Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. bei nuteistojo L. M. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 276¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis pridėta prie Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies ir A. G. paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

L. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 276¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimas 8 metams;

- pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės pridėta dalis švelnesnės bausmės, ir L. M. skirta subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo L. M. sulaikymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas L. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. gegužės 2 d.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį L. M. išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti Ž. G. ir A. G., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. G. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) sektoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su L. M., turėdamas tikslą platinti, organizavo neteisėtą įgijimą, laikymą ir platinimą (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų:

2016 m. kovo 2 d. apie 19.49 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir būdamas (duomenys neskelbtini) sektoriuje, mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs bendrininkui L. M. į mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), susitarė su juo dėl Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų įgijimo ir permetimo į (duomenys neskelbtini) sektorių, duodamas L. M. nurodymus dėl šių medžiagų supakavimo, saugaus permetimo vietos, laiko, kiekių, kitų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, taip kontroliavo bendrininko L. M. veiksmus.

Tą pačią dieną bendrininkas L. M. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijęs laikė bei, vykdydamas jo (A. G.) duodamus telefonu nurodymus, apie 20.15 val. atgabeno ir platinimo tikslu per (duomenys neskelbtini) sektoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), sieną, tarp 9-ojo ir 4-ojo apsaugos postų, permetė keturis paketus, kuriuose buvo 388 vnt. metandienono (metandrostenolono) tablečių, 370 vnt. metandienono (metandrostenolono) ir stanozololio tablečių, 3,5680 g tablečių nuotrupų, 20 vnt. ampulių su užrašu: „Sustanon 1 ml, 250 mg/ml“, kuriame esantis skystis atitinka etiketėse esantį užrašą ir yra testosterono esterių mišinys; 20 vnt. ampulių su užrašu: „Trenacetat-150 each ml contains: Trenbolone acetate, Benzyl alcohol I.P., Oily base“, kuriose esantis skystis atitinka etiketėje esantį užrašą ir yra trenbolono acetatas; 20 vnt. ampulių su užrašu: „Testosterone propionate 1 ml, 100 mg/ml“, kuriose esantis skystis atitinka etiketėse esantį užrašą ir yra testosterono propionatas; 20 vnt. ampulių su užrašu: „Nandrolone decanoate 1 ml, 200 mg/ml“, kuriose esantis skystis atitinka etiketėse esantį užrašą ir yra nandrolono dekanoatas.

Bendrininkui L. M. permetus šias medžiagas, priskiriamas anabolinių ir androgeninių steroidų grupei, kurios patenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl tam tikrų dopingo medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (2015 m. lapkričio 24 d. Nr. 1329) sąrašo 1-ąjį skyrių: „Anaboliniai ir androgeniniai steroidai“, į (duomenys neskelbtini) sektorių tarp 9-ojo ir 4-ojo apsaugos postų, jis (A. G.) šių medžiagų įgyti nespėjo, nes ten pat jas surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai.

2.1. būdamas iš anksto susitaręs su nusikaltimo bendrininkais - organizatoriumi - (duomenys neskelbtini) sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nuteistuoju A. G., ir Ž. G., daryti vieną sunkų nusikaltimą, turėdamas tam tikras užduotis neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti:

2016 m. kovo 31 d. apie 19.17 val., gavęs nusikaltimo organizatoriaus A. G. nurodymus mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), iš nusikaltimo bendrininkės Ž. G. perimti didelį kiekį psichotropinių medžiagų, jas atgabenti ir permesti jam į (duomenys neskelbtini) sektorių, susitarė su juo įvykdyti šią užduotį. Šiuo tikslu jis (L. M.) 2016 m. balandžio 2 d. 14.20 val. ir 14. 27 val. pokalbių telefonu metu su bendrininke Ž. G. susitarė dėl susitikimo vietos, laiko ir didelio kiekio psichotropinių medžiagų iš jos perėmimo platinimui, po ko tą pačią dieną, vykdydamas savo užduotį, apie 15.55 val. automobiliu „BMW“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ degalinės aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš bendrininkės Ž. G. neteisėtai įgijo jos atgabentas į devynis paketėlius supakuotas psichotropines medžiagas: klonazepamo tabletes, kuriose yra 0,060 g gryno klonazepamo, ir didelį kiekį amfetamino miltelių, kurių bendroji masė 138,2366 g, kuriuose yra 27,509 g (19,9%) gryno amfetamino, ir šias medžiagas, perdavimo A. G. tikslu, neteisėtai laikė prie savęs automobilyje „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kol 2016 m. balandžio 2 d. apie 15.56 val. „(duomenys neskelbtini)“ degalinės aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas pareigūnų.

2.2. Be to, L. M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nuteistuoju A. G., turėdamas tikslą (duomenys neskelbtini) neteisėtai platinti Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, jas neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno:

