Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp atsakovo M. Š. ir ieškovo S. K. buvo sudaryta naudotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis) pirkimo pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), sutartyje nurodoma 3 500 Eur kaina, nors reali sumokėta suma yra 4 200 Eur. Sutarties sudarymo metu atsakovas garantavo, kad parduodamas automobilis eismo įvykių neturėjo per laikotarpį, kurį atsakovas buvo savininkas. Sutartyje jokių automobilio trūkumų atsakovas nenurodė bei patikino, kad automobilis yra tinkamas eksploatuoti, todėl transporto priemonė nebuvo pristatyta į servisą patikrai. Netrukus po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo S. K., automobilio eksploatavimo metu buvo pastebėta, kad automobilis veikia blogai, išbėginėja aušinimo skystis, pirkėjas įtardamas, kad automobilis turi defektų, automobilį nedelsiant pristatė į servisą, kur buvo nustatytas automobilio trūkumas - variklio galvos gedimas. Ieškovui susisiekus telefonu su atsakovu dėl įsigytos transporto priemonės gedimų, ieškovas siekė susidariusią situaciją išspręsti taikiai, kartu nuvykti į servisą, kad būtų tiksliai įvertintas defektų mastas ir nustatyta remonto kaina, tačiau atsakovas nutraukė pokalbį telefonu, daugiau ieškovui su atsakovu asmeniškai susisiekti nepavyko. (duomenys neskelbtini) atlikus techninę patikrą tapo žinoma, kad automobilio eksploatuoti be remonto nėra galima. Atlikus automobilio diagnostiką paaiškėjo, kad siekiant nustatyti tikslų gedimą reikia išardyti variklį, todėl (duomenys neskelbtini) buvo atliktas automobilio variklio ardymas bei gedimų taisymas, defektuotos transporto priemonės remonto kaštai 521 Eur +10 Eur pirminė patikra, viso nekokybiškos transporto priemonės remontui ieškovas išleido 531 Eur. Nepavykus susitarti su atsakovu, ieškovas kreipėsi į advokatų kontorą dėl pagalbos susidariusią situaciją išspręsti taikiai. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo pateiktas advokatų kontoros pranešimas, kuriuo buvo siūloma susitarti ikiteismine tvarka ir nesikreipiant į teismą išspręsti susidariusią situaciją. Tačiau atsakovas pateiktame atsakyme kategoriškai atsisakė pradėti bet kokias derybas dėl taikaus ginčo sprendimo, maža to atsakymo antrojo lapo pirmoje pastraipoje nurodė ir patvirtino, kad automobilis visgi turėjo variklio defektą transporto priemonės pardavimo metu. Tuo yra bandoma pateisinti mažesnės kainos įrašymą pardavimo sutartyje, nes realiai gautų pinigų suma – 4 200 Eur. Ieškovui ir atsakovui derantis dėl pardavimo kainos, atsakovas pasiūlė sutartyje įrašyti 3 500 Eur sumą, tokiu būdu atsakovas galės nuleisti 300 Eur sumą nuo perkamo automobilio kainos. Defektas buvo susijęs su esmine automobilio dalimi – varikliu, automobilio eksploatavimas be variklio remonto buvo negalimas, įsigytas daiktas nebuvo tinkamos kokybės ir jo nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.363 straipsnio 11 d., daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu. (duomenys neskelbtini) atlikus diagnostiką UAB „Prie viaduko“ bei nustačius variklio defektus, tapo akivaizdu, kad defektai buvo jau daikto perdavimo metu ir už šiuos trūkumus ir kilusias išlaidas trūkumų šalinimui privalo atsakyti pardavėjas.

Atsakovas M. Š. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pardavė ir perdavė ieškovui Sutarties sąlygas atitinkantį automobilį ir dėl šios priežasties neturi prievolės kompensuoti pirkėjui pastarojo patirtų automobilio remonto kaštų. Automobilio trūkumai netrukdė jo eksploatuoti, jie nebuvo esminiai. Atsakovas nebuvo informuotas apie automobilio defektavimo bei remonto procesus, su juo nederinti remonto darbai, darbų apimtys, kaina. Būdamas informuotas apie situaciją, atsakovas būtų siūlęs ieškovui grąžinti automobilį, o pats grąžinęs pirkėjui gautą kainą. Ženklią automobilio kainos nuolaidą būsimiems defektams pašalinti padaręs automobilio pardavėjas yra verčiamas dar ir sumokėti už tokių defektų šalinimą. Ginčo sutartis nestandartinė, o ieškovas jos turinį tiesiog ignoruoja. Ieškovas, sudarydamas aptariamąjį sandorį, įgijo mažiau teisių, nei pirkėjas, sudarydamas standartinę sutartį, jis įsigijo automobilį su defektais ir tuo pačiu sandoriu atsisakė teisės reikšti pretenzijas pardavėjui dėl įsigyjamo daikto kokybės. Ginčo šalys susitarė, jog „Perkama naudota transporto priemonė, kuri turi įvairių nusidėvėjimo žymių, kėbulo, variklio, pavarų dėžės, važiuoklės, kitų techninių mazgų, elektros ir elektronikos, saugos ir kitų sistemų įvairaus lygio ir pobūdžio gedimų ir trūkumų. Transporto priemonei netaikoma jokia pardavėjo garantija ir jokios pretenzijos dėl automobilio techninės būklės, gedimų, po įsigijimo pastebėtų ir pan., pardavėjui negali būti reiškiamos“. Atsakovas sudarydamas Sutartį labai aiškiai ir nedviprasmiškai raštu informavo ieškovą apie Automobilio defektus, o pastarasis išreiškė sutikimą įsigyti defektuotą Automobilį ir dėl to nereikšti pardavėjui jokių pretenzijų ateityje. Automobilio trūkumai nebuvo kliūtis naudoti transporto priemonę pagal paskirtį. Automobilis buvo eksploatuojamas nuo pat sutarties sudarymo momento iki jo remonto dienos (duomenys neskelbtini), ir visur vyko savo eiga, t. y. jis nebuvo buksyruojamas ar gabenamas ant autokrautuvo.