Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovams J. K., L. S., E. S., L. S., N. S., E. S. ir E. K. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo; išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Išvadą teikiančio institucijos išvada

Teismas konstatuoja:

IV.Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Dainavos seniūnija 2021 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. 07-12-41 nurodė, kad E. K. pateikė prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą ir nurodė butą, kaip vietą, kurioje faktiškai gyvena (1 t., b. l. 18). Nuomininkė J. K. nesilaiko esminių nuomos sutarties sąlygų, nes savavališkai apgyvendino bute pašalinį asmenį - E. K., kuri naudojasi butu bei jam teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, visiškai nieko nemokėdama už šias paslaugas.

17. Pagal Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugas teikiančios UAB Kauno butų ūkis pateiktą 2022-12-14 Nuomos mokesčio apskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinę už gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą nuo 2018-08-01 iki 2022-11-30 susidarė 1375,45 Eur nuomos mokesčio skola ir paskaičiuota 47,13 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2022-11-30, iš viso 1422,58 Eur.

18. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. STS-2182 L. S. nustatytas 20 balų bazinis funkcionavimo lygmuo, įvertinus jam nustatytas diagnozes F84.0 Vaikystės autizmas, F83 mišrūs specifiniai raidos sutrikimai ir organizmo funkcijų sutrikimai bei nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2021 m. bvirželio 22 d. iki 2023 m. birželio 21 d. bei sunkus neįgalumo lygis(1 t., b. l. 171-174).

19. L. S. nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, jai diagnozuotas F70.8 lengvas protinis atsilikimas kiti elgesio sutrikimai bei organizmo funkcijų sutrikimai (1 t., b. l. 177-179).

20. E. S. nustatytas kompleksinis sutrikimas: dėmesio ir specifiniai mokymosi (rašymo, skaitymo, matematikos) sutrikimai ir dideli specialieji ugdymosi poreikiai(1 t., b. l. 180-184).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą.

21. Į bylą pateikta Kauno butų ūkio nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimų suvestinė pavirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. susidarė 549,85 Eur nuomos mokesčio skola ir paskaičiuota 21,87 Eur delspinigių, iš viso 5714,72 Eur; laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. susidarė 825,60 Eur nuomos mokesčio skola ir paskaičiuota 21,87 Eur delspinigių, iš viso 850,86 Eur. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.576 straipsnyje yra įtvirtinta gyvenamosios patalpos nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau, kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.583 straipsnio 2 dalis). Nuomos sutarties 5.6 punktu pilnamečiai atsakovai įsipareigojo sumokėti kas mėnesį nuomos mokestį ne vėliau kaip iki kito po išgyvento mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Atsakovai nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų kiekvieną mėnesį mokėti nuomos mokestį bei nemoka susidariusios nuomos mokesčio skolos. Nuomos mokestis dažniausiai buvo apmokamas iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų, pervedant Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus skirtą pašalpą.

22. Kauno butų ūkio nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimų suvestinė patvirtina, kad atsakovai pareigos laiku ir pilnai mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį nevykdė. Atsakovai neginčijo aplinkybės, kad gyvena savivaldybės jiems išnuomotame būste. Atsakovai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių prašomos priteisti skolos sumokėjimą (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius.

23. Atsakovai savo prievolės tinkamai nevykdė, nuomos mokesčio už nuomojamą butą nesumokėjo, todėl atsakovei paskaičiuota susidariusi skola ir 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos, kurie priteistini Savivaldybės naudai.

24. Solidarioji prievolė atsakyti ieškovei už pareigos mokėti nuomos mokestį nevykdymą J. K. šeimos nariams gali kilti tik jiems sulaukus pilnametystės (CK 6.588 straipsnio 6 dalis). Atsakovas E. S. pilnamečiu tapo ir civilinį teisinį veiksnumą įgijo (duomenys neskelbtini), N. S. – (duomenys neskelbtini), L. S.- (duomenys neskelbtini) (CK 2.5 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė pagrįstai už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. 549,85 Eur įsiskolinimą už ginčo buto nuomą bei 21,87 Eur delspinigius prašo solidariai priteisti iš J. K., E. S. ir N. S., o už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. 825,60 Eur įsiskolinimą už ginčo buto nuomą bei 25,26 Eur delspinigius prašo solidariai priteisti iš J. K., E. S., N. S. ir L. S. (1 t., b. l. 22–24).

25. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju, bei skatinti skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę ar teismo sprendimą. Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (šio straipsnio 1 dalis). Atsakovams, praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ši ieškinio dalis tenkintina –solidariai iš atsakovų priteisiant 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą; skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

26. Civilinio kodekso 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

27. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog už nuomininko pažeidimus griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Konvencijos garantuojamas ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme. Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus (ginčus dėl iškeldinimo), turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

28. Teismas pažymi, kad Konvencijos 8 straipsniu ginama asmens teisė į būsto neliečiamybės gerbimą nėra absoliuti ir tam tikrais atvejais jos ribojimas gali būti laikomas pateisinamu ir proporcingu bei nepažeidžiančiu Konvencijos. Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: toks ribojimas turi teisinį pagrindą; juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. EŽTT praktikoje pripažįstama, jog Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu.

29. Ieškovė reikalavimą nutraukti ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį iš esmės grindė trimis pagrindais, t. y., pareigos mokėti nuomos mokestį nevykdymu, pareigos mokėti mokesčius už komunalines paslaugas nevykdymu bei pareigos įstatymų nustatytu terminu pateikti pajamų ir turto deklaracijas nevykdymu.

30. Į bylą pateiktas 2021 m. gegužės 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus įspėjimas J. K. (1 t., b. l. 43-44). Šiuo įspėjimu J. K., be kita ko, buvo įspėta, kad kasmet neteikiant pajamų ir turto deklaracijų, nemokant buto nuomos mokesčio ir mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Į bylą pateikti 2018 m. liepos 12 d. uždarosios akcinės bendrovės Kauno butų ūkis Įspėjimas dėl įsiskolinimo už buto nuomą, 2018 m. liepos 12 d. uždarosios akcinės bendrovės Kauno butų ūkis Įspėjimas dėl nuomos sutarties sąlygų nevykdymo, kurie J. K. pasirašytinai buvo įteikti 2018 m. liepos 12 d. (1 t., b. l. 49, 50). Analogiško turinio įspėjimai atsakovei įteikti 2019 m. rugsėjo 2 d. (1 t., b. l. 51, 52).

31. UAB Kauno miesto paslaugų centras nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimų suvestinė už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2023 m. balandžio mėnesio pavirtina, kad po šių įspėjimų įteikimo atsakovė iki pat 2023 m. balandžio mėnesio 2018 m. sausio mėn įmokėjo 40 Eur, 2018 m. vasario mėn. 50 Eur, 2018 m. birželio mėn. 50 Eur, 2019 m. rugsėjo mėn. 30,18 Eur, 2020 m. lapkričio mėn. 100 Eur, 2021 m. sausio mėn. 60 Eur, 2022 m. vasario mėn. 25 Eur, 2022 m. gegužės mėn. 200 Eur, 2022 m. liepos mėn. 200 Eur, 2022 m. rugpjūčio mėn. 100 Eur, 2022 m. spalio mėn. 100 Eur, 2022 m. lapkričio mėn. 250 Eur, 2023 m. kovo mėn. 500 Eur.. Nuomos mokestis per šį laikotarpį iš dalies buvo dengiamas įskaitant atsakovei J. K. Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus skiriamą išmoką (7 t., b. l. 27–30).