2016 m. kovo 2 d. apie 19.49 val. gavęs laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) atliekančio A. G. nurodymus mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), susitarė su juo dėl Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų įgijimo ir permetimo į (duomenys neskelbtini) teritoriją, gavo nurodymus dėl šių medžiagų supakavimo, saugaus permetimo vietos, laiko, kiekių, kitų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Tą pačią dieną jis (L. M.) iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijęs laikė bei, vykdydamas bendrininko A. G. duodamus nurodymus telefonu, apie 20.15 val. atgabeno ir platinimo tikslu per (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sieną, tarp 9-ojo ir 4-ojo apsaugos postų, permetė keturis paketus, kuriuose buvo 388 vnt. metandienono (metandrostenolono) tablečių, 370 vnt. metandienono (metandrostenolono) ir stanozololio tablečių, 3,5680 g tablečių nuotrupų, 20 vnt. ampulių su užrašu: „Sustanon 1 ml, 250 mg/ml“, kuriame esantis skystis atitinka etiketėse esantį užrašą ir yra testosterono esterių mišinys; 20 vnt. ampulių su užrašu: „Trenacetat-150 each ml contains: Trenbolone acetate, Benzyl alcohol I.P., Oily base“, kuriose esantis skystis atitinka etiketėje esantį užrašą ir yra trenbolono acetatas; 20 vnt. ampulių su užrašu: „Testosterone propionate 1 ml, 100 mg/ml“, kuriose esantis skystis atitinka etiketėse esantį užrašą ir yra testosterono propionatas; 20 vnt. ampulių su užrašu: „Nandrolone decanoate 1 ml, 200 mg/ml“, kuriose esantis skystis atitinka etiketėse esantį užrašą ir yra nandrolono dekanoatas. Permetus šias medžiagas, priskiriamas anabolinių ir androgeninių steroidų grupei, kurios patenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl tam tikrų dopingo medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (2015 m. lapkričio 24 d. Nr. 1329) sąrašo 1-ąjį skyrių: „Anaboliniai ir androgeniniai steroidai“, į (duomenys neskelbtini) teritoriją tarp 9-ojo ir 4-ojo apsaugos postų, bendrininkas A. G. šių medžiagų įgyti nespėjo, nes ten pat jas surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo A. G. bei nuteistojo L. M. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliaciniai skundai atmetami.

8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nors nuteistasis A. G. savo apeliaciniame skunde tiesiogiai neprašo jį pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, prašo tik paskirti švelnesnę bausmę, tačiau grįsdamas tokį prašymą nurodo, jog jis Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas įgijo asmeninėms reikmės, t. y. ne tikslu jas platinti. Taigi, iš esmės nuteistasis A. G. ginčija savo kaltę padarius BK 276¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, kadangi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai kaltininkas Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis neteisėtai disponuoja turėdamas tikslą jas platinti. Taip pat A. G. ginčija ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos baigtumo momentą bei teigia, jog jo įvykdytas nusikaltimas yra mažareikšmis, t. y. prašo taikyti jo atžvilgiu BK 37 straipsnio nuostatas. Tuo tarpu nuteistasis L. M. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Sirvydas neginčija L. M. nuteisimo pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį, jo išteisinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį motyvų ir pagrindo, tačiau nesutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl L. M. kaltės padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, prašo jį pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį išteisinti. Be to, L. M. ir jo gynėjas savo apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl nuteistųjų bendrininkavimo formos, nurodydami, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog BK 260 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą L. M., A. G. ir Ž. G. įvykdė veikdami organizuotoje grupėje. Kartu apeliantai taip pat kelia ir nuteistojo L. M. atžvilgiu vykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo teisėtumo, baudžiamojo proceso teisėtumo bei L. M. paskirtos bausmės individualizavimo klausimus. Atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus bei išdėstytus motyvus, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, apygardos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma pateiktuose apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuteistojo A. G. apeliacinio skundo

10. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Taigi, BK 276¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardintas Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingų medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų neteisėto gaminimo, jų perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tai vertinamasis kriterijus, kuris nustatomas vertinant surinktų įrodymų visumą. Nusikalstamos veikos padarymo tikslą patvirtina ne tik kaltininko parodymai, bet ir bylos faktinės aplinkybės: atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ir pan.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų pakanka paneigti nuteistojo skunde nurodomą gynybinę versiją, kad jis neturėjo tikslo platinti bendrininko L. M. įgytas, laikytas ir, vykdant A. G. telefonu duodamus nurodymus, į (duomenys neskelbtini), kurioje apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę, teritoriją permestas Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas. Tai, kad A. G. organizavo neteisėtą Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų įgijimą ir laikymą, turint tikslą jas platinti (duomenys neskelbtini), įrodo į pataisos namų teritoriją įmestų medžiagų kiekis ir jų rūšių įvairovė. Byloje nustatyta, jog L. M. per (duomenys neskelbtini) sieną, tarp 9-ojo ir 4-ojo apsaugos postų, permetė 4 paketus, kuriose buvo 388 vnt. metandienono (metandrostenolono) tablečių, 370 vnt. metandienono (metandrostenolono) ir stanozololio tablečių, 3,5680 g tablečių nuotrupų, 20 vnt. ampulių su užrašu: „Sustanon 1 ml, 250 mg/ml“, kuriame esantis skystis atitinka etiketėse esantį užrašą ir yra testosterono esterių mišinys; 20 vnt. ampulių su užrašu: „Trenacetat-150 each ml contains: Trenbolone acetate, Benzyl alcohol I.P., Oily base“, kuriose esantis skystis atitinka etiketėje esantį užrašą ir yra trenbolono acetatas; 20 vnt. ampulių su užrašu: „Testosterone propionate 1 ml, 100 mg/ml“, kuriose esantis skystis atitinka etiketėse esantį užrašą ir yra testosterono propionatas; 20 vnt. ampulių su užrašu: „Nandrolone decanoate 1 ml, 200 mg/ml“, kuriose esantis skystis atitinka etiketėse esantį užrašą ir yra nandrolono dekanoatas. Permestų medžiagų kiekio ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme nei nuteistasis L. M., nei nuteistasis A. G. neginčijo. Pažymėtina ir tai, kad iš Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2016 m. gruodžio 12 d. protokolo (t. 6, b. l. 46-48) bei Objekto šrifto 160107_tvrm06 suvestinės Nr. 2016-12-12 37(2)-1097 (t. 6, b. l. 49-57) matyti, jog į pataisos namus L. M., A. G. nurodymu, turėjo permesti ir dar vieną paketą su Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis, tačiau to padaryti L. M. nepavyko, kadangi medžiagų permetimo į pataisos namų teritoriją faktą užfiksavo (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai. Taigi, A. G. organizavo ir dar didesnio Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų kiekio permetimą į įkalinimo įstaigos teritoriją. Pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu apeliantas nurodė, jog neteisėtai įgytų medžiagų jam turėjo užtekti 1 metams ir 3 mėnesiams. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pataisos įstaigose yra nuolat atliekamos kratos, kurių tikslas yra surasti ir paimti nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus. Taigi, atrodo nelogiška, jog nuteistasis A. G., kuris laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) bausmę atlieka jau nuo 2009 m. lapkričio 11 d., taigi, gerai žino, kad joje yra nuolat atliekamas nuteistųjų laikomų daiktų patikrinimas, būtų įsigijęs savo asmeninėms reikmėms tokį didelį draudžiamų laikyti medžiagų kiekį ir dar tokiam ilgam laikotarpiui, suvokdamas, kad jas bet kada gali rasti ir paimti kratas įkalinimo įstaigoje atliekantys pareigūnai.

