažeidimą nėra pagrindo.Pažymėtina, kad atsakovė neduoda sutikimo pakeisti bendrąja daline nuosavybe kartu su ieškovais valdomų namo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų tokia apimtimi, kad prie jų būtų prijungti dar vienų patalpų (priklausančių ieškovams) vandens įvadas ir nuotekų šalinimo (sanitarinis) mazgas. Apeliantės ginčijamu sprendimu yra leista ieškovams naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomais gyvenamojo namo bendrojo naudojimo geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklais be apeliantės sutikimo; t.y. pirmos instancijos teismas iš esmės sprendė dėl apeliantės atsisakymo leisti prisijungti prie namo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų ne(pagrįstumo) apeliantės atsisakymo argumentų kontekste, kuriuos išanalizavęs vertino kaip nepagrįstai ribojančius ieškovų teises. Sutiktina su ieškovų pozicija, kad apeliantė, ginčydama Projekto sprendinių atitiktį statybos techniniams reglamentams, iš esmės nesivadovauja ginčo esme, kurią sudaro ieškovų teisės patalpų inžinerines sistemas prijungti prie gyvenamojo namo bendrojo naudojimo tinklų turinys bei įgyvendinimo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo nepritarti pirmos instancijos teismo išvadoms, kad atsakovė neįrodė negatyvaus poveikio bendraturčių interesams, susijusiems su naudojimusi namo vandens ir nuotekų šalinimo sistema, kurią nulemtų vien tai, kad prie šios sistemos būtų pajungtos ieškovų patalpos (laikantis prisijungimo taisyklių). Apeliantės argumentai, kad ieškovai siekia naudoti patalpas ne pagal jų paskirtį, t.y. kaip gyvenamąsias patalpas (butą), ne pagal paskirtį naudojant patalpas / inžinerines sistemas, kyla ar objektyviai gali kilti neigiamų pasekmių kitiems bendraturčiams (padidėja drėgmės lygis visose rūsio patalpose, dėl naujo, pirminiame projekte nenumatyto vartotojo prijungimo išbalansuojama esamų inžinerinių sistemų apkrova ir eksploatavimo intensyvumas, padidėja avarijų tikimybė ir kt.) yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami išimtinai prielaidomis, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.). Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Vilniaus vandenys“ išduotos prisijungimo sąlygos suponuoja išvadą, kad prisijungimas prie sistemos yra galimas, nepaisant pirminio namo projektavimo. Aplinkybė, kad namo sistema buvo kurta funkcionuoti tik 24 butams, nesant įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti dėl neigiamų pasekmių atsiradimo prijungus prie sistemos papildomą patalpą, nelaikytina patvirtinančia neproporcingą žalą atsakovei dėl ieškovų siekiamo savo subjektinės teisės įgyvendinimo būdo. Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam ginčo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Vilniaus vandenys“ 2016-06-23 raštą, teigia, esą šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo, apeliantei susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriame teismo pasisakyta dėl atsakovės ir UAB „Vilniaus vandenys“ parengto projekto vertinimo ribų. Prašo prijungti įrodymus prie bylos. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikta, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, įvertinusi naujų įrodymų pateikimo galimybes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat atsižvelgusi į tai, kad apeliantės prašomos prijungti pažymos turinis yra informacinio pobūdžio atsakymas, kuris neturi įtakos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų išvadų pagrįstumui bei jų faktiniam ir teisiniam įvertinimui apeliacinės instancijos teisme, atsisako prijungti naujus įrodymus; jie grąžintini juos padavusiam asmeniui – apeliantei.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti asakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Naujus įrodymus grąžinti apeliantei.

Teisėjai Rūta BurdulienėNeringa ŠvedienėJadvyga Mardosevič