Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui V. R. dėl priteistų lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui dydžio pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdyje nedalyvavo, ieškinys jam įteiktas viešo paskelbimo būdu.

Teismo posėdyje ieškovė I. T. prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad padidėjo vaiko poreikiai ir tėvo skiriamo 130 Eur išlaikymo vaikui neužtenka. Jos paskaičiavimu būtiniesiems sūnaus A. R. poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 500 Eur. Sūnus lanko karate būrelį, kurio kaina 20 Eur per mėnesį, jam reikalingi ortopediniai padeliai į batus, kurie kainuoja po 20 Eur, perka 4, tai susidaro 80 Eur; korepetitoriai (lietuvių kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo) – nuo 40 Eur iki 60 Eur; higienos reikmenys – 30 Eur; batai – 60 Eur; kirpykla – 7 Eur; išlaidos mokyklai – nuo 20 Eur iki 30 Eur; baseinas, vaikų žaidimų kambarys, kino teatras – 40 Eur ir kt. Sūnus nešioja akinius, todėl periodiškai reikia lankytis pas akių gydytoją, konsultacijos kaina 15-20 Eur. Prieš du metus keisti akiniai kainavo apie 300 Eur. Ieškovės pajamos per mėnesį dirbant grožio salone yra 250-300 Eur. Vyras dirba užsienyje, jo pajamos apie 800-1000 Eur kas mėnesį. Atsakovas su sūnumi susitinka vieną kartą į 3-6 mėnesius, nesidomi nei vaiko mokslais, nei sveikata, neskambina, nerašo. Paskutinį kartą sūnus su tėvu matėsi spalio 4 d., buvo dviem dienom išvažiavę kartu į kaimą.

Atsakovas V. R. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, o tai reiškia, kad teismų sprendimai dėl išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, ir numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą siekiant protingos vaiko interesų ir tėvų galimybių pusiausvyros. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismų praktikoje nustatyta, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2009, Nr. 3K-3-331/2009, Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi, pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaikų poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sprendžiant vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, būtina atidžiai įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius ir kiekvienam iš tėvų tenkančią atsakomybės dalį, dėl ko iš vieno iš tėvų priteistas materialinis išlaikymas vaikui galėtų būti didesnis, nei šiuo metu yra mokamas.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato fiksuoto išlaikymo dydžio, kurį turi teikti nepilnamečiui vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi patvirtino I. T. ir V. R. sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys sutarė, kad atsakovas V. R. nepilnamečio sūnaus A. R. išlaikymui moka po 130,00 Eur periodines išmokas kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė reikalavimą padidinti teismo priteisto išlaikymo dydį vaikui grindė padidėjusiais vaiko poreikiais maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, papildomam lavinimui bei ugdymui. Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad vaiko poreikiai išaugo ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi patvirtintas šalių susitartas 130,00 Eur išlaikymo dydis neužtikrina jo interesų. Nuo minėto sprendimo priėmimo praėjo beveik trys metai, vaikas paaugo, padidėjo jo poreikiai, todėl teismas daro išvadą, kad abu tėvai privalo teikti daugiau lėšų vaiko išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko poreikiai yra pasikeitę ne vien tik dėl jo amžiaus, sveikatos būklės ir pan., bet ir dėl padidėjusių maisto produktų, įvairių prekių ir paslaugų, vaistų ir pan. kainų, todėl vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sprendžiamas išlaikymo padidinimo klausimas.

Vaikas gyvena kartu su ieškove, akivaizdu, kad ieškovei neišvengiamai tenka didesnis visokeriopo aprūpinimo teikimas sūnui, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu vaiko auginimu. Šeimoje auga dar vienas mažametis sūnus, šeima gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute. Ieškovė dirba pagal individualios veiklos pažymą, ir kas mėnesį gauna universalią 50,16 Eur išmoką vaikui. Šalių sūnus lanko karate treniruotes Mažeikių sporto klube „Kaminaris“. Ieškovė nurodė, kad siekiant užtikrinti vaiko tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, sveikam bei doroviniam vystymuisi išlaikymo suma būtų apie 500,00 Eur per mėnesį.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-306/2005, Nr. 3K-3-337/2005, Nr. 3K-3-341/2006; kt.), tačiau tokio pobūdžio bylose teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, privalo atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį, faktines bylos aplinkybes, į šalių turimą nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti didesnes pajamas.

Šiuo konkrečiu atveju teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kuri orientaciniu kriterijumi priteistino išlaikymo dydžio nustatymui, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįsta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino nuo 2019 m. sausio 1 d. 555,00 Eur minimaliąją mėnesinę algą.

Vertindamas tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, teismas pripažįsta, kad ieškovei yra geriau žinomi nepilnamečio vaiko poreikiai bei išlaidos jiems tenkinti, be to jai tenka didesnė atsakomybė ir našta vaiko auginime, jo lavinime, ugdyme ir auklėjime. Teismas pripažįsta, kad per pastaruosius trejus metus įvyko pokyčių ir Lietuvos ekonomikoje, kilo kainos, dėl ko vaiko poreikiai taip pat padidėjo.

Vertindamas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis išimtinai prioritetiniu vaiko teisių gynimo principu, teismas pripažįsta, kad atsakovas, apie kurio sveikatos negalias byloje duomenų nėra, yra pajėgus teikti vaikui prašomą 250,00 Eur dydžio išlaikymą. Tokią išvadą teismas daro nepilnamečio vaiko naudai, atsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį, ir, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi, laiko, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių gauti pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Tai, kad ieškovei vienai tenka sūnaus kasdienė priežiūra, jo auginimas, auklėjimas, ir kt., o atsakovas su vaiku, pasak ieškovės, susitinka itin retai, teismo įsitikinimu, suponuoja tėvo pareigą prisidėti didesne periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį sūnaus išlaikymui, dalimi, nei leidžia ieškovės pajamos. Teismas daro išvadą, kad iki 250,00 Eur padidintas išlaikymas užtikrins būtinas kokybiškas vaiko augimo, ugdymo, raidos ir kt. sąlygas, užtikrins kokybiškesnį būtinų ne tik minimalių, poreikių patenkinimą, bus sudarytos palankesnės galimybės tenkinti kokybiškiau vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, sportui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu yra atleista nuo žyminio mokesčio.

Ieškovė teikdama ieškinį už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo turėjo sumokėti 32 Eur (250 Eur – 130 Eur) x 12 mėn.) x 3 proc.) x 75 proc.) žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistina 32 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259-270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-35-715/2017, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. rugpjūčio 20 d. – iki jo pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiui vaikui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 32 Eur (trisdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.