Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Radviliškis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1705-767/2022 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Radviliškis“ prašymą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Radviliškis“ prašė atnaujinti terminą kreditorių reikalavimų pareiškimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, nenustačius svarbių priežasčių, atsisakyta pareiškėjai atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditinį reikalavimą palikėjų įpėdiniai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybei, kurią atstovauja VĮ Turto bankas, paveldėjimo būdu perėjo šis nekilnojamasis turtas: N. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini); A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini); A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini); G. M., mirusio (duomenys neskelbtini), butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini); A. T., mirusio (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini); R. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini); D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini); H. B., mirusios (duomenys neskelbtini), ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), 27/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini); V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), 27/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini).

12. Iš skolų valdymo ataskaitų nustatyta, kad už apeliantės suteiktas daugiabučio namo administravimo ir priežiūros paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), palikėjos N. Z. skola iki jos mirties sudarė 2 944,89 Eur; butui, esančiam (duomenys neskelbtini), palikėjo A. B. skola iki jo mirties sudarė 352,49 Eur; butui, esančiam (duomenys neskelbtini), palikėjo A. J. skola iki jo mirties susidarė 2 897,89 Eur; butui (duomenys neskelbtini), palikėjo G. M. skola iki jo mirties sudarė 115,50 Eur; butui (duomenys neskelbtini), palikėjo A. T. skola iki jo mirties sudarė 1 159,77 Eur; butui, esančiam (duomenys neskelbtini), palikėjos R. Š. skola iki jos mirties sudarė 73,84 Eur; butui, esančiam (duomenys neskelbtini), palikėjos D. M. skola iki jos mirties susidarė 1 364,05 Eur; butui, esančiam (duomenys neskelbtini), palikėjos H. B. skola iki jos mirties sudarė 622,79 Eur; butui, esančiam (duomenys neskelbtini), palikėjo V. V. skola iki jo mirties sudarė 41,75 Eur; butui, esančiam (duomenys neskelbtini), palikėjo V. G. skola iki jo mirties sudarė 10,16 Eur.

13. Apeliantė teigia, kad siekia ne tik atgauti kaštus patirtus administruojant daugiabučius namus, bet ir užtikrinti daugiabučių namų savininkų lūkestį, kad visi namo savininkai sąžiningai ir laiku mokėtų kaupiamąsias lėšas ir esant poreikiui, būtų objektyvios galimybės daugiabučio namo atnaujinimui, todėl apeliantės vertinimu ji gina ne tik savo kaip juridinio asmens, bet ir viešąjį interesą, todėl egzistuoja galimybės taikyti Kasacinio teismo praktikoje (civilinė byla Nr. 3K-3-233/2004; Nr. 3K-3-346/2006) nurodytą išimtį ir atnaujinti naikinamąjį terminą kreditoriniams reikalavimas pareikšti.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė atskirajame skunde remiasi Kasacinio teismo praktika suformuota 2004 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-233/2004, ir 2006 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2006, kuriose buvo pasisakyta dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijos, esant išskirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, konstatuoti žemesniųjų instancijų teismų teisę priimti procesinius sprendimus atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju, byla yra nagrinėjama apeliacine tvarka ir sprendžiamas klausimas dėl CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto naikinamojo termino atnaujinimo, be to, byloje nėra keliamas klausimas dėl praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, kai byla yra užbaigta nagrinėti dėl ginčo esmės, įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės nurodyta minėta kasacinio teismo praktika šioje byloje nesivadovauja.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

17. Pažymėtina, kad palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teises nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šios nutarties 18 punkte nurodytą Kasacinio teismo praktiką, pažymi, kad butų nuosavybei po jų savininkų mirties perėjus valstybei, pareiškėja nėra atleista nuo pareigos apie savo kreditinį reikalavimą turto perėmėjai pareikšti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais per minėtoje normoje nustatytą terminą, todėl atmestini apeliantės argumentai, jog vien tai, jog palikėjų turtą paveldėjo valstybė, turi būti atnaujintas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

19. Kaip minėta, pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

20. Įstatymas nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą konkrečioje byloje sprendžia teismas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, spręsdamas, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam atlikti nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą minėto straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

21. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad skolininkė N. Z. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas kreditoriniams reikalavimas pareikšti suėjo 2016 m. gegužės 29 d., o naikinamasis 3 metų terminas – 2019 m. vasario 29 d. Skolininkas A. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti suėjo 2017 m. lapkričio 14 d., o naikinamasis 3 metų terminas – 2020 m. rugpjūčio 14 d. Skolininkas A. J. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti suėjo 2017 m. rugpjūčio 5 d., o naikinamasis 3 metų terminas – 2020 m. gegužės 5 d. Skolininkas G. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti suėjo 2014 m. rugpjūčio 12 d., o naikinamasis 3 metų terminas – 2017 m. gegužės 12 d. Skolininkas A. T. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti suėjo 2012 m. kovo 11 d., o naikinamasis 3 metų terminas – 2014 m. gruodžio 11 d. Skolininkė R. Š. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti suėjo 2018 m. kovo 25 d., o naikinamasis 3 metų terminas – 2020 m. gruodžio 25 d. Skolininkė D. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti suėjo 2017 m. liepos 25 d., o naikinamasis 3 metų terminas – 2020 m. balandžio 25 d. Skolininkė H. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti suėjo 2015 m. sausio 6 d., o naikinamasis 3 metų terminas – 2017 m. spalio 6 d. Skolininkas V. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti suėjo 2018 m. birželio 21 d., o naikinamasis 3 metų terminas – 2021 m. kovo 21 d.; Skolininkas V. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl naikinamasis terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti apeliantei kreipiantis į teismą prašymu dar nebuvo suėjęs. Visi palikėjai iki mirties turėjo įsiskolinimų apeliantei UAB „Mano Būstas Radviliškis“ už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

23. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai taip pat gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011)

24. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą būtų informavusi suinteresuotą asmenį ar palikimo atsiradimo vietos notarą arba kitu būdu išviešinusi savo reikalavimo teisės egzistavimo faktą ir (ar) jos dydį.

25. CK 1.117 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus naikinamajam terminui, išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga, naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinti. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad palikėjų N. Z., A.B., A. J., G. M., A. T., R. Š., D. M., H. B., V. V. įpėdiniams kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra suėjęs naikinamasis CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytas 3 metų terminas, teisingai sprendė, kad dėl šių skolininkų susidariusių skolų, negali būti atnaujintas terminas kreditorei pareikšti kreditorinius reikalavimus paveldėtojai.

26. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, naikinamasis 3 metų terminas, numatytas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje, nėra suėjęs tik dėl vieno skolininko – V. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini)

27. Apeliantė termino kreditiniam reikalavimui pareikšti praleidimą argumentuoja tuo, kad teikia paslaugas dideliam skaičiui daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkų, todėl jos darbuotojai neturi galimybių kas mėnesį tikrinti ar bendrosios nuosavybės savininkai yra gyvi ar ne, be to tokios pareigos namo administratoriui nenustato joks teisės aktas. Jei apeliantė nuolat tikrintų, ar bendrosios nuosavybės savininkai mirę ar ne, tai įmonė negalėtų dirbti tiesioginio darbo, dėl to būtų paralyžiuota įmonės veikla.

28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad jos nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis. Apeliantei argumentuojant itin dideliu jos teikiamų paslaugų gavėjų skaičiumi, pažymėtina, jog apeliantė, teikdama daugiabučių namų administravimo paslaugas, taip pat yra prisiėmusi ir pareigą tinkamai organizuoti savo darbą, administruoti paslaugų gavėjų įsiskolinimus, operatyviai ir aktyviai inicijuoti skolų priteisimo ir išieškojimo procesus, taip pat ir pareigą domėtis pasikeitusiais paslaugų gavėjų duomenimis. Aplinkybė, kad apeliantė neturi galimybės tinkamai organizuoti savo darbo ar neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra objektyvi aplinkybė, kuri, nepriklausomai nuo pareiškėjos valios, būtų jai sutrukdžiusi laiku atlikti savo pareigas, rūpintis skolos išieškojimu. Teisės aktų nustatyta tvarka apeliantė, būdama daugiabučių namų administratore, turi teisę gauti valstybės registrų, taip pat ir Gyventojų registro, duomenis. Sutiktina su apeliante, kad jos, kaip daugiabučių namų administratorės, joks teisės aktas neįpareigoja tikrinti duomenis apie jos administruojamų daugiabučių namų butų savininkus, tačiau apeliantė būdama atidi ir rūpestinga bei siekdama tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas, turėtų dėti pakankamas pastangas, kad susidariusios skolos būtų laiku išieškomos.

