Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4951-344/2019 pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui V. R. dėl priteistų lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui dydžio pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas V. R. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nepilnamečio šalių vaiko poreikiai, lyginant su 2017 metais, padidėjo nuo 445,00 Eur iki 562,00 Eur (nekvestionuojant kai kurių išlaidų pagrįstumo), tai yra apie 20 proc. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išlaikymo dydį padidino beveik 100 proc., tai yra nuo 130,00 Eur iki 250,00 Eur, t. y. teismo priteista išlaikymo suma nėra proporcinga padidėjusiems vaiko poreikiams, neatsižvelgiant net į tai, ar apeliantas yra finansiškai pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą.

Ieškovė nepagrindė sūnui skiriamos 562,00 Eur reikalingos išlaikymo sumos. Ieškovė nepateikė duomenų apie blogą sūnaus mokymąsi, dėl ko jam reiktų samdyti korepetitorius, taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie ieškovės patirtas išlaidas korepetitorių paslaugoms apmokėti. Nepagrįstai didelės yra nurodytos išlaidos rūbams ir avalynei, nes rūbai ir avalynė nėra perkami kiekvieną mėnesį ir net nebūtina pirkti naujų rūbų kiekvieną sezoną. Nurodytos sūnaus sveikatos problemos taip pat nėra pagrindas pripažinti, jog dėl to sūnaus išlaidos iš esmės padidėjo, nes 80,00 Eur per metus lyginant su visa apelianto skiriama išlaidų sūnui išlaikyti suma, nėra reikšmingas padidėjimas. Ieškovė 2017 metais buvo nurodžiusi, jog patiria kas mėnesį po 20 Eur odontologo paslaugoms, tuo tarpu šiuo metu sūnui odontologo paslaugų nebereikia, o šios lėšos (240,00 Eur per metus) gali būti skiriamos okulisto konsultacijoms ir akinių pirkimui. Tai reiškia, kad dėl sveikatos problemų išlaidos sūnui prižiūrėti iš esmės nėra pasikeitusios ir tai negalėjo būti teisinis pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį. Vaikui šiuo metu yra mokami vaiko pinigai, kurie nuo 2020-01-01 yra 60,06 Eur.

Pirmosios instancijos teismas didelį dėmesį skyrė pasikeitusioms maisto ir paslaugų kainoms Lietuvos Respublikoje, tačiau išlaikymo suma kasmet yra indeksuojama atsižvelgiant į Statistikos departamento skelbiamą kainų indeksą, kuris tiesiogiai priklauso nuo infliacijos ekonomikoje. Be to, teismas vadovavosi teismų praktikoje taikomu orientaciniu minimalių vaiko poreikių nustatymo principu, tai yra išlaikymo dydį siejo su minimalia mėnesine alga, tačiau kasacinio teismo praktika neįpareigojo teismo priteisti ne mažesnę išlaikymo sumą nei patvirtinta minimali mėnesinė alga – pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti minimalius ir individualius vaiko poreikius.

Apelianto turtinė padėtis yra bloga, šiuo metu jis niekur nedirba, nuo 2019 m. gruodžio mėn. yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir ieško darbo. Laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. 16 d. iki 2019 m. gruodžio mėn. apeliantas dirbo pagal individualios veiklos pažymą ir visos jo tuo laikotarpiu gautos pajamos buvo 800,00 Eur.

Šiuo metu apeliantas gyvena kartu su V. P., su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters D. R., ir jos nepilnamete dukra V. P. (duomenys neskelbtini), prie kurios išlaikymo taip pat iš dalies prisideda. Apelianto draugės pajamos šiuo metu yra tik vaiko priežiūros išmokos ir kas mėnesį sudaro 262,47 Eur, todėl bendros apelianto šeimos pajamos nėra didelės ir teismo priteista 250,00 Eur išlaikymo suma apeliantui yra labai didelė, kurios teikti nėra finansiškai pajėgus.

Ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei apelianto. Jos pajamos yra 250-300 Eur per mėnesį, o jos sutuoktinio pajamos – 800-1000 Eur per mėnesį. Ieškovė turi vertingo turto, jos vardu yra registruotas butas(duomenys neskelbtini).Taip pat ieškovės ir jos sutuoktinio vardu yra registruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė su sutuoktiniu stato gyvenamąjį namą pagal išduotą leidimą statyti naują statinį (duomenys neskelbtini).

2016 m. rugpjūčio 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismui buvo pareikštas ieškinys dėl priteistų lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui dydžio pakeitimo (padidinimo), kuriuo buvo prašoma pakeisti išlaikymo dydį ir priteisti iš apelianto po 220,00 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui. Jau pirmajame ieškinyje buvo nurodytos aplinkybės, kurios sąlygojo išlaidų padidėjimą, pridėti išlaidas pagrindžiantys dokumentai, tačiau parengiamojo posėdžio metu šalys susitarė baigti bylą taikos sutartimi, o apeliantė sutiko prisiimti didesniąją sūnui reikalingo išlaikymo dalį.

