- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- 2-8425-1028/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03422-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- N. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl išlaidų atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 2551,00 Eur dydžio parduotos transporto priemonės trūkumų šalinimo išlaidas, 5% dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad iš N. G. pagal 2022-01-18 Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo automobilį Mazda 6. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje automobilio rida nurodoma 279480 km, pardavimo kaina - 5900 eurų. Faktiškai už automobilį buvo sumokėta 5900 eurų pavedimu į N. G. mamos I. G. G. sąskaitą 5900 eurų bei, pardavėjo prašymu, 700 eurų grynaisiais. Parduodamas automobilį N. G. nurodė, kad šis yra techniškai tvarkingas, jokių trūkumų, tame tarpe ir užslėptų, neturi. Sutartyje jokie trūkumai nenurodyti. Pradėjus automobilį eksploatuoti paaiškėjo, kad jis turi eilę užslėptų trūkumų. Apie tai buvo informuotas N. G. ir kartu buvęs sandorio sudarymo metu jo tėvas, buvo siūloma susitikti bei aptarti trūkumų šalinimo būdą bei apmokėjimo už reikiamus remonto darbus klausimus. Į jo prašymą ir pateiktą informaciją niekas nereagavo, todėl buvo priverstas automobilį remontuoti savo lėšomis. 2022-01-24 sugedo automobilio aušinimo sistema, todėl buvo kreiptasi į automeistrą, nustatyti vandens siurblio ir termostato gedimai, kurių pašalinimas kainavo 359,00 eurus. Automobiliui ir toliau gedo aušinimo sistema, todėl jis 2022-02-22 buvo pristatytas į UAB „S.“ autoservisą (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, kur patikrinus nustatyti aušinimo, aušinimo sistemos vebastos, aušinimo sistemos elektrinės dalies bei vėdinimo sistemų gedimai, jie šalinti. Remontas kainavo 192.00 eurus. Toliau bandant eksploatuoti automobilį, išryškėjo variklio ir kitų detalių defektai, kurie nustatyti 2022-03- 25 UAB „S.“ autoservise (duomenys neskelbtini) Šiauliuose ir atlikti remonto darbai. Už keičiamas detales sumokėta 1300.00 eurų, o už darbą - 700.00 eurų. Viso aukščiau nurodytas automobilio remontas man kainavo 2551.00 eurą. Atliekant automobilio testavimo bei remonto darbus paaiškėjo, kad reali automobilio rida jau 2020-11-09 buvo 359466 km ir tai N. G. buvo žinoma parduodant automobilį jam. Kreipusis į UAB „S.", jam iš karto pasakė, kad šį automobilį žino, jis buvo atvarytas diagnostikai ir savininkas užsisakė pažymą apie automobilio aptarnavimo istoriją. Gavus jos faksinį variantą, originalo nebeatsiėmė, jis liko autoservise, todėl gali atiduoti. Kadangi buvo nustatyta tiek daug automobilio gedimų, kilo įtarimas dėl jo ridos. Atidžiau susipažinus su UAB „S.“ pateiktais N. G. užsakytais dokumentais pastebėjo, nupirkto automobilio rida jau 2020-11-09 buvo 359466 km. Tai net 79986 km daugiau nei 2022-01-18 Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje užfiksuota automobilio rida. N. G., parduodamas automobilį Mazda 6 ir pildydamas sutartį žinojo, kad į ją įrašo tikrovės neatitinkančius duomenis ir tokiu būdu jį apgauna. Atsakovas atsisakė tartis dėl galimo žalos kompensavimo. Automobilio gedimai paaiškėjo netrukus pradėjus jį eksploatuoti, tai neabejotinai patvirtina, kad nurodyti trūkumai egzistavo jau pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir jie buvo nuslėpti nuo pirkėjo. Įsigijęs transporto priemonę asmeniniam naudojimui pagrįstai galėjo tikėti, kad transporto priemonė yra tvarkinga ir nepatirs dėl to didelių nepatogumų ir sąnaudų, kurių pareikalavo automobilio remontas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad 2021 m. lapkričio 22 d. Atsakovas iš Mažosios Bendrijos „M.“ įsigijo lengvąjį automobilį MAZDA 6. Automobilis buvo atvežtas iš Danijos, Lietuvoje neregistruotas, nubraižytu kėbulu. Atsakovas kreipėsi į specialistus, kurie suremontavo kėbulą, 2022 m. sausio pradžioje automobiliui atlikta techninė apžiūra. Automobilis buvo važiuojantis, jokių pastebimų ar užslėptų defektų nebuvo. Atsakovas nusprendė automobilį parduoti, AUTOPLIUS.LT paskelbė apie automobilio pardavimą. 2022 m. sausio 14 d. paskambino ieškovas, kad domisi automobiliu, norėtų jį pirkti. Tą pačią dieną ieškovas automobilį apžiūrėjo, juo pavažiavo. Atsakovas nurodė pardavimo kainą 5900 Eurų, pateikė visus turimus automobilio dokumentus. Automobilis važiavo puikiai, jokių įtartinų garsų neskleidė. Ieškovas sakė, kad pagalvos, ar pirks automobilį. 2022 m. sausio 18 d. ieškovas paskambino, pasakė, kad nori automobilį pirkti, paprašė atvaryti jį į ieškovo namus. Atsakovas ir jo tėvas T. G. nuvyko pas ieškovą į namus, pateikė automobilio registracijos dokumentus, Techninės apžiūros taloną. Tarp ieškovo D. P. ir atsakovo N. G. buvo pasirašyta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovas nusipirko lengvąjį automobilį MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas bankiniu pavedimu į atsakovo nurodytą I. G. G. sąskaitą pervedė 5900 Eurų. 2022 m. sausio 24 d. paskambino ieškovas ir paklausė, ar atsakovui naudojantis automobiliu, gerai veikė salono šildymo sistema, nes ieškovui automobilį naudojant, šildymas tai veikia, tai neveikia. Atsakovas paaiškino, kad automobilio šildymo sistema veikė, jokių sutrikimų nebuvo. Į tai ieškovas atsakė, kad spręs, ką daryti. 2022 m. balandžio 11 d. atsakovas gavo ieškovo Pretenziją, kurioje buvo nurodyta daug tikrovės neatitinkančios informacijos. 2022-01-24 ieškovas paskambinęs klausė tik apie tai, ar stabiliai veikė salono šildymo sistema, nenurodė jokių kitų defektų ar trūkumų, nesiūlė susitikti, nesiūlė kreiptis į specialistus dėl automobilio defektavimo, juo labiau nebuvo jokios kalbos nei apie defektų šalinimą ar apmokėjimą už jų pašalinimą. Kadangi atsakovas automobilio ridos nesuklastojo, nebuvo įspėtas dėl automobilio defektų nustatymo ar jų šalinimo, ieškovas nesitarė su atsakovu dėl automobilio remonto ir jo kainos, automobilį remontuosiančios įmonės, atsakovas 2022-05-01 raštu atsakė į ieškovo pretenziją, kad su pretenzija nesutinka. Daugiau jokio susirašinėjimo ar bendravimo su ieškovu nebuvo, ieškovas kreipėsi į teismą. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad Atsakovo parduotas automobilis „turi eilę užslėptų trūkumų“, kad atsakovas pardavė nekokybišką automobilį. Atsakovas pardavė ieškovui naudotą automobilį, neturintį tų sistemų trūkumų ir defektų, kurias ieškovas savo nuožiūra remontavo. Automobilis atitiko įprastus reikalavimus, prieš labai neilgą laiką buvo praėjęs techninę apžiūrą. Ieškovas turėjo visas galimybes patikrinti automobilio būklę, tame tarpe ir pasitelkiant specialistus, tačiau to nepadarė. Atsakovas nežinojo apie jokius automobilio užslėptus ar neužslėptus defektus, todėl neturėjo pareigos apie juos ieškovą informuoti. Pačioje pirkimo pardavimo sutartyje yra nurodyta: „Pasirašydami transporto pirkimo - pardavimo sutartį Pardavėjas ir Pirkėjas patvirtina, kad parduodama transporto priemonė apžiūrėta, įvertinta jos būklė ir jokių pretenzijų dėl jos kokybės nėra. Jeigu yra transporto priemonės defektai, jie įvertinti ir transporto priemonė pilnai atitinka Pirkėjo lūkesčius. Pirkėjas po sutarties pasirašymo netenka teisės reikšti pretenzijų dėl transporto priemonės būklės ar kokybės trūkumų“. Tuo būdu šalys susitarė dėl sutarties sąlygų, šalys sutartį patvirtino raštu, todėl pardavėjo teisinės atsakomybės apribojimas dėl kokybės yra esminė šios sutarties sąlyga. Po automobilio įsigijimo jo pirkėjas turėjo galimybę pasinaudoti nusipirktu daiktu pagal paskirtį. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis negalėjo eksploatuoti automobilio dėl kokių nors trūkumų ir kada tokie trūkumai nustatyti. Automobilis įsigijimo metu buvo 9 metų. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad automobilis po jo įsigijimo tapo netinkamas naudotis dėl gedimo (-ų), kuris (-iuos) egzistavo ieškovui perkant automobilį. Pirkdamas naudotą automobilį ieškovas negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi. Ieškovui eksploatuojant automobilį dėl natūralaus nusidėvėjimo galimai atsirado defektų, bet ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jie buvo esminiai, kad dėl jų nebuvo galima automobilio eksploatuoti. Pats ieškovas apsisprendė pagerinti automobilį, suremontuodamas sistemas, kurių remontuoti nebuvo būtina. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir, kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Ieškovas automobilį remontavo keturis kartus: pirmą kartą - 2022-01-24, antrą kartą - 2022-02-02, trečią - 2022-02-03, ketvirtą kartą - 2022-03-25. Remontas atliktas neapžiūrėjus automobilio autorizuotame MAZDA markės automobilių servise, nors būtent tik tokio specialistų tyrimo metu buvo galima nustatyti tikrąsias automobilio gedimo priežastis. Automobilio gedimo faktai ir priežastys nėra nustatyti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kada ir dėl kokių priežasčių šie defektai atsirado ir kad jie egzistavo automobilio pardavimo metu. Iš Ieškovo pateiktos 2022-01-24 sąskaitos - faktūros ir pinigų priėmimo kvito matyti, kas A. M., besiverčiantis individualia veika, remontavo automobilio MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vandens pompą ir termostatą. Dokumentuose nenurodytas automobilio kėbulo numeris, todėl kyla abejonių, ar tikrai buvo remontuotas iš Atsakovo nusipirktas automobilis. Be to, apie automobilio apžiūrą ir defekto nustatymą atsakovas nebuvo informuotas, todėl Atsakovas nėra įsitikinęs, kad toks remontas buvo reikalingas ir jeigu buvo reikalingas, ar defektas neatsirado dėl netinkamo ieškovo naudojimo. Minėta, 2022-01-24 ieškovas atsakovui skambino, klausė, ar iki pardavimo gerai veikė automobilio salono šildymo sistema, bet ne aušinimo sistema, nepranešė, kad ketina kreiptis dėl aušinimo sistemos remonto, nenurodė, kokioje įmonėje remontuos automobilį, nepakvietė atsakovo dalyvauti, specialistui apžiūrint automobilį, nesitarė dėl remonto kainos. Iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra aišku, už ką ieškovas sumokėjo 359 Eur, nenurodyta atskirai darbų ir detalių kaina, todėl neaišku, ar mokėta tik už darbus, ar keistos ir detalės. Iš Ieškovo pateiktos UAB „S.“ 2022-02-02 Paraiškos sutarties ir čekio matyti, kad buvo pakeistas salono filtras ir aušinimo skystis, atliktas elektroninės sistemos testavimas. Visi šie darbai ir medžiagos susijusios su automobilio eksploatacija, negali būti vertinami kaip atsiradusi žala, o atsakovas nėra atsakingas už šių išlaidų atsiradimą. Iš Ieškovo pateiktos UAB „S.“ 2022-02-03 Paraiškos sutarties ir čekio matyti, kad įsigyta antifrizo, atliktas aušinimo sistemos vebastos remontas, aušinimo sistemos elektrinės dalies remontas. Atsakovas nesutinka, kad jis yra atsakingas ir turi atlyginti šias išlaidas. Jeigu aušinimo sistema prieš tai jau buvo remontuota, kyla klausimas, kodėl ją reikėjo dar kartą remontuoti po tokio trumpo laiko. Galima daryti prielaidą, kad gedimas atsirado dėl prieš mėnesį atlikto nekokybiško remonto. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių sistema sugedo ir kad gedimas susijęs su automobilio būkle iki jo pardavimo. Iš Ieškovo pateiktos UAB „S.“ 2022-03-25 Paraiškos sutarties ir čekio matyti, kad remontuotas automobilio variklis, sankabos guolis, grandinės komplektas, velenėlio komplektas. Atsakovas nesutinka, kad turi atlyginti šias išlaidas. Grandinės komplektas vertintinas kaip eksploatacinė medžiaga, o ne kaip gedimas. Atsakovo nuomone, velenėlio komplektas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo tinkamas eksploatuoti, jokio įtartinų garsų nebuvo, automobilis puikiai važiavo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokia buvo nustatyta sankabos ir automobilio variklio gedimo priežastis, nes automobilis nebuvo pateiktas serviso diagnostikai, nenustatytas sankabos ir variklio gedimas ir jo priežastis, kad ją būtų galima susieti su automobilio būkle iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Variklio grandinių komplekto, stabilizatoriaus traukės, tarpiklių, alyvos, aušinimo skysčio keitimas priskirtini automobilio eksploatacinių dalių keitimui. Ieškovas pareiškė atsakovui pretenziją 2022-04-11, t.y. po dviejų mėnesių po automobilio įsigijimo. Ieškovas nebendradarbiavo ir savo iniciatyva ėmėsi ginčo automobilio remonto neautorizuotame servise, neatlikęs jokios diagnostikos. Ieškovas savo iniciatyva ėmėsi automobilio remonto darbų, neįvertinęs jų apimties ir sąnaudų, nepranešė atsakovui apie atsiradusius gedimus, nederino remonto išlaidų, į atsakovą su pretenzija kreipėsi tik po to, kai automobilis jau buvo suremontuotas. Tokiu būdu ieškovas atėmė iš atsakovo galimybę ir teisę dalyvauti defektų bei jų atsiradimo priežasčių nustatymo procese, taip atimdamas galimybę gintis nuo pareikšto ieškinio. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kiek kilometrų jis nuvažiavo nuo automobilio įsigijimo iki jo remonto. Galimai pats atsakovas netinkamai ar labai intensyviai eksploatavo automobilį, dėl ko šis sugedo. Atsakovas pirko automobilį su nurodyta rida, jos neklastojo ir nežinojo, ar ji yra teisinga. Ieškovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl baudžiamosios bylos atsakovui iškėlimo. Atsakovas ir jo tėvas T. G. buvo apklausti, bet pareigūnai nurodė, kad jokios neteisėtos veiklos atsakovo veiksmuose neįžvelgia, kad kreipėsi į Danijos pareigūnus. Atsakovas nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl sukčiavimo ir transporto priemonės ridos klastojimo, o ieškovo teiginiai apie atsakovo kaltus veiksmus yra neteisingi ir nepagrįsti. Neteisingai Ieškinyje teigiama, kad atsakovas į UAB „S.“ buvo atvaręs automobilį diagnostikai, kad užsisakė pažymą apie automobilio aptarnavimo istoriją, todėl neva atsakovas žinojo apie suklastotą ridą. Atsakovas nesikreipė į UAB „S.“ dėl automobilio diagnostikos, atsakovas užsakė tik automobilio sertifikatą dėl CO2 išmetimo, kad mažiau kainuotų automobilio registracija. Automobilio rida nebuvo nurodyta nei sertifikate, nei eksperto išvadose, nei registracijoje. Atsakovas nėra atsakingas dėl atsiradusių automobilio trūkumų, sąlygotų transporto priemonės elementų susidėvėjimu ir senėjimu, ieškovui eksploatuojant automobilį, ieškovo nurodyti gedimai atsirado jau po 2022-01-18, kai automobilis buvo parduotas ieškovui, todėl atsakovas prašo ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
4. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš perkant automobilio pavažiavo 3-4 km, Skelbime kaina buvo 7000 Eur, padarė nuolaidą 250 Eur, 150 Eur buvo davęs avansą, padarė 5900 Eur pavedimą, likusius davė grynais. Nusiėmė 700 Eur grynais. Važiuojant 20-30 km gedimo nesijausdavo, po to pradėdavo jaustis. Važinėjo visur ieškoti gedimo, bet niekam nepavyko sutvarkyti. Vienam servise pasakė, kad automobilis pas juos jau buvo, kad atsukta rida, reikėjo sertifikato dėl taršos mokesčio. Savininkas meistrams buvo pasakęs, kad automobilis nešildo. Iš pradžių manyta, kad vandens pompa ir termostatas, bet remontas nepadėjo. Paskui nustatė, kad perkaitintas variklis. Pirma remontavo Webasto, Mazdos servise. Išardė variklį, šlifavo galvą. Galva buvo perkaitinta, kompresija išvarydavo aušinimo skystį į išsiplėtimo bakelį, dėl to neveikė šildymo sistema, o iš bakelio skystį išvarydavo lauk. Tą gedimą pastebėjo jau sekančią dieną, nes buvo žiema. Iš viso automobilis kainavo 6750 Eur. Freonas nesilaikė. Gal būtų ir nupirkęs tą automobilį, jei būtų žinojęs visus trūkumus, bet būtų derėjęsis dėl kainos. Pardavimo nuolaida buvo dėl to, kad norėjo pigiau nupirkti, ne dėl trūkumų. Pardavimo kaina buvo labai panaši į kitų tokių pat automobilių. Ji nebuvo pati pigiausia. Servisas galvutę šlifavo ne pas save, pas kažką vežė. Dėl 2022-02-02 sąskaitos – meistrai galvojo, kad sugedusi Webasto, tai yra jos remonto kaina. Pusę dienos pavažinėjo, niekas nebuvo pasikeitę, dėl to atsirado 2022-02-03 sąskaita. Mašina kol vietoje stovėjo, šildė. Pavažinėjus nustodavo šildyti, gal varikliui nuo karščio išsigaubus. 2022-01-24, surado, kad susidėvėjusi vandens pompa, dėl to keitė. Galvojo, gal pompos sparneliai palūžę ir nevarinėja skysčio, prie to paties termostatas, jis gal 20 Eur. Automobilį pirko 2022-01-18. Buvo nelabai šiltas, neatkreipė dėmesio. Webasto veikia pusę val., po to ji turi ataušti ir nebeįjungsi. Toks gedimas ne tik komforto klausimas, bet ir variklį gadina. Sistemoje atsirasdavo slėgis, kuris išpūsdavo skystį, jo sistemoje nebūdavo, dėl deformuotos variklio galvos. Temperatūros rodyklės ten nėra, tik lemputės, mėlyna – šaltas, raudona – perkaitęs. 20 km važinėdavo per kartą, iki Radviliškio. Pusiaukelėje pradėdavo vėsti ir iki namų jau pūsdavo šaltą orą. Nebūtų pirkęs, jei būtų žinojęs. Apie 80000 km atsukta rida. Pasak meistrų pirmo savininko atsakymas buvo, kad žino, jog atsukta rida. Dėl ridos būtų derėjęsis kainą. Remontavo už tokią 2000 Eur sumą, nes nežinojo, kad jį apgavo, kad atsukta rida ir kad savininkai jau žinojo apie šildymo gedimą. Nesiūlė automobilio atgal pardavėjui, nes buvo davęs 850 Eur grynais pinigais, suprato, kad bus sunku atgauti pinigus. Jau kitą dieną po pirkimo skambino pardavėjui dėl nešildymo. Klausė pardavėjo, gal kažko nežino. Jam atsakė, kad viskas veikė. Mašina įregistruota Lietuvoje 2022 m. sausį. Pardavėjai pasakė, kad pirko iš įmonės 2021 m., kažką patvarkė pardavimui, kad jų papildomas hobis, papildomai užsidirbti. Nesikreipė į pardavėją dėl remonto, nes nemanė, kad tokia didelė problema.
Atsiliepimas
5. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas paskambino po 6 dienų. Automobilį pirko 2021 m. lapkričio mėn., tvarkė. Atliko ekspertizę dėl taršos. Įregistravo automobilį, įdėjo skelbimą. Ieškovas skambino, klausė dėl šildymo. Ieškovas automobilį du kartus apžiūrėjo. Ieškovas nesusisiekė dėl trūkumų, kaip kad sako. Neaišku, kodėl nebuvo susisiekta dėl automobilio remonto. Sutartyje ieškovas pasirašė, kad pretenzijų neturės. Paskutinis remontas atliktas po 2 mėn. nuo pirkimo. Viskas eksploatacinės medžiagos. Bendravo tik vieną kartą po pardavimo. Automobilis buvo iš Danijos, buvo pirkęs sau, jo kitas automobilis buvo eismo įvykyje, vėliau nusprendė susiremontuoti savo. Pirko Kaune, MB M., 2021-11-22. Automobilį parsivežė ant tralo, nes nebuvo TA ir Regitra nedirbo. Dideliu atstumu su juo nebuvo važiuota. Sertifikatą gavo iš kitos įmonės, todėl nebeatsiėmė, apie šildymo gedimą servise nebuvo kalbėta. Buvo baudžiamoji byla, tyrė dėl ridos, nustatė, kad jis neatsukinėjo. Pardavė su tokia rida, su kokia pirko. Jei ieškovas dėl remonto būtų pranešęs, butų buvę įmanoma susitarti. Dėl pardavimo sumų ieškovas teisingai pasakė. Registravo automobilį sausio pradžioje, gal sausio 5 d., su juo nuvažiavo 30-40 km.
6. Liudytojas T. G. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilį parsivežė ant traliuko. Buvo apibraižymai ir palankstymai. Dažė 4 ar 5 detales. Nuvažiavo keliolika km, viską sudėjus nežino, ar bent 100 km išėjo. Trūkumų nepastebėjo. Automobilis šilo, langais užšalusiais nevažinėsi. Viskas tuo metu veikė. 3-4 km, tokios kelionės buvo. Kol neregistruota ir be TA, važiavo ant traliuko. UAB S. lapas iš interneto jiems netiko. Ieškovas nuo Ginkūnų degalinės gali iki kapinių pavažiavo, nedaug. Vienas buvo skambutis po kelių dienų ieškovo su klausimu, ar jums gerai šilo, pasakė, kad nepastebėjo. Pasiūlė pirkėjui servise išsiaiškinti, kas yra, ir po to tartis. Niekas nepasiūlė sudalyvauti gedimo nustatyme. Daugiau skambučių nesulaukė, buvo priimti vienašališki ieškovo sprendimai.
7. Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad yra UAB S. vadybininkas. Abi šalys buvo klientai. Pažymą gavo iš Mazda duomenų bazės, tik autorizuoti servisai mato tą informaciją. Atsakovas atvažiavo dėl sertifikato. PDF pažyma per savaitę, originalas per mėnesį ateina. Regitroje atsisakė priimti tą lapą. Savininkui buvo pasakyta, kad atsuktas spidometras, atsakė, kad žino. Buvo du žmonės. Po kiek laiko ieškovas atvažiavo dėl aušinimo sistemos gedimo, ieškojo, dėl ko dingsta šiluma. Buvo neteisingai įdiegtas cirkuliacinis siurblys, turbūt ne Lietuvoje. Atjungė siurblį. Pradėjo šiek tiek geriau šilti. Bet po to ieškovas grįžo su problema. 2022-02-02 sąskaita – salono filtras ir keitimas, aušinimo skystis. 2022-02-03 sąskaita – CO matavimas, ieškojo, ar nėra išmetamųjų dujų aušinimo skystyje. Toks variklio gedimas populiarus. Pirmą kartą CO aušinimo skystyje nenustatė. Antrą kartą atvyko jau su blogesne padėtimi, CO testas buvo teigiamas. Jei neklysta, rodė vakuumo siurblio gedimą, kai testavo. Iš patirties žino, kad tai reiškia didelį motoro remontą. Pradėjo ardyti, žiūrėti. 2022-03-25 sąskaita: 1) ardant variklį reikalinga keisti; 2) gal alkūninio veleno riebokšlis; 3) ardant keičiama tarpinė; 4) ardant keičiama; 5) varžtai ardant keičiami, kad būtų teisingai prisukti tam tikra jėga; 6) grandinės komplektą buvo primygtinai siūloma keisti, galimai buvo bloga būklė, eksploatacinis darbas; 7-8) greičiausiai tepalo siurblio žiedai, šildymui įtakos neturi; 9) velenėlio komplektas, sudyla, pridrožia drožlių, užkemša tepalo kanalus; 10) galvutės šlifavimas, vožtuvų tikrinimas, remontuojant motorą kiekvienu atveju šlifuojama; 11) daviklis, nežino koks; 12) pamato, kad reikia keisti sankabos guolį ir keičia; 13-14) po ardymo tarpinės keičiamos naujomis; 15) kuro vamzdelių tarpikliai nuėmus būna seni, reikia naujų; 16) kažkokia poveržlė; 17-18, 20) alyva ir aušinimo skystis po remonto pilami nauji; 19) oro filtras keičiamas dėl eksploatacijos; 21) buvo pakabos bildėjimas, todėl keista stab. traukė; 22-25) posparnių tvirtinimai, būna sulūžta ardant; 26) tepalas, skirtas kondicionavimo sistemai, ardant motorą atjungiama ši sistema, remonto eigoje; 27) freonas į kondicionavimo sistemą dėl ardymo; 28) detalių valiklis; 29) hermetikas, naudojamas remonte sandarinimui. Stabilizatoriaus traukės pakeitimas – 20 Eur. Toks gedimas kaip pas ieškovą, dažna bėda. Dėvisi paskirstymo velenai, atsiranda drožlės, eina per motorą, užkemša, sugenda vakuumo siurblys. Netvarkant pradega vožtuvai, galvutė, tarpinė. Mašinų remontuoja daug, tiksliai eigos neprisimena. Su automobiliu buvo atvykę prieš ieškovą, sakė, kad nešildo. Servisas siūlė jiems remontuoti, netiko remonto laikas, kuris buvo galimas už kelių dienų. Pirmieji savininkai buvo atvykę ne kartą. Sakė, kad šyla – nešyla. Kreipėsi tas pats klientas, kur prašė sertifikato. Dėl nešildymo po sertifikato kreipėsi. Veidų nežino, žino mašiną. Velenėlių problema dažna, tokį cirkuliacinį siurblį mašinoje matė pirmą kartą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
8. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas pateikė 2022-04-11 pretenziją (b. l. 5), automobilio pirkimo sutartį (b. l. 6-7), informacinį išrašą apie automobilį (b. l. 8-10), sąskaitas (b. l. 11-15, 45), sertifikatą (b. l. 16-17), atsakymą į pretenziją (b. l. 18), sąskaitos išrašą (b. l. 19). Atsakovas pateikė tech. ekspertizės pažymą (b. l. 28), sąskaitą (b. l. 29). Byloje pateiktas nutarimas ikiteisminiame tyrime (b. l. 37-44).
9. Byloje visų pirma kyla ginčas dėl faktinių aplinkybių. Atsakovas nurodė, kad automobilį pirko sau, tačiau automobilis netiko, dėl to nusprendė jį parduoti. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pardavėjai (atsakovas ir jo tėvas) pasakė, jog pirko automobilį iš įmonės 2021 m., kažką patvarkė pardavimui, kad tai yra jų papildomas hobis, skirtas papildomai užsidirbti. Iš pateiktos į bylą ginčo automobilio 2022-01-18 pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 6) matyti, kad nebuvo nurodytas automobilio valstybinis numeris, todėl nevisai aišku, ar automobiliui tuo metu jau buvo suteiktas numeris šalyje. Iš atsakovo pateiktos ginčo automobilio pirkimo 2021-11-22 PVM sąskaitos-faktūros (b. l. 29) matyti, kad atsakovas ginčo automobilį įsigijo iš MB „M.“, už 5900,00 Eur. Atsakovo ir liudytojo T. G. teigimu automobilis buvo be techninės apžiūros, valstybinio numerio, turėjo kėbulo defektų (buvo dažomos 4 ar 5 detalės). Atsakovas automobilio savininku buvo mažiau nei du mėnesius. Atsakovas nurodė, kad per tą laiką automobilis buvo tvarkomas, taip pat iš pateiktų įrodymų ir šalių bei liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad užtruko reikalingų dokumentų (dėl automobilio taršos) automobilio registracijai gavimas. Atsakovas nurodė, kad automobilis jam netiko, dėl ko ir nusprendė jį parduoti bei remontuoti savo automobilį, patyrusį eismo įvykį. Tačiau įvertinti, ar automobilis yra tinkamas, galima ir jo nenusipirkus, o tik apžiūrint. Automobilių pirkėjai paprastai automobilių aklai neperka, renkasi konkrečiai jiems patinkantį ir tinkantį modelį, variklį, kuro rūšį. Kažkaip kitaip įvertinti automobilio tinkamumą atsakovas iš esmės neturėjo galimybių, kadangi atsakovas nurodė, kad automobilis parvažiavo ant tralo, automobilis ilgesnę laiko dalį buvo neįregistruotas, neturėjo valstybinio numerio, be techninės apžiūros, pasak atsakovo buvo įregistruotas tik apie 2022-01-05, todėl važinėti keliais su juo ilgai nebuvo galimybės. Automobilis buvo parduotas jau 2022-01-18. Atsakovas ir T. G. nurodė, kad su juo nuvažiavo labai nedaug, 30-40 km, iki 100 km, per kartą 3-4 km. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo nupirktas netvarkingos išvaizdos, buvo sutvarkytas ir gana greitai parduotas, labiau tikėtina, kad atsakovas automobilį pirko perpardavimui. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad atsakovas automobilį pirko už 5900 Eur, tokią pačią pardavimo kainą nurodė ir sutartyje su ieškovu, nors neneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovas jam sumokėjo 6750 Eur. Taip paprastai elgiasi automobilius perpardavinėjantys asmenys. Taigi, dėl nurodytų aplinkybių konkrečiu atveju labiau tikėtina, kad atsakovas ginčo automobilį pardavė kaip verslininkas, o ne privatus asmuo, nors ir nėra duomenų, kad atsakovas tokia veikla verčiasi nuolat.
10. Tačiau jei laikyti, kad atsakovas automobilį pirko sau, investavo į jo sutvarkymą, bet jį po to staiga pardavė, su juo net normaliai, ilgiau nepavažinėjęs, galėtų būti keliama akivaizdžiai pagrįsta abejonė, kad atsakovas tą padarė dėl to, jog suprato, sužinojo, kad automobilio variklis ar kitos sistemos turi rimtą trūkumą dėl dingstančio šildymo ir tai gali atsieiti nepageidaujamu brangiu remontu.