32. Ieškovės pateiktos sąskaitos patvirtina, kad 2023 m. kovo 31 d. įsiskolinimas uždarajai akcinei bendrovei Kauno vandenys už ginčo butui suteiktas paslaugas sudarė 841,11 Eur (7 t., b. l. 31). 2023 m. kovo 31 d. įsiskolinimas už ginčo butui suteiktas paslaugas uždarajai akcinei bendrovei Kauno energija buvo 4145,86 Eur (7 t., b. l. 33). Į bylą pateikta Kauno butų ūkio suvestinė patvirtina, kad 2023 m. kovo 31 d. įsiskolinimas už ginčo butui teiktas priežiūros ir administravimo paslaugas buvo 576,38 Eur (7 t., b. l. 32). Minėti įrodymai patvirtina, kad atsakovai nemoka buto nuomos mokesčio bei mokesčių už jų nuomojamam butui suteiktas paslaugas. Tokiu būdu atsakovai pažeidžia Civilinio kodekso 6.583 bei 6.584 straipsnius bei Nuomos sutarties 5.5 ir 5.6 punktus.

33. Į bylą pateikti 2012 m. lapkričio 2 d. Nuomos sutarties 5.9 punktas patvirtina, kad ginčo gyvenamosios patalpos yra socialinis būstas. Šią aplinkybę pateiktame atsiliepime pripažino ir atsakovė J. K.. Ieškovė į bylą pateikė valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazės išrašus, patvirtinančius, kad visi J. K., E. S., N. S. nėra pateikę pajamų ir turto deklaracijas už 2020 metus (1 t., b. l. 44-46). 2022 metais už 2021 metus J. K. pateikė pajamų ir turto deklaraciją tik savo ir nepilnamečių vaikų. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 4 punkte, be kita ko, nustatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos, nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka. Į bylą pateiktas rašytinis įrodymas, patvirtinantis, jog 2015 m. kovo 17 d. Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje ir dienraštyje „Kauno diena“, o 2016 m. balandžio 23 d. dienraštyje „Laikinoji sostinė“ buvo paskelbta informacija apie paramą būstui išsinuomoti gaunančių asmenų bei gyvenančių savivaldybės socialiniuose būstuose ir jų šeimos narių pareigą Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka kiekvienais metais iki gegužės 1 d. už praėjusius kalendorinius metus deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas). Analogiška informacija 2016 m balandžio 21 d. paskelbta internetiniame puslapyje www.kaunas.lt (1 t., b. l. 32, 40 – 42). Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo asmeniškai įspėjo atsakovę J. K., kad ji ir pilnamečiai jos šeimos nariai kaip savivaldybės socialinio būsto nuomininkai, vadovaujantis Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, kiekvienais metais iki gegužės 1 d. už praėjusius kalendorinius metus privalo deklaruoti turtą, įskaitant gaunamas pajamas, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

34. Teismo vertinimu, atsakovai, kaip asmenys, gyvenantys savivaldybės socialiniame būste apie pareigą Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka kiekvienais metais iki gegužės 1 d. už praėjusius kalendorinius metus deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) buvo informuoti tinkamai. Aplinkybė, kad atsakovai nepateikė deklaracijų teikia pagrindą išvadą, kad jie nesirūpino tinkamu, sąžiningu, savalaikiu pareigų vykdymu, savo, o tuo pačiu ir nepilnamečių šeimos narių teisėmis. Pažymėtina, kad atsakovai apskritai nenurodė ir byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie priežasčių, sutrukdžiusių įvykdyti įstatyme įtvirtintą pareigą objektyvumą ir svarbą. Atsakovams nepateikus įrodymų, jog minėtą pareigą jie vykdė tinkamai (CPK 178 straipsnis), teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė egzistuojant šį ieškinyje keliamo reikalavimo nutraukti ginčo buto nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovus, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, pagrindą.

35. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovų kaimynai nuo 2015 m. ne kartą teikė skundus dėl atsakovų netinkamo elgesio, trukdančio kitiems greta gyventi. Atsakovų kaimyno 2015-11-05 Skunde dėl (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad jau eilę metų minėtame bute prekiaujama kontrabandiniu alkoholiu ir cigaretėmis. į prekybą įtraukiami ir nepilnamečiai, kai bute nėra suaugusiųjų, kontrabandą pardavinėja vaikai. Buto nuomininkė J. K. prisidengdama nepilnamečiais vaikais pavertė laiptinę asocialių žmonių buveine. Namo (duomenys neskelbtini), trečio aukšto visi kaimynai negali naudotis savo skambučiais (skambučiai atjungti), nes kitaip nuo savivaldybės buto nuomininkų klientų skambinėjimo nebūtų ramybės nei dieną, nei naktį. Tokie klientai pastoviai tuštinasi, šlapinasi, laiptinėje per smarvę dažnai negalima praeiti. Kaimyno skunde taip pat nurodoma, kad buto nuomininkė laiko šunį. kuris dažnai šlapinasi ir tuštinasi laiptinėje. Šuns savininkė nesiteikia po šuns tuštinimosi nieko išvalyti. Buto nuomininkė užgriozdina laiptinę įvairiomis dėžėmis, vežimėliais, lentomis, batais, baldais. Dėl užgriozdintų daiktų laiptinėje gali kilti gaisras arba įvykus gaisrui būtų sunku palikti patalpas.

36. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio nuovada 2015-03-26 raštu Nr. 20-S-56527 informavo, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvenanti pilietė J. K., gim. (duomenys neskelbtini), užsiima neteisėta veikla. Nurodoma, kad nuo 2014-01-01 iki šios dienos pilietė administracinėn atsakomybėn traukta 8 kartus (iš jų 2 kartus pagal ATPK 181 str. „Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams“, 2 kartus pagal LR ATPK 1632 str. ..Akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką“, 3 kartus pagal ATPK 1772 str. „Nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio ir jų skiedinių (mišinių) gaminimas, laikymas, gabenimas, pardavimas ar kitoks realizavimas neturint leidimo“, 1 kartą pagal ATPK 1854 str. „Tabako gaminių nupirkimas ar kitoks perdavimas nepilnamečiui“. Minėta pilietė į prašymus nesiversti nelegalia prekyba ir nedaryti teisės pažeidimų nekreipia dėmesio, prevencinės ir administracinio poveikio priemonės neduoda teigiamų rezultatų, ko pasėkoje į Kauno apylinkės teisiną buvo nusiųstos trys medžiagos, viena pagal ATPK 181 str., dvi medžiagos pagal ATPK 163(2) str. Policija rašte taip pat prašo Kauno miesto savivaldybės savo kompetencijos ribose spręsti klausimą dėl minėtos pilietės veiksmų. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio nuovada 2015-11-18 raštu Nr. 20-S- 20606(1.16-20) informavo, kad tikslinant aplinkybes buvo nustatyta, kad pilietė J. K. 4 kartus patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 177(2) str. („Nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio ir jų skiedinių (mišinių) gaminimas, laikymas, gabenimas, pardavimas ar kitoks realizavimas neturint leidimo“), ATPK 163(2) str. („Akcizais apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją) įsigijimas, laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką“), bei ATPK 185(4) str. („Tabako gaminių ar susijusių gaminių nupirkimas ar kitoks perdavimas nepilnamečiui“). Taip pat informuojama, kad J. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 202 str. (Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla).

37. Policijos rašte taip pat informuojama, kad tokie J. K. neteisėti veiksmai sukelia namo gyventojų nepasitenkinimą, nes namo laiptinėje nuolat renkasi asocialūs asmenys, kurie vartoja įsigytą falsifikuotą degtinę bei šiukšlina mėtydami nuorūkas. Prašoma įvertinti gautą informaciją savo kompetencijos ribose.

38. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2023 m. balandžio 12 d. rašte nurodyta, kad Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – PRĮR) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2022-01-01 registruota 16 pranešimų (didžioji jų dalis anoniminiai) dėl įvykių adresu (duomenys neskelbtini). Paskutinis pranešimas registruotas 2020 m. balandžio 12 d. dėl bute keliamo triukšmo. 2020 m. sausio 31 d. atsakovei paskutinį kartą taikyta administracinė atsakomybė už naminių stiprių alkoholinių gėrimų, brogos, nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio ir jų skiedinių (mišinių) gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą. Šie teismo išreikalauti duomenys apie atsakovų teisės pažeidimus yra ankstesniu laikotarpiu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems nuomininkams po 2020 m. balandžio mėn. vidurio, todėl spręstina, kad aplinkybės dėl netinkamos kaimynystės ieškovė neįrodė (CPK 178 str.).

39. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012; kt.).

40. Ieškovė nurodė, kad pagal J. K. pateiktą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2021 metus, iš kurios matyti, kad atsakovės ir jos vaiku pajamos (įvairios pašalpos, išmokos, gaunamos iš valstybės biudžeto) yra net 12612 Eur, t.y.. net 1051 Eur per mėnesį. Be to, kadangi atsakovė yra socialiai remtina, nes yra vieniša mama, gyventi iš pašalpų, atsakovės vaikai gauna nemokamą maitinimą mokykloje, paramą mokinio reikmėms, maisto paramą iš „Maisto banko“. Kaip teisingai nurodo atsakovė, tokio dydžio pajamas atsakovė gaudavo 2021 metais, kai duktė L. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) dar buvo nepilnametė. Iš šių pajamų turėjo pragyventi keturi žmonės - atsakovė ir trys nepilnamečiai vaikai, turintys specialių poreikių, t. y., L. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), L. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. S. (gim. (duomenys neskelbtini)). Taigi vienam šeimos nariui 2021 metais tekdavo po 262,75 Eur per mėnesį. 2022 metais atsakovės ir jos vaikų gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 161,00 Eur išmokų vaikams, 262,20 Eur tikslinių kompensacijų, 415,44 Eur socialinių pašalpų, viso 838,64 Eur. Iš šių pajamų pragyvena trys žmonės, t. y., atsakovė ir du nepilnamečiai vaikai, turintys specialių poreikių: L. S. ir E. S.. Šiuo atveju vienam šeimos nariui 2022 metais tenka po 279,55 Eur per mėnesį, todėl ieškovės paskaičiavimai ir išvados, kad šios pajamos ženkliai viršija minimalią mėnesio algą 533,65 Eur ir vidutinę senatvės pensiją 370,00 Eur, neatitinka tikrovės. Teismui šie įrodymai leidžia konstatuoti, kad atsakovės vaikams tenkanti pinigų suma per mėnesį yra mažesnė, negu minimali mėnesinė alga, todėl yra sunku patenkinti net būtinuosius vaiko poreikius, o atsakovės pajamos, vertinant, kad ji turi išlaikyti šiuo metu du nepilnamečius vaikus, yra mažos.

41. Vertinant, ar atsakovų iškeldinimas iš vienintelio jų būsto yra proporcinga priemonė, turi būti atsižvelgta ir į atsakovės nurodytas procesiniuose dokumentuose aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Kaip nurodyta aukščiau, nepilnamečiam atsakovės sūnui L. S. yra konstatuotas sunkus neįgalumas ir nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kurį nuo pat vaiko gimimo iki šiol užtikrina mama J. K.. Nors vaikas lanko darželį, atsižvelgiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijas, kadangi socialinis bendravimas palankiai veikia vaiko vystymosi galimybes, tačiau dėl jo ligos ir hiperaktyvumo, nesavarankiškumo ir nevaldomo elgesio pasak atsakovės vaikų darželio darbuotojos su juo nesusitvarko, todėl skambina telefonu mamai, kad jį paimtų, t. y., vaikas neišbūna darželyje pilno laiko. Teismą kartu su byloje pateiktais įrodymais apie L. S. ligas, jo elgesį, įtikino atsakovės paaiškinimas, kad augindama tokį specialiųjų poreikių turintį vaiką, atsakovė objektyviai susiduria su sunkia problema, kai, viena vertus, turi pareigą rūpintis vaiku ir, antra vertus, turi pareigą mokėti mokesčius ir padengti nuomos mokesčio įsiskolinimą, kai dėl vaiko specialiųjų poreikių neturi jokių galimybių susirasti darbą, kad gautų tam reikiamų pajamų. Atsakovė pažymėjo, kad ji neneigia pareigos mokėti mokesčius ir padengti įsiskolinimą, tačiau atkreipia dėmesį į aplinkybes, dėl kurių ji objektyviai šiuo metu negali tinkamai vykdyti prievolių pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Kitai atsakovės dukrai E. S. nustatytas kompleksinis sutrikimas: dėmesio ir specifiniai mokymosi (rašymo, skaitymo, matematikos) sutrikimai ir dideli specialieji ugdymosi poreikiai (1 t., b. l. 180-184).

42. Nuolatiniai ir ilgalaikiai Nuomos sutarties esminių sąlygų pažeidimai nemokant nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas, nuolatinis ieškovės raginimų padengti įsiskolinimus ignoravimas, deklaracijų nepateikimas laiku yra reikšmingi pažeidimai, sudarantys pagrindą nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovų šeimą iš socialinio būsto. Tačiau atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų L. S. ir E. S., kurie negali savarankiškai ginti savo teisių ir vykdyti prievolių pagal nuomos sutartį, iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos neproporcingai pažeistų neįgalių nepilnamečių vaikų teises ir interesus, kurių gynimas patenka į viešojo intereso sritį. Tas pat spręstina ir dėl L. S., kuri tapo pilnamete tik (duomenys neskelbtini) ir kuriai nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, jai diagnozuotas F70.8 lengvas protinis atsilikimas kiti elgesio sutrikimai bei organizmo funkcijų sutrikimai (1 t., b. l. 177-179). Iš teismo išreikalautų duomenų apie atsakovų pajamas, ji vienintelė šeimoje dirba ir gavo pajamas iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, todėl turi galimybę proporcingai savo daliai prisidėti prie įsipareigojimų pagal nuomos sutartį vykdymo, o atsižvelgiant į jos sveikatos būklę ir jauną amžių, jos iškeldinimas iš būsto būtų neproporcinga priemonė. Be to, nepasitvirtino ieškovės nurodyti duomenys, kad atsakovės nepilnamečių vaikų tėvas A. S. nuosavybės teise valdo turtą, kuriame galėtų gyventi nepilnamečiai vaikai (7 t., b. l. 3, 9-10).

43. Sprendžiant dėl pilnamečių E. S. ir N. S. iškeldinimo iš socialinio būsto, nenustatyta, kad jų teisių gynimas patenka į viešojo intereso sritį. Šie asmenys yra pilnamečiai, jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nedirba (7 t., b. l. 58, 59). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2023 m. balandžio 12 d. rašte nurodyta, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini), teistas, administracine tvarka 10 baustumų (fiksuota laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2022 metų). N. S., gim. (duomenys neskelbtini), teistas, adm. tvarka 8 baustumai (fiksuoti laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2022 metų). Kaip jau nurodyta aukščiau, šie asmenys nėra pateikę savo turto ir pajamų deklaracijų, nedirba, nors yra jauno ir darbingo amžiaus, bylos nagrinėjime nedalyvavo, paaiškinimų dėl nuomos sutarties nevykdymo neteikė. Šie asmenys turi visas galimybes įsidarbinti, gauti pajamas, todėl jiems nuo 2020 m. birželio 1 d. nevykdant įsipareigojimų mokėti nuomos mokestį, apmokėti už suteiktas komunalines paslaugas jų teikėjams, neteikiant turto ir pajamų deklaracijų, teismo vertinimu jų iškeldinimas iš socialinio būsto yra proporcinga priemonė.

44. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Dainavos seniūnija 2021-09-13 raštu Nr. 07-12-41 informavo, kad E. K. pateikė prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą ir nurodė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip vietą, kurioje faktiškai gyvena. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Dainavos seniūnija 2022-11-22 raštu Nr. 07-12-72 dar kartą informavo, kad E. K. 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą ir nurodė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip vietą, kurioje faktiškai dažniausiai gyvena. CPK 178 straipsnyje nustatyta , kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad E. K. gyvena bute (duomenys neskelbtini), tik remiasi Dainavos seniūnijos raštais, pagal kuriuos E. K. siekė savo gyvenamąją vietą deklaruoti ginčo bute, nurodydama, kad jame faktiškai dažniausiai gyvena. Byloje E. K. rašytinių pareiškimų nėra. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad savo patikrinimų metu bute buvo radusi ten gyvenančią E. K.. Teismo procesiniai dokumentai, siunčiami E. K. adresu (duomenys neskelbtini), nė kartą nebuvo įteikti (popierinė bylos medžiagos kopija, I t. b. l. 24, 65, 108, 2 t., b. l.21, 25, 41, 61, 70, 75). Pateiktų įrodymų nepakanka padaryti išvadai, kad labiau tikėtina, jog E. K. ginčo bute gyvena, todėl nėra pagrindo spręsti ir dėl jos iškeldinimo, todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl sprendimo išdėstymo

45. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas pripažintina, kad klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Šiuo atveju ieškinys dėl skolos priteisimo yra pareikštas solidariai keturiems atsakovams, bendra įsiskolinimo suma 1422,58 Eur nelaikytina didele. Atsakovė J. K. skolą pripažįsta ir prašo jos mokėjimą išdėstyti 15 mėnesių, kas mėnesį sumokant po 95 Eur. Byloje esantys įrodymai patvirtina sunkią atsakovės, išlaikančios du negalią turinčius nepilnamečius vaikus, turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų atsakomybė ieškovei yra solidari, skolos išdėstymas J. K. nepažeis ieškovės interesų, todėl sprendimas dėl skolos priteisimo išdėstytinas 15 mėnesių laikotarpiui.

46. Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

47. Valstybė šioje byloje atsakovei J. K. teikė antrinę teisinę pagalbą ir turėjo 230 Eur išlaidų (6 t., b. l. 173).. Ieškinys šios atsakovės atžvilgiu buvo patenkintas iš dalies, tačiau reikalavimas dėl skolos priteisimo patenkintas visiškai, o nuomos sutarties nutraukimo klausimas buvo išspręstas atsakovės naudai tik atsižvelgiant į nepilnamečių ir negalią turinčių asmenų interesus, todėl atsakovė laikoma pralaimėjusia bylą. Atsižvelgiant į tai, valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str.).

48. Valstybė turėjo 236,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios lygiomis dalimis – po 59 Eur (236,43 Eur / 4) priteisiamos iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti Kauno miesto savivaldybės naudai solidariai iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, susidariusią nuo 2020-06-01 iki 2022-01-31 - 549,85 Eur ir 21,87 Eur delspinigių paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2022-01-31, iš viso - 571,72 Eur (penki šimtai septyniasdešimt vienas euras 72 ct), taip pat 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už nurodytą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti Kauno miesto savivaldybės naudai solidariai iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 825,60 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, susidariusią nuo 2022-02-01 iki 2022-11-30 ir 25,26 Eur delspinigių paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022-02-01 iki 2022-11-30, iš viso - 850,86 Eur (aštuoni šimtai penkiasdešimt eurų 86 ct), taip pat 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už nurodytą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Skolą ir delspinigius išieškoti į Kauno miesto savivaldybės administracijos, Laisvės al. 96, Kaunas LT-44251, juridinio asmens kodas 188764867, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100, o palūkanas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100.

Iškeldinti E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su 6,77 kv. m rūsiu pažymėtu R-8, su bendrojo naudojimo patalpomis: a-1 (1/30 nuo 1,47 kv. m), a-2 (1/30 nuo 1,44 kv. m), a-7 (1/6 nuo 56,66 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 59 Eur (penkiasdešimt devynis) bylinėjimosi išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimo dalį dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš J. K. išdėstyti penkiolikos mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad pirmąjį- keturioliktąjį mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos J. K. privalo sumokėti ieškovei po 95 Eur, o penkioliktąjį mėnesį- 92,58 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už nurodytą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.