12. Nuteistojo apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai teigiama, jog byloje surinkti duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog platinti Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas (duomenys neskelbtini) jis ketino siekdamas sau turtinės naudos, tačiau pažymėtina, jog motyvas, kurio neteisėtai veikdamas siekė asmuo, nėra BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis subjektyvusis požymis, todėl jis neturi būti nustatinėjamas bei įrodinėjamas. Šiuo atveju yra reikšmingas tik tikslas, kurio siekė kaltininkas, realizuodamas BK 276¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, o A. G. tikslas platinti Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas yra įrodytas.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog A. G. veikė tiesiogine tyčia. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina manęs, kad šios nutarties 1 punkte aptartos medžiagos yra legalūs augimo hormoną skatinantys medicininiai preparatai, tačiau nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis vis tik suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, t. y. suvokė, kad organizuoja neteisėtą Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme numatytų medžiagų įgijimą, jų laikymą ir platinimą pataisos namuose. Tokį A. G. suvokimą patvirtina tai, kokiomis aplinkybėmis šios medžiagos, jas įgijus L. M., turėjo patekti į pataisos namus – A. G. nurodė L. M. permesti jas per (duomenys neskelbtini) sieną, o ne perduoti šias medžiagas laikantis perduodamų siuntinių priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarkos. Be to, šių medžiagų permetimas į įkalinimo įstaigos teritoriją vyko tamsiu paros metu, nusikalstamos veikos bendravykdytojams palaikant ryšį telefonu, taip siekiant užtikrinti ne tik tai, kad šių medžiagų nepasiimtų kiti laisvės atėmimo bausmę tuose pačiuose namuose atliekantys nuteistieji, bet ir tai, kad jų neaptiktų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai.

14. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog A. G. visiškai nepagrįstai teigia, jog jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip pasikėsinimas, o ne kaip baigtas nusikaltimas, kadangi į (duomenys neskelbtini) teritoriją L. M. permestų paketų su Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme numatytomis medžiagomis įgyti jis nespėjo, nes jas surado ir paėmė Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą A. G. įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. M., būdamas šio nuteistojo atliktų nusikalstamų veiksmų organizatoriumi. O L. M. nusikalstamą veiką užbaigė t .y. jis platino dopingo medžiagas, todėl A. G. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, už kurią jis ir buvo nuteistas. Kaip matyti tiek iš rašytinių bylos duomenų - Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2016 m. gruodžio 12 d. protokolo, Objekto šrifto 160107_tvrm06 suvestinės Nr. 2016-12-12 37(2)-1097, tiek iš pačių nuteistųjų A. G. bei L. M. parodymų, pagal jų išankstinį susitarimą, L. M. turėjo įgyti Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme numatytas medžiagas iš trečiojo asmens ir sutartu laiku permesti jas A. G. į (duomenys neskelbtini) teritoriją. L. M. šias medžiagas įgijo, gabeno ir laikė prie savęs iki kol, vykdydamas A. G. nurodymus, permetė jas per (duomenys neskelbtini) sieną. Taigi, realizuodamas bendrą kaltininkų nusikalstamą sumanymą, L. M. visiškai realizavo net kelis nusikaltimo, numatyto BK 276¹ straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius, šie jo veiksmai apėmė abiejų kaltininkų tyčią, todėl, nepaisant to, jog anaboliniai ir androgeniniai steroidai A. G. nepasiekė, jo veika, kaip ir bendrininko L. M., kvalifikuojama pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį, kaip baigtas nusikaltimas.

16. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 37 straipsnio nuostatų taikymą, yra pažymėjęs, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-231-976/2017, 2K-169-689/2018 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017 ir kt.).