11. Atsakovo vertinimu šalių sudarytoje 2022-01-18 sutartyje dėl ginčo automobilio pirkimo-pardavimo nurodyta, kad ieškovas patvirtina, jog kaip pirkėjas automobilį apžiūrėjo, įvertino jos būklę, jokių pretenzijų dėl jos kokybės nėra; jeigu yra defektai, jie yra įvertinti ir automobilis atitinka ieškovo lūkesčius, o ieškovas po sutarties pasirašymo netenka teisės reikšti pretenzijų dėl automobilio būklės ar kokybės trūkumų. Dėl šios aplinkybės pastebėtina, kad tokia sutarties nuostata yra labai abstrakti, šabloniška, apibendrintai yra įvardinti iš esmės bet kokie galimi automobilio defektai, nors realiai automobilis buvo parduotas kaip važiuojantis ir tinkamas normaliai eksploatacijai, o ne kaip reikalaujantis kokių nors automobilio mazgų ir sistemų remonto. Pažymėtina, kad sutartyje nėra nurodyti jokie automobilio trūkumai, net nenurodyta, kad automobilis buvo dažytas (galbūt dėl trūkumų, atsiradusių eismo įvykio pasekoje). Sutarties nuostata, kad ieškovas netenka teisės reikšti pretenzijų dėl automobilio būklės ar kokybės, atsižvelgiant į tai, kad automobilis nebuvo specialiai tikrintas kokiame nors servise, nebuvo aptarti ir įvardinti konkretūs automobilio trūkumai, laikytina prieštaraujančia imperatyvioms civilinio kodekso nuostatoms, todėl negali galioti (žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo 2021-03-03 nutartį byloje Nr. e2A-118-883/2021).
12. Jei ieškovą šioje situacijoje laikyti vartotoju, o atsakovą verslininku (nes automobilis akivaizdžiai parduotas ne jį sau pirkusio ir kurį laiką eksploatavusio asmens, o bandant uždirbti), taikytina LR civilinio kodekso (toliau - CK) 6.228² straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė – vartotojai negali atsisakyti šiame kodekse jiems nustatytų teisių; vartojimo sutarčių sąlygos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai panaikina ar apriboja šiame kodekse nustatytas vartotojų teises, negalioja.
Žemesnės instancijos teismas
13. Be to, pagal LR civilinio kodekso (toliau - CK) 6.334 straipsnio 4 dalį sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.
14. Nagrinėjamu atveju dėl jau nurodytų aplinkybių atsakovas laikytinas profesionaliu pardavėju. Tačiau jei būtų vertinama, kad atsakovas profesionaliu pardavėju nebuvo, yra rimtas pagrindas vertinti, kad atsakovas automobilį pardavė, nes suprato, kad automobilio variklis ar kitos sistemos turi rimtą trūkumą dėl dingstančio šildymo ir tai gali atsieiti brangiu remontu, o galbūt net ir tiksliai tai žinojo, kadangi pagal liudytojo A. L. parodymus su ginčo automobiliu į servisą, tikėtina atsakovas ir jo tėvas ar kitas asmuo, buvo atvykę dar prieš ieškovą, ir sakė, kad automobilis nešildo, o servisas siūlė jiems automobilį remontuoti. Todėl ieškovas dėl nurodytų aplinkybių negali būti laikomas patvirtinęs, kad jis įvertino automobilio būklę ir defektus, kad ieškovui buvo žinomas šildymo sistemos defektas, kuris yra lemtas variklio defekto. Automobilio trūkumas, dėl kurio kilo ginčas, nebuvo akivaizdus, net profesionaliam servisui, Mazda atstovui, buvo sudėtinga jį nustatyti, dėl ko ieškovas ir negalėjo patvirtinti, kad jį tenkina automobilio šildymo sistemos ir variklio būklė, apie kurią sutarties sudarymo metu nebuvo nieko žinoma. Atsakovas ir liudytojas T. G. patvirtino, kad ieškovas automobiliu nuvažiavo labai nedaug, todėl defektas galėjo iš karto nepaaiškėti. Pasak ieškovo, automobilis iš pradžių šildydavo, nustodavo tik nuvažiavus 20-30 km, ko nebuvo daryta išbandant automobilį. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas suprato, jog perka automobilį su defektu, bet tai atliko savo rizika. Kadangi gedimas buvo sunkiai nustatomas, ieškovui taip pat nebuvo pagrindo suabejoti automobilio būkle ir įgyvendinti savo teisę automobilį prieš pirkimą patikrinti servise.
15. Atsakovo teigimu automobilio gedimai, dėl kurių jis buvo remontuotas, atsirado jau po automobilio pardavimo ieškovui, o ieškovas galimai intensyviai eksploatavo automobilį. Pastebėtina, kad ieškovas dėl nešylančio automobilio ieškovo teigimu kreipėsi jau kitą dieną po pirkimo. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad tą gedimą pastebėjo jau sekančią dieną, nes buvo žiema. Atsakovo teigimu ieškovas dėl šios problemos į juos kreipėsi po 6 dienų, liudytojo T. G. teigimu – po kelių dienų. Po 6 dienų nuo pirkimo, 2022-01-24 ieškovas jau remontavo automobilį (b. l. 15). Pagal 2022-01-24 sąskaitą faktūrą buvo remontuota automobilio vandens pompa ir termostatas. Termostatas būna dažna bėda, dėl ko nešildomas automobilio salonas ir langai, su šiuo procesu ryšį gali turėti ir vandens pompa. Taigi, automobilio nešildymo defektas paaiškėjo praktiškai iškart ieškovui jį pradėjus eksploatuoti, ir apie šią problemą ieškovas po dienos ar kelių pranešė atsakovui ir/ar jo tėvui. Akivaizdu, kad neįmanoma per tokį trumpą laiką intensyviai paeksploatuoti įsigytą automobilį. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad automobilio defektas atsirado jau po automobilio pardavimo ieškovui. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų paraiškų-sutarčių apie UAB S. atliktą ginčo automobilio remontą, gedimas buvo ne tik sunkiai diagnozuojamas, bet ir sudėtingas. Ieškovas nurodė, kad servise sužinojo, jog variklio galva buvo perkaitinta, stūmoklių kompresija išvarydavo aušinimo skystį į išsiplėtimo bakelį, dėl to neveikė šildymo sistema, o iš aušinimo skysčio plėtimosi bakelio skystį išvarydavo lauk. Taigi, variklio defekto priežastis visai suprantama – dėl variklio perkaitinimo metalas deformuojasi ir pažeidžiama tarpinė tarp variklio cilindrų galvos ir variklio bloko, dėl ko variklio stūmoklių sukuriamas slėgis gali patekti į variklio aušinimo kanalus ir stumti aušinimo skystį iš sistemos. Iš liudytojo A. L. parodymų galima daryti išvadą, kad toks gedimas ginčo automobilio markės ir konkretaus variklio atveju yra dažnas, tai nutinka dėl to, kad sudyla paskirstymo velenėliai, pridrožia metalo drožlių, kurios išsivaikščioja per variklį, užkemša tepalo kanalus, tokiu atveju sugenda vakuumo siurblys, netvarkant pradega vožtuvai, galvutė, tarpinė. Tačiau kad atsirastų metalo drožlės, reikalingas ilgas automobilio eksploatavimas, tam tikrai neužtektų vienos ar kelių dienų, ieškovui įsigijus automobilį. Tuo tarpu žiemos metu, esant šaltam orui, tiesiog paprastai perkaitinti automobilį su veikiančia aušinimo sistema būtų labai sudėtinga. Tokiu atveju taip pat nebūtų poreikio keisti paskirstymo velenėlių, kadangi dėl perkaitimo jie nebūtų susidėvėję, nebūtų metalo drožlių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilio rida buvo atsukta, sutartyje buvo nurodyta 279480 km, kai iš tikrųjų automobilis buvo nuvažiavęs bent 379466 km, o tai yra labai didelis kilometražas. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad automobilio gedimas atsirado per laiką, dėl didelio kilometražo, o ne per vieną ar kelias dienos po to, kai ieškovas automobilį įsigijo.
16. Taip pat pastebėtina, kad variklio defekto atsiradimo momentas nelabai ką keistų, net jam atsiradus po kelių dienų nuo automobilio įsigijimo. Pagal kasacinio teismo praktiką automobilis turi būti kurį laiką tinkamas naudoti pagal paskirtį be jokių papildomų didelių sąnaudų. Todėl nedelsiant po įsigijimo pasireiškęs ar atsiradęs rimtas automobilio gedimas vis tiek būtų laikomas parduoto daikto trūkumu, nes kokybiškas daiktas savo esminių naudingųjų funkcijų staiga nepraranda.
17. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad gedimas atsirado po tariamai nekokybiško automobilio variklio remonto 2022-01-24. Vandens pompos ir termostato keitimas nėra sudėtingi remonto darbai, nėra reikalinga ardyti visą variklį, o naujos detalės variklyje negali pabloginti jo būklės. 2022-01-24 remontas kaip tik ir buvo daromas dėl jau ieškovo pastebėtos problemos, apie kurią ieškovas teiravosi ir pas atsakovą.
18. Negalima teigti ir to, kad automobilį ieškovas galėjo naudoti pagal paskirtį, o remontas automobilio normaliai eksploatacijai nebuvo būtinas. Visų pirma tinkamai neveikianti šildymo sistema neužtikrina automobilio langų apipūtimo šiltu oru, dėl ko langai gali neatšilti arba apledėti jau važiuojant, žiemos metu, o kitais metų laikais tai galėtų lemti drėgme aptraukiamus langus. Abiem atvejais tai padarytų neįmanomą arba sudėtingą, ir kas svarbiausia – pavojingą, automobilio vairavimą. Taip pat akivaizdu, kad esant dideliam šalčiui vairuoti automobilį, kuris nešildo salono, yra ne šiaip komforto klausimas, o didelis trūkumas ir vairuotojo trikdymas vairavimo metu dėl automobilio salono šalčio. Taigi, galima konstatuoti, kad toks gedimas yra žymus bei reikšmingas. Be to, tai buvo variklio gedimas, todėl jis turėjo reikšmę ne vien salono ir langų šildymui, bet ir bendrai automobilio eksploatacijai, nes gedimo netvarkant neabejotina, kad variklis apskritai galėjo patirti didesnius gedimus jo viduje ir būti galutinai sugadintas (pvz. dėl nuolatinio perkaitimo stipriai deformuojantis varikliui, ko pasekoje atsiranda dar didesnis nesandarumas, į tepalą patenka aušinimo skystis arba tepalas patenka į aušinimo skystį, sutrinka turbinos darbas, prarandamas našus variklio darbas, išmetimo dujos neatitinka techninių reikalavimų, vidinių susidėvėjusių detalių sulūžimo ir kitų vidaus komponentų sugadinimo atveju variklis gali tapti neremontuotinu ir pan.).
19. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 str. 1 d.). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 str. 2 d.). Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 str. 3 d.). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 str. 4 d.). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-06-17 nutartyje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020 išaiškino, kad CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.). Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai).
21. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).
22. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-12-04 nutartyje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018 išaiškino, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju dėl jau nurodytų aplinkybių yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo ieškovui parduotas automobilis neatitiko kokybės reikalavimų tokiam daiktui. Automobilio trūkumai, gedimo priežastys atsirado iki jo pardavimo ieškovui, todėl atsakovas atsako už automobilio trūkumus. Automobilio naudingumas dėl jo trūkumų sumažėjo taip, kad ieškovas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pažymėtina, kad ieškovas tiek nebūtų mokėjęs ir žinodamas tikrą automobilio ridą, kuri atsakovui buvo žinoma, tačiau neatskleista ieškovui. Automobilio trūkumai nebuvo akivaizdūs, nebuvo lengvai nustatyti net servise, ieškovas automobiliu važiavo nedaug, taip pat nebuvo pagrindo manyti, kad automobilio variklis turi tokių sudėtingų defektų. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad ieškovas pažeidė automobilio naudojimo taisykles, netinkamai jį eksploatavo. Automobilio iki jo suremontavimo dėl automobilio defektų nebuvo galima naudoti pagal įprastinę paskirtį. Automobilio naudojimas be defekto šalinimo buvo galimas tik patiriant dėl to didelius nepatogumus, trikdžius. Automobilio defektas jau buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, automobilio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį praktiškai iškart po pardavimo, automobilio nusidėvėjimas, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, nagrinėjamu atveju nėra savaime suprantamas, kadangi bet kuriuo atveju ieškovas, pirkdamas naudotą automobilį, tikėjosi, jog automobilis bus pilnai funkcionalus be didesnių investicijų, nes buvo perkamas už rinkos kainą, kokia buvo pageidaujama už automobilius be variklių defektų, o parduodant automobilį nebuvo nurodyta, jog jis yra su variklio defektu. Ieškovas nusiderėjo 250 Eur, tačiau iš esmės galima laikyti visuotinai žinoma aplinkybe, kad tokio amžiaus ir vertės automobilio pardavimo atveju pardavėjai paprastai padaro nuolaidą, 150-300 Eur ribose, ir tokia suma nusiderama dėl tipiškai būdingo nusiderėjimo perkant bet kokį naudotą daiktą susitarimo būdu. Tai, kad ieškovas nepasinaudojo savo teise patikrinti perkamo naudoto automobilio kokybę, taip pat nepanaikina atsakovo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę (žr. sprendimo 23 punktą), nes ieškovas sutarties sudarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie tokį automobilio defektą.
25. Kadangi šalys sutartyje konkrečiai neaptarė ginčo automobilio variklio trūkumo, negalima laikyti, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji ieškovui buvo priimtina. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio, neinvestavus pakankamai didelės sumos jo remontui bei neatlikus rimtų variklio remonto darbų, nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, automobilis negali būti laikomas atitikęs kokybės reikalavimus jo pardavimo metu. Ginčo automobilio gedimas taip pat negali būti laikomas savaime suprantamu dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo, kadangi variklio gedimus galima laikyti esminiais gedimais, dėl kurių daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad pats ieškovas savo netinkamais veiksmais būtų nulėmę ginčo daikto gedimą. Nagrinėjamu atveju ginčo automobilio gedimas, tikėtina, buvo lemtas ilgos automobilio eksploatacijos, didelio kilometražo. Tuo tarpu ieškovas automobilio panaudoti iš esmės beveik nespėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas yra atsakingas už parduoto daikto trūkumą.
26. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo iš viso 2551,00 Eur sumą.
27. Pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, – per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas (CK 6.348 str. 1 d.). Kai pirkėjas neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, pardavėjas turi teisę atsisakyti visiškai ar iš dalies patenkinti pirkėjo reikalavimus pakeisti daiktus, perduoti trūkstamus daiktus, pašalinti daiktų trūkumus, sukomplektuoti daiktus, supakuoti daiktus ar pateikti juos taroje arba pakeisti tarą ar pakuotę, jeigu įrodo, kad pirkėjui pažeidus savo pareigą nebeįmanoma įvykdyti jo reikalavimų arba kad tų reikalavimų įvykdymas pareikalautų nepaprastai didelių pardavėjo išlaidų, palyginti su tomis, kurių pardavėjas būtų turėjęs, jei pirkėjas būtų tinkamai pranešęs pardavėjui apie sutarties pažeidimą (CK 6.348 str. 2 d.). Jeigu pardavėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad jo perduodami daiktai neatitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, tai jis praranda teisę remtis šio straipsnio 1 ir 2 dalies taisyklėmis (CK 6.348 str. 3 d.).
28. Nagrinėjamu atveju nėra visiškai tiksliai nustatyta, ar atsakovas žinojo arba turėjo žinoti, kad jo parduodamas automobilis turėjo jau aptartą defektą. Kaip minėta, tikėtina, kad atsakovas automobiliu daug nevažinėjo, todėl defektas galėjo ir neišryškėti. Kita vertus, jei vertinti, kad atsakovas automobilį pirko sau, o po to staiga nusprendė jį parduoti, galima būtų daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas pastebėjo automobilio trūkumą. Jei tikėti liudytojo A. L. pateikta informacija, atsakovas apie šildymo sistemos gedimą žinojo. Bet kuriuo atveju nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad tikslinga vertinti automobilio remonto darbų pagrįstumą ir tikslingumą.
29. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą tais atvejais, kai bylą, kurioje pirkėjas yra pareiškęs reikalavimą priteisti iš naudoto automobilio pardavėjo trūkumų, dėl kurių automobilis neatitiko įprastų reikalavimų, šalinimo išlaidų atlyginimą, nagrinėjantis teismas nustato, kad pirkėjas įvykdė pareigą informuoti pardavėją apie automobilio neatitiktį įprastiems reikalavimams, tačiau tai padarė netinkamai, dėl to pardavėjas neteko galimybės daryti poveikį su automobilio trūkumų šalinimu susijusiam procesui, inter alia, trūkumų šalinimo būdui ir kainai, teismas privalo įvertinti į bylą pateiktus įrodymus, o CPK nustatytais atvejais – sudaryti galimybę pardavėjui pateikti papildomus įrodymus, kad automobilio trūkumai galėjo būti pašalinti kokybiškai atliekant darbus, panaudojant kokybiškas detales ir pan. už mažesnę kainą ir (arba) kitokiu būdu, kad tik dalis darbų ir (ar) panaudotų detalių susiję su trūkumų šalinimu, o kiti darbai ir (ar) detalės panaudoti automobiliui atnaujinti, gerinti ir pan. <...> Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje, kurioje pirkėjas, pasirinkdamas pažeistų teisių gynimo būdą, yra pareiškęs reikalavimą priteisti iš naudoto automobilio pardavėjo trūkumų, dėl kurių automobilis neatitiko įprastų reikalavimų, šalinimo išlaidų atlyginimą, aplinkybių, susijusių su išlaidų, kurios būtinos trūkumams pašalinti, dydžiu, nustatymas negali būti vertinamas kaip nepatenkantis į bylos nagrinėjimo dalyką. Situacija, kai teismas, nustatęs, kad automobilio trūkumai galėjo būti kokybiškai pašalinti patiriant mažesnes išlaidas, priteisia mažesnę nei prašoma priteisti sumą, vertintina kaip ieškinio tenkinimas iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-13 nutartis byloje Nr. e3K-3-90-403/2022).
30. Nagrinėjamu atveju šalių versijos dėl viena kitos informavimo skiriasi. Atsakovas ir liudytojas T. G. nurodė, kad pasiūlė ieškovui servise išsiaiškinti, kas yra, ir po to tartis, bet ieškovas nepasiūlė sudalyvauti gedimo nustatyme, daugiau skambučių nesulaukė, buvo priimti vienašališki ieškovo sprendimai. Ieškovo teigimu tokio pasiūlymo iš atsakovo ar jo tėvo pusės nebuvo, tačiau taip pat nurodė, kad apie automobilio remontą ir kainą atsakovo neinformavo. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovas būtų šiuo klausimu informavęs atsakovą. Atsakovas byloje taip pat nepateikė įrodymų, kad tokį automobilio gedimą buvo galima pašalinti kitokiomis priemonėmis ir mažesne kaina, tačiau nesutinka su dalimi atliktų darbų kaip nepagrįstų. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką ir nustatytas aplinkybes teismas privalo įvertinti į bylą pateiktus įrodymus dėl automobilio remonto bei pateiktų išlaidų pagrįstumo.
31. 2022-01-24 ieškovas sumokėjo 359,00 Eur už automobilio remontą, vandens pompą, termostatą (b. l. 15). Iš bylos aplinkybių matyti, kad šie darbai automobilio šildymo problemų nepašalino, todėl tikėtina, kad nebuvo būtini būtent automobilio nešildymo problemai spręsti. Ar šiuo atveju termostatą objektyviai buvo galima patikrinti, nėra aišku, tačiau termostato gedimas turbūt yra viena dažniausių automobilio salono nešildymo priežasčių, dėl ko jo keitimas galėtų būti pateisinamas. Tuo tarpu vandens pompa paprastai keičiama kartu su variklio paskirstymo diržais ar grandine, kas turi būti daroma periodiškai ir laikoma automobilio eksploatacinėmis išlaidomis. Pastebėtina, kad labai retai būna parduodamas naudotas automobilis, kuris turėtų ką tik pakeistą pagrindinį diržą ar grandinę ir su tuo susijusius visus kitus mechanizmus (įtempėjus, vandens pompą ir kt.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad vandens pompa buvo tikrai nusidėvėjusi ir nebeatliko aušinimo skysčio varinėjimo funkcijos. Kaip jau nustatyta, ieškovo pastebėtą nešildymo problemą, kuri tuo pačiu buvo ir gilesnis variklio gedimas, išsprendė būtent paskutinis remontas, atliktas pagal 2022-03-25 sąskaitą. Kokie kiti galimi darbai buvo atlikti pagal 2022-01-24 sąskaitą, nėra aišku. Savaime suprantama, kad nurodytų detalių pakeitimas automobiliui nėra trūkumas, tačiau taip pat to negalima laikyti konkretų gedimą padėjusiomis išspręsti išlaidomis. Vis dėlto tokie darbai nebūtų buvę atliekami, jei automobilis nebūtų turėjęs defekto, todėl šios išlaidos buvo patirtos bandant konstatuoti ir pašalinti gedimą. Taip pat pateisinamas ir ieškovo bandymas ne iškart kreiptis į brangų autoservisą, bet pabandyti išspręsti problemą pigiau. Kita vertus, šis ieškovo veiksmas nedavė rezultatų, todėl ieškovas turi prisiimti ir dalį tokių veiksmų rizikos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vertintina, kad pagal 2022-01-24 sąskaitą yra pagrindas ieškovui priteisti 100,00 Eur išlaidų.
32. 2022-02-02 ieškovas UAB „S.“ sumokėjo 112,00 Eur. Dėl nurodytų darbų ir detalių vertintina, kad salono filtras, aušinimo skystis, salono filtro pakeitimas laikytini automobilio eksploatacinėmis išlaidomis, nes savaime gedimo tai neišsprendė, be to, aušinimo skystis buvo keistas ir pagal 2022-03-25 paraišką, o pagal 2022-02-03 paraišką aušinimo skysčio remontuojant automobilio aušinimo sistemą reikėjo tik 1 litro. Todėl būtų neteisinga vertinti, kad abiem atvejais (2022-02-02 ir 2022-03-25) buvo būtinas praktiškai viso aušinimo skysčio keitimas. Manytina, kad 2022-02-02 skysčio keitimas galėjo būti profilaktinis. Kadangi liudytojas A. L. nurodė, kad automobilyje buvo neteisingai įdiegtas cirkuliacinis siurblys, kurį atjungė, vertintina, kad 49,50 Eur aušinimo sistemos remontas buvo pagrįstas. Taip pat laikytinas pagrįstu ir sistemos testavimas, matomai ieškant gedimo (10,00 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vertintina, kad pagal 2022-02-02 sąskaitą yra pagrindas ieškovui priteisti 59,50 Eur išlaidų.
33. 2022-02-03 ieškovas UAB „S.“ sumokėjo 75,00 Eur. Dėl nurodytų darbų ir detalių vertintina, kad toliau ieškant gedimo buvo pagrįstas CO tikrinimas, aušinimo sistemos elektrinės dalies remontas, galimai buvo reikalinga papildyti automobilį aušinimo skysčiu. Dėl Webasto remonto nėra taip aišku, kadangi ši sistema yra autonominio šildymo mechanizmas, skirtas pašildyti automobilį kol nėra įšilęs jo variklis, ir nėra skirta šildyti automobilį visą laiką juo važiuojant. Todėl vertintina, kad atlikti darbai priskirtini automobilio eksploatacinėms ar pagerinimo išlaidoms. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vertintina, kad pagal 2022-02-03 sąskaitą yra pagrindas ieškovui priteisti 60,00 Eur išlaidų.