29. Apeliantė yra juridinis asmuo. Juridiniam asmeniui yra taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, pasitelkti tokius išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Būtent pareiškėjos veiklos pobūdis – daugiabučių namų administravimas lemia jos pareigą domėtis skolininkais, kad laiku būtų sumokėti įvairūs mokėjimai, juo labiau, kaip atskirajame skunde nurodė pati apeliantė, kad ji rūpinasi kaupiamųjų lėšų daugiabučio namo atnaujinimui, bendrųjų patalpų priežiūrai surinkimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent daugiabučių namų, kuriuos administruoja apeliantė, savininkai turi lūkestį, kad namo administratorė savo pareigas atliks atidžiai ir rūpestingai, bei atsakingai prižiūrės lėšų surenkamų daugiabučio namo priežiūrai administravimą.

30. Nagrinėjamu atveju apeliantė į bylą nėra pateikusi nė vieno įrodymo, jog ji žinodama apie esamas skolas, būtų savo iniciatyva patikrinusi bylai aktualių skolininkų duomenis Gyventojų registre. Kaip matyti iš byloje esančių suinteresuoto asmens VĮ Turto banko pranešimų dėl paveldėto turto, visais atvejais apeliantei apie mirusius jos skolininkus pranešė suinteresuotas asmuo.

31. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pranešimu apeliantę apie V. G. mirtį informavo 2021 m. spalio mėnesį, tačiau net turėdama duomenis, kad skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), apeliantė tik 2022 m. sausio 18 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo. Šios aplinkybės tik patvirtina apeliantės nerūpestingumą, savalaikį nesirūpinimą skolų išieškojimu ir nepagrįstą delsimą, o tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad CK 5.63 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja praleido dėl svarbios priežasties. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pačios apeliantės pasyvus elgesys lėmė termino pareikšti reikalavimus skolininko įpėdiniui praleidimą.

32. Pažymėtina ir tai, jog pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018), todėl būtent apeliantė, būdama kreditore, turi pareiga domėtis jos administruojamų daugiabučių namų butų savininkų pasikeitimais ir paaiškėjus, kad savininkas mirė laiku informuoti palikėjo įpėdinį.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks byloje nustatytas apeliantės delsimas nėra suderinamas su juridiniam asmeniui taikomais aukštesniais atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartais, todėl daroma išvada, kad apeliantės nurodomos priežastys, dėl kurių praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomos svarbiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

34. Apeliacinio teismo vertinimu, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota teismų praktika, apeliantės nurodytos aplinkybės, egzistavusios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu, negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pareikšti reikalavimą V. Gpalikimo paveldėtojai.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, neegzistuoja viešasis interesas, kadangi apeliantė yra privatus pelno siekiantis juridinis asmuo, turintis tikslą pareikšti kreditorinius reikalavimus dėl susidariusių skolų palikėjų įpėdinei. Apeliantės nurodytame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarime Nr. KT17-N8/2016 pasisakyta dėl viešojo intereso buvimo siekiant užtikrinti tinkamą daugiabučių namų priežiūrą (eksploatavimą), efektyviai vartoti šilumos energiją, tačiau nei šiame Konstitucinio Teismo nutarime, nei kitame apeliantės nurodytame Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime nėra jokio išaiškinimo, jog privataus juridinio asmens siekis pareikšti kreditorinius reikalavimus skolininkų įpėdiniams yra susijęs su viešuoju interesu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra nustatytas viešojo intereso egzistavimas.

36. Siekiant įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, įstatyme nustatytos garantijos tik tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų įpėdiniui tik dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga, kurios pareiškėja neįvykdė nesant tam pateisinamų priežasčių.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi, atmesdamas pareiškėjos pareiškimą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo, tinkamai vadovavosi teismų praktika bei taikė ir aiškino, proceso teisės normas, bei pagrįstai vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalį ir atnaujinti praleistą terminą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.