- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-2656-562/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31082-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. T.
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. T. (I. T.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo – I. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT‑37963-558/2016 tenkino pareiškėjų A. K. (buvusi pavardė T.) ir I. T. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino tarp sutuoktinių sudarytą 2016 m. rugpjūčio 22 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis), kurios 2.2.1 punktu pareiškėjai susitarė, kad „Sutuoktinis I. T. teiks dukrai išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters S. T. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Tokia suma atitinka nepilnametės dukters poreikius bei I. T. turtinę padėtį. Dukters S. T. išlaikymui skirtas lėšas I. T. perves į A. T. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas. Šias lėšas tvarkys sutuoktinė A. T. uzufrukto teise“.
2. Teisme 2025 m. gegužės 7 d. gautas pareiškėjos A. K. patikslintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2YT-37963-558/2016 dėl išlaikymo indeksacijos vaikui pagal Sutarties 2.2.1 punkto įsiskolinimo (nemokėjimo). Pareiškėja nurodė, jog suinteresuotas asmuo I. T. yra įsiskolinęs išlaikymo indeksaciją, kurios nemoka nuo 2017 m.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo I. T. pateikė atsiliepimą į prašymą, nurodant, kad su prašymu nesutinka. Nurodė, kad su pareiškėja išsiskyrė (duomenys neskelbtini), pareiškėja teigė, kad jis nemokėjo indeksacijos nuo 2017 m, tačiau nuo skyrybų iki 2017 m. nepraėjo nė pusės metų. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nors indeksacija buvo įtraukta į skyrybų sutartį, nei jis, nei pareiškėja nežinojo, kaip ją taikyti ir jos netaikė iki 2023 m. Tačiau 2023 m. vasarį jis perskaičiavo išlaikymą pagal pareiškėjos pasiūlytą skaičiavimą ir nuo 2023 m. moka indeksuotą išlaikymą, kas rodo jo geranoriškumą.
4. Suinteresuotas asmuo nesutikimą su prašymu grindė ir tuo, kad pareiškėja su vaiku gyvena su jos sužadėtiniu jo bute, o S. gyvena pas tėtį ir mamą po lygiai, t. y. neoficialiai globa pasidalinta po lygiai 50/50, tai yra reikšmingas pasikeitimas, į kurį turėtų būti atsižvelgta, nustatant išlaikymo dydį.
5. Pasak suinteresuoto asmens, Covid-19 pandemijos laikotarpiu jo finansinė padėtis buvo labai sunki, nes valstybė apribojo (duomenys neskelbtini) darbą ir neleido daryti (duomenys neskelbtini), jis turėjo labai nedaug pajamų, todėl jam buvo sunku mokėti net pagrindinį išlaikymą, jau nekalbant apie indeksaciją, prašė atsižvelgti į šią aplinkybę bei į 5 metų senaties terminą išlaikymo indeksacijai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino ir išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl indeksavimo sumos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. išieškojimo iš suinteresuoto asmens I. T..
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo indeksacija nuo 2017 m. iki 2023 m. vasario mėnesio apskritai nebuvo taikoma, o nuo 2023 m. pareiškėjas, jo teigimu, moka indeksuotą išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad atsiliepime pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokio dydžio išlaikymą su taikyta indeksacija skiria vaiko išlaikymui nuo 2023 m., įrodymų, kad taiko išlaikymo indeksaciją ir kokio konkrečiai dydžio, nepateikė.
8. Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju ginčo, kad suinteresuotas asmuo išlaikymo neindeksavo nuo 2017 m. nėra, pareiškėjas šias aplinkybes pripažįsta. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad nuo 2023 m. vaiko išlaikymui moka indeksuotą sumą, tačiau įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė, sumos, kurią kiekvieną mėnesį moka vaiko išlaikymui, konkrečiu dydžiu nenurodė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog suinteresuotas asmuo prievolę pagal Sutarties 2.2.1 punktą vykdo tinkamai.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjos ir suinteresuoto asmens Sutartis patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 3 d., todėl pareiga indeksuoti išlaikymo sumą atsirado ne 2017 m., kaip teigia pareiškėja, o nuo 2018 m. vasario 1 d. Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų terminas taikytinas vykdomiesiems dokumentams ir dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, dėl to sutiko su suinteresuoto asmens argumentais, kad reikalavimas dėl išlaikymo indeksacijos už ankstesnį nei 5 metai laikotarpį negalėtų būti atliekamas. Teismas nustatė, jog pareiškėja į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi 2025 m. balandžio 30 d., todėl, teismo vertinimu, pareiškėjai turi būti išduotinas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2YT-37963-558/2016 dėl išlaikymo indeksacijos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2025 m. balandžio 30 d., įvertinus tai, kad teismo priteista 300 Eur išlaikymo suma kasmet turėjo būti indeksuojama nuo 2018 m. vasario mėn.
10. Teismas pažymėjo, jog teismo sprendimu priteisto (nustatyto) išlaikymo dydžio indeksavimas nustatytas įstatymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.208 straipsnis), todėl prievolę teikti išlaikymą turinčio asmens nežinojimas ar nesupratimas apie jam tenkančią pareigą, neoficialūs bendravimo su vaiku tvarkos pokyčiai nesudaro pagrindo paneigti imperatyvios pareigos indeksuoti priteisto išlaikymo sumą.
11. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau - ir LITEKO) duomenimis nenustatyta, kad būtų pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-37963-558/2016 nustatyta bendravimo tvarka ar išlaikymo dydis, o tai, kad suinteresuoto asmens su vaiku praleidžiamas laikas faktiškai yra didesnis, nesudaro pagrindo atleisti suinteresuotą asmenį nuo išlaikymo indeksavimo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
12. Suinteresuotas asmuo (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį ir atmesti pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo arba, apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog indeksacija turi būti mokama, sumažinti laikotarpį už kurį turėtų būti mokamas indeksavimo įsiskolinimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 3.208 straipsnį, reglamentuojantį išlaikymo indeksavimą. Teismas neįvertino, kad po santuokos nutraukimo, apeliantas ir pareiškėja susitarė netaikyti indeksavimo, tą įrodo bendras šalių supratimas ir veiksmai keletą metų nutraukus santuoką. Teismas turėjo įvertinti šalių valią, išreikštą jų konkliudentiniais veiksmais (tyla, neveikimas, tam tikrų veiksmų atlikimas).
12.2. Apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į sąžiningumo principą (CK 1.5 straipsnis). Pareiškėja ilgą laiką nereikalavo indeksavimo ir leido susidaryti įspūdžiui, kad indeksavimas nėra taikomas. Reikalavimas priteisti indeksaciją už praėjusį laikotarpį prieštarauja sąžiningumo principui ir pagrįstų lūkesčių apsaugai.
12.3. Sutartyje nurodytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu vaiko poreikius ir apelianto finansinę padėtį. Staigus reikalavimas indeksuoti išlaikymą už praėjusį laikotarpį, ženkliai pablogina jo finansinę padėtį.
12.4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pasikeitusias aplinkybes, kurios turėjo įtakos vaiko poreikiams ir apelianto galimybėms mokėti išlaikymą. Pareiškėja gyvena su sužadėtiniu ir jo šeima, sužadėtiniui priklausiančiame bute, o tai sumažina jos išlaidas. Šalių vaikas didžiąją dalį laiko praleidžia su apeliantu, tai rodo pasikeitusią faktinę globos tvarką. Ši aplinkybė turėtų būti įvertinta, nustatant išlaikymo dydį ir skolos sumą, nes apeliantas patiria papildomų išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu.
12.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto sunkią finansinę padėtį COVID–19 pandemijos metu. (duomenys neskelbtini), kurioje dirba apeliantas, itin nukentėjo nuo pandemijos, ir jo pajamos ženkliai sumažėjo. Ši aplinkybė turėjo būti įvertinta, teismui sprendžiant dėl indeksacijos už praėjusį laikotarpį.