34. 2022-03-25 ieškovas UAB „S.“ sumokėjo 2000,00 Eur. Dėl nurodytų darbų ir detalių vertintina, kad didžioji dalis jų yra susijusi su automobilio defektu, už kurį atsakingas atsakovas. Apie tai, kokia buvo automobilio nešildymo priežastis, vidiniai variklio gedimai ir jų šalinimo būdas, jau buvo pasisakyta sprendimo 15 punkte. Ieškovas bei liudytojas A. L. nurodė, kad automobilio defektas buvo lemtas susidėvėjusių paskirstymo velenėlių, dėl variklio perkaitinimo pažeistos tarpinės tarp variklio cilindrų galvos ir variklio bloko, metalo drožlių, išsivaikščiojusių per variklį. Savaime suprantama, kad tokiam gedimui pašalinti reikalinga išardyti visą variklį. Jį ardant yra atjungiami su varikliu susieti kiti mechanizmai (pvz. kondicionavimo sistema), kuriuos prijungiant reikalingos papildymo medžiagos (freonas, kondicionieriaus tepalas, purškiamas sandariklis), nešvarioms detalėms reikalingas valiklis. Taip pat variklio remonto atveju dėl tinkamo detalių susijungimo ir sandarumo keičiamos naujomis visos tarpinės, sandarinimo žiedai, riebokšliai, specifiniai varžtai, aušinimo skystis (kurį šįkart teko keisti privalomai, dėl variklio remonto), smulkios tvirtinimo detalės (pvz. segtukai). Variklio galvutės tarpinės pažeidimo atveju paprastai daromas ir galvutės remontas, pasireiškiantis jos šlifavimu, kad būtų išlyginta jos deformacija ir pažeidimai. Kaip minėta, buvo nustatyti ir nusidėvėję velenėliai, todėl jų keitimas irgi buvo pagrįstas.
35. Iš nurodytos paraiškos teismo vertinimu galima išskirti grandinės komplektą, kurio keitimas, kaip ir paskirstymo diržo atveju, yra periodinis automobilio aptarnavimas nuvažiavus tam tikrą atstumą, ir, kaip minėta, paprastai perkant naudotą automobilį tokių dalių resursas būna pasibaigęs. Todėl grandinės komplekto keitimas vertintinas automobilio eksploatacinėmis ir pagerinimo išlaidomis. Taip pat automobilio pagerinimo išlaidomis laikytinas sankabos guolio pakeitimas, kadangi parduodant automobilį sankaba veikė gerai, o pretenzija buvo pareikšta tik dėl jo nešildymo. Šiuo atveju neįmanoma nustatyti, ar sankabos guolis būtų laikęs tik mėnesį, ar pusę metų, o gal net metus ar daugiau. Taip pat automobilio eksploatacinėmis ir pagerinimo išlaidomis laikytina automobilio alyva. Byloje nėra duomenų, kad įsigijęs automobilį ieškovas ją buvo pakeitęs, o tai paprastai ir daroma įsigijus naudotą automobilį, nežinant alyvos būklės ir jos eksploatavimo trukmės. Automobilio eksploatacinėmis ir pagerinimo išlaidomis laikytina stabilizatoriaus traukė ir jos keitimas, kadangi tai yra smulkus gedimas, paprastai tvarkomas per techninę apžiūrą ir automobilio pakaboje dėl eksploatacijos atsirandantis periodiškai. Dėl nurodytų priežasčių iš 2000,00 Eur sumokėtos sumos atimtina 289,80 Eur suma, sumokėta už nurodytas detales.
36. Iš 2000,00 Eur sumos už darbą ieškovas sumokėjo 700,00 Eur. Grandinės komplekto keitimo kaip atskiro darbo nėra pagrindo išskirti, kadangi variklio išardymas, paskirstymo velenėlių keitimas be jos nuėmimo, o po to surinkimo atgal, nėra įmanomas. Sankabos guolis taip pat yra pakeliui variklio ardymo procese, kažkokių atskirų sudėtingų veiksmų nereikalauja. Automobilio alyvos keitimas yra nesudėtingas veiksmas, palyginti su viso variklio ardymu ir remontu, todėl vargu ar į 700 Eur sumą alyvos ir sankabos guolio keitimas buvo atskirai įtraukti. Kita vertus, šioje situacijoje nurodytų darbų atlikimas sutampa tiek su automobilio defekto šalinimu, tiek su automobilio pagerinimu, kadangi ieškovas greičiausiai būtų turėjęs ir taip keisti automobilio grandinę, kaip susidėvėjusią eksploatacinę medžiagą. Taip pat gana artimoje ateityje galimai būtų tekę keisti ir sankabos guolį, kadangi servise buvo padaryta išvada, kad jis yra keistinas. Tokių dviejų pavienių darbų atveju ieškovas būtų turėjęs gana didelių išlaidų, kadangi specialiai dėl to būtų tekę nuiminėti greičių dėžę, specialiai keisti grandinę. Todėl remonto eigoje pakeitęs nurodyta detales ieškovas įgijo automobilio pagerinimus, kurių ateityje nebereikės atlikti ir už jų atlikimą mokėti. Kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius (CK 6.249 str. 6 d.). Todėl vertintina, kad galimas dalies sumos už padarytus remonto darbus atskaitymas, dėl paraleliai ieškovo gautos naudos pagerinant automobilį. Tokia protinga suma laikytina 100,00 Eur, nes buvo atlikti didelės apimties variklio remonto darbai, kurie daug kainuoja ir buvo būtini, todėl daugiau mažinti variklio remonto darbų kainą nėra pagrindo. Stabilizatoriaus traukės keitimas liudytojo A. L. teigimu pas juos kainuotų 20,00 Eur. Ši suma taip pat atimtina iš 700,00 Eur darbų sumos.
37. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vertintina, kad pagal 2022-03-25 sąskaitą yra pagrindas ieškovui priteisti 1590,20 Eur. Apibendrinus visus kitus skaičiavimus yra pagrindas ieškovui priteisti iš atsakovo 1809,70 Eur.
38. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2022-06-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kiti klausimai.
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
40. Ieškovas byloje sumokėjo 76,53 Eur žyminio mokesčio. Laikytina, kad buvo patenkinta 71 procentas ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 54,34 Eur žyminio mokesčio kaip bylinėjimosi išlaidų.
41. Ieškovas taip pat prašė priteisti advokato atstovavimo išlaidas. Iš pateiktos sutarties matyti, kad ieškovą atstovavo advokatas Ž. A., sutartis sudaryta 2022-10-04. Advokatas taip pat dalyvavo viename teismo posėdyje. Advokatą ištiko sunkus sveikatos sutrikimas, dėl kurio byla buvo baigta nagrinėti be advokato dalyvavimo. Dėl šios priežasties ieškovas nurodė neturintis ir išlaidas advokatui pagrindžiančių dokumentų, kadangi dar nėra su advokatu atsiskaitęs, o advokatas dėl sveikatos būklės iki bylos išnagrinėjimo pabaigos buvo nepasiekiamas. Nagrinėjamu atveju ieškovas būtų turėjęs teisę į 71 procento išlaidų advokatui atlyginimą iš atsakovo.
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).
43. Ieškovas nepateikė įrodymų apie advokato suteiktas paslaugas ir jų apmokėjimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl nėra galimybės spręsti dėl jų atlyginimo. Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.). Atsižvelgiant į susidariusią neeilinę situaciją vertintina, kad klausimas dėl išlaidų advokatui atlyginimo galėtų būti sprendžiamas tik nurodyta papildomo sprendimo priėmimo tvarka.
44. Atsakovas byloje patyrė 300,00 Eur išlaidų advokatui. Ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovui iš ieškovo priteistina 87,00 Eur išlaidų advokatui.
45. Įvykdžius tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą atsakovui iš ieškovo priteistina 32,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.
46. Byloje buvo patirta 26,88 Eur pašto išlaidų. Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 19,08 Eur pašto išlaidų, iš ieškovo – 7,80 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1809,70 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devynis Eur 70 ct), penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo 2022-06-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti atsakovui iš ieškovo 32,66 Eur (trisdešimt du Eur 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo 19,08 Eur (devyniolika Eur 8 ct), o iš ieškovo 7,80 Eur (septynis Eur 80 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.