Apelianto argumentai apie dalies išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams nepagrįstumą laikytini deklaratyviais. Mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaiko gabumai.

Vertinant apelianto turtinę padėtį, turi būti vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Apeliantas nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio jo pastangas susirasti darbą ir tai, jog dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių darbo jam susirasti nepavyksta. Nėra jokių duomenų apie sumažėjusį apelianto darbingumą. Be to, nėra jokių duomenų, kad apeliantas dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų dirbti. Apeliantas yra jaunas, darbingas, neturintis jokių ligų ar sutrikimų, kas trukdytų jam susirasti tinkamą darbą, o aplinkybės, kuriomis apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, tik suponuoja išvadą, jog jis siekia išvengti su nepilnamečio vaiko išlaikymu susijusios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

Nagrinėjamu atveju atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2016 m. rugpjūčio 2 d. paskaičiavimą dėl lėšų skyrimo nepilnamečio vaiko išlaikymui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV) pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, Užimtumo tarnybos pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių, VSDFV pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas, Valstybinės Įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymą apie transporto priemones, VĮ Registrų centro pažymą, 2019 m. pajamų mokesčio deklaraciją, pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, gimimo liudijimus, lėktuvo bilietų kopijas, žyminio mokesčio kvitą.

Atsižvelgus į tai, kad teismo sprendimas buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant, pateiktais dokumentais apeliantas grindžia esminius apeliacinio skundo argumentus, dokumentai pateikti su apeliaciniu skundu ir iš karto po apeliacinio skundo pateikimo ir iš atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio seka, kad ieškovei pateiktų dokumentų turinys yra žinomas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pateiktų dokumentų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl apelianto pateiktus naujus rašytinius įrodymus priima.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė I. T. ir atsakovas V. R. yra nepilnamečio A. R., (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ieškiniu prašė šalių sūnui priteisto išlaikymo dydį padidinti ir priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo bylos iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojat kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas su priteista išlaikymo suma nesutinka ir nurodo, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į jo finansinę padėtį ir sūnaus būtinus poreikius, galėtų skirti iki 150 Eur.

Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) padidinta išlaikymo suma neproporcinga vaiko poreikių pokyčiams; 2) teismas neįvertino šalių turtinės padėties.

Dėl vaiko poreikių pasikeitimo

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2017 m. sausio 17 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi priteistas išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis po 130,00 Eur kas mėnesį šiuo metu yra nepakankamas, tačiau byloje kyla ginčas dėl konkretaus išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui dydžio. Ieškovė argumentuoja, kad sūnaus išlaikymui skiria ne mažiau kaip 500 Eur per mėnesį, atsakovas sutinka, kad vaiko poreikiai galėjo pasikeisti, neprieštarauja teikti didesnį išlaikymą, negu buvo priteistas 2017 metais, tačiau nurodo, kad lyginant su 2017 metais vaiko poreikiai nuo 445 Eur padidėjo iki 562 Eur, t.y. 20 procentų, o atsakovo teikiamo išlaikymo suma padidinta beveik 100 procentų.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminio vaiko poreikių pasikeitimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 17 d. šalių sutarties dėl išlaikymo vaikui teikimo iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo (2019 m. lapkričio 15 d.) praėjo beveik trys metai, vaikas paaugo, todėl ir jo poreikiai natūraliai padidėjo. Vaiko auginimas reikalauja nuolatinių išlaidų, ne visada jas galima iš anksto suplanuoti, nes drabužiai, avalynė dėvisi, vaikas auga, ugdymo įstaigos lankymas taip pat reikalauja nenumatytų išlaidų. Esant tokiai situacijai, natūralu, kad ieškovė reikalauja didesnio išlaikymo vaikui, nei kad buvo sutartas šalių 2017 metais. Atkreiptinas dėmesys, kad sudarant šalių taikos sutartį 2017 metais, kuomet vaiko poreikiai buvo 445 Eur, ieškovė sutiko, kad atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisidėtų 130 Eur suma (mažiau negu 30 procentų), ir visas kitas išlaikymo išlaidas prisiėmė sau. Šiuo metu, kai šalys nesutaria, kokia dalimi skyrium gyvenantis vaiko tėvas turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, ginčas sprendžiamas teisme ir teismas kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydį turi nustatyti proporcingai nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Dėl visapusiško vaiko vystymosi turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams per mėnesį reikia 562 Eur. Vertinant, ar ieškovės nurodyta išlaikymui reikalinga suma yra pagrįsta, atsižvelgtina į aktualias bylai faktines aplinkybes: šalių sūnui yra dešimt metų, vaikas mokosi mokykloje, reikalingos išlaidos mokymo priemonėms, mokyklos renginiams, vaikui yra samdomas korepetitorius, vaikas lanko karate treniruotes, be to, vaikui reikalingi ortopediniai padeliai, vaikas nešioja akinukus. Ieškovė taip pat moka draudimo įmokas, sumoka už interneto, telefono paslaugas, apmoka būsto išlaikymo ir komunalines paslaugas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodyta 562 Eur dydžio suma per mėnesį šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), yra pagrįsta ir gali užtikrinti pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad nurodytos nepagrįstai didelės išlaidos aprangai, kad išlaidos sveikatos priežiūrai nuo 2017 metų iš esmės nėra pasikeitusios, nes šie teiginiai yra deklaratyvūs, nepateikti jokie įrodymai jiems pagrįsti.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokios konkrečiai dalys sudaro vaiko išlaikymui būtiną sumą, jis tik konstatavo, kad atsižvelgiant į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, būtinieji vaiko poreikiai padidėjo, tačiau pažymėtina, jog, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje vyrauja pozicija, jog vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei vienas mėnesinis atlyginimas (ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu 555,00 Eur, o nuo 2020-01-01 – 607,00 Eur). Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga suma yra mažesnė negu viena minimali mėnesinė alga.