17. Teisėjų kolegija, vertindama galimybes šiuo konkrečiu atveju taikyti A. G. atžvilgiu BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti, atsižvelgia į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje, įvykdė nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis nuteistas net už kelias BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytas alternatyvias veikas. Pažymėtina ir tai, kad A. G. inkriminuota nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams aplinkai ir žmonių sveikatai. Nuteistasis neteisėtai disponavo pakankamai dideliu BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyko, kuris yra kenksmingas žmogaus sveikatai (kraštutiniu atveju, netgi gyvybei), kiekiu. Taigi, akivaizdu, jog tokiais nuteistojo veiksmais buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Be to, žmogaus sveikatai kenksmingas medžiagas A. G. turėjo tikslą platinti ir kitiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Taigi, savo teisei priešingais veiksmais A. G. galėjo pabloginti ne tik savo paties, tačiau ir kitų asmenų sveikatos būklę. Dėl nurodytų aplinkybių nuteistojo įvykdyto nusikaltimo pavojingumas teisėjų kolegijai nekelia. Kadangi nei objektyvieji (ypač medžiagų, kuriomis neteisėtai disponavo nuteistasis, kiekis, jų pavojingumas), nei subjektyvieji požymiai (ypač tai, kad nuteistasis turėjo tikslą šias medžiagas platinti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems), neleidžia daryti išvados, jog nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika turėtų būti laikoma mažareikšme, konstatuojama, jog taikyti BK 37 straipsnio nuostatas šiuo atveju nėra jokio pagrindo.

18. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašė paskirti jam švelnesnę bausmę, kaip pats nurodė, atitinkančią jo įvykdyto nusikaltimo kvalifikaciją. Iš tokio A. G. prašymo ir apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų galima spręsti, jog nuteistasis švelnesnės bausmės jam skyrimą motyvuoja tik tuo, kad jam inkriminuota veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Šis skundo argumentas, kaip nepagrįstas, buvo atmestas šios nutarties 14 punkte. Taigi, jis pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės nesudaro. Tuo tarpu jokių kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ar netinkamai jas įvertino, paskirdamas A. G. bausmę už padarymą nusikaltimo, numatyto BK 276¹ straipsnio 1 dalyje, apeliantas nenurodė.

19. Dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. G. bausmę, nesilaikė įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant apeliantui bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą - padarytas apysunkis nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį - nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta, A. G. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes - jis praeityje teistas du kartus, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą veiką padarė būdamas pataisos namuose (kas rodo, jog apeliantas savo nusikalstamo elgesio nekeičia, nesistengia pasitaisyti), (duomenys neskelbtini) administracijos jis charakterizuojamas tik patenkinamai. Teismas taip pat atsižvelgė ir į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (nors ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, negalėjo būti pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, jog Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas jis ketino naudoti tik savo reikmėms, taigi pripažino ne visas esmines kvalifikacijai reikšmingas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinęs visų šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė apeliantui BK 276¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Taip pat aiškiai per griežtu ar neproporcingu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, nelaikytinas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, kuris yra artimas inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.

Dėl nuteistojo L. M. ir jo gynėjo Vytauto Sirvydžio apeliacinio skundo

20. Kaip matyti iš nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo turinio, apeliantai ginčija L. M. kaltę padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Skunde apeliantai neneigia, jog L. M., iš anksto susitaręs su nusikaltimo bendrininkais - A. G. ir Ž. G., 2016 m. balandžio 2 d. apie 15.55 val. atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ degalinės aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš Ž. G. neteisėtai įgijo jos atgabentas į devynis paketėlius supakuotas psichotropines medžiagas, nurodytas šios nutarties 2.1 punkte, ir jas, perdavimo A. G. tikslu, neteisėtai laikė prie savęs automobilyje „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kol 2016 m. balandžio 2 d. apie 15.56 val. „(duomenys neskelbtini)“ degalinės aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas pareigūnų. Taigi, objektyvieji požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, apeliaciniame skunde nėra ginčijami. Tačiau skunde tvirtinama, jog L. M. nežinojo, jog jam Ž. G. perduotame pakete yra psichotropinės medžiagos, t. y. apeliaciniame skunde ginčijamas subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios, požymio buvimas L. M. nusikalstamuose veiksmuose.

24. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama ir tai, kad L. M. nekaltumą patvirtina šie bylos duomenys: Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. balandžio 12 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog ant pateiktos tirti L. M. striukės narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų pėdsakų nėra (t. 5, b. l. 67-68); Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2016 m. gruodžio 24 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog USB laikmenoje „Adata“, s/n: FMB880323, 1,9 GB talpos, video, foto ar garso informacijos apie narkotines medžiagas ar tekstinių dokumentų su asmens duomenimis neaptikta (t. 5, b. l. 100-101); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog ant tirti pateikti minkšto žaislo paviršiaus bei vidinėje jo kišenės dalyse nėra L. M. DNR profilio (t. 5, b. l. 131). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog L. M. psichotropinės medžiagos buvo perduotos jau sandariai supakuotos ir išimtos iš žaislo, kuriame jos buvo slepiamos iki jų perdavimo Ž. G.. Todėl logiška, jog sulaikymo metu ant L. M. (apeliantas sulaikytas iš karto po to, kai perėmė psichotropines medžiagas iš Ž. G.) dėvėtos striukės psichotropinių medžiagų pėdsakų, kaip ir L. M. DNR pėdsakų žaislo paviršiuje bei vidinėje jo kišenės dalyse, nebuvo rasta. Iš 2.1 punkte nurodytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių taip pat visiškai aišku, jog L. M. buvo atsakingas tik už psichotropinių medžiagų perėmimą iš Ž. G. ir jų permetimą į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Taigi, ta aplinkybė, kad USB laikmenoje ar kituose informacijai saugoti naudojamuose įrenginiuose, atliekant objektų tyrimus, nebuvo aptikta jokios informacijos apie narkotines/psichotropines medžiagas, jų įsigijimą Lietuvoje ar užsienio šalyse, L. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat niekaip nepaneigia.

