- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- e2S-1410-924/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19053-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- J. K., L. S., E. S., N. S., E. K.
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. K., L. S., E. S., L. S., N. S., E. S., E. K. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
1) priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų J. K. ir E. S. 658,14 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, susidariusią nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už nurodytą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
2) priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų J. K., E. S. ir N. S. 555,15 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, susidariusią nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., ir 14,93 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už nurodytą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
3) skolą ir delspinigius išieškoti į Kauno miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100, o palūkanas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100;
Atsiliepimas
2. Atsakovams per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikus ir esant ieškovės prašymui, Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai: 1) priteisė ieškovei Kauno miesto savivaldybei solidariai iš atsakovų J. K. ir E. S. 658,14 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, susidariusią nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už nurodytą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisė ieškovei Kauno miesto savivaldybei solidariai iš atsakovų J. K., E. S. ir N. S. 555,15 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, susidariusią nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., ir 14,93 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už nurodytą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) nutraukė 2012 m. lapkričio 2 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SR-1031, sudarytą su J. K.; 4) iškeldino atsakovus J. K., E. S., N. S., L. S., E. S., L. S., E. K. iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su 6,77 kv. m rūsiu pažymėtu R-8, su bendrojo naudojimo patalpomis: a-1 (1/30 nuo 1,47 kv. m), a-2 (1/30 nuo 1,44 kv. m), a-7 (1/6 nuo 56,66 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Šalies argumentai
3. Atsakovė J. K. į civilinę bylą pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris buvo priimtas. Nurodė, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių, tačiau jeigu atsiliepimas būtų buvęs pateiktas, teismas, tikėtina, galėtų tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies. Atsakovė neneigia pareigos sumokėti mokesčius ir įsiskolinimą už komunalines paslaugas, tačiau skolų mokėjimai galėtų būti išdėstyti, kadangi atsakovė yra penkių vaikų mama, vienam vaikui nustatyta vidutinio lygio slauga, kitas vaikas turi vidutinio lygio neįgalumą. Po teismo sprendimo priėmimo atsakovė sumažino įsiskolinimą – sumokėjo 200 Eur pagal 2022 m. kovo 31 d. sąskaitą (išrašytą 1 591,30 Eur sumai).
Atsiliepimas
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame prašė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog ji negali dirbti, yra nepagrįsti, šiuos teiginius paneigia byloje esantys objektyvūs duomenys ir tokie teiginiai tik įrodo atsakovės piktnaudžiavimą vaikų negalia bei jos siekį nedirbti, gyventi iš pašalpų ir nemokėti mokesčių. Iš viso bute gyvena keturi pilnamečiai sveiki darbingo amžiaus asmenys, tačiau nei vienas iš jų nemoka už komunalines paslaugas. Atsakovės gaunamos įvairios pašalpos ir išmokos sudaro 1 360 Eur per mėnesį ir ženkliai viršija tiek minimalų mėnesinį darbo užmokestį, tiek vidutinę senatvės pensiją. Be to, atsakovė nenurodo, kokios yra kitų jos šeimos pilnamečių narių, kurie taip pat privalo mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, pajamos. Atsakovė niekada nemokėjo nuomos mokesčio ir jis iš atsakovės jau du kartus buvo priteistas teismo sprendimais. Nors sužinojusi apie priimtą teismo sprendimą atsakovė ir sumokėjo 200 Eur dydžio skolos dalį, tačiau visas įsiskolinimas sudaro 1 561,91 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovai sąmoningai ir piktybiškai pažeidžia esmines nuomos sutarties sąlygas.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka, sprendimas už akių turėtų būti peržiūrėtas. J. K. šeimai yra taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, ji yra motyvuota laiku mokėti mokesčius, mažinti turimus įsiskolinimus, įsipareigojimai laiku mokėti mokesčius ir mažinti turimus įsiskolinimus iš dalies įgyvendinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovės J. K. prašymo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
Atsiliepimas
7. Teismas vertino, jog civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovei pareiškus ieškinį jo kopijos ir teismo pranešimai dėl privalomų atsiliepimų pateikimo atsakovams buvo įteikti CPK nustatyta tvarka, ko neginčija ir pati atsakovė pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimą pateikusiai atsakovei J. K. ieškinio kopija ir teismo pranešimas dėl privalomo atsiliepimų pateikimo buvo įteikti asmeniškai pasirašytinai 2022 m. vasario 10 d. Per teismo paskirtus terminus atsakovai, tame tarpe ir atsakovė J. K., atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Šių aplinkybių atsakovė pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat neginčija. Jokios svarbios priežastys, dėl kurių atsakovė J. K. per teismo paskirtą terminą negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį, pareiškime nenurodytos (išskyrus pačios atsakovės nerūpestingumą). Atsakovė pateiktame pareiškime nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių ji nesikreipė dėl nemokamos teisinės pagalbos ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį (iš pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priedų matyti, kad atsakovė teisę į nemokamą teisinę pagalbą turėjo ir turi). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog sprendimas už akių nagrinėjamu atveju byloje galėjo būti priimtas (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Šalies argumentai
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, priimdamas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą už akių, įvertino civilinėje byloje buvusius įrodymus. Atsakovė pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės nurodė tuos pačius įrodymus, kurie jau buvo byloje sprendimo už akių priėmimo metu ir kuriuos teismas, priimdamas sprendimą už akių, jau įvertino. Pateiktame pareiškime atsakovė taip pat nurodė ir vieną naują aplinkybę, kuri nebuvo vertinta 2022 m. balandžio 26 d. teismui priimant sprendimą už akių – nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo atsakovė sumažino įsiskolinimą sumokėdama 200 Eur pagal 2022 m. kovo 31 d. sąskaitą. Atsakovė taip pat pateikė tokią aplinkybę patvirtinantį rašytinį įrodymą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas vertino, kad priimtu 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu už akių priteisė iš atsakovų įsiskolinimus už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Pateikta sąskaita buvo išrašyta 2022 m. kovo 31 d. 1 591,30 Eur sumai. Atsakovė, tik sužinojusi apie 2022 m. balandžio 26 d. priimtą jai nepalankų teismo sprendimą, 2022 m. gegužės 26 d. apmokėjo neženklią dalį šioje sąskaitoje nurodytų piniginių sumų (200 Eur) t .y. atsakovė nagrinėjamu atveju ne sumažino iš jos priteistą įsiskolinimą, o iš esmės tik sumokėjo už dalį jai po 2021 m. spalio 31 d. suteiktų komunalinių paslaugų, be to, tai atsakovė padarė tik po to, kai sužinojo apie jai nepalankų teismo sprendimą. Todėl teismas atmetė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsiliepimo argumentus, kad atsakovės J. K. įsipareigojimai laiku mokėti mokesčius ir mažinti turimus įsiskolinimus šiuo metu yra iš dalies įgyvendinti ir atsakovė tariamai yra motyvuota laiku mokėti mokesčius, mažinti turimus įsiskolinimus. Teismo vertinimu atsakovės nurodyta viena nauja aplinkybė ir ją patvirtinantis vienas naujas įrodymas negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė J. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį, atnaujinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-902-615/2022 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas klaidingai nustatė apeliantės pajamas ir tai lėmė akivaizdžiai neteisingo sprendimo priėmimą. Apeliantės metinės pajamos neviršija 1 pajamų lygio. Šias pajamas sudaro sūnaus L. S. išmokos 498 Eur ir 74 Eur, dukters E. S. išmokos 74 Eur ir pačios apeliantės socialinė pašalpa 150 Eur, viso 796 Eur. Vaikų tėvas periodinių išmokų nemoka ir prie vaikų išlaikymo neprisideda, ieškovė rengia teismui dokumentus dėl periodinių išmokų vaikų išlaikymui priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė negalėtų naudotis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paslaugomis, jei apeliantės pajamos būtų 1 300 Eur per mėnesį. Dalis atskirajame skunde nurodytų aplinkybių teismui buvo žinoma, tačiau teismas jų visiškai nevertino, todėl darytina išvada, kad jos gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto požiūriu.
10.2. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog apeliantė piktnaudžiauja vaikų negalia, siekia nedirbti, gyventi iš pašalpų ir nemokėti mokesčių, kad apeliantė nėra motyvuota dirbti ir mokėti skolas, piktybiškai nemoka mokesčių, yra akivaizdžiai klaidingi. Apeliantė turėdama pareigą slaugyti vaiką ir rūpintis kitais neįgaliais vaikais, dabartiniu metu negali jų palikti ir ieškotis darbo, tačiau deda visas pastangas, kad atsirastų bent menkiausia galimybė kaip įmanoma greičiau pradėti dirbti, gauti daugiau pajamų ir kuo greičiau padengti įsiskolinimą, o taip pat ateityje laiku mokėti mokesčius.
10.3. Dėl teismo motyvo, kad apeliantė, sumokėdama 200 Eur, padengė dalį įsiskolinimo ne už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., bet už laikotarpį po 2021 m. spalio 31 d., ir todėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsiliepimo argumentai, kad atsakovės įsipareigojimai laiku mokėti mokesčius ir mažinti turimus įsiskolinimus šiuo metu yrą iš dalies įgyvendinti, teismo įsitikinimu yra atmestini, pažymėtina, kad tiek įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., tiek įsiskolinimas už laikotarpį po 2021 m. spalio 31 d. yra bendro įsiskolinimo dalys, todėl akivaizdu, kad 2022 m. gegužės 26 d. sumokėdama 200 Eur, apeliantė padengė dalį bendro įsiskolinimo, todėl teismas akivaizdžiai klaidingai neigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsiliepimo argumentus.
10.4. Teismas klaidingai teigia, kad atsakovė nenurodo ir slepia duomenis kokios yra kitų trijų pilnamečių darbingo amžiau jos šeimos narių, kurie taip pat privalo mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, pajamos bei duomenis, ar šie asmenys iš viso dirba, ar dirbti sąmoningai vengia. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnijos 2022 m. liepos 5 d. pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2022-47742-PD)- 1038, nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravę apeliantė J. K., jos nepilnametė duktė E. S. ir nepilnametis sūnus L. S.. Ieškovė yra pareiškusi ieškinį apeliantės pilnamečiams šeimos nariams, todėl būtent jie turėtų pateikti duomenimis apie jų darbo vietas ir gaunamas pajamas, o ne apeliantė.
10.5. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio tenkinimo ir apeliantės bei neįgalių nepilnamečių vaikų iškeldinimo, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, klausimą sprendė išimtinai vien tik ieškovės naudai, atsižvelgdamas išimtinai vien tik į ieškovės komercinį interesą gauti pelną iš savivaldybės nuomojamų gyvenamųjų patalpų ir visiškai nevertindamas aplinkybės, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma yra nekomercinės veiklos forma, kuria valstybė, o taip pat ir savivaldybė, taigi ir ieškovė, įgyvendina savo socialinę politiką - teikia socialinę pagalbą mažas pajamas gaunantiems savo piliečiams. Pabrėžtina, kad apeliantės atsakingumą, gyvenimo būdo tvarkingumą ir motyvaciją laiku atsiskaitinėti su socialinio būsto nuomotoju, kitaip, nei teigia ieškovė ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvada dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų civilinėje byloje Nr. e2-902-48/2022, kuri yra pateikta teismui, tačiau nebuvo dėmesingai teismo įvertinta. Dėl to, teismas klaidingai aiškino valstybės socialinę politiką ir socialinio būsto paskirtį, kaip vien tik komercinę veiklą, todėl priėmė akivaizdžiai neteisingą sprendimą, kuris turėtu būtį panaikintas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-902-615/2022. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
11.1. Atskirąjį skundą atsakovė J. K. iš esmės grindžia tuo, kad priimdamas ginčijamą 2022 m. birželio 30 d. nutartį Kauno apylinkės teismas neatsižvelgė į jos išlaikytinių skaičių ir neturėdamas išsamios ir teisingos informacijos apie jos gaunamų pajamų dydį, teismas padarė akivaizdžią klaidą ir priėmė neteisingą sprendimą. Tokie atsakovės teiginiai nepagrįsti ir prieštarauja net ir jos pačios pateiktiems dokumentams. Atsakovė yra pateikusi Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2021 metus, iš kurios matyti, kad atsakovės ir jos vaikų pajamos (įvairios pašalpos, išmokos, gaunamos iš valstybės biudžeto) yra net 12 612 Eur, t. y., net 1 051 Eur per mėnesį į rankas. Be to, kadangi atsakovė yra socialiai remtina, nes yra vieniša mama, gyvenanti iš pašalpų, atsakovės vaikai gauna nemokamą maitinimą mokykloje, paramą mokinio reikmėms, maisto paramą iš „Maisto banko“. Akcentuotina, kad tuo tarpu minimali mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje yra 730 Eur (tik 533,65 Eur „į rankas“), vidutinė senatvės pensija yra 459,90 Eur (tik 370,22 Eur „į rankas“), vidutinis mėnesinis šalies darbo užmokestis yra 1 504,10 Eur (tik 961,73 Eur „į rankas“). Dėl to teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės gaunamos pajamos viršijo net ir vidutinį šalies darbo užmokestį.
11.2. Atsakovės teiginiai, kad dėl vaikų neįgalumo ji negali dirbti yra nepagrįsti, o tik įrodo atsakovės piktnaudžiavimą vaikų negalia ir siekį gyventi iš pašalpų, iš kurių nei Kauno miesto savivaldybė, nei komunalinių paslaugų teikėjai neturi galimybės išieškoti priteistų skolų. Kaip matyti iš Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2021 m. spalio 19 d. rašto Nr. 2.9-7315, 2021 m. gruodžio 20 d. Pagalbos plano, Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos 2021 m. balandžio 22 d. pažymos, L. S. lanko darželį (duomenys neskelbtini), E. S. lanko (duomenys neskelbtini) ir po pamokų lanko vaikų dienos centrą (duomenys neskelbtini). L. S. jau pilnametė, turi draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas teismo dėmesys, kad savivaldybės bute taip pat gyvena atsakovės motina E. K., kuri taip pat nedirba. Dėl to, esant poreikiui nepilnamečiai vaikai visuomet gali būti prižiūrimi. Taigi, atsakovė turi visas galimybes dirbti ir tokiu būdu mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius.
11.3. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė nenurodo ir slepia duomenis, kokios yra kitų trijų pilnamečių darbingo amžiaus jos šeimos narių, kurie taip pat privalo mokėti mokesčius už nuomą ir komunalines paslaugas, pajamos. Atskirajame skunde nurodo, kad šiuos duomenis turi nurodyti patys pilnamečiai šeimos nariai. Nesutiktina su šiuo atsakovės atskirajame skunde nurodytu teiginiu. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad visi nuomininko pilnamečiai šeimos nariai taip pat privalo deklaruoti savo turtą ir pajamas arba jas turi deklaruoti pagrindinė savivaldybės buto nuomininkė J. K., pateikdama šeimos turto ir pajamų deklaraciją. Ši pareiga nuomininkui ir jo šeimos nariams yra nustatyta Nuomos sutarties 5.9. papunktyje.
11.4. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovė yra motyvuota laiku mokėti mokesčius ir mažinti įsiskolinimus, savo įsipareigojimus iš dalies įgyvendina. Atsakovė nurodo, kad sumažino nuomos mokesčio įsiskolinimą, sumokėdama 200 Eur 2022 m. gegužės 26 d. ir 200 Eur 2022 m. liepos 7 d., tačiau tokie atsakovės teiginiai nepagrįsti. Akcentuotina, kad dalis įsiskolinimo buvo sumokėta jau po Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. priimto sprendimo už akių. Kadangi atsakovė dalį priteistos skolos už nesumokėtą nuomos mokestį sumokėjo ne bylos nagrinėjimo metu, o tik po to, kuomet Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, laikytina, kad atsakovė tik iš dalies įvykdė 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą už akių ir tai neturi jokios įtakos priimtam teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų
13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnijos 2022 m. liepos 5 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2022-47742-PD)-1038, (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 4 d. pažymą apie mokymąsi Nr. 21-ME-48, įsiskolinimo dalies 2022 m. liepos 7 d. apmokėjimo kvitą.
14. Taip pat į bylą apeliantė pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriame prašo priimti papildomus įrodymus – A. S. 2022 m. rugpjūčio 15 d. pasižadėjimą bei 2022 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo kvito kopiją 101,87 Eur sumai. Nurodo, kad teikia teismui A. S. (nepilnamečių vaikų, nagrinėjamoje civilinėje byloje įtrauktų atsakovais, tėvo) pasižadėjimą teikti vaikams išlaikymą po 500 Eur iš gauto atlyginimo kas mėnesį kiekvieno mėnesio gale ir dalinio skolos apmokėjimo kvitą. Pažymi, jog dokumentai negalėjo būti pateikti anksčiau, jų pateikimo būtinumas iškilo po atskirojo skundo padavimo. Pateikiamais dokumentais apeliantė įrodinėja aplinkybę, kad galės padengti nuomos ir komunalinių paslaugų įsiskolinimą, ir ateityje reguliariai apmokėti nuomos bei kitus mokesčius.
15. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme pateikė nuomonę dėl pateiktų dokumentų priėmimo, prašo apeliantės teikiamų naujų įrodymų nepriimti ir nevertinti. Nurodo, kad pateikta 2022 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo kvito kopiją 101,87 Eur sumai neturi teisinės reikšmės ginčijamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, nes dalinis apmokėjimas atliktas po skundžiamos nutarties priėmimo, o apeliacinės instancijos teismas tikrina sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą jo priėmimo metu. Pateiktas A. S. 2022 m. rugpjūčio 15 d. pasižadėjimas nėra susijęs su nagrinėjama byla, todėl jis neturi jokios reikšmės bylos išsprendimui.
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantės kartu su atskiruoju skundu bei prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo pateikti nauji įrodymai – Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnijos 2022 m. liepos 5 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2022-47742-PD)-1038, (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 4 d. pažyma apie mokymąsi Nr. 21-ME-48, A. S. 2022 m. rugpjūčio 15 d. pasižadėjimas, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo metu, kadangi apeliantė nei atskirajame skunde, nei prašyme dėl papildomų dokumentų pateikimo nenurodo, dėl kokių priežasčių minėtų įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo metu, teismas neturi pagrindo išvadai dėl nustatytų išimčių taikymo, todėl pateiktų įrodymų nepriima (CPK 314 straipsnis), ir dėl jo nepasisako.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti apeliantės teikiamus naujus įrodymus – įsiskolinimo dalies 2022 m. liepos 7 d. apmokėjimo kvito kopiją bei 2022 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo kvito kopiją 101,87 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės išdėstytais argumentais, kad atliktus mokėjimus patvirtinantys įrodymai neturi teisinės reikšmės ginčijamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, nes daliniai apmokėjimai atlikti po skundžiamos nutarties priėmimo, o apeliacinės instancijos teismas tikrina sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą jo priėmimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
19. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. rugsėjo 6 d. atsakovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo atmesti ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą pateikiamus motyvus, tenkinti apeliantės prašymą atnaujinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą, panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, prijungti šiuos rašytinius paaiškinimus ir jų priedus prie civilinės bylos Nr. e2-14397-615/2022.
20. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė nuomonę dėl atsakovės pateiktų rašytinių paaiškinimų. Nurodo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo teikiamiems rašytiniams paaiškinimams ir naujiems įrodymams priimti, todėl jie turėtų būti nepriimtini ir nevertintini. Teigia, kad rašytiniai paaiškinimai, neturi teisinės reikšmės ginčijamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, nes rašytiniai paaiškinimai pateikti ne tik kad po skundžiamos nutarties priėmimo, bet ir po paties atsakovės J. K. pateikto atskirojo skundo, o apeliacinės instancijos teismas tikrina sprendimo ir nutarties teisėtumą ir pagrįstumą jo priėmimo metu.
21. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Draudimas keisti (papildyti) apeliacinį skundą taikomas ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
22. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atsakovės teikiamų rašytinių paaiškinimų bei kartu naujų įrodymų turinį sprendžia, kad rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė dėsto naujus argumentus bei motyvus t. y. iš esmės siekia papildyti pateiktą atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog atskirąjį skundą draudžiama pildyti po jo pateikimo, apeliacinės instancijos teismas atsakovės pateiktus rašytinius paaiškinimus kartu su juos pagrindžiančiais naujais duomenimis (įrodymais) atsisako priimti.
Dėl ginčo esmės
23. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo pasyvumo padarinius yra pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
25. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jis turėjo teisę priimti sprendimą už akių, o atsakovės pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių.
26. Pažymėtina, kad pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas, be kita ko, tuo atveju, jeigu šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors jai ieškinio su priedais nuorašai ir teismo pranešimas apie jos pareigą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį asmeniškai įteikti 2022 m. vasario 10 d. Todėl, ieškovei sutinkant, kad teismas priimtų sprendimą už akių, jeigu būtų CPK 285 straipsnyje nurodyti pagrindai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas byloje galėjo priimti sprendimą už akių.
27. Atsakovė atskirajame skunde tvirtina, kad priimdamas ginčijamą 2022 m. birželio 30 d. nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos išlaikytinių skaičių ir neturėdamas išsamios ir teisingos informacijos apie jos gaunamų pajamų dydį, teismas padarė akivaizdžią klaidą ir priėmė neteisingą sprendimą. Teismas priimdamas nutartį neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji viena augina neįgalius vaikus, todėl negali dirbti.
28. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020). Taigi, siekdama savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovė turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovė šiuo atveju prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-22-T-1403-4714; 2022 m. kovo 31 d. UAB „Kauno butų ūkio“ (socialinis būstas) sąskaitą; 2022 m. kovo 31 d. UAB „Kauno butų ūkio“ (socialinis būstas) sąskaitos apmokėjimo kvitą; Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų civilinėje byloje Nr. e2-902-48/2022; L. S., E. S. ir L. S. sveikatos būklę pagrindžiančius įrodymus.
29. Iš Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo už akių turinio matyti, kad teismas vertino, jog pagal Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugas teikiančios UAB „Kauno butų ūkis“ pateiktą 2021 m. lapkričio 15 d. Nuomos mokesčio apskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinę už gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. susidarė 1 213,29 Eur nuomos mokesčio skola ir paskaičiuota 14,93 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., iš viso 1 228,22 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai pažeidė nuomos sutarties 5.5., 5.6., 14.2. papunkčius bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį, 6.583 straipsnį ir 6.584 straipsnį, nes nemokėjo buto nuompinigių ir mokesčių už komunalines paslaugas bei nuomojamose gyvenamosiose patalpose yra apgyvendinę Nuomos sutartyje neaptartą asmenį (laikiną gyventoją), todėl yra teisinis pagrindas iškeldinti atsakovus iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jiems kitų patalpų ir prisiteisti nuomos mokestį ieškovės naudai (CK 6.611 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).
30. Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 1 dalį socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu.
31. Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 10 dalį socialinis būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, socialinių paslaugų įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje socialinio būsto nuomos klausimais, išaiškinta, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos, susijusios su teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) būstas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).
32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad socialiai jautrus klausimas dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininkų iškeldinimo negali būti sprendžiamas formaliai, o atsižvelgiant į individualias nagrinėjamos bylos aplinkybes turi būti įvertinta, ar sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmės atitinka proporcingumo principą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme, be to, formalus nurodymas, jog teisė gyventi atitinkame būste pagal vidaus teisę yra pasibaigusi, ne kartą yra kritikuotas EŽTT (McC. v. United Kingdom, no. 19009/04, par. 50, judgment of 13 May 2008; Ć. v. Croatia, no. 28261/06, judgment of 15 January 2009). Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (P. and W. v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti ne tik, ar šios teisės ribojimai yra proporcingi, bet vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (t. y. sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai ir kt.), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (t. y. kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir kt. (B. v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, S. v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, P. and W. v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013). Taigi Konvencijos 8 straipsnio nuostatų pažeidimas yra konstatuojamas ir iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012, 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-491/2012, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013, 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014, 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017) ir pan.
33. Nagrinėjamu atveju iš Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo už akių turinio taip pat matyti, kad teismas klausimą dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų sprendė remdamasis CK 6.611 straipsnio pagrindu, kuriame įtvirtinta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
34. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog atsakovei prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikus įrodymus: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-22-T-1403-4714; 2022 m. kovo 31 d. UAB „Kauno butų ūkio“ (socialinis būstas) sąskaitą; 2022 m. kovo 31 d. UAB „Kauno butų ūkio“ (socialinis būstas) sąskaitos apmokėjimo kvitą; Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų civilinėje byloje Nr. e2-902-48/2022; L. S., E. S. ir L. S. sveikatos būklę pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas taikydamas CK 6.611 straipsnį turėjo vertinti nuomos sutarties pažeidimų pobūdį, ar iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra adekvati priemonė atsakovų padarytiems nuomos sutarties pažeidimams, kokios priežastys lėmė pažeidimų padarymą, koks buvo atsakovų elgesys ir pastangos jų išvengti, ar atsakovai buvo tinkamai įspėti apie gresiančias pasekmes ir pan. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priimdamas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą už akių bei 2022 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovės J. K. prašymo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkindamas, atsakovų padarytų nuomos sutarties pažeidimų detaliai neanalizavo, nevertino, ar iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra proporcinga priemonė atsakovams, nesiaiškino, kokios priežastys lėmė pažeidimus, koks buvo atsakovų elgesys, neatsižvelgė į iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnį, kadangi priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai sudarė pagrindą pagrįstai manyti, kad jie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, o tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. K., L. S., E. S., L. S., N. S., E. S., E. K. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo nagrinėjimą iš esmės, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.