12.6. Apeliantas moka indeksuotą išlaikymą nuo 2023 metų vasario mėnesio. Teismas netinkamai įvertino jo geranoriškumą ir sąžiningą įsipareigojimų vykdymą po to, kai pareiškėja pareikalavo indeksuoti išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
14. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
16. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius sunkią finansinę padėtį COVID–19 pandemijos metu, mokėjimų pavedimų pareiškėjai nuo 2023 m. vasario mėnesio kopijas bei susirašinėjimo dėl prašymo indeksuoti išlaikymą kopiją.
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti įrodymai neturės reikšmės, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo, be to, apeliantas nenurodė objektyvių argumentų, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjimo metu bei turėtų būti priimami apeliacinės instancijos teisme.
20. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo bei konstatavo, jog apeliantas neįrodė, kad prievolę pagal Sutarties 2.2.1 punktą vykdo tinkamai. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos nutartimi nesutinka, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 3.208 straipsnį, reglamentuojantį išlaikymo indeksavimą bei neįvertino esminių aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos nagrinėjimui.
22. Byloje pateikti duomenys leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, jog apeliantas nevykdo teismo patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygos, t. y. numatytos išlaikymo sumos nepilnamečiui vaikui neindeksuoja Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl teikia nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis mažesnį nei turėtų būti mokamas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių įgyja res judicata galią.
23. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Šiuo atveju šalys dėl išlaikymo formos ir dydžio susitarė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi, kurią patvirtino teismas.
24. CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, o viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių nustatyta CK 3.208 straipsnyje, pagal kurį, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Remiantis Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 9 punktu, CK 3.208 straipsnyje nustatytas periodinių išmokų indeksavimas vykdomas teismo sprendimo vykdymo proceso metu skolininkui indeksuojant jas ir mokant savo noru arba teismo sprendimą pateikiant vykdyti antstoliui.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal nustatytą teisinį reglamentavimą apeliantas negali savo nuožiūra keisti indeksavimo sąlygų ir tvarkos bei nėra laisvas pasirinkti, ar mokėti tik priteistas sumas, ar jas indeksuoti, kadangi išlaikymo indeksavimas yra įstatymo įtvirtinta išlaikymą teikiančio asmens pareiga. Todėl, teismo vertinimu, apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nutraukus santuoką, apeliantas ir pareiškėja susitarė netaikyti išlaikymo indeksavimo, prieštarauja išlaikymo indeksavimą reglamentuojantiems principams.
27. Nesutiktina su apelianto argumentais, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pasikeitusias aplinkybes, o būtent į tai, kad šalių vaikas didžiąją dalį laiko praleidžia su apeliantu. Anot apelianto, ši aplinkybė turėtų būti įvertinta nustatant išlaikymo dydį ir skolos sumą, nes apeliantas patiria papildomų išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog teismo sprendimu (šiuo atveju – Sutartimi) vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos analizuoti ir vertinti atsakovo nurodytas teisiškai nereikšmingas aplinkybes dėl didesnio, nei numatyta Sutartyje, savanoriškai teikto išlaikymo. Be to, pažymėtina, kad apeliantas nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktiškai pasikeitusią bendravimo su vaiku tvarką. Todėl minėti apelianto teiginiai atmetami kaip nepagrįsti bei deklaratyvūs.
28. Pažymėtina, kad CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Taigi, įsiteisėjus teismo sprendimui, išieškotojas turi teisę bet kada prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą, o teismas šį prašymą privalo tenkinti visais atvejais, jei nėra CPK 646 straipsnio 6 dalyje numatytų aplinkybių (nepasibaigęs vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas). Išduodamas vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, teismas netiria ir nenustato, ar teismo sprendimas yra įvykdytas ir (ar) vykdomas. Teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019).
29. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai pateikus vykdyti jai išduotą vykdomąjį raštą antstoliui, apeliantas turi teisę antstoliui teikti įrodymus apie faktiškai suinteresuoto asmens suteiktą nepilnamečiui vaikui išlaikymą, o esant ginčui savo interesus ginti įstatymo nustatyta tvarka (pvz. skundžiant antstolio veiksmus ir pan.).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą bei tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
32. Šiuo atveju kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apelianto I. T. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.