25. Apygardos teismo nuomone, negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kuriais bandoma įrodyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų R. K. ir E. M. parodymais bei R. K. sudarytais Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka, jog liudytojas R. K., surašydamas Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolus pateikė savo pastabas (interpretaciją) dėl tarp nuteistųjų A. G. ir L. M. užfiksuotų pokalbių, tačiau tuo pačiu pažymi, jog minėtuose protokoluose nurodomas aplinkybes, jog pokalbiuose vartodami žodžius „brangesnis“, „sunkesnis“, nuteistieji užšifruotai kalba būtent apie narkotines/psichotropines medžiagas, patvirtina vėlesni veiksmai, kurie atlikti po 2016 m. balandžio 2 d. apie 15.56 val. „(duomenys neskelbtini)“ degalinės aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), L. M. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tas pats pasisakytina ir apie liudytojų R. K. ir E. M. teisme duotus parodymus. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nedraudžia remtis tokiais duomenimis, kaip įrodymais, ypač atsižvelgiant į byloje inkriminuojamų nusikalstamų veikų rūšį, jų specifiką (vykdydami tokius nusikaltimus asmenys įprastai veikia konspiruotai). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių pareigūnų parodymais, vieno iš jų sudarytais Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, nes šie duomenys buvo gauti ne tik teisėtais būdais, bet ir patvirtino atliktų procesinių veiksmų eigą bei rezultatus. Be to, pareigūnų duoti parodymai apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nuteistųjų fiksuotų pokalbių turinį, Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotos aplinkybės buvo įvertintos ir kitų bylos duomenų kontekste.

26. Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas ir kiti BK 260 straipsnio dispozicijoje numatyti alternatyvūs veiksmai gali būti kvalifikuoti pagal šio straipsnio atitinkamą dalį įrodžius, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, bei koks jų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173/2014, 2K-505/2014, 2K-530-693/2015 ir kt.). Įvertinusi tai, kas išdėstyta šios nutarties 22-25 punktuose, taip pat tai, jog iš paties L. M. ir nuteistojo A. G. parodymų bei ankstesnių L. M. ir nuteistojo A. G. telefoninių pokalbių matyti, kad apeliantui buvo žinoma, jog A. G. organizuoja ne tik mobiliojo ryšio telefonų, bet ir psichotropinių/narkotinių medžiagų patekimą į (duomenys neskelbtini), kurioje narkotinės medžiagos yra platinamos kitiems nuteistiesiems, teisėjų kolegija daro išvadą, jog L. M., būdamas suaugęs, psichiškai sveikas ir turintis pakankamai gyvenimiškos patirties asmuo, turintis patirties permetant draudžiamus daiktus į pataisos namų teritoriją, suvokė, jog, veikdamas bendrai su A. G. ir Ž. G., disponuoja būtent psichotropinėmis medžiagomis, taip pat bendrais bruožais suvokė ir tai, kokį psichotropinių medžiagų kiekį įgyja ir laiko platinimui, norėjo taip veikti ir veikė. Todėl jo veika, esant būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių visumai, tinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip baigtas nusikaltimas.

27. Nuteistojo L. M. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliaciniame skunde taip pat ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, L. M. įvykdė veikdamas organizuotoje grupėje.

28. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, išskiriamos šios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis); organizuota grupė – kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis).

29. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-453/2012, 2K-35/2013). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015). Nors organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, tačiau jis turi pasižymėti ne laikinumu, negali būti vienkartinio pobūdžio, taip pat turi būti nustatytas pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu, o paprasto bendrininkavimo atveju susitarimas gali įvykti bet kuriuo metu. Sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo, būtina atsižvelgti į rengto ar padaryto nusikaltimo pobūdį ir sudėtingumą, įvertinti ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvieno užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės, ir pan. Atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės, turi būti vertinamas organizuotumo lygis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-159-746/2015, 2K-297-942/2017). Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas apie priklausymą grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017).

30. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius: susitarimą, nuteistųjų veiklos organizuotumo lygį, aptarė jų vaidmenų pasiskirstymą. Apylinkės teismas nustatė, kad, inicijuodamas didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, perdavimą ir jų permetimą į pataisos namus, duodamas nurodymus telefonu kitiems bendrininkams, vadovavo ir nusikalstamus veiksmus koordinavo nuteistasis A. G.. Beje, būtent jis gavo informaciją apie atliekamų nusikalstamų veiksmų eigą, organizavo ir atsiskaitymą už psichotropines medžiagas. Nuteistoji Ž. G., vykdydama A. G. nurodymus, iš tyrimo metu nenustatyto asmens perėmė lapuką su brėžiniu apie paslėptų psichotropinių medžiagų laikymo vietą ir, radusi paslėptas psichotropines medžiagas, jas paėmė (įgijo) ir gabeno į namus, laikė paslėpusi šaldiklyje, kaip buvo nurodęs A. G.. Toliau vykdydama sutuoktinio nurodymus, šias psichotropines medžiagas nuteistoji perdavė L. M., kuris šias psichotropines medžiagas, vykdydamas nusikaltimo organizatoriaus pavedimą, turėjo permesti į (duomenys neskelbtini) teritoriją, taigi šiuo tikslu laikė prie savęs, iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį ne tik į organizuotos grupės narių pasiskirstymą vaidmenimis atlikti konkrečias užduotis, kiekvieno jų atliktus veiksmus siekiant bendro tikslo, tačiau ir padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas) bei tai, kad ši nusikalstama veika truko kelias dienas (nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 2 d.).