Dėl šalių turtinės padėties vertinimo

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nuo 2017 m. sausio 17 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo praėjo beveik treji metai, vaikas paaugo, padidėjo jo poreikiai, todėl darė pagrįstą išvadą, kad abu tėvai privalo teikti daugiau lėšų vaiko išlaikymui. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl išlaikymo sumos padidinimo yra privaloma atsižvelgti ir į atsakovo turtinę padėtį, ko, byloje nesant pakankamų duomenų, pirmosios instancijos teismui nebuvo įmanoma padaryti.

Vertinant šalių turtinę padėtį pažymėtina, kad ieškovės pajamos yra 250-300 Eur per mėnesį, o jos sutuoktinio pajamos – 800-1000 Eur per mėnesį. Ieškovės vardu yra registruotas butas, (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovės ir jos sutuoktinio vardu yra registruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Ieškovė su sutuoktiniu be ginčo šalių sūnaus turi dar vieną nepilnametį vaiką.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį pažymėtina, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba, nuo 2019 m. gruodžio mėn. yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir ieško darbo, atsakovas gyvena kartu su sugyventine, kartu augina mažametę dukrą. Atsakovo sugyventinės pajamos šiuo metu yra tik vaiko priežiūros išmokos ir kas mėnesį sudaro 262,47 Eur. Apelianto vardu yra registruota 5/526 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) kuriame gyvena su šeima. Apelianto vardu yra registruotos transporto priemonės VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir O. V.-B-C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekaba (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis LR Išmokų vaikui įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2020 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui padidinta nuo 50,16 eurų (1,32 BSI dydžio) iki 60,06 eurų. Taigi, ieškovė gauna kas mėnesį po 60 Eur iš valstybės, ir šių lėšų paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, todėl darytina išvada, kad vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams.

Įvertinęs šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovu, kad ieškovės šeimos turtinė padėtis geresnė, tačiau šalių turtinės padėties skirtumas nėra esminis, o byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovas negalėtų pagerinti savo turtinės padėties.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad turi sveikatos sutrikimų, todėl, būdamas jauno amžiaus, sveikas, darbingas, jis turi ne tik pareigą, bet ir realias galimybes pasirūpinti didesnių pajamų gavimu, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo ir ieškovės nepilnametį sūnų. Ta aplinkybė, kad apeliantas neturi darbo, neatleidžia jo nuo CK 3.192 straipsnyje įtvirtintos imperatyvios tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos nevykdymas (netinkamas) vykdymas negali būti pateisinamas laikinu pajamų praradimu, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

Vis dėlto, kaip minėta šios nutarties 12 punkte, šiuo atveju yra būtina atsižvelgti į proporcingumo kriterijų ir turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters D. R.. Nors pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą D. R. atsakovas dalijasi su sugyventine, atsakovas neabejotinai turės skirti lėšų ir dukters išlaikymui. Pirmosios instancijos teismui ši aplinkybė nebuvo žinoma ir teismas jos neįvertino, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisingumo ir protingumo principus atitiktų 200 Eur dydžio periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį, priteisimas.

Dėl procesinės bylos baigties

1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, byloje nesant duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, negalėjo įvertinti, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį sprendžia, kad skundžiamas sprendimas keistinas, iš apelianto priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pakeičia sprendimą, sumažindamas priteistiną išlaikymo dydį, todėl perskirsto bylinėjimosi išlaidas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju mokėtinas 32 Eur žyminis mokestis, reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinus 58 proc., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 18,67 Eur žyminio mokesčio suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (93 str. 5 d.). Pateikdamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 27 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas patenkintas 50 proc., todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 13,50 Eur žyminio mokesčio dalis.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-35-715/2017, dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. R., (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. rugpjūčio 20 d. – iki jo pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiui vaikui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18,67 Eur žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.“

Priteisti iš ieškovės I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.