Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – V. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės Įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Dėl įstatymo praleisto termino kreditoriam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.

7. Civilinėje byloje yra pareikštas reikalavimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti (duomenys neskelbtini) mirusios palikėjos K. J. įpėdiniams.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis bendros dalinės nuosavybės teise priklauso V. J. (3/8 Buto dalys) ir K. J. – (5/8 Buto dalys) (el. b. l. 3-5). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-15 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš palikėjos K. J. pareiškėjos naudai už suteiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2021-10-31 priteista 215,17 Eur skola, 6,91 Eur palūkanos, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Gyventojų registro centro duomenimis palikėja K. J. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). Testamentų registro išrašo duomenimis paveldėjimo byla neužvesta ir palikėjos palikimas nėra priimtas (el. b. l. 9).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

12. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog skolininkė K. J. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena, remiantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorius reikalavimus bei trijų metų naikinamasis terminas šiam veiksmui atlikti. Taigi, nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini).

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo kreipėsi 2022-06-14, t. y. pareiškėja kreipėsi praėjus daugiau kaip metams po palikėjos mirties, kas akivaizdu, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams yra praleistas. Kartu pažymėtina, kad naikinamasis terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pareiškėjai kreipiantis į teismą su pareiškimu dar nėra suėjęs. Kaip nustatyta aukščiau, palikėja iki mirties turėjo įsiskolinimų pareiškėjai už suteiktas šilumos energijos paslaugas laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2021-10-31. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą būtų informavusi suinteresuotus asmenis ar palikimo atsiradimo vietos notarą arba kitu būdu išviešinusi savo reikalavimo teisės egzistavimo faktą ir (ar) jos dydį.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą buvo praleistas, nes Gyventojų registre nebuvo duomenų apie palikėjos K. J. mirtį, dėl ko pareiškėja objektyviai negalėjo per įstatymo nustatytą terminą pareikšti kreditorinio reikalavimo. Apie palikėjos K. J. mirtį pareiškėja sužinojo tik gavusi antstolio Andriaus Bublio 2022-06-06 patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo ir patikrinusi Gyventojų registrų duomenų bazėje esančius duomenis. Pareiškėjos nuomone, išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ji nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti paveldėjimo byloje praleido dėl objektyvių ir svarbių priežasčių.

16. Pažymėtina, jog įstatymas nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą konkrečioje byloje sprendžia teismas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam atlikti nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą minėto straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir kt.).

17. Teismo nuomone, pagrindo abejoti pareiškėjos dėstomais argumentais nėra, kadangi juos patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: Gyventojų registro išrašas, iš kurio matyti, kad įrašo apie palikėjos mirtį 2021-11-05 dienai nėra (el. b. l. 6), taip pat 2022-06-06 patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie vykdomosios bylos sustabdymą mirus skolininkei ir nesant palikėjų priėmusių palikimą (el. b. l. 8). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015, 2017-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad juridiniam asmeniui yra taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartai; juridinis asmuo turi taip organizuoti darbą, pasitelkti išteklius, kad sugebėtų laiku administruoti skolas ir nepraleistų įstatymais reguliuojamų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti; toks veiklos pobūdis, kaip pareiškėjos, lemia jos pareigą domėtis skolininkais, kad laiku būtų sumokėti mokesčiai, ypač įvertinus tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka, turi teisę gauti valstybės registrų, taip pat Gyventojų registro duomenis (Vilniaus apygardos teismo 2022-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1232-855/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-236-440/2022; Panevėžio apygardos teismo 2021-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-678-755/2021).Tačiau nagrinėjamu atveju vertinant termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastis, svarbi ta aplinkybė, kad Gyventojų registre nebuvo registruota duomenų apie palikėjos mirtį, dėl ko pareiškėja objektyviai negalėjo gauti tokių duomenų. Akcentuotina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-02-15 priimdamas sprendimą už akių, taip pat nenustatė aplinkybės, jog K. J. yra mirusi. Tai tik patvirtina faktą, kad teismui 2022-01-25 patikrinus duomenis Gyventojo registre, duomenų apie palikėjos mirtį nebuvo, priešingu atveju apie skolininkės mirtį pareiškėja būtų buvusi informuota. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad pareiškėja, sužinojusi apie skolininkės mirtį (antstolio patvarkymas priimtas 2022-06-06), buvo aktyvi ir iš karto ėmėsi veiksmų savo teisei realizuoti, t. y. 2021-06-14 pateikė teismui pareiškimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo. Teismo nuomone, terminas nagrinėjamu atveju nėra ženkliai praleistas (įvertinus aplinkybę, kada pareiškėjai tapo žinoma apie skolininkės mirtį ir kada ji kreipėsi į teismą). Be to, kaip nustatyta byloje, testamentų registre nėra duomenų apie palikimo priėmimą, todėl termino atnaujinimas, nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

18. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, sąlygojusios termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą, šiuo atveju yra pripažintinos pateisinamomis, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas ir terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti yra atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniais, 510–513 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti procesinį terminą kreditoriam reikalavimui į palikėjos K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolą akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580 už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2021-03-20, pareikšti K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), būsimiems turto paveldėtojams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.