31. Įvertinusi byloje surinktus duomenis bei skundžiame nuosprendyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistųjų L. M., A. G. ir Ž. G. veikla pasižymėjo pakankamu organizuotumo lygiu, pasiskirstymu konkrečiomis funkcijomis, organizatoriui A. G. netgi sugebant duoti nurodymus kitiems asmenims iš įkalinimo vietos, kad ją būtų galima pripažinti organizuota grupe. Be visų organizuotos grupės narių pastangų ir indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą jis nebūtų įgyvendintas, kiekvieno jų veiksmai buvo būtini, kad šios nutarties 2.1 punkte nurodytas psichotropinės medžiagos kiekis dalyvautų neteisėtoje apyvartoje. Akivaizdu ir tai, jog L. M. suvokė priklausantis grupei, turinčiai tikslą daryti sunkų nusikaltimą, kadangi žinojo su kuo bendrauja ir kieno konspiracinius nurodymus vykdo, suvokė, kad jo pastangos reikalingos siekiant nusikalstamų tikslų.

32. Teigdami, jog, norint inkriminuoti kaltininkams organizuotos grupės požymį, būtina nustatyti, kad nuteistieji pastoviai vertėsi narkotinių ar psichotropinių medžiagų tiekimu į pataisos įstaigą, apeliantai akivaizdžiai netinkamai, plečiamai, sau naudinga linkme aiškina teismų praktikoje nurodytą aplinkybę, jog organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog norint konstatuoti, kad nusikalstamą veiką įvykdę asmenys veikė organizuotos grupės sudėtyje, be kita ko, turi būti nustatyti ir jų besitęsiantys, nevienalaikiški nusikalstami ryšiai, tačiau teismų praktikoje nepasisakoma, jog byloje turi būti įrodyta, jog tokie asmenys nusikalstamai veikė ir praeityje, ir, juo labiau, darė analogiško pobūdžio nuskalstamas veikas. Šiuo konkrečiu atveju, tiek A. G., tiek ir L. M. neneigė, jog pažįsta vienas kitą ilgiau kaip vienerius metus ir per šį pažinties laikotarpį yra daug kartų bendravę dėl draudžiamų daiktų permetimo į pataisos namų teritoriją, o to pakanka konstatuoti, jog, bent jau tarp dviejų organizuotos grupės narių, buvo susiklostę ilgalaikiai nusikalstami ryšiai. Organizuotos grupės požymio inkriminavimui šiuo atveju jokios reikšmės neturi ir ta aplinkybė, jog pripažįstant L. M. kaltu pagal BK 276¹ straipsnį nuteistajam buvo inkriminuota kita bendrininko forma – ne organizuota grupė, o bendrininkų grupė. Tai negali būti laikoma vienodos praktikos, taikant BK 25 straipsnio nuostatas, nesilaikymu, kadangi iš esmės skiriasi BK 276¹ straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo aplinkybės, taip pat aplinkybės, apibūdinančios L. M. ir A. G. bei L. M. ir A. G. tarpusavio ryšius. BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nuteistieji suderino bei ją įvykdė vieną ir tą pačią dieną. Pati veika pasižymėjo mažesniu pavojingumu bei sudėtingumu. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie ilgalaikius L. M. ir A. G. ryšius. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog, nors BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos iniciatoriumi, iš tiesų, buvo A. G., tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo padarytos nusikalstamos veikos nekvalifikavo papildomai pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, kadangi visi bendrininkų grupės nariai atsako kaip vykdytojai.

33. Apeliaciniame skunde, be kita ko, buvo keliamas ir kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo bei jo terminų pratęsimo, trukmės teisėtumo klausimas. Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminę klaidą nepatikrindamas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų faktinio ir teisinio pagrindo, to nepadarydamas L. M. kaltę grindė įrodymais, kurie neatitinka įrodymų sampratos BPK 20 straipsnio prasme. Apeliantai taip pat atkreipė dėmesį, jog baudžiamojoje byloje pateikti prašymai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolės ir jos fiksavimo, teikimai teismui dėl kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų sankcionavimo bei Kauno apygardos teismo nutartys, kuriomis buvo sankcionuotas techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje šioje byloje nuteistų asmenų atžvilgiu, nebuvo išslaptintos pilna apimtimi, todėl operatyvinių veiksmų atlikimo faktinio ir teisinio pagrindo patikrinimas apskritai yra neįmanomas, be to, nežinoma koks konkrečiai Kauno apygardos teismo teisėjas sankcionavo techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje, kas gali reikšti ir negalėjimą tam pačiam teisėjui nagrinėti bylą apeliacine tvarka. 2019 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje teisėjų kolegija tenkino nuteistojo gynėjo pareikštą prašymą kreiptis į paslapčių subjektus, kad šie pateiktų visa apimtimi išslaptintą minėtą medžiagą, tačiau teisme buvo gautas (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. gegužės 9 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 11, b. l. 87) tik su iš dalies išslaptinta (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 25 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Rašte nurodoma, jog informacija išslaptinama ir pateikiama tokia apimtimi, kiek ji yra susijusi su tiriamuoju asmeniu ir tik tyrimui reikšmingi duomenys; visos kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktos kriminalinės informacijos išslaptinti negalima, kadangi tai sudaro tarnybos paslaptį, o jos išviešinimas pakenktų pačios tarnybos interesams, atskleistų kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir naudotas priemones, metodus bei taktiką, pažeistų žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumą.

34. Kadangi pilnai išslaptinta medžiaga apygardos teismui nebuvo pateikta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturėjo galimybių patikrinti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų faktinio ir teisinio pagrindo. Vis tik, ši aplinkybė jokios reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste neturi ir negali turėti. Kaip matyti iš kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos, kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų faktinis ir teisinis pagrindas neturi būti tikrinamas kiekvienoje baudžiamojoje byloje, kurioje dar prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai. Pagal teismų praktiką teismas privalo patikrinti tai, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti operatyvinio (kriminalinės žvalgybos) tyrimo veiksmus, ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytos tvarkos, ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos (operatyvinį) tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais, tik tuo atveju, kai yra nagrinėjama byla, kurioje kaltinimas yra grindžiamas ir duomenimis, gautais taikant neviešo pobūdžio tyrimo metodus, kitaip tariant, kriminalinės žvalgybos veiksmus. Šiuo konkrečiu atveju matyti, jog L. M., A. G., Ž. G. bei A. G. pateiktas kaltinimas tokiais duomenimis nebuvo grindžiamas. Jokiais kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktais duomenimis nėra grindžiamas ir skundžiamas teismo nuosprendis. Tiek kaltinime, tiek skundžiamame nuosprendyje remiamasi tik ta informacija, kuri buvo gauta BPK nustatyta tvarka pasiklausant nuteistųjų telefoninių pokalbių, vykusių jau ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2016 m. sausio 5 d. (t. 1, b. l. 1). Telefoniniai pokalbiai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas bei kurių turinys buvo vertinamas apylinkės teismo priimtame nuosprendyje vyko 2016 m. sausio 18 d., 2016 m. vasario 26 d., 2016 m. vasario 27 d., 2016 m. kovo 2 d., 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. balandžio 2 d. Šių pokalbių pasiklausymas, vadovaujantis BPK 154 straipsniu, buvo sankcionuotas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. sausio 5 d. nutartimi (t. 2, b. l. 77-78). Taigi, visi duomenys, kuriais šioje byloje yra grindžiamas nuteistųjų, tarp jų ir L. M., kaltumas yra gauti BPK, o ne Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka ir tai patvirtina bylos medžiaga.

35. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atvejai, kuomet teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą yra numatyti BPK 58 straipsnio 2 dalyje. Iš aptartos teisės normos matyti, jog, be BPK 58 straipsnio 2 dalies 1 bei 3-6 punkte nurodytų atvejų, dalyvauti procese negali tik tas teisėjas, kuris sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje arba sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą. Teisinius kriminalinės žvalgybos pagrindus ir principus, kriminalinės žvalgybos principus ir uždavinius, kriminalinės žvalgybos subjektų teises ir pareigas, kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimą ir kt. nustato Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas, todėl kriminalinės žvalgybos veiksmai nėra laikomi procesinėmis prievartomis priemonėmis, kurių taikymą reglamentuoja baudžiamojo proceso įstatymas. Iš išdėstyto seka, jog kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimas tam tikro asmens atžvilgiu teisėjui nėra kliūtis vėliau nagrinėti to asmens baudžiamąją bylą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaip nepagrįstas atmetamas ir tas apeliacinio skundo argumentas, kuriuo bandoma įrodyti, jog šiuo atveju buvo būtina išslaptinti tapatybes Kauno apygardos teismo teisėjų, sankcionavusių kriminalinės žvalgybos veiksmus L. M., A. G., Ž. G. ir A. G. atžvilgiu dėl to, jog apeliantui kyla abejonių dėl bylą apeliacine tvarka nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėties tinkamumo.

36. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo L. M. bei jo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl L. M. kaltės padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad L. M. veiksmuose yra visi būtini BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai bei, kad šią veiką jis įvykdė veikdamas organizuotoje grupėje, dėl ko jo veika papildomai kvalifikuota ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį. Pripažindamas L. M. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta.

37. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti ir to, kad visas baudžiamasis procesas, vykęs nuo 2017 m. vasario 5 d. iki šio momento, yra neteisėtas, kad buvo netinkamai pratęstas ikiteisminio tyrimo terminas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog 2017 m. vasario 3 d. prokuroras IBPS sistemoje suformavo prašymą dėl kreipimosi į aukštesnįjį prokurorą, prašydamas pratęsti 2017 m. vasario 5 d. pasibaigsiantį ikiteisminio tyrimo terminą (t. 1, b. l. 4), tačiau šis klausimas buvo išspręstas tik 2017 m. vasario 10 d. aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo praleistas ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00004-16 terminas atnaujintas ir jis pratęstas nuo 2017 m. vasario 5 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. Minėtame nutarime aukštesnysis prokuroras nurodė, jog ikiteisminio tyrimo terminas laiku nebuvo pratęstas, kadangi ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras IBPS sistemoje nepateikė suformuoto prašymo, bei konstatavo, jog įvykusi sisteminė klaida pateisina praleistą ikiteisminio tyrimo pratęsimo terminą (t. 1, b. l. 5). Taigi, akivaizdu, jog sprendimas dėl tolimesnės ikiteisminio tyrimo tąsos šiuo atveju buvo priimtas. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija nevertina ikiteisminio tyrimo metu prokurorų priimtų procesinių sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundo argumentas, jog aukštesniojo prokuroro nutarime pateikiami motyvai yra nepateisinami ir neįtikinantys, paliekamas nenagrinėtu.

38. Skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-895/2015 susiklostė skirtinga situacija nei šioje baudžiamojoje byloje, todėl ja šiuo atveju teisėjų kolegija nesivadovauja. Šioje kasacinio teismo nutartyje analizuojamoje byloje prokuroras, jau pasibaigus ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytam ikiteisminio tyrimo pratęsimo terminui, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją prašydamas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi prokuroro prašymą patęsti ikiteisminio tyrimo terminą atmetė. Ši nutartis prokuroro buvo apskųsta aukštesniajam teismui prašant nutartį panaikinti ir ikiteisminio tyrimo terminą atnaujinti bei jį pratęsti. Tačiau apygardos teismo nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama, prokuroro skundas buvo atmestas. Taigi ikiteisminio tyrimo tąsa šioje byloje tapo negalima, o prokuroras, kaip tai numatyta BPK 215 straipsnio 5 dalyje, turėjo surašyti byloje kaltinamąjį aktą arba nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nagrinėjamos bylos atveju, kaip jau minėta, aukštesniojo prokuroro 2017 m. vasario 10 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00004-16 terminas buvo atnaujintas ir pratęstas iki 2017 m. balandžio 5 d., todėl priešingai nei baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-895/2015, nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo tąsa nebuvo nutraukta ir ikiteisminis tyrimas tęsėsi teisėtai, todėl nutraukti šią bylą nėra pagrindo.

39. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su L. M. paskirta bausme, prašoma nuteistajam skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

40. Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskyrė L. M. teisingą bausmę tiek už BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, tiek už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo L. M. padarytų nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, veikų stadiją, t. y. atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė viena sunkų nusikaltimą ir vieną apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, taip pat tai, kad juos nuteistasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, vieną jų – bendrininkų grupėje, kitą – organizuotoje grupėje. Teismas įvertino ir L. M. asmenybę apibūdinančius duomenis – tai, kad jis praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka (galiojančių nuobaudų neturi), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.

42. Už BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Tuo tarpu už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą asmeniui skiriama išimtinai tik laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dešimties metų bausmė. Taigi, bausmės už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą, kuri būtų nesusijusi su laisvės atėmimu, paskyrimas, reikštų švelnesnės, negu numatyta įstatymo, bausmės skyrimą. Švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo sąlygas reglamentuoja BK 62 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. L. M. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, taigi, nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra visų būtinųjų jo taikymo sąlygų. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu egzistuoja bent viena iš sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Kadangi šioje byloje L. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atžvilgiu negali būti taikoma ir BK 62 straipsnio 2 dalis.

43. Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų bausmės švelninimui, teisę motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę numato BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

44. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti L. M. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Įvertinusi tiek patį nuteistąjį, tiek ir jo padarytas nusikalstamas veikas, jų pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta minimali šios teisės normos sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams neprieštarauja. Ji pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai). Grįsdami prašymą taikyti L. M. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliantai akcentuoja tai, jog šio straipsnio nuostatos buvo pritaikytos kitos nuteistosios – Ž. G., atžvilgiu. Šio skundo argumento kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog tiek kaltės, tiek ir bausmės parinkimo ir skyrimo klausimą teismas sprendžia individualiai dėl kiekvieno asmens, todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas Ž. G. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šios nuostatos turi būti taikomos ir L. M.. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, sprendimą skirti Ž. G. švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, apylinkės teismas iš esmės motyvavo tuo, jog nuteistoji viena augina mažametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), taip atsižvelgdamas ne tiek į pačios nuteistosios, kiek į mažamečio vaiko interesus augti šeimoje, kartu su mama. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę L. M., jau įvertino jo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog jis taip pat turi mažametį vaiką, kaip ir Ž. G., tačiau pažymėjo, jog L. M. situacija, vertinant mažamečio vaiko interesus, yra kitokia, o jo mažamečiu vaiku gali pasirūpinti ir vaiko motina O. P.. Tam visiškai pritaria ir apygardos teismo kolegija.

45. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo nagrinėjamu atveju, kaip precedentu, remtis skunde minimomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340-648/2017 ir 2K-296-788/2017, kuriose nuteistiesiems buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šiose bylose nustatytos, bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, jų visuma, nėra iš esmės panašios (analogiškos) nagrinėjamai baudžiamajai bylai, o teismų praktikoje pripažįstama, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Byloje Nr. 2K-340-648/2017 teisėjų kolegija nutarė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas įvertinusi tai, kad nuteistasis įsigijo ir gabeno labai mažą kiekį narkotinių medžiagų – apie 3 g, o namuose laikė dar mažesnį šių medžiagų kiekį. Be to, šiuo atveju, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, nebuvo nustatyta, jog kaltininkas įgijo narkotines medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti. Tuo tarpu nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2K-296-788/2017, kasacinės instancijos, konstatuodamas, jog šioje byloje buvo pagrindas taikyti kaltininko atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, įvertino ir baudžiamojo proceso trukmę, o ne vien tai apeliaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę - tai, kad liko neaišku, ar nuteistojo vaidmuo buvo antraeilis, ar toks nėra. Pažymėtina ir tai, kad pastarojoje byloje, net ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau nustatytas mažesnis jos dydis, nei minimalus BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės dydis.

46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta šios nutarties 41-45 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo L. M. paskirtos atskiros bausmės ir subendrinta galutinė bausmė atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, bausmės yra paskirtos nepažeidžiant BK 54, 61 straipsniuose nustatytų bausmių skyrimo taisyklių, leidžia įgyvendinti teisingumo principą ir pasiekti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

47. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. bei nuteistojo L